Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT tyrimų skyriui, kuris išsiaiškino, kad nutekintoje informacijoje – apie 500 lietuvių pavardžių.
Duomenis renka ne šiaip – su tikslu
Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad kinai domisi ne tik lietuviais, bet viso pasaulio piliečiais.
LRT tyrimo duomenimis, kinų akiratyje atsidūrė Seimo nariai, ministrai, politikai, dirbantys savivaldybėse, verslo atstovai, diplomatai ir karininkai. Informacijos apie lietuvius rinkiniuose – ne tik tautiečių vardai ir pavardės, bet ir jų, taip pat jų artimųjų pavardės, nuotraukos ir asmens duomenys. LRT išsiaiškino, kad kinų apie lietuvius surinkti duomenys – prieinami viešai. Tai – socialinių tinklų, žiniasklaidos ir valstybės institucijų pateikiama informacija.
Dainius Gaižauskas, dabar jau buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, sako, kad jo ši naujiena nenustebino.
– Valstybės saugumo departamento (VSD) metinių grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitose Kinija buvo minėta ne kartą. Viena iš priežasčių, kodėl ši šalis įrašoma į tą dokumentą – šnipinėjimas. Turėdama duomenų apie svarbių žmonių šeimas, vaikus, darbovietes, pomėgius, stiprybes ir silpnybes, Kinija gali tiems žmonėms daryti spaudimą, siekdama, kad šie priimtų jai palankius sprendimus, galbūt kalbėtų jai aktualiais klausimais. Ne be reikalo asmenų, apie kuriuos buvo rinkta informacija, sąraše yra politikų, ministerijų atstovų, žurnalistų pavardės. Tai žmonės, turintys tam tikros įtakos visuomenėje, ir jei, tarkime, atsirastų kažkoks svarbus klausimas ar sprendimas, kurį kaip nors toks asmuo galėtų lemti, suinteresuota valstybė gali bandyti jį kompromituoti, siekdama palankaus jai rezultato, – paaiškino D. Gaižauskas.
Ne tik lietuviai – įdomūs visi
Paklaustas, kodėl Kinijos akiratyje galėjo atsidurti Lietuvos piliečiai, nacionalinio saugumo ir gynybos specialistas sakė, kad ne tik mūsų šalies. Kinijai įdomūs viso pasaulio žmonės. D. Gaižauskas atkreipė dėmesį, kad Kinijos įtaka Europoje juntama apie penkiolika metų. Lietuvoje Kinija, kaip galima grėsmė nacionaliniam saugumui, anot D. Gaižausko, įvardijama tik kelerius metus.
– Didesnių Europos valstybių sostinėse kinai gyvena ištisais kvartalais. Galima manyti, kad gyventi į senąjį žemyną jie atvyksta ne šiaip sau. Fiziškai būdami toje šalyje jie gali smulkiai išsistudijuoti situaciją ir net tapti strategiškai svarbių objektų šeimininkais, į juos investavę, įsigiję akcijų. Lietuvoje laikomasi pozicijos kinų į šalį lengvai neįsileisti, nes tuomet atsirastų galimybė jiems įsigyti, pavyzdžiui, verslo įmones ir per jas daryti įtaką politikams, žiniasklaidai. Anksčiau apie Kinijos interesus ir įtaką Lietuvoje kalbėta mažai, tačiau per paskutinius ketverius metus Seime atkreipėme į tai dėmesį. Rezultatas – jau dveji metai Kinija įvardijama kaip galima grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, – pasakojo Seimo narys.
Pataria atsakingai administruoti socialinių tinklų paskyras
D. Gaižausko nuomone, vienaip ar kitaip stiprinti įtaką Europoje ir visame pasaulyje Kinija galimai siekia turėdama tikslą stiprinti savo, kaip supervalstybės, identitetą. Politikas sako, kad, ko gero, niekam nėra naujiena, jog Kinija nori būti stipri ekonomikos, technologijų srityje. Dėl to Kinija šnipinėja ir renka informaciją apie piliečius, siekia investuoti į nekilnojamąjį turtą, verslo įmonių akcijas.
