Šiemet jau ketvirtą kartą Marijampolės kultūros centras kvietė į etnokultūrinio projekto „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ renginius. Organizatorių planuose jų visiems metams buvo numatyta daug ir įvairių, tačiau kaip ir visur dėl ypatingos situacijos kai ko nepavyko įgyvendinti. Vis dėlto, metams artėjant link pabaigos, verta peržvelgti tai, kas įvyko, nes projektas, nors ir tęstinis, nekartoja ankstesniųjų – be jau tradicinio vyksmo, buvo ir nemažai naujų dalykų.
Nijolė LINIONIENĖ
Kaip sakė projekto vadovė, Marijampolės kultūros centro vyr. specia-listė etnokultūrai Dalia Venckienė, „šiais metais budinome ne tik visą svietą, bet ir kiekvieną žmogų, jo jausmus. Meilė, šeima, vaikai – šis leitmotyvas keliavo per visus projekto renginius: vyko seminarai, edukaciniai užsiėmimai, parodos, susitikimai. Pagrindinis tikslas, kaip ir anksčiau – ne tik atskleisti baltų kultūrinį paveldą, supažindinti su juo, bet ir įtraukti pačius žmones į įvairias veiklas, kad jie taptų dalyviais. Todėl stengėmės, kad temos būtų įdomios, jas pristatytų savo sričių žinovai, įsigilinę į vieną ar kitą temą ir dirbantys praktiškai. Apžvelgiant tai, kas ir kaip vyko per metus, galima teigti, kad baltų kultūriniu paveldu žmonės domisi vis labiau. Tai liudija ne tik dalyvių skaičius (nepaisant, kad ir neapibrėžtos situacijos), bet ir tai, jog kasmet plėtėsi renginio geografija: šiemet atvykdavo ne tik marijampoliečiai, bet ir besidomintys iš Kazlų Rūdos, Prienų, Vilkaviškio, Kauno, Kybartų…“
Dalia Venckienė ir džiaugiasi, kad „ugnys“ nebuvo užgesintos susiklosčiusių aplinkybių, ir apgailestauja, kad ne viską pavyko įgyvendinti.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Nuo žiemos iki rudens lygiadienio
Tiek laiko vyko projekto renginiai. Jau vasario pabaigoje kviesta į mokymus „Dambrelio istorija ir grojimo technika“ su Egidijumi Daruliu. Dambrelis – vienas pagrindinių senųjų kultūrų instrumentų. Kovo pradžioje dar spėta surengti „Žibintų edukaciją“ su Kultūros centro dailininke Aušrine Dubauskiene bei seminarą „Moters ir gamtos ciklas pagal baltų tradicijas. Pavasario lygė“ (jį vedė psichologė, fotografė Giedrė Sviklė). Deja, planuotas Pavasario lygės vakaras, kaip ir Jorės šventė bei Joninės – trumpiausios nakties šventė – neįvyko. Tačiau vidurvasarį pažymėjo Kupolinės Liudvinavo parke: senąsias šios šventės apeigas priminė KC Liudvinavo skyriaus teatras „Žalias sodas“, vadovaujamas Vitos Gvazdaitienės, renginį vainikavo ugnies šou. Ugnis projekto pavadinime minima ne dėl skambumo: ypatingą reikšmę ji turėjo senovės baltų kultūroje, tad daug vietos jai tenka ir renginiuose.
