Į sąrašą asmenų, apie kuriuos kinų žvalgyba rinko informaciją, pateko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus ir buvęs žemės ūkio ministras, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, neseniai Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas Giedrius Surplys.
„Suvalkietis“ susisiekė su A. Dapkumi ir G. Surpliu ir pasiteiravo, kaip jie reagavo sužinoję, kad kinai kaupia apie juos įvairius viešai prieinamus duomenis. Domėjomės, ar ši žinia juos labiau nustebino, ar išgąsdino, taip pat klausėme jų nuomonės, kodėl jie galėjo patekti į asmenų, apie kuriuos buvo renkama informacija, sąrašą. Pasiteiravome, ar sužinoję tokią naujieną jie ėmė kaip nors kitaip ar galbūt atsargiau skelbti informaciją socialiniuose tinkluose.
Matote, aš esu karininkas ir manęs tokie dalykai visiškai nestebina – esame ruošiami tokioms situacijoms. Mūsų krašto apsaugos specialiosios tarnybos kartu su valstybės specialiosiomis tarnybomis analizuoja saugumo situaciją pasaulyje ir pateikia savo rekomendacijas, kuriomis mes vadovaujamės.
Albertas Dapkus.
Tai, kad kitos šalys domisi ir renka informaciją apie savo oponentus, nėra paslaptis. Siekiant įgyvendinti nacionalinio saugumo tikslus ir užtikrinti savo šalies visapusišką saugumą, reikia žinoti ne tik galimybes, bet ir pažinti savo priešininką. Taip daro visos valstybės.
Karinės grėsmės yra labai svarbios, bet negalima ignoruoti ir kitų grėsmių bei galios įrankių ir elementų, pavyzdžiui, diplomatinių, politinių, ekonominių, informacinių, kibernetinių, hibridinių ir kt. Tad kitų šalių tarnybos ir domisi įvairiomis sritimis bei žmonėmis, kurie būtent šiose srityse ir dirba. Ypač vyresniaisiais atstovais ir ekspertais: karininkais, diplomatais, politikais, verslininkais ir pan. Pakartosiu: man jokia naujiena, kad yra domimasi. Tik keista, kad ši informacija nutekėjo į viešumą. Stebiuosi, kad kažkas sugebėjo nugvelbti tokią informaciją. Juk tie, kas renka ir sistemina tokius duomenis, tai daro tikrai ne viešinimui. Tai daroma visai kitais tikslais.
Sunku vertinti, ar toks duomenų nutekinimas ir paviešinimas yra signalas kinams, kad jų sistemos nėra saugios, ar tai įspėjimas pasaulio visuomenei, kad Kinija turi interesų kitose šalyse. Gal nei tas, nei tas – galbūt tai buvo tiesiog komercinis sandoris?
Kaip bebūtų, esu įsitikinęs, jog tų asmenų, apie kuriuos kinai rinko informaciją, su pavardėmis nutekinti duomenys tėra maža dalis duomenų, kuriuos kinai gali būtų sukaupę apie mūsų tautiečius. Pavardžių sąrašas gali būti daug ilgesnis.
Sužinojęs, kad esu sąraše žmonių, kuriais domisi kinai, elgtis kitaip nepradėjau. Manau, kad internetinėje erdvėje elgiuosi saugiai ir atsakingai – taip, kaip rekomenduoja mūsų tarnybos. Kitiems palinkėčiau visą gaunamą informaciją perfiltruoti per kritinio mąstymo prizmę, nepatingėti tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose ir, žinoma, būti atsakingiems viešojoje erdvėje ir atstovauti savo šalies interesams, – situaciją komentavo Lietuvos šaulių sąjungos vadovas Albertas Dapkus.
Esu viešas asmuo, todėl nutuokiu, kad galiu būti daugiau ar mažiau kažkam įdomus, todėl vadovaujuosi taisykle visą laiką kalbėti ir elgtis taip, lyg mane visada kažkas stebėtų ir įrašinėtų. Kinijos ar kitų šalių žvalgybų domėjimasis diplomatais, tam tikras pareigas užimančiais asmenimis, pareigūnais, galbūt didesnius verslus sukūrusiais verslininkais, manau, yra normali praktika ir, jei duomenys yra renkami teisėtais būdais, nematau čia jokios tragedijos.
Giedrius Surplys.
Žvalgyba yra lygiai tokia pati užsienio politikos dalis, kaip įprastiniai susitikimai, pokalbiai ir visa kita. Naujiena apie Kinijos susidomėjimą svarbiais Lietuvos asmenimis manęs nestebina. Tai daro įvairios valstybės, norėdamos žinoti, kas toks yra vienos ar kitos šalies žemės ūkio ministras, Seimo narys ar parlamentaras.
Svarbu paminėti, kad informacija gali būti renkama nebūtinai blogais ketinimais. Pavyzdžiui, gali būti siekiama sužinoti, kuo domisi vienas ar kitas politikas tam, kad susitikus būtų galima „apšildyti“ pokalbį patogia ir jaukia tema. Tai padeda lengviau kalbėtis apie tai, dėl ko būna susitinkama. Svarbiausia, kaip minėjau, kad ta informacija būtų renkama teisėtai: be pokalbių pasiklausymų, sekimo, persekiojimo. Tai reglamentuoja Vienos konvencija dėl diplomatijos ir tarptautinių santykių. Bijau būti naivus manydamas, kad tokių atvejų nepasitaiko, tačiau šiuo atveju buvo renkama viešai prieinama, visiškai neslapta informacija. Tad būčiau nelinkęs dramatizuoti situacijos. Jei esi daugiau ar mažiau viešas asmuo, turi suprasti, kad taip būna – tokia yra „žaidimo“ dalis.
Kaip bebūtų, ši situacija galėtų būti puiki pamoka piliečiams. Ji parodo, jog kiekvienam mūsų labai svarbu žinoti, kad socialiniai tinklai ir juose skelbiama informacija labai greitai gali tapti ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės žiniasklaidos turiniu, todėl visada reikia pagalvoti, ar verta internetinėje erdvėje skelbti dalykus, dėl kurių vėliau gali tekti gailėtis. Tik nuo mūsų priklauso, kiek mūsų privatus gyvenimas gali būti eskaluojamas ir analizuojamas, – patarė Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas G. Surplys.
