Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 104 pėstininkų kuopos Marijampolėje kapitonas Andrius Kubilius papasakojo apie savo karjerą ir darbą.

– Kaip atsidūrėte savanorių gretose, kas nulėmė tokį sprendimą?

Vertinamosios lauko taktikos pratybos su JAV nacionalinės gvardijos kariais.

– Esu kilęs iš Kaišiadorių. Į Krašto apsaugos savanorių pajėgas įsiliejau dar 2010-aisiais, kai vasaros sporto stovykloje su komanda vykome į KASP XX sporto žaidynes palaikyti savo trenerio, kuris tuo metu būdamas savanoriu dalyvavo šiose žaidynėse. Tada ir kilo noras pačiam įstoti į savanorių gretas. Taip ir padariau. Tai buvo KASP 2-oji rinktinė, kur tuo metu buvo dauguma mano draugų. Išvykus mokytis pagal bazinį kario savanorio įgūdžių kursą manyje tik dar labiau sustiprėjo patriotiškumas, meilė ir noras ginti Tėvynę – visa tai, ko mane ir brolį nuo mažų dienų mokė tėvai.

Pabuvęs eiliniu kariu pajutau, kad mane tai „veža“, todėl nusprendžiau nesustoti ir judėti toliau – įstojau į Lietuvos karo akademiją. Po akademijos baigimo gavęs pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį buvau paskirtas tarnauti į LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną, o kiek daugiau nei prieš metus buvau paskirtas tarnauti į 104 pėstininkų kuopą Marijampolėje. Grįžau į ten, kur pradėjau. Gyvenimo pokštas ar likimas – pamatysime ateityje.

– Kas tai yra KASP, kaip susikūrė ši organizacija? Kokios funkcijos skiriamos jūsų pėstininkų kuopai?

– Žinoma, galime pradėti kalbėti nuo partizanų laikų, bet taip toli gal negrįžkime. Turbūt dauguma pamena ir žino apie 1991 m. sausio įvykius, kai Sovietų sąjunga su karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią. Tuo metu šimtai ryžtingų mūsų šalies žmonių prisiekė Lietuvos Respub­likai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai. Savanoriai taip pat gynė Spaudos rūmus, radijo ir televizijos pastatą, kitus svarbius strateginius objektus. Šį žmonių pasiaukojimą ir ryžtą tomis dienomis ginti savo valstybę, jos laisvę ir Nepriklausomybę galima vadinti savanorių pajėgų pradžia. Visai netrukus, 1991 m. sausio 17 d., buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba. Kiek vėliau ji buvo pervadinta į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, kurios šiandien yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų dalis.

Bendra dalyvavusiųjų kovinio šaudymo pratybose nuotrauka. Nuotraukos iš asmeninio pašnekovo albumo

104 kuopai yra skirta vykdyti teritorinės gynybos užduotis kuopos atsakomybės rajone, todėl mūsų pratybos beveik visada vyksta civilinėje teritorijoje. Pratybose treniruojamės atlikti nurodytas užduotis siekdami maksimaliai pažinti mus supančią aplinką, žmones ir kitą infrastruktūrą, nes tai mums galėtų padėti maksimaliai gerai vykdyti užduotis.

– Kas gali tapti savanoriu? Kokių savybių ar pasiruošimo tam reikia?

– Kariu savanoriu gali tapti bet kuris pilnametis Lietuvos Respublikos pilietis. Žinoma, prieš tampant kariu savanoriu asmuo praeina galybę „filtrų“, pavyzdžiui, medicininį patikrinimą. Karo medikai nustato, ar asmuo yra tinkamas vykdyti kario savanorio tarnybą. Jei tinkamas, siunčiamas į bazinį kursą ir sėkmingai jį baigęs, prisiekęs ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir Nepriklausomybę. Kario kelią tęsia pasirinktoje kuopoje, kur savo įgūdžius tobulina lauko ir kovinio šaudymo pratybose, būna siunčiamas ir į kvalifikacijos kėlimo kursus.

– Kaip KASP prisideda prie mūsų šalies saugumo stiprinimo?

– KASP kariai niekuo nenusileidžia kitiems Lietuvos kariuomenės daliniams. KASP kariai dalyvauja tarptautinėse pratybose (visai neseniai rinkinės karai dalyvavo tarptautinėse pratybose „Geležinis vilkas II“), tarptautinėse misijose (šiuo metu kaip tik su 1-osios rinktinės kariais rengiamės Jungtinių Tautų vadovaujamai operacijai Malyje MINUSMA) ir kituose kovinio rengimo (ir ne tik) renginiuose.

Šiuo metu, kai visas pasaulis kovoja su klastinguoju COVID-19 virusu, KASP kariai irgi atskuba į pagalbą: per pirmą koronaviruso bangą teikė paramą uostuose ir pasienio punktuose, o šiuo metu padeda Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Esame remiančioji institucija, todėl visada pasiruošę padėti bet kokioje ekstremalioje situacijoje.

– Ar kitose šalyse yra kažkas panašaus į mūsų savanorių pajėgas?

– Žinoma, kad esame ne vieni. Mūsų broliai latviai turi „Zemessardze“, pas juos kiekvienais metais vyksta mūsų rinktinės komanda į karines arba taktines varžybas ir parsiveža aukštas prizines vietas. Savo savanorius – Nacionalinę gvardiją (National Guard) – turi ir JAV. 2019-ųjų spalį kartu su JAV nacionalinės gvardijos kariais vykdėme bendras pratybas, dalijomės patirtimi. Mums tai buvo itin reikšmingos pratybos, kadangi susipažinome su JAV karių gink­luote, naudojamomis pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“, kartu vykdėme taktinius veiksmus. Taip pat savanorių pajėgas turi ir Danija, Estija, Ukraina, Lenkija ir daugelis kitų valstybių.

– Ačiū ir linkime sėkmės mus saugantiems kariams.