Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, kaip dažnai ji diagnozuojama kūdikiams, kalbamės su Mindaugu Jasiukevičiumi, VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės ortopedu-traumatologu. Gydytojas dirba ir Marijampolėje, Lino Bieliausko šeimos klinikoje, kuri įsikūrusi Uosupio gatvėje 5X. Pas šį specialistą jau konsultavosi tikrai nemažai marijampoliečių mamų. Telefonas registracijai: 8 343 57785.

mindaugas jasiukevicius

– Kas yra klubų displazija?

– Neišsivystęs, nestabilus klubo sąnarys. Kliniškai išskiriamos trys grupės: šlaunikaulio galva ne visiškai apgaubiama gūžduobės ir tai galima pastebėti tik echoskopijos metu. Antroji grupė – šlaunikaulio panirimas, trečioji – visiškas šlaunikaulio išnirimas.

– Ar ši liga dažna?
– Ji nustatoma iki 3 proc. naujagimių. Kitaip tariant, iš 1000 naujagimių laiku nediagnozavus klubų displazijos turėsime 30 asmenų su negalios požymiais.

– Kokios klubų displazijos priežastys?

– Trumpai apibendrinant, pagrindinė klubų displazijos priežastis yra specifinė (sėdmeninė) vaisiaus padėtis gimdoje. Įtakos turi ir šie faktoriai: pirmas nėštumas ir gimdymas, priešlaikinis gimdymas, daugiavaisis nėštumas, vyresnis gimdyvės amžius, moteriška vaisiaus lytis – moteriškų hormonų įtaka, sąlygojanti sąnario kapsulės raiščių laisvumą. Taip pat tai įtakoti gali ir mažas vaisiaus vandenų kiekis, didesnis kaip 3,5–4 kg kūdikio svoris, paveldėjimas, standus naujagimio suvystymas ištiestomis kojomis ir įgimtos pėdų, stuburo patologijos.

– Ar galima diagnozuoti klubų displaziją kliniškai?

– Mano nuomone, nėra jokio ryšio tarp klinikinių požymių ir klubo displazijos. Kitaip tariant, diagnozuoti klubų displaziją be klubų echoskopijos patikimai negalima.

– Tuomet kokia, įtarus šią ligą, turėtų būti tyrimų seka?

– Pirmiausia klinikinė apžiūra, paskui echoskopija, vėliau atliekama klubų rentgenograma (labai retai, pagal reikalingumą).

– Kokio amžiaus vaiką geriausiai tirti dėl klubų displazijos?

– Vaikui ir jo tėvams palankiausias laikas nuo gimimo dienos iki pusės metų amžiaus. Gydytojams atrasti ligą ir gydyti geriausia, kai kūdikis 1–3 mėnesių amžiaus. Tiriant vėliau vaiko gydymas tampa sunkesnis, komplikuotesnis.

– Ar gali klubų displaziją pastebėti patys tėvai ar šeimos gydytojas?

– Gali pastebėti, tačiau tuomet reikia kuo greičiau kreiptis į vaikų ortopedą-traumatologą, kad šis patikslintų diagnozę.
Pagrindiniai požymiai, kuriuos gali pastebėti tėvai ar šeimos gydytojas, yra ribotas naujagimio kojų atvedimas į šonus per klubų sąnarius, kojų ilgio skirtumas, galima kirkšnių ar sėdmenų raukšlių asimetrija, traškėjimo garsas klubo sąnario srityje. Jei vaikas jau pradėjęs vaikščioti – galimas šlubavimas, vienos kojos sutrumpėjimas.

– Ar klubų echoskopija pavojinga ligoniui, nekenksminga?

– Tai nėra jonizuojanti spinduliuotė. Nepavojinga.

– Ar Grafo metodika – tai vienintelis echoskopinis klubų displazijos diagnostikos metodas?

