renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kinijos akiratyje – verslininkai, politikai ir karininkai (Interviu su ekspertu)

Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT tyrimų skyriui, kuris išsiaiškino, kad nutekintoje informacijoje – apie 500 lietuvių pavardžių.

Duomenis renka ne šiaip – su tikslu

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad kinai domisi ne tik lietuviais, bet viso pasaulio piliečiais.

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sako, kad kinai domisi ne tik lietuviais, bet viso pasaulio piliečiais.

LRT tyrimo duomenimis, kinų akiratyje atsidūrė Seimo nariai, ministrai, politikai, dirbantys savivaldybėse, verslo atstovai, diplomatai ir karininkai. Informacijos apie lietuvius rinkiniuose – ne tik tautiečių vardai ir pavardės, bet ir jų, taip pat jų artimųjų pavardės, nuotraukos ir asmens duomenys. LRT išsiaiškino, kad kinų apie lietuvius surinkti duomenys – prieinami viešai. Tai – socialinių tinklų, žiniasklaidos ir valstybės institucijų pateikiama informacija.

Dainius Gaižauskas, dabar jau buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, sako, kad jo ši naujiena nenustebino.

– Valstybės saugumo departamento (VSD) metinių grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitose Kinija buvo minėta ne kartą. Viena iš priežasčių, kodėl ši šalis įrašoma į tą dokumentą – šnipinėjimas. Turėdama duomenų apie svarbių žmonių šeimas, vaikus, darbovietes, pomėgius, stiprybes ir silpnybes, Kinija gali tiems žmonėms daryti spaudimą, siekdama, kad šie priimtų jai palankius sprendimus, galbūt kalbėtų jai aktualiais klausimais. Ne be reikalo asmenų, apie kuriuos buvo rinkta informacija, sąraše yra politikų, ministerijų atstovų, žurnalistų pavardės. Tai žmonės, turintys tam tikros įtakos visuomenėje, ir jei, tarkime, atsirastų kažkoks svarbus klausimas ar sprendimas, kurį kaip nors toks asmuo galėtų lemti, suinteresuota valstybė gali bandyti jį kompromituoti, siekdama palankaus jai rezultato, – paaiškino D. Gaižauskas.

Ne tik lietuviai – įdomūs visi

Paklaustas, kodėl Kinijos akiratyje galėjo atsidurti Lietuvos piliečiai, nacionalinio saugumo ir gynybos specialistas sakė, kad ne tik mūsų šalies. Kinijai įdomūs viso pasaulio žmonės. D. Gaižauskas atkreipė dėmesį, kad Kinijos įtaka Europoje juntama apie penkiolika metų. Lietuvoje Kinija, kaip galima grėsmė nacionaliniam saugumui, anot D. Gaižausko, įvardijama tik kelerius metus.

Gali būti, kad Kinija informaciją apie lietuvius rinko turėdama tikslą galimai ateityje jiems daryti spaudimą ar kompromituoti. – Didesnių Europos valstybių sostinėse kinai gyvena ištisais kvartalais. Galima manyti, kad gyventi į senąjį žemyną jie atvyksta ne šiaip sau. Fiziškai būdami toje šalyje jie gali smulkiai išsistudijuoti situaciją ir net tapti strategiškai svarbių objektų šeimininkais, į juos investavę, įsigiję akcijų. Lietuvoje laikomasi pozicijos kinų į šalį lengvai neįsileisti, nes tuomet atsirastų galimybė jiems įsigyti, pavyzdžiui, verslo įmones ir per jas daryti įtaką politikams, žiniasklaidai. Anksčiau apie Kinijos interesus ir įtaką Lietuvoje kalbėta mažai, tačiau per paskutinius ketverius metus Seime atkreipėme į tai dėmesį. Rezultatas – jau dveji metai Kinija įvardijama kaip galima grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, – pasakojo Seimo narys.

Pataria atsakingai administruoti socialinių tinklų paskyras

D. Gaižausko nuomone, vienaip ar kitaip stiprinti įtaką Europoje ir visame pasaulyje Kinija galimai siekia turėdama tikslą stiprinti savo, kaip supervalstybės, identitetą. Politikas sako, kad, ko gero, niekam nėra naujiena, jog Kinija nori būti stipri ekonomikos, technologijų srityje. Dėl to Kinija šnipinėja ir renka informaciją apie piliečius, siekia investuoti į nekilnojamąjį turtą, verslo įmonių akcijas.