Liepą surengtas seminaras „Vasaros darbų, švenčių tradicijos, papročiai ir folkloras“ su LMA Klaipėdos fakulteto docente, ansamblių vadove Rūta Vildžiūniene. Kaip ir ankstesniais metais, dėmesio skirta baltų kostiumui: pernai Birutė Dulinskienė mokė, kaip jį sukirpti, pasiūti suaugusiems, o šiemet – vaikams, taip pat jai vadovaujant rugpjūtį vyko edukacija „Baltų kostiumų odiniai aksesuarai“. Ruošiantis Rudens lygei lektorė Eglė Valentė rugsėjį surengė du seminarus „Rudens lygiadienių ugnies skulptūros“, rugsėjį buvo surengta ir šiai temai skirtų nuotraukų paroda. O šventės dalyviai po performanso „Linamynis“ (giedotojų grupė „Kadujo“), grupių „Balti vėjai“, „Kamanių šilelis“ pasirodymo išvydo ir liepsnojantį seminaro metu pagamintų šiaudų skulptūrų šokį…
Įsižiūrėti, įsiklausyti, pažinti…
Viena minėto didžiojo projekto dalių – antroji etninės kultūros stovykla „Aikim, vaikai, žolynaut“ (rengiama ir pagal projektą „Kultūra visiems“). Dvi dešimtys vaikų ir jaunimo iki 17 metų visą savaitę leido laiką ypatingai. „Svarbiausias tikslas – paskatinti atidžiau žvelgti, įsigilinti į mus supantį pasaulį, pamatyti, kas vyksta aplinkui, – sako Dalia Venckienė. – Pažinti kuo daugiau augalų, vaistažolių, išmokti dainų ir šokių, ratelių, sužinoti, kuo jie ypatingi. Kiekvieną dieną vyko vis kitokie užsiėmimai, o paskutinė diena buvo pati spalvingiausia, muzikaliausia, linksmiausia, nes gausiai susirinkome į Kultūros centro Tautkaičių skyrių, kur vyko trečiasis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis, besivadinantis taip pat, kaip ir stovykla. Jame, be mūsų centro ansamblio „Žolynukai“, dalyvavo folkloro kolektyvai iš Veiverių, Kaišiadorių, Griškabūdžio, Platelių… Buvo susirinkę visi stovyklautojai su savo tėvais, seneliais, draugais…“ Baigiamajame renginyje dalyvavo žolininkas, knygų autorius Marius Lasinskas, mūsų savivaldybėje gyvenanti žolininkė Monika Smilgytė. Beje, vieną dieną stovyklautojai ir lankėsi jos vaistažolių ūkyje Leiciškių kaime.
Festivalio „Aikim, vaikai, žolynaut“ dalyviai baigiamajame renginyje Tautkaičiuose.
Stovykloje ne tik kasdien buvo mokomasi dainuoti, muzikuoti tradiciniais instrumentais – kiek-viena diena skirta vis kitokioms pažintims. Laimutė Kraukšlienė mokė, kaip nusivyti juostelę ir iš jos pasigaminti papuošalą, Rugilė Navickaitė ir Gabrielė Penčylaitė mokė, kaip prakalbinti molį ir gaminį papuošti baltų ženklais. Viena diena buvo skirta ekskursijai į Kauną – miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje susipažinta su daugybe instrumentų, vaikai galėjo pabandyti jais muzikuoti…
Padėjo daug žmonių
Įgyvendinant minėtus projektus – „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ (jį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Marijampolės savivaldybė) ir iš Europos solidarumo korpuso finansuojamą „Kultūra visiems“ – būtų buvę neįmanoma pasiekti norimo rezultato, jei nebūtų buvę partnerių. Tai – Marijampolės turizmo ir informacijos centras, Profesinio rengimo centras, asociacija „Jaunimo laisvalaikis“, stovyklą parėmė UAB „Mantinga“ ir „Art Glacio“. O Dalia Venckienė džiaugiasi ir daugybe geranoriškų žmonių. Štai festivalio Tautkaičiuose metu visi galėjo dalyvauti užsiėmimuose su tautodailininkais ir edukatoriais: Danute Saukaitiene, Janina Blažukiene, Rūta Kupčinskaite, Tadu Bartaškevičiumi, Laimute Kraukšliene, Gabriele Venckute, Vita Gvazdaitiene. Organizatoriams malonu, kad į mokymus bei renginius prisikviečia didelę patirtį turinčius, visur laukiamus profesionalus. Štai VšĮ „Ugnis ir kaukė“ (joje – 11 skulptorių) vadovė Eglė Valentė, turinti filologinį, dailės ir muzikinį išsilavinimą, mielai dalijasi 30 metų kūrybine patirtimi. Ji yra baltų etninės kultūros žinovė (yra įsteigusi Vilniaus etninės veiklos centrą, jam ilgai vadovavausi), sugebanti naujai, šiandienos žmogui priimtiniausiais būdais ją skleisti. Kasmet surengia po 2–3 ugnies misterijas – jų iš viso surengta per pusę šimto…
Ukmergiškis Egidijus Darulis, populiarinantis senovinį instrumentą dambrelį, yra koncertavęs daugybėje užsienio šalių, įvairių festivalių, projektų dalyvis ir laureatas. Jo, kaip ir kitų baltiškųjų mūsų šaknų ieškotojų ir etnokultūros puoselėtojų, dalyvavimas projekte daro jo renginius ir gilesnius, ir patrauklesnius vis didesniam žmonių ratui.
