Martynas Karpavičius, futbolo entuziastas ir treneris, buvęs marijampolietis, bet kaip pats sakė, širdyje juo ir išlikęs, su šeima dabar gyvena Ringaudų kaime, Kauno rajone. Neseniai M. Karpavičius buvo pakviestas į rezervinių karių mokymus. Teko atsitraukti nuo tiesioginio darbo Lietuvos masinio futbolo asociacijoje, kur dirba vadybininku, organizuoja futbolo žaidynes, įvairius čempionatus vaikams ir suaugusiems, ir kelias savaites palikus šeimą vykti į mokymus.
M. Karpavičių po 9 metų vėl pakvietė į rezervininkų mokymus atnaujinti žinių ir įgūdžių. Nuotrauka iš asmeninio albumo
Aktyvusis kariuomenės rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengimą, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose.
Kai 2002 metais M. Karpavičius buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą, jis pasirinko tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir užsitarnavo grandinio laipsnį. Dabar po 10 metų sudalyvavęs mokymuose Martynas sužinojo, kad pasikeitė laipsnių sistema: žemiausias yra jaunesniojo eilinio, tada seka eilinis, vyresnysis eilinis ir taip toliau. M. Karpavičiui buvo suteiktas eilinio laipsnis.
Krašto apsaugos savanorių pajėgose M. Karpavičius ištarnavo 9 metus, nors buvo privaloma ištarnauti 5 metus, kad būtų įskaityta privalomoji tarnyba. Visgi praėjus penkeriems metams vyras nepaliko KASP, o pratęsė tarnybą dar ketverius metus.
„Įgijome pagrindinį karinį parengimą, mums vyko baziniai mokymai, įvairios pratybos, mokėmės ir specialybės dalykų – mano profesija buvo kulkosvaidininkas. Nemažai buvo ir sportinės veiklos, turėjome futbolo komandą. Baigus tarnybos laiką buvo galimybė prasitęsti, reikėjo tik sveikatą pasitikrinti. Pasirinkau toliau tęsti tarnybą savanorių pajėgose. Atstovavau rinktinei karinio kliūčių ruožo varžybose. 2009 metais, kai pradėjau dirbti mokytoju ir futbolo treneriu, pasidarė sunku derinti darbą ir tarnybą, pamačiau, kad nespėju, ir atsisakiau KASP. Ir štai po 9 metų mane pakvietė į rezervininkų mokymus atnaujinti žinių“, – pasakojo vyras.
Planus sugriovė koronavirusas, nes mokymai buvo suplanuoti gegužės mėnesį, bet dėl karantino teko atidėti. Pratybos buvo atšauktos ir perkeltos į liepą. Karpavičių šeima gegužės mėnesiui jau buvo susiderinusi pareigas, o liepą teko iš naujo viską susidėlioti ir pratybų laiką teko perkelti į spalį. Teoriniai užsiėmimai vyko Kaune, Juozo Vitkaus inžinerijos batalione. Čia M. Karpavičius susipažindino su bataliono veikla, nauja ginkluote. „Šį kartą jokių specializacijų nebuvo, visi buvome tiesiog pėstininkai. Mokymai truko tris savaitės: pratybos auditorijose, batalione ir miškuose. Pusę viso laiko praleidome miškuose. Buvo teorija ir praktika, susipažinome su pasikeitusia ginkluote, ji iš tiesų labai atsinaujinusi, moderni. Manau, kad visiems be išimčių prievolininkams būtina atsinaujinti žinias ir įgūdžius. Į privalomą tarnybą ir mokymus, mano manymu, turėtų eiti visi jauni vyrai, o atleisti nuo pareigos tėvynei reikėtų tik tuos, kas turi sveikatos problemų. Šalies profesionalios kariuomenės pajėgos nėra pakankamos, todėl ginti savo šalį reikia paruošti daugiau piliečių. Aš nuėjau ir atlikau pareigą“, – sako M. Karpavičius.
Pratybose dėmesys buvo skiriamas susipažinti su atnaujinta ginkluote ir technika.
M. Karpavičiaus teigimu, dalyvauti mokymuose turėjo 150 karių, o į dalinį atvyko 98. „Kiek žinau, tie, kurie negalėjo dalyvauti, bus kviečiami sekančiais metais. Niekur nuo tos atsakomybės nepabėgsi. Man mokymų krūvis nepasirodė didelis. Tiesiog ateini nusiteikęs ir nieko nėra sunkaus. Fizinis mokymuose dalyvavusių rezervo karių pasirengimas, mano nuomone, buvo geras, nors kai kurių vyrų amžius buvo per 40 metų. 36-erių aš buvau vienas iš jauniausių.“
Viskas pratybose daugiau buvo kreipiama ne į fizinę parengtį, bet į susipažinimą su ginkluote, topografija ir kita.
Tokie atnaujinti mokymai turi prasmę, nes ginkluotė nuolat atnaujinama. „Pavyzdžiui, 2002 metais jau buvo kitokia amunicija ir aprūpinimas. Dabar gerokai pasikeitęs ir maitinimas. Anksčiau kariai buvo maitinami daugiausia košėmis, o dabar kariuomenės valgykla turi 30 dienų meniu, kurio mes net nespėjome viso išragauti. Patiekalai buvo labai geri, kaip namuose, ar net geriau – kaip restorane. Aišku, kai buvome lauko pratybose, gavome sausąjį davinį. Mokymų laikas optimalus – trys savaitės. Dauguma įgūdžių išlikę, nebuvo sunku vėl žygiuoti ir panašiai“, – pasakojo vyras.
Kai kariui apie nieką daugiau nereikia galvoti, jis labai gerai aprūpintas, gali susitelkti darbui. Mokymuose ir pratybose rezervo kariai pasiruošė šalies gynybai.
Jaunimo nusiteikimą ginti savo šalį parodo kad ir tas faktas, jog dabar dauguma šauktinių eina tarnauti savanoriškai. Jiems ir finansiškai geriau apsimoka, nes gauna išmokas, be to, savaitgaliais galima grįžti į namus, jeigu pareigingai atidirbai visą savaitę. Sąlygos tarnauti šiandien yra idealiausios.
„Devynių mėnesių parengimą kiekvienam privalu praeiti. Visi turime ginti savo valstybę, be jokių išsisukinėjimų ir neieškodami jokių išimčių. Mes visi esame savo motinų vaikai, visi norime išlikti, apsiginti, taigi visi ir turime atlikti šią pareigą, nes visi esame vienodi piliečiai. Aš nuo 14 iki 18 metų dar buvau ir jaunųjų šaulių organizacijoje, tai buvo pirmas pasiruošimo tarnauti žingsnis. Manau, kiekvienam jaunuoliai yra įvairių variantų, kaip viską galima susiderinti ir ištarnauti savo laiką. O kas penkerius metus visi turėtų skirti dar tris savaites apmokymams“, – užtikrintai sakė M. Karpavičius.
