Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Visi valstybės piliečiai yra ta svarbiausia sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso valstybės saugumo užtikrinimas (Interviu su ekspertu)

Į klausimus apie mūsų šalies saugumą sutiko atsakyti pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS.

– Kaip tapote kariškiu? Kaip tampama pulkininku?

 pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS

– Esu „grynakraujis“ marijampolietis. Visi mano proseneliai, seneliai ir tėvai yra kilę iš Marijampolės ir apylinkių. Seneliai ir tėvai pokariu buvo aktyvūs antisovietinio pasipriešinimo dalyviai.
Baigęs 5-ąją vidurinę mokyklą (dabartinė Jono Totoraičio progimnazija) 1980 metais išvykau į Kauną. Ten Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar VDU žemės ūkio akademija) 1985 metais įgijau hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą. 1986–1988 m. teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Kai 1988 metų rudenį grįžau į Lietuvą, čia jau plevėsavo mūsų Trispalvė…

Dar tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje savo draugams sakydavau, kad jeigu kada nors Lietuva taps nepriklausoma (tuomet dar nežinojau, kad bus iškovota Nepriklausomybė 1990 metais), būtinai eisiu tarnauti į jos kariuomenę. Dabar suprantu, jog šie pamąstymai neatsirado iš niekur. Tai buvo senelių ir tėvų palikimas: pasąmonėje jau seniai buvo įsitvirtinusi mintis, tik reikėjo palankių aplinkybių, kad svajonės taptų realybe – nuo 1992 iki 2015 metų tarnavau Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje.

Per 23 tarnybos metus teko ne tik eiti įvairias pareigas, bet ir daug mokytis, daug keliauti. Karininko gyvenimas yra be galo įdomus ir įvairiapusis. Mokaisi, esi paskiriamas į pareigas, vėl mokaisi, vėl kitos pareigos, kita vieta ir taip visą laiką, iki kol esi išleidžiamas į atsargą (karininkai neišeina į pensiją, pasibaigus tarnybos laikui karininkas yra išleidžiamas į atsargą, vėliau į dimisiją). Rotacijos vyko kas treji metai (neretai ir dažniau), teko tarnauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarnybos metu teko ilgesnį laiką gyventi Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje, taip pat paragauti diplomato duonos – buvau paskirtas gynybos atašė Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, NATO diplomatinėje misijoje Rusijoje. Paskutiniai ketveri tarnybos metai prabėgo Vilniuje, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kuriai teko vadovauti nuo 2012 iki 2015 metų.

– Kas užtikrina mūsų valstybės fizinį saugumą?
– Saugumas paprasčiausiai yra suvokiamas atsakant į tris klausimus: ką saugoti? nuo ko saugoti (grėsmės)? ir kaip saugoti (priemonės, būdai)? Visgi saugumas yra labai plati sąvoka. Saugumo studijose paprastai yra nagrinėjamas asmens saugumas, nacionalinis saugumas, tarptautinis saugumas.

Visi mes susiduriame su paprastomis grėsmėmis. Tai nutinka kasdien, todėl kasdienis saugumas pirmiausia yra mūsų asmeninis rūpestis. Kiekvienas iš mūsų nuo mažens esame mokomi saugoti savo sveikatą, gyvybę, savo turtą, savo garbę ir t. t., nes kasdieniame gyvenime turime saugiai elgtis, t. y. suprasti paprasčiausias kasdienes grėsmes ir mokėti nuo jų apsisaugoti: automobilis gatvėje, agresyvus šuo, elektra, vanduo, potvynis, gaisras ir kita. Mes už savo saugumą atsakome daugybėje kasdienio gyvenimo sričių ir veiklų.

Žvelgiant šiek tiek plačiau, yra bendruomenės arba visuomenės saugumas. Taigi čia įžengiame į aukštesnį lygmenį, t. y. nacionalinį saugumą. Valstybė, pabrėžiu, demokratinė valstybė, yra atsakinga už tokių sąlygų sukūrimą, kad pilietis jaustųsi saugus, galėtų dirbti, kurti, auginti vaikus, reikšti savo nuomonę, laisvai judėti, saugiai jaustis socialiai ir t. t. Taigi viso šio sąrašo užtikrinimas yra neatsiejamas nuo platesnio paveikslo, t. y. nacionalinio saugumo sąvokos. O kai išeiname iš savo valstybės ribų, susiduriame su tarptautinio saugumo sąvoka, kur saugumo klausimais rūpinasi ne pavienės valstybės, bet tarptautinės organizacijos (NATO, ESBO, JTO ir kt.), kurių narė yra ir Lietuva.

Suprantama, kad užtikrintum piliečio ir valstybės saugumą yra reikalingi atitinkami įstatymai ir institucijos, kurios tuos įstatymus įgyvendina. Pagrindiniai įstatymai, apibrėžiantys saugumą, yra LR Konstitucija ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (be abejo, yra ir daug kitų). Užtikrinant saugumą dalyvauja ne tik kariuomenė ar policija, bet ir kitos institucijos: LR Seimas, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Užsienio reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir kt.
Visgi reikėtų suprasti, kad valstybės saugumas nėra vien fizinis asmens ar nacionalinis valstybės saugumas. Turime suprasti, kad socialinis saugumas, ekonominis saugumas yra ne mažiau svarbios bendro saugumo dedamosios dalys.

Valstybės piliečiai, visi žmonės, t. y. visuomenė, yra ta svarbiausioji sudedamoji dalis, nuo kurios nuomonės, jos dalyvavimo labiausiai priklauso valstybės saugumo užtikrinimas. Nė viena kariuomenė neapgins valstybės, jeigu jos žmonėms bus nusispjauti. Tad valstybė turi būti taip tvarkoma, kad žmonės sakytų: tai yra mano vieta, mano gyvenimo būdas, aš čia jaučiuosi gerai, man ir mano vaikams čia yra užtikrintos geros sąlygos, čia gyventi gera ir aš noriu, kad niekas viso šito gėrio iš manęs neatimtų, o jeigu mūsų gyvenimo būdui, mano valstybei iškils pavojus, aš stosiu jos ginti.

Karo meno teorijos klasikas Prūsijos kariuomenės generolas K. F. G. fon Klausevicas (Carl Philipp Gottlieb von Clausewitz, 1780–1831) valstybės saugumą yra pavaizdavęs kaip trikampį, kurio kampuose yra: valdžia, kariuomenė ir visuomenė. Aš dar pridėčiau vieną kampą ir sakyčiau, kad figūra turėtų būti kvadratas, kurio ketvirtajame kampe būtų NATO, taip pat strateginiai mūsų partneriai JAV ir Lenkija. Tik kai visi minimi kampai bus stiprūs, galėsime sakyti, kad mūsų valstybė, mūsų žmonės yra saugūs.

– Kaip sąveikauja reguliarioji kariuomenė ir KASP, kitos organizacijos?

– Krašto apsaugos savanorių pajėgos arba KASP yra sudedamoji kariuomenės, o konkrečiai – Sausumos pajėgų dalis. Nors savanoriai nėra nuolat tarnaujantys (kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais), KASP turi daug gynybos planuose jiems keliamų užduočių. Savanoriai, kaip ir kitų sausumos padalinių kariai yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, taip pat jie ruošiami teikti priimančiosios šalies paramą (t. y., padeda atvykti mūsų sąjungininkams), jie dalyvauja tarptautinėse operacijose.

Savanoriams tenka dar viena svarbi užduotis: jie ateina į pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tai yra vadinamosios taikos meto užduotys arba TMU. Jie padeda stichinių nelaimių metu ar, pavyzdžiui, dabar, COVID-19 pandemijos metu.

Su kariuomene draugauja ir Šaulių sąjunga. Nors Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija, tačiau tai sukarinta visuomeninė organizacija ir todėl jos nariai yra rengiami atlikti užduotis, kurios yra susijusios su valstybės saugumo užtikrinimu. Šaulių organizacijos sudėtyje yra vadinamieji koviniai būriai, kurie karinės agresijos atveju rems ginkluotąsias pajėgas.
Paminėjau terminą „ginkluotosios pajėgos“. Noriu pasakyti, kad taikos metu ginkluotąsias pajėgas sudaro kariuomenė ir aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, o jeigu būtų įvesta karinė padėtis, tuomet prie jų prisidėtų ne tik šauliai, bet ir pasieniečiai, viešojo saugumo tarnyba ir kt.

– Kokį vaidmenį šioje sistemoje turi Karo akademija?

– Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra labai svarbi visai kariuomenei ir visai valstybei. Tai yra vienintelis universitetas, kuris Lietuvai ruošia karininkus. Karo akademijoje yra derinamos universitetinės studijos ir karinis rengimas. Galima pasakyti, kad kariūnas (taip vadinamas LKA studentas) yra dvigubai labiau užimtas už studentą bet kuriame kitame universitete, nes, be akademinių dalykų, jam ar jai reikia mokytis karo meno paslapčių, taktikos, ryšių, topografijos, ginkluotės, dalyvauti lauko pratybose poligone ir t. t. Kažkada dalyvaujant Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje, vienas rektorius pasakė, jog universitetuose rengiame daug vadybininkų, o su vadovavimu Lietuvoje yra prastai. Mano manymu, tai yra susiję su atsakomybės ir lyderystės stoka. Skirtingai nuo kitų universitetų, Lietuvos karo akademijoje labai didelis dėmesys yra skiriamas lyderystės ugdymui, darbui komandoje. Baigę LKA kariūnai tampa karininkais, kurie sąmoningai nebijo imtis atsakomybės sunkiausiais momentais, yra atsparūs stresinėms situacijoms ir sėkmingai vadovauja įvairiems kolektyvams.

Be kariūnų mokymo, Karo akademijoje vyksta įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose karininkai iš Lietuvos kariuomenės, iš užsienio kariuomenių tobulina anglų kalbos žinias, taip pat karines žinias. Be abejo, karininkai turi galimybę toliau studijuoti magistro ir doktorantūros studijose.

– Kaip keičiasi požiūris į privalomąją karinę tarnybą, kodėl pereita prie šauktinių?

– Lietuva nėra didelė valstybė, kuri būtų pajėgi išlaikyti didelę šauktinių ar profesionalų kariuomenę. Tai yra susiję ne tik su žmonių skaičiumi, bet ir su finansiniais, infrastruktūriniais mūsų valstybės pajėgumais. Atsižvelgiant į mūsų valstybei kylančias grėsmes, yra reikalingas pakankamas parengtų karių rezervas. Profesionalų ar pusiau profesionalų kariuomenė nėra pajėgi parengti tokio kiekio, koks yra reikalingas, todėl 2015 metais buvo sugrąžinta šauktinių kariuomenė. Modernėjanti kariuomenė, nauja ginkluotė, didelis parengtų karių rezervas, NATO pajėgumai yra ta stipri atgrasanti jėga, kuri kiekvienam priešininkui siunčia atitinkamą žinutę: nedrįskite čia lįsti, nes paliksite dantis.

– Gal galite papasakoti, ką dėstote Marijampolės kolegijoje? Kodėl iš viso reikia studentams (ne kariškiams) išmanyti apie kibernetinį saugumą?

– Įdomus klausimas. Viskas prasidėjo nuo to, kad Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultete buvo parengta Informacinių sistemų technologijų ir kibernetinės saugos programa. Kolegijos direktorė p. Alė Murauskienė, žinodama, kad esu atsargoje ir gyvenu Marijampolėje, pakvietė dėstyti.

Studentai, besimokantys pagal šią programą, turi įgyti įvairių žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti su informacinėmis technologijomis. Reikia suprasti, kad šiuolaikinėje informacinėmis technologijomis prisotintoje visuomenėje yra labai svarbu žinoti grėsmes ir būdus, kaip tas grėsmes pašalinti, kad nebūtų padaryta žalos. Visgi norint suprasti, kas yra kibernetinis saugumas, reikia suprasti ir kokios yra priežastys, dėl kurių vyksta kibernetinės atakos. Reikia suprasti platesnį kontekstą, saugumo aplinką, kurioje mes gyvename, grėsmių pobūdį ir dar daug kitų specifinių dalykų, kurie yra susiję su įvairiomis saugumo sritimis. Tarnaujant Lietuvos kariuomenėje, mokantis gynybos koledže, dirbant diplomatinį darbą pasisekė įgyti daug specifinių žinių, kurios nelabai prieinamos civiliams piliečiams. O saugumo studijos yra tik Lietuvos karo akademijoje. Saugumo pagrindų, deja, nėra mokoma ir mūsų bendrojo lavinimo mokyklose.

Šie metai buvo pirmieji, kai dėsčiau kolegijoje. Paskaitose stengiausi studentus sudominti pateikdamas daug įvairių praktinių pavyzdžių iš savo profesinės, gyvenimiškos patirties. Ar man pavyko? Reikia klausti studentų.

– Dėkui už išsamius atsakymus ir sėkmės.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...