– Tai apie 1970 metus sukurta metodika. Viskas pasaulyje keičiasi, tobulėja. Tai nėra vienintelė metodika. Ji paremta gūžduobės kampų matavimu. O reikia vertinti visumą – gylį, kampus, kaulėjimą, šlaunikaulio galvos osifikaciją, atvedimą. Tai pavadinčiau bazine, prieš 50 metų sukurta metodika, visų metodikų „močiute“.

– Ką daryti tėvams, jeigu jų vaikui diagnozavo klubų displaziją?
Pirmiausia nepanikuoti. Tai nėra apsigimimas, nėra neįgalumo požymiai visam gyvenimui. Tai tik laikina būklė. Būtina kreiptis į specialistus profesionalus. Galima išklausyti ir antrą, ir trečią nuomonę, tik reikia žinoti, kur kreiptis. „Perkonsultuotojai“ neretai gali būti nebaigę ortopedijos-traumatologijos rezidentūros. Galite patekti pas medikus, tiesiog linkusius į hipodiagnostiką. Dažniausiai jie turi vieną atsakymą: „Sveikas. Ko čia atėjai?“.

– Kada pasireiškia klubų displazijos komplikacijos?

– Ne iš karto. Dažniausiai po 2–3 metų, kai pastebima, kad vaikas šlubuoja, viena koja trumpesnė.

– Į ką patartumėte kreiptis, kad netektų gydyti komplikacijų?

– Į gydytojus, kurie dirba universitetinėse ligoninėse arba didžiosiose Lietuvos ligoninėse. Supraskite, tai labai „siaura“ patologija. Neretai ir Santaros klinikose susirinkę gydytojai priima sprendimus šeši prieš keturis ar aštuoni prieš du. Nuomonės gali skirtis ir dėl diagnozės, ir dėl gydymo, tačiau svarbiausia rezultatas, kad nenukentėtų pacientas.

– Kokie pasiekimai Lietuvoje gydant klubų displaziją?

– Berods, 2017 metai buvo „lūžio“ tašku, kada Santaros klinikose dėl klubų displazijos nebuvo operuotas nė vienas pacientas. Kodėl? Dėl gerėjančios diagnostikos. Santaros klinikose šiais metais labai gerai šią patologiją diagnozuoja ir gydo 8–9 gydytojai, dar keli aktyviai mokosi. Kaip pavyzdį galiu pateikti Estiją – ten klubų echoskopijas atlieka 2–3 gydytojai, todėl pas juos išnirusio klubo atviro atstatymo operaciją galėčiau pavadinti iš esmės rutinine, kasdienine.

– Kaip gydomas pacientas, kuriam diagnozuota klubų displazija?

– Jeigu tai lengva displazijos forma, vaikas iki 3 mėnesių amžiaus, o mama nėra linkusi greitam gydymui su Freiko pagalve, skiriamos klubų mankštos savo poliklinikoje gydytojo reabilitologo priežiūroje. Paminėsiu, kad būna labai didelės eilės pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojus, todėl dažnai šeimos samdosi kineziterapeutus ar masažistus. Jeigu efekto po vieno mėnesio nematoma, skiriamos korekcinės priemonės: vadinamieji Pavliko dirželiai ar Freiko pagalvės. Aš skiriu tik Freiko pagalves, nes man taip gydant nebuvo nė vienos komplikacijos. Vyresniems nei 7–8 mėnesių vaikams ortopedinės korekcinės priemonės retai padeda, reikia taikyti gydymą stacionare.

– Koks tai gydymas?

– Operacinėje, bendrinėje nejautroje atliekama uždara išnirusio šlaunikaulio repozicija su arba be pritraukiamųjų raumenų sausgyslių perpjovimu, visais atvejais pritaikoma fiksacija cirkuliariu koksitiniu gipso tvarsčiu 2,5–3 mėnesiams.

– Kuo skiriasi displazijos gydymas mankštomis ir, tarkime, Freiko pagalve?

– Konkrečiai dėl šios patologijos esu konsultavęs daugiau kaip 20 tūkst. pacientų, tai pastebiu pagrindinį skirtumą – greitį, kitaip sakant, su Freiko pagalve pabuvus mėnesį, tokį patį efektą galima pasiekti taikant klubų mankštą tik ilgiau, per 3-4 mėnesius.

– Klubų echoskopiją turi atlikti echoskopuotojas ar vaikų ortopedas-traumatologas?

– Kaip aš sakau, protingi echoskopuotojai ir ortopedai-traumatologai klubų echoskopijų dėl displazijos neatlieka. Tai atlieka vaikų ortopedai-traumatologai, tada būna mažiausia klaidų tikimybė. Kodėl? Galiu argumentuoti savo nuomonę: tai nėra vien tik echoskopinė diagnozė. Tai ir klinikinis tyrimas, kurio echoskopuotojai neatlieka. Tai vienas labiausiai su klinikiniu vaizdu susijusių tyrimų, sausas „grafo kampų“ matavimas ne visada atspindi tikrovę. Dažnai tenka matyti Lietuvoje ir užsienyje, kai klubų echoskopiją atlieka echoskopuotojas, o sprendimą taikyti gydymą ortopedinėmis korekcinėmis priemonėmis priima vaikų ortopedas-traumatologas. Patikėkite, labai dažna hiperdiagnostika, neretai gaunasi „sugedusio telefono“ efektas, kai echoskopuotojai pagal „grafo kampus“ įtaria displaziją, o vaikų ortopedai-traumatologai parodo tėvams echoskopuotojo išvadą ir skiriamas neadekvatus gydymas. Pasikartosiu – vienas gydytojas turi matyti visumą – tėvus, jų mąstymo tipą, klinikinį ir echoskopinį vaizdą ir, beje, būti vienas atsakingas už diagnozę, gydymą, komplikacijas.

– Kokios gali būti neigiamos pasekmės gydant su ortopedinėmis korekcinėmis priemonėmis?

– Mano nuomone, Freiko pagalvė yra geresnis metodas, nei Pavliko dirželiai, kadangi neleidžia privesti šlaunų, pasiekiama didesnė abdukcija (atvedimas per klubus). Esu matęs keletą nesėkmingo gydymo su Pavliko dirželiais atvejų. Su Freiko pagalve man dar neteko matyti komplikacijų. Esant mažai Freiko pagalvei, jos kraštai remiasi į šlaunies vidurį ir narina šlaunikaulį (turėtų centruoti). Esant per didelei Freiko pagalvei, galima šlaunikaulio galvos nekrozė. Freiko pagalvė turi būti tokio dydžio, kokio turi būti. Kolegų, vaikų urologų teiravausi, ar jie prisimena per 20–30 darbo metų nors vieną komplikaciją, tai sakė, jog nepamena. Visi kiti supermamų teiginiai apie sulėtėjusį vaikų psichomotorinį vystymąsi ar kreivas kojas – tarp gydytojų rimtai nediskutuojami, daugiau sukelia šypseną nei turi realaus pagrindo.

– Kokios išvados?

  • Ištirti būtina visus, nepriklausomai nuo klinikinio vaizdo.
  • Nustačius klubų displaziją – nepanikuoti.
  • Tai labai lengvai gydoma patologija, ypač jauname amžiuje.
  • Dėl labai siauros specifikos – kreiptis į specialistus, dirbančius universitetinėse ar stambiose regioninėse ligoninėse.
  • Hiperdiagnostika ir gydymas – tai žymiai geriau nei hipodiagnostika, ko pasekoje susiformuoja negili, su amžiumi tapsianti artrozine, vėliau protezuota gūžduobė.
  • Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj.

bieliausko klinika

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Sūduvos dienos minėjime paskelbta ir Sūduvos metų pradžia

