Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Visi valstybės piliečiai yra ta svarbiausia sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso valstybės saugumo užtikrinimas (Interviu su ekspertu)

Į klausimus apie mūsų šalies saugumą sutiko atsakyti pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS.

– Kaip tapote kariškiu? Kaip tampama pulkininku?

 pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS

– Esu „grynakraujis“ marijampolietis. Visi mano proseneliai, seneliai ir tėvai yra kilę iš Marijampolės ir apylinkių. Seneliai ir tėvai pokariu buvo aktyvūs antisovietinio pasipriešinimo dalyviai.
Baigęs 5-ąją vidurinę mokyklą (dabartinė Jono Totoraičio progimnazija) 1980 metais išvykau į Kauną. Ten Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar VDU žemės ūkio akademija) 1985 metais įgijau hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą. 1986–1988 m. teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Kai 1988 metų rudenį grįžau į Lietuvą, čia jau plevėsavo mūsų Trispalvė…

Dar tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje savo draugams sakydavau, kad jeigu kada nors Lietuva taps nepriklausoma (tuomet dar nežinojau, kad bus iškovota Nepriklausomybė 1990 metais), būtinai eisiu tarnauti į jos kariuomenę. Dabar suprantu, jog šie pamąstymai neatsirado iš niekur. Tai buvo senelių ir tėvų palikimas: pasąmonėje jau seniai buvo įsitvirtinusi mintis, tik reikėjo palankių aplinkybių, kad svajonės taptų realybe – nuo 1992 iki 2015 metų tarnavau Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje.

Per 23 tarnybos metus teko ne tik eiti įvairias pareigas, bet ir daug mokytis, daug keliauti. Karininko gyvenimas yra be galo įdomus ir įvairiapusis. Mokaisi, esi paskiriamas į pareigas, vėl mokaisi, vėl kitos pareigos, kita vieta ir taip visą laiką, iki kol esi išleidžiamas į atsargą (karininkai neišeina į pensiją, pasibaigus tarnybos laikui karininkas yra išleidžiamas į atsargą, vėliau į dimisiją). Rotacijos vyko kas treji metai (neretai ir dažniau), teko tarnauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarnybos metu teko ilgesnį laiką gyventi Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje, taip pat paragauti diplomato duonos – buvau paskirtas gynybos atašė Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, NATO diplomatinėje misijoje Rusijoje. Paskutiniai ketveri tarnybos metai prabėgo Vilniuje, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kuriai teko vadovauti nuo 2012 iki 2015 metų.

– Kas užtikrina mūsų valstybės fizinį saugumą?
– Saugumas paprasčiausiai yra suvokiamas atsakant į tris klausimus: ką saugoti? nuo ko saugoti (grėsmės)? ir kaip saugoti (priemonės, būdai)? Visgi saugumas yra labai plati sąvoka. Saugumo studijose paