Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Visi valstybės piliečiai yra ta svarbiausia sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso valstybės saugumo užtikrinimas (Interviu su ekspertu)

Į klausimus apie mūsų šalies saugumą sutiko atsakyti pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS.

– Kaip tapote kariškiu? Kaip tampama pulkininku?

 pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS

– Esu „grynakraujis“ marijampolietis. Visi mano proseneliai, seneliai ir tėvai yra kilę iš Marijampolės ir apylinkių. Seneliai ir tėvai pokariu buvo aktyvūs antisovietinio pasipriešinimo dalyviai.
Baigęs 5-ąją vidurinę mokyklą (dabartinė Jono Totoraičio progimnazija) 1980 metais išvykau į Kauną. Ten Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar VDU žemės ūkio akademija) 1985 metais įgijau hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą. 1986–1988 m. teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Kai 1988 metų rudenį grįžau į Lietuvą, čia jau plevėsavo mūsų Trispalvė…

Dar tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje savo draugams sakydavau, kad jeigu kada nors Lietuva taps nepriklausoma (tuomet dar nežinojau, kad bus iškovota Nepriklausomybė 1990 metais), būtinai eisiu tarnauti į jos kariuomenę. Dabar suprantu, jog šie pamąstymai neatsirado iš niekur. Tai buvo senelių ir tėvų palikimas: pasąmonėje jau seniai buvo įsitvirtinusi mintis, tik reikėjo palankių aplinkybių, kad svajonės taptų realybe – nuo 1992 iki 2015 metų tarnavau Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje.

Per 23 tarnybos metus teko ne tik eiti įvairias pareigas, bet ir daug mokytis, daug keliauti. Karininko gyvenimas yra be galo įdomus ir įvairiapusis. Mokaisi, esi paskiriamas į pareigas, vėl mokaisi, vėl kitos pareigos, kita vieta ir taip visą laiką, iki kol esi išleidžiamas į atsargą (karininkai neišeina į pensiją, pasibaigus tarnybos laikui karininkas yra išleidžiamas į atsargą, vėliau į dimisiją). Rotacijos vyko kas treji metai (neretai ir dažniau), teko tarnauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarnybos metu teko ilgesnį laiką gyventi Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje, taip pat paragauti diplomato duonos – buvau paskirtas gynybos atašė Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, NATO diplomatinėje misijoje Rusijoje. Paskutiniai ketveri tarnybos metai prabėgo Vilniuje, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kuriai teko vadovauti nuo 2012 iki 2015 metų.

– Kas užtikrina mūsų valstybės fizinį saugumą?
– Saugumas paprasčiausiai yra suvokiamas atsakant į tris klausimus: ką saugoti? nuo ko saugoti (grėsmės)? ir kaip saugoti (priemonės, būdai)? Visgi saugumas yra labai plati sąvoka. Saugumo studijose paprastai yra nagrinėjamas asmens saugumas, nacionalinis saugumas, tarptautinis saugumas.

Visi mes susiduriame su paprastomis grėsmėmis. Tai nutinka kasdien, todėl kasdienis saugumas pirmiausia yra mūsų asmeninis rūpestis. Kiekvienas iš mūsų nuo mažens esame mokomi saugoti savo sveikatą, gyvybę, savo turtą, savo garbę ir t. t., nes kasdieniame gyvenime turime saugiai elgtis, t. y. suprasti paprasčiausias kasdienes grėsmes ir mokėti nuo jų apsisaugoti: automobilis gatvėje, agresyvus šuo, elektra, vanduo, potvynis, gaisras ir kita. Mes už savo saugumą atsakome daugybėje kasdienio gyvenimo sričių ir veiklų.

Žvelgiant šiek tiek plačiau, yra bendruomenės arba visuomenės saugumas. Taigi čia įžengiame į aukštesnį lygmenį, t. y. nacionalinį saugumą. Valstybė, pabrėžiu, demokratinė valstybė, yra atsakinga už tokių sąlygų sukūrimą, kad pilietis jaustųsi saugus, galėtų dirbti, kurti, auginti vaikus, reikšti savo nuomonę, laisvai judėti, saugiai jaustis socialiai ir t. t. Taigi viso šio sąrašo užtikrinimas yra neatsiejamas nuo platesnio paveikslo, t. y. nacionalinio saugumo sąvokos. O kai išeiname iš savo valstybės ribų, susiduriame su tarptautinio saugumo sąvoka, kur saugumo klausimais rūpinasi ne pavienės valstybės, bet tarptautinės organizacijos (NATO, ESBO, JTO ir kt.), kurių narė yra ir Lietuva.