    2022-02-23Sūduvos dienos minėjime  paskelbta ir Sūduvos metų pradžia
    Praėjusį penktadienį Marijampolės dramos teatre surengtas tradicinis, jau ne pirmus metus organizuojamas Sūduvos dienos paminėjimas, o jo metu paskelbta ir Sūduvos metų pradžia. Renginį organizavo Marijampoliečių bendrija, vadovaujama Gintaro Skamaročiaus, ir Etninės kultūros globos taryba. Renginio pradžioje G. Skamaročius, kuris yra ir Etninės kultūros globos tarybos specialistas Sūduvos krašte, perskaitė Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą minėjimo dalyviams. Šiame sveikinime Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos galia glūdi jos žmonėse, taip pat dėkojo už tai, jog yra tęsiamos ir puoselėjamos krašto tradicijos. G. Nausėda linkėjo, kad šie Sūduvos metai dar labiau sutelktų ir įkvėptų Lietuvoje ir už jos ribų gyvenančius kraštiečius. Seimo narys Andrius Vyšniauskas ...
  • Šv. Aloyzas vėl pasitinka ir išlydi…

    2022-02-23Šv. Aloyzas vėl pasitinka ir išlydi...
    Mūsų krašte pakelėse nėra tiek daug mažosios architektūros akcentų – kryžių, stogastulpių ar koplytėlių, kaip, tarkime, Žemaitijoje. Juo labiau tokių, kurių amžius jau artėtų prie šimto metų… Tad šv. Aloyzo koplytėlė su skulptūra viduje, esanti šalia kelio Marijampolė–Prienai, vos keletas kilometrų nuo miesto, ypač didelė vertybė. …Aloyzas Gonzaga, kilmingos Italijos aristokratų šeimos sūnus, gimė 1568 metais Lombardijoje. Jam, gabiam ir sumaniam, buvo numatytas Mantujos princo paveldėtojo gyvenimas. Tačiau jam nerūpėjo aukštuomenės gyvenimas (besilankydamas įvairiose šalyse matė daug dalykų, kurie buvo nepriimtini ir atstumiantys), tad nepakluso tėvui, atsisakė ankstesnio gyvenimo ir tapo vienuoliu. Mokė vaikus, padėjo vargstantiems, o siaučiant marui – ir ...
  • D. Čekavičius: „Darbdaviams primename, kad esame ne priešai, o socialiniai partneriai“

    2022-02-23D. Čekavičius: „Darbdaviams primename, kad esame ne priešai,  o socialiniai partneriai“
    Kolektyvinės šakos sutartys Lietuvos teisėsaugos sistemoje nebėra naujiena, tačiau teigti, kad jos visada puikiai paruoštos ir idealiai veikia, dar būtų per drąsu. Vilniaus pataisos namų profesinės sąjungos vadovas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkės Loretos Soščekienės pavaduotojas Darius Čekavičius mano, kad sklandžiam sutarties įgyvendinimui neužtenka šakos vadovybei su profesinėmis sąjungomis ją pasirašyti, svarbu, kad po to jos įgyvendinime noriai dalyvautų tiek darbdaviai, tiek darbuotojai. Socialinio dialogo trūkumą jis pastebi savo atstovaujamoje srityje. Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinę sutartį jis vertina palyginti neblogai, tačiau atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant sutarties nuostatas kasdienybėje kyla problemų su atskirų įstaigų vadovais. „Apie tokius ir panašius iššūkius daug ...
  • Susidomėjimas renovacija Marijampolėje auga

    2022-02-23Susidomėjimas renovacija Marijampolėje auga
    Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, vidutinė šilumos kWh kaina 2021 m. gruodžio mėn. didėjo 60 proc., o šių metų sausį – beveik 80 proc., lyginant su ankstesniu šildymo sezonu. Kainų padidėjimą pajautė ir Marijampolės gyventojai. Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamentas primena, jog vienas iš palankiausių būdų išvengti didelių sąskaitų – daugiabučių atnaujinimas, ir skatina gyventojus renovuoti savo gyvenamuosius namus. Anot Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Kriščiūnaitės, šiuo metu savivaldybė nėra gavusi skundų dėl padidėjusių šildymo sąskaitų šį žiemos sezoną, tačiau žinoma, jog gyventojai į kainų augimą žiūri neigiamai. „Vis dėlto, nors šiuo metu neturime pastebėjimų apie ...
  • Iš užsienio į Lietuvą grįžęs ūkininkas ragina kitus pasimokyti iš jo patirties

    2022-02-23Iš užsienio į Lietuvą grįžęs ūkininkas ragina kitus pasimokyti iš jo patirties
    Palikęs vadovo darbą Anglijoje, Audrius Meseckas prieš ketverius metus grįžo į Suvalkiją ir ėmėsi seniai brandintos minties – šilauogių auginimo. Net ir jam pačiam šiek tiek neplanuotai Stirniškių kaime (Vilkaviškio r.) galiausiai susisikūrė netradicinis ūkis, kai jame apsigyveno ir danielių banda. Ūkininkas neslepia, kad būtent Europos Sąjungos parama jį paskatino imtis gyvūnų auginimo, ir ragina kitus smulkiuosius ūkininkus nepraleisti galimybės ja jau netrukus pasinaudoti. Smulkieji ūkininkai paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ galės teikti nuo kovo 1 d. iki kovo 31 d. Vienam ūkininkui gali būti skirta iki ...
  • Naujos gaming ausinės – kaip išsirinkti

    2022-02-21Naujos gaming ausinės – kaip išsirinkti
    Žaidžiant kompiuterinius žaidimus svarbi ne tik vaizdo kokybė ir patogus valdymas, bet ir geras garsas. Specialios gaming ausinės užtikrins aukštą garso kokybę ir bendrinį komfortą žaidimo metu. Galėsite mėgautis tobulu žaidimu ir jaustis patogiai, nes moderni kompiuterinių žaidimų įranga suteiks visas galimybes tai padaryti. Skaitykite toliau ir sužinosite, kokių ausinių galite išsirinkti. Geriausios žaidimų ausinės Tai, kad neįmanoma išsiversti be ausinių, pasakys ko gero kiekvienas kompiuterinių žaidimų žaidėjas. Ausinės užtikrina patogumą ir gerą garsą, kuris svarbus žaidžiant beveik kiekvieną žaidimą. Gaming ausinės iš tiesų mažai kuo skiriasi nuo paprastų ausinių, todėl jas galite naudoti visoms reikmėms – ir muzikos ar įrašų klausymui, ...
  • Devynios priežastys, kodėl verta pamatyti naują dokumentinį filmą „Laisvės žvalgas“ apie Juozą Lukšą

    2022-02-21Devynios priežastys, kodėl verta pamatyti naują dokumentinį filmą „Laisvės žvalgas“ apie Juozą Lukšą
    LR Seimo paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto jubiliejiniai metai buvo gausūs šiai asmenybei skirtais paminėjimo darbais ir renginiais. Jų pabaigoje buvo baigtas filmuoti ir sumontuotas daugelio istorinių televizijos laidų ir dokumentinių filmų autoriaus, pagal išsilavinimą istoriko-archeologo Algio Kuzmicko kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istoriku Daliumi Žygeliu sukurtas dokumentinis filmas „Laisvės žvalgas“ (2021 m.). Filmas sukurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užsakymu. Pirmojo žygio per geležinę uždangą metu. 1947 m. gegužė „Sulaukus pasiūlymo teko gerai pasvarstyti, ar verta imtis temos: mažiausiai trys Juozo Lukšos asmenybei skirti pilno metro dokumentiniai filmai jau realizuoti. O kur dar gausybė televizijos laidų, internetinių ...
  • Tango šoka dviese: darbdaviai turėtų džiaugtis profesinėmis sąjungomis

    2022-02-15Tango šoka dviese: darbdaviai turėtų džiaugtis profesinėmis sąjungomis
    „Daugelis darbdavių Norvegijoje supranta, kad profesinės sąjungos naudingos jiems patiems. Pagalvokite, tai – susiorganizavę darbuotojai, vadinasi, kai deramasi, ateina 1–3 žmonės, o ne 100 ar 500. Kas būtų, jei spręsti problemų eitų kiekvienas darbuotojas atskirai? Ypač didesnėje kompanijoje. Su profesinėmis sąjungomis kur kas paprasčiau“, – akcentuoja teisininkas, Norvegijoje veikiančios profesinės sąjungos „Solidaritet“ prezidentas Arthur Kubik. Jis yra ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) įgyvendinto Norvegijos finansuojamo projekto „Socialinio dialogo procedūrų ir bendradarbiavimo plėtojimas teisėsaugos tarnybose“ ekspertas, pastaraisiais metais savo įžvalgomis prisidėjęs Lietuvos profesinėms sąjungoms siekiant kryptingo socialinio dialogo gerinimo vidaus reikalų sistemoje. Tradiciškai Skandinavijos šalys laikomos labiausiai išplėtoto socialinio dialogo regionu. Paprastai ...
  • Maksas Lauriškus: talentingas, užmirštas, vėl atrandamas…

    2022-02-09Maksas Lauriškus: talentingas, užmirštas, vėl atrandamas...
    Negirdėtas vardas? Beveik visiems – tikrai taip. O tai yra, kaip rašoma oficialiuose šaltiniuose, „vienas įdomiausių ir talentingiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Mažosios Lietuvos menininkų – pirmasis šio krašto lietuvių kilmės vokiečių kompozitorius, pianistas, pedagogas. (…) Jo įvairių žanrų kūriniuose ryškiai atsiskleidė Rytų Prūsijos tematika, Mažosios Lietuvos vaizdai, patriotizmo kupini jausmai.“ Tuo įsitikinti dabar jau galime pasiklausę kūrinių, įrašytų dvigubame albume „Aus Litauen“ („Iš Lietuvos“). Albumo leidėjas – VšĮ „Sambalsiai“. Paskatino ieškoti Marijampolietis Darius Klišys (atlikėjas, kompozitorius, pedagogas) ne ką daugiau informacijos sako atsitiktinai radęs, bevartydamas prieš keletą dešimtmečių išleistą leidinį apie Mažąją Lietuvą. Suintrigavo nesuvokietinta lietuviška kompozitoriaus pavardė ...
  • Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas

    2022-02-09Kiekvienas gamtos kūrinys yra naudingas ir vertingas
    Birželio mėnesį Žuvinto biosferos rezervato direkcijos direktoriumi pradėjęs dirbti Paulius Čeponas Marijampolės savivaldybės administracijos tarnautojo kėdę iškeitė į neperšlampančią striukę ir ilgus guminius batus. Vilniaus universitete baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas (ir bakalaurą, ir magistrą), direktorius tikisi daug nuveikti gamtos ir ekologijos labui. – Vos pradėjęs eiti direktoriaus pareigas, neturėjote laiko „įsipatoginti“ kėdėje – skubėjote rengti UNESCO ataskaitas (jos rengiamos kas dešimt metų). – Taip, reikėjo įvertinti, kokie pokyčiai (įvairiausiais pjūviais) Žuvinto biosferos rezervate įvyko per dešimtmetį. Tai buvo ataskaita ir apie ūkinę veiklą, ir kaip per tą laiką pasikeitė bendruomenės įsitraukimas, reikėjo įvertinti biologinę įvairovę ir jos kaitą. Kartu su ilgamečiais ...
  • Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita

    2022-02-09Pelkės – paskutinieji mūsų sąjungininkai kovojant su klimato kaita
    Ekologas Arūnas Pranaitis Žuvinto biosferos rezervate dirba nuo 1983 m. 18 metų (2002–2020 m.) jis vadovavo Žuvinto biosferos rezervato direkcijai, šiuo metu dirba ekologu, taigi Žuvinto „alsavimą“ jaučia taip pat puikiai, kaip ir kiekvieną beveik keturias dešimtis metų besitęsiančios veiklos dieną. Todėl ir klausėme p. Arūno tų dalykų, kurie mums visiems rūpi arba turi rūpėti. Nes klimato kaita – ne ateitis. Tai – jau dabartis, šiandiena. – Daukšių miestelio, Varnupių, Plynių kaimų ir kitų aplinkinių vietovių gyventojus jaudina Žuvinto biosferos rezervato Amalvo draustinio teritorijoje medžių kirtimo darbai. Kokia šio projekto ilgalaikė nauda, ar jis paremtas moksliniais tyrimais? – Amalvos palios (3414 ha) ...
  • Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui

    2022-02-09Proginė moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui
    2021 metais, minint 10 metų įrašymo į UNESCO sukaktį, į apyvartą buvo išleista 2 eurų moneta, atvaizduojanti Žuvinto vertybes.Monetos bendrojoje pusėje – geografinis Europos atvaizdas. Nacionalinėje monetos pusėje pavaizduota Žuvinto biosferos rezervatui, įtrauktam į UNESCO programos „Žmogus ir biosfera“ pasaulio biosferos rezervatų tinklą, būdinga aplinka: nutolstančios unikalaus paukščių ežero, didžiausio Lietuvoje pelkyno salelės bei išskirtiniai, saugomi jo gyvūnai. Pirmajame plane – didysis baublys, siekiantis vandenyje plaukiančios raudonpilvės kūmutės. Melduose – meldinė nendrinukė, tolumoje skrenda pilkosios gervės, taip pat ir gulbė nebylė, simbolizuojanti istorines sąsajas su rezervato įkūrimu. Aplinkui išdėstyti užrašai „Lietuva“, „Žuvintas“, UNESCO. Taip pat įkomponuoti monetos išleidimo metai 2021 ...
  • Pasaulinė pelkių diena

    2022-02-09Pasaulinė pelkių diena
    Rezervatai įtraukti į Ramsaro vietovių sąrašą 2022 m. vasario 2-oji, Pasaulinė pelkių diena, anksčiau minėta Ramsaro konvencijos iniciatyva, pirmąkart bus minima kaip Jungtinių Tautų tarptautinė diena, po to, kai Generalinė Asamblėja ją patvirtino 2021 m. rugpjūčio 30 d. 2022 m. Pasaulinės pelkių dienos tema yra „Šlapžemių akcija žmonėms ir gamtai“, taip pabrėžiant veiksmų, užtikrinančių pelkių išsaugojimą ir tvarų naudojimą, svarbą. Tai raginimas investuoti finansinį, žmogiškąjį ir politinį kapitalą, siekiant išgelbėti nuo išnykimo pasaulio pelkes ir atkurti tas, kurias nualinome. Ramsaro konvencija (Jungtinių Tautų Konvencija dėl pelkių, turinčių tarptautinę reikšmę, ypač vandens ir pelkių paukščių apsaugai) – tarptautinė sutartis, kuria įsipareigojama saugoti ir atsakingai ...
  • Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis

    2022-02-09Marijampolėje aplinkai draugiškas judėjimas vis aktualesnis
    Marijampolės miesto vizija – modernus, aktyvus, žalias ir aplinkai draugiškas miestas, kuriame paprasta ir saugu judėti visiems. Įgyvendinant šią gražią idėją mieste pasitelkiama vis daugiau naujų ir modernių sprendimų, kurie, tikimasi, padės gerinti bendrą miesto įvaizdį, žmonių gyvenimo kokybę ir mažinti oro užterštumą. Pasak Marijampolės savivaldybės Investicijų ir verslo skatinimo skyriaus vedėjo Dariaus Cinaičio, pokyčių mieste jau dabar nemažai: tobulinama viešojo transporto infrastruktūra, rekonstruotas 1,5 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Pašešupio parke, įrengtos dvi elektromobilių įkrovimo stotelės, rekonstruojamos pėsčiųjų perėjos bei viešojo transporto stotelės. „Tam tikrose miesto dalyse anksčiau trūko saugių pėsčiųjų perėjų, dviračių ir pėsčiųjų takų, be to, nebuvo vientiso, ...
  • Tvarios Europos link žengia ir maži regionai

    2022-02-04Tvarios Europos link žengia ir maži regionai
    Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ projektas „Maži regionai – dideli pokyčiai. Tvarios Europos link“, įgyvendinamas Europos Sąjungos lėšomis, jau įpusėjo. Eglė BURBAITĖ Per pirmuosius projekto įgyvendinimo mėnesius buvo kompleksiškai išanalizuotos temos, skirtos socialinės atskirties mažinimui, smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui ir žaliajai ekonomikai. Analitiniai straipsniai publikuoti laikraštyje „Suvalkietis“, internetiniame laikraščio portale ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose. Be to, kiekvieną mėnesį žiūrovų laukė specialus Marijampolės televizijos reportažas, dienos šviesą išvydo du vebinarai ir dvi tinklalaidės serijos. Džiaugiamės, kad prie projekto prisijungė daug partnerių – bendradarbiaudami su savo srities ekspertais, verslininkais ir vietos gyventojais, parengėme informatyvų ir įtraukiantį turinį. Aktyviu dalyvavimu projekto veiklose nudžiugino ir vietos ...
  • Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą

    2022-02-04Kovos su vėžiu dienos proga klausiame, ar turite POLA kortelę ir kada profilaktiškai tikrinotės sveikatą
    Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena, kuria siekiama priminti, kad gyvename laikais, kai tikėtina, kad per savo gyvenimą onkologinės ligos diagnozę išgirs vienas iš trijų asmenų. Ši diagnozė kasdien sujaukia 50 šeimų gyvenimus, perdėliodama prioritetus ir iš naujo sudėliodama lūkesčius. Visgi, šiandien vėžys – vis geriau valdoma liga, Lietuvoje su ja gyvena daugiau nei 110 tūkstančių.Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) primena, kad visi, turintieji onkologinės ligos diagnozę, gali kreiptis dėl POLA kortelės, su kuria gali 80 proc. pigiau važiuoti visuomeniniu transportu, naudotis kitomis galimybėmis: gauti POLA partnerių nuolaidas prekėms ir paslaugoms, nemokamas specialistų konsultacijas socialiniais, teisiniais, psichologiniais, mitybos ir ...
  • Šilko skarelė kuria stilių

    2022-02-04Šilko skarelė kuria stilių
    Šilkinė skarelė – aksesuaras, kuris tinka visoms: ir mažoms mergaitėms, ir brandžioms moterims. Garsi prancūzų darbužių dizainerė Coco Chanel yra sakiusi, kad „mada išnyksta, lieka tik stilius“. O stilingai moteriai prancūzė patarė niekada neišeiti iš namų be skarelės. Įgimtu stiliaus pojūčiu garsėjančios paryžietės šią pamoką išmoko tobulai. Pakylėja iki aukštosios mados Pasak dizainerės Jolantos Talaikytės, sukūrusios skarelių dizainą su garsaus lietuvių dailininko M. K. Čiurlionio paveikslų atvaizdais, šilko skarelė yra amžina, bet kas kartą nauja, tradicijų ir laikmečio paženklinta klasika. Ji dera visomis progomis, ir prie iškilmingos, ir dalykinės, ir laisvalaikio aprangos. Kaip ją ryšėti – taisyklių nėra. Tai priklauso nuo nuotaikos ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.