D. Gaižauskas paaiškino, kad informaciją apie lietuvius rinko ne žmonės, sėdintys prie kompiuterių, o dirbtinis intelektas – specialios programos.
Politikas svarstė, kad nutekėję ir atskleisti duomenys apie lietuvius gali būti tik maža dalis duomenų, kuriuos Kinija apie mus yra surinkusi. Juk dar prieš paviešinant šią informaciją buvo plačiai ir garsiai kalbama, kad per kinų gamybos technologinę įrangą jie gali rinkti duomenis ir galimai šnipinėti. Pasak D. Gaižausko, dėl to nuspręsta atsisakyti naudoti kinų gamybos technologinę įrangą įvairiuose Lietuvai svarbiuose objektuose.
– Atsižvelgiant į tai, visi mes turėtumėme labiau saugoti savo privačius duomenis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kokias nuotraukas skelbiame socialiniuose tinkluose, kokį turinį ten viešiname. Tiesa, gali būti, kad žmogus informacija dalijasi atsakingai, tačiau reikėtų nepamiršti, jog nuotraukomis neatsargiai gali pasidalinti to žmogaus vaikai ar artimieji. Iš pirmo žvilgsnio paprastoje nuotraukoje galima perskaityti daugybę informacijos. Galbūt paauglio padarytos nuotraukos fone matyti tėvai, skaitantys kažkokią knyga, galbūt galima pastebėti monitoriaus ekraną, kuriame atvaizduota jautri informacija arba duomenys. Galbūt kažkas, fotografuodamas save, į kadrą paims ir tą žmogų, kuris vengia būti socialiniuose tinkluose, tačiau ne savo noru ten atsidurs. Iš tokių, rodos, nieko vertų duomenų galima išskaityti daug naudingos informacijos apie žmogaus pomėgius, interesus, pažintis, – apie neatsakingo duomenų viešinimo pasekmes socialiniuose tinkluose įspėja buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Jis taip pat teigia, kad manydami, jog nesame niekam įdomūs, iš tiesų galime būti labai įdomūs. Galbūt ne tiesiogiai mes patys, bet dėl draugystės ar giminystės ryšių su kokiu nors ministru ar Seimo nariu.
Save Kinija pateikia kaip taikią valstybę, bet iš tiesų ji siekia stiprinti įtaką pasaulyje.
– Pulti į kraštutinumus ir nustoti naudotis socialiniais tinklais arba drausti tai daryti vaikams nereikėtų. Gyvename informacinėje, technologijų visuomenėje, todėl normalu, kad mums reikalingas internetas ir socialiniai tinklai. Turime būti tiesiog atsargesni ir mąstyti kritiškai, – tikina pašnekovas.
Kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje – vienas geriausių pasaulyje
Kaip jau minėta, kinų žvalgybos apie lietuvius surinkta ir nutekinta informacija buvo vieša. Pasak D. Gaižausko, būtų kur kas blogiau, jei į kinų rankas būtų patekę svarbūs valstybiniai duomenys ar dokumentai. Laimė, jie, nacionalinio saugumo ir gynybos žinovo teigimu, yra tinkamai apsaugoti.
– Žinant, kad gali būti bandoma pasikėsinti į jautrius valstybės lygio duomenis, jie yra labai akylai saugomi. Tai užtikrina Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos karinė žvalgyba, Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir kitos institucijos, kurios situaciją ir grėsmes žino, stebi ir į jas reaguoja. Svarbu paminėti, kad pagal šalių pasirengimą užkirsti kelią kibernetinėms grėsmėms ir valdyti kibernetinius incidentus, pagal Nacionalinį kibernetinio saugumo indeksą esame pirmame penketuke tarp kitų pasaulio lyderių, tokių kaip JAV, Didžioji Britanija ir panašiai. Ne veltui Lietuva gynybai skiria net du procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Juk gynyba – ne tik NATO ir tankai, bet ir tokie žvalgybos, kibernetinio saugumo dalykai, – mintimis dalijosi pašnekovas.