Suprantama, kad užtikrintum piliečio ir valstybės saugumą yra reikalingi atitinkami įstatymai ir institucijos, kurios tuos įstatymus įgyvendina. Pagrindiniai įstatymai, apibrėžiantys saugumą, yra LR Konstitucija ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (be abejo, yra ir daug kitų). Užtikrinant saugumą dalyvauja ne tik kariuomenė ar policija, bet ir kitos institucijos: LR Seimas, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Užsienio reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir kt.
Visgi reikėtų suprasti, kad valstybės saugumas nėra vien fizinis asmens ar nacionalinis valstybės saugumas. Turime suprasti, kad socialinis saugumas, ekonominis saugumas yra ne mažiau svarbios bendro saugumo dedamosios dalys.

Valstybės piliečiai, visi žmonės, t. y. visuomenė, yra ta svarbiausioji sudedamoji dalis, nuo kurios nuomonės, jos dalyvavimo labiausiai priklauso valstybės saugumo užtikrinimas. Nė viena kariuomenė neapgins valstybės, jeigu jos žmonėms bus nusispjauti. Tad valstybė turi būti taip tvarkoma, kad žmonės sakytų: tai yra mano vieta, mano gyvenimo būdas, aš čia jaučiuosi gerai, man ir mano vaikams čia yra užtikrintos geros sąlygos, čia gyventi gera ir aš noriu, kad niekas viso šito gėrio iš manęs neatimtų, o jeigu mūsų gyvenimo būdui, mano valstybei iškils pavojus, aš stosiu jos ginti.

Karo meno teorijos klasikas Prūsijos kariuomenės generolas K. F. G. fon Klausevicas (Carl Philipp Gottlieb von Clausewitz, 1780–1831) valstybės saugumą yra pavaizdavęs kaip trikampį, kurio kampuose yra: valdžia, kariuomenė ir visuomenė. Aš dar pridėčiau vieną kampą ir sakyčiau, kad figūra turėtų būti kvadratas, kurio ketvirtajame kampe būtų NATO, taip pat strateginiai mūsų partneriai JAV ir Lenkija. Tik kai visi minimi kampai bus stiprūs, galėsime sakyti, kad mūsų valstybė, mūsų žmonės yra saugūs.

– Kaip sąveikauja reguliarioji kariuomenė ir KASP, kitos organizacijos?

– Krašto apsaugos savanorių pajėgos arba KASP yra sudedamoji kariuomenės, o konkrečiai – Sausumos pajėgų dalis. Nors savanoriai nėra nuolat tarnaujantys (kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais), KASP turi daug gynybos planuose jiems keliamų užduočių. Savanoriai, kaip ir kitų sausumos padalinių kariai yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, taip pat jie ruošiami teikti priimančiosios šalies paramą (t. y., padeda atvykti mūsų sąjungininkams), jie dalyvauja tarptautinėse operacijose.

Savanoriams tenka dar viena svarbi užduotis: jie ateina į pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tai yra vadinamosios taikos meto užduotys arba TMU. Jie padeda stichinių nelaimių metu ar, pavyzdžiui, dabar, COVID-19 pandemijos metu.

Su kariuomene draugauja ir Šaulių sąjunga. Nors Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija, tačiau tai sukarinta visuomeninė organizacija ir todėl jos nariai yra rengiami atlikti užduotis, kurios yra susijusios su valstybės saugumo užtikrinimu. Šaulių organizacijos sudėtyje yra vadinamieji koviniai būriai, kurie karinės agresijos atveju rems ginkluotąsias pajėgas.
Paminėjau terminą „ginkluotosios pajėgos“. Noriu pasakyti, kad taikos metu ginkluotąsias pajėgas sudaro kariuomenė ir aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, o jeigu būtų įvesta karinė padėtis, tuomet prie jų prisidėtų ne tik šauliai, bet ir pasieniečiai, viešojo saugumo tarnyba ir kt.

– Kokį vaidmenį šioje sistemoje turi Karo akademija?

– Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra labai svarbi visai kariuomenei ir visai valstybei. Tai yra vienintelis universitetas, kuris Lietuvai ruošia karininkus. Karo akademijoje yra derinamos universitetinės studijos ir karinis rengimas. Galima pasakyti, kad kariūnas (taip vadinamas LKA studentas) yra dvigubai labiau užimtas už studentą bet kuriame kitame universitete, nes, be akademinių dalykų, jam ar jai reikia mokytis karo meno paslapčių, taktikos, ryšių, topografijos, ginkluotės, dalyvauti lauko pratybose poligone ir t. t. Kažkada dalyvaujant Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje, vienas rektorius pasakė, jog universitetuose rengiame daug vadybininkų, o su vadovavimu Lietuvoje yra prastai. Mano manymu, tai yra susiję su atsakomybės ir lyderystės stoka. Skirtingai nuo kitų universitetų, Lietuvos karo akademijoje labai didelis dėmesys yra skiriamas lyderystės ugdymui, darbui komandoje. Baigę LKA kariūnai tampa karininkais, kurie sąmoningai nebijo imtis atsakomybės sunkiausiais momentais, yra atsparūs stresinėms situacijoms ir sėkmingai vadovauja įvairiems kolektyvams.

Be kariūnų mokymo, Karo akademijoje vyksta įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose karininkai iš Lietuvos kariuomenės, iš užsienio kariuomenių tobulina anglų kalbos žinias, taip pat karines žinias. Be abejo, karininkai turi galimybę toliau studijuoti magistro ir doktorantūros studijose.

– Kaip keičiasi požiūris į privalomąją karinę tarnybą, kodėl pereita prie šauktinių?

– Lietuva nėra didelė valstybė, kuri būtų pajėgi išlaikyti didelę šauktinių ar profesionalų kariuomenę. Tai yra susiję ne tik su žmonių skaičiumi, bet ir su finansiniais, infrastruktūriniais mūsų valstybės pajėgumais. Atsižvelgiant į mūsų valstybei kylančias grėsmes, yra reikalingas pakankamas parengtų karių rezervas. Profesionalų ar pusiau profesionalų kariuomenė nėra pajėgi parengti tokio kiekio, koks yra reikalingas, todėl 2015 metais buvo sugrąžinta šauktinių kariuomenė. Modernėjanti kariuomenė, nauja ginkluotė, didelis parengtų karių rezervas, NATO pajėgumai yra ta stipri atgrasanti jėga, kuri kiekvienam priešininkui siunčia atitinkamą žinutę: nedrįskite čia lįsti, nes paliksite dantis.

– Gal galite papasakoti, ką dėstote Marijampolės kolegijoje? Kodėl iš viso reikia studentams (ne kariškiams) išmanyti apie kibernetinį saugumą?

– Įdomus klausimas. Viskas prasidėjo nuo to, kad Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultete buvo parengta Informacinių sistemų technologijų ir kibernetinės saugos programa. Kolegijos direktorė p. Alė Murauskienė, žinodama, kad esu atsargoje ir gyvenu Marijampolėje, pakvietė dėstyti.

Studentai, besimokantys pagal šią programą, turi įgyti įvairių žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti su informacinėmis technologijomis. Reikia suprasti, kad šiuolaikinėje informacinėmis technologijomis prisotintoje visuomenėje yra labai svarbu žinoti grėsmes ir būdus, kaip tas grėsmes pašalinti, kad nebūtų padaryta žalos. Visgi norint suprasti, kas yra kibernetinis saugumas, reikia suprasti ir kokios yra priežastys, dėl kurių vyksta kibernetinės atakos. Reikia suprasti platesnį kontekstą, saugumo aplinką, kurioje mes gyvename, grėsmių pobūdį ir dar daug kitų specifinių dalykų, kurie yra susiję su įvairiomis saugumo sritimis. Tarnaujant Lietuvos kariuomenėje, mokantis gynybos koledže, dirbant diplomatinį darbą pasisekė įgyti daug specifinių žinių, kurios nelabai prieinamos civiliams piliečiams. O saugumo studijos yra tik Lietuvos karo akademijoje. Saugumo pagrindų, deja, nėra mokoma ir mūsų bendrojo lavinimo mokyklose.

Šie metai buvo pirmieji, kai dėsčiau kolegijoje. Paskaitose stengiausi studentus sudominti pateikdamas daug įvairių praktinių pavyzdžių iš savo profesinės, gyvenimiškos patirties. Ar man pavyko? Reikia klausti studentų.

– Dėkui už išsamius atsakymus ir sėkmės.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...