 D. Gaižauskas paaiškino, kad informaciją apie lietuvius rinko ne žmonės, sėdintys prie kompiuterių, o dirbtinis intelektas – specialios programos.

D. Gaižauskas paaiškino, kad informaciją apie lietuvius rinko ne žmonės, sėdintys prie kompiuterių, o dirbtinis intelektas – specialios programos.

Politikas svarstė, kad nutekėję ir atskleisti duomenys apie lietuvius gali būti tik maža dalis duomenų, kuriuos Kinija apie mus yra surinkusi. Juk dar prieš paviešinant šią informaciją buvo plačiai ir garsiai kalbama, kad per kinų gamybos technologinę įrangą jie gali rinkti duomenis ir galimai šnipinėti. Pasak D. Gaižausko, dėl to nuspręsta atsisakyti naudoti kinų gamybos technologinę įrangą įvairiuose Lietuvai svarbiuose objektuose.

– Atsižvelgiant į tai, visi mes turėtumėme labiau saugoti savo privačius duomenis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kokias nuotraukas skelbiame socialiniuose tinkluose, kokį turinį ten viešiname. Tiesa, gali būti, kad žmogus informacija dalijasi atsakingai, tačiau reikėtų nepamiršti, jog nuotraukomis neatsargiai gali pasidalinti to žmogaus vaikai ar artimieji. Iš pirmo žvilgsnio paprastoje nuotraukoje galima perskaityti daugybę informacijos. Galbūt paauglio padarytos nuotraukos fone matyti tėvai, skaitantys kažkokią knyga, galbūt galima pastebėti monitoriaus ekraną, kuriame atvaizduota jautri informacija arba duomenys. Galbūt kažkas, fotografuodamas save, į kadrą paims ir tą žmogų, kuris vengia būti socialiniuose tinkluose, tačiau ne savo noru ten atsidurs. Iš tokių, rodos, nieko vertų duomenų galima išskaityti daug naudingos informacijos apie žmogaus pomėgius, interesus, pažintis, – apie neatsakingo duomenų viešinimo pasekmes socialiniuose tinkluose įspėja buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Jis taip pat teigia, kad manydami, jog nesame niekam įdomūs, iš tiesų galime būti labai įdomūs. Galbūt ne tiesiogiai mes patys, bet dėl draugystės ar giminystės ryšių su kokiu nors ministru ar Seimo nariu.

Save Kinija pateikia kaip taikią valstybę, bet iš tiesų ji siekia stiprinti įtaką pasaulyje.

Save Kinija pateikia kaip taikią valstybę, bet iš tiesų ji siekia stiprinti įtaką pasaulyje.

– Pulti į kraštutinumus ir nustoti naudotis socialiniais tinklais arba drausti tai daryti vaikams nereikėtų. Gyvename informacinėje, technologijų visuomenėje, todėl normalu, kad mums reikalingas internetas ir socialiniai tinklai. Turime būti tiesiog atsargesni ir mąstyti kritiškai, – tikina pašnekovas.

Kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje – vienas geriausių pasaulyje

Kaip jau minėta, kinų žvalgybos apie lietuvius surinkta ir nutekinta informacija buvo vieša. Pasak D. Gaižausko, būtų kur kas blogiau, jei į kinų rankas būtų patekę svarbūs valstybiniai duomenys ar dokumentai. Laimė, jie, nacionalinio saugumo ir gynybos žinovo teigimu, yra tinkamai apsaugoti.

– Žinant, kad gali būti bandoma pasikėsinti į jautrius valstybės lygio duomenis, jie yra labai akylai saugomi. Tai užtikrina Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos karinė žvalgyba, Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir kitos institucijos, kurios situaciją ir grėsmes žino, stebi ir į jas reaguoja. Svarbu paminėti, kad pagal šalių pasirengimą užkirsti kelią kibernetinėms grėsmėms ir valdyti kibernetinius incidentus, pagal Nacionalinį kibernetinio saugumo indeksą esame pirmame penketuke tarp kitų pasaulio lyderių, tokių kaip JAV, Didžioji Britanija ir panašiai. Ne veltui Lietuva gynybai skiria net du procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Juk gynyba – ne tik NATO ir tankai, bet ir tokie žvalgybos, kibernetinio saugumo dalykai, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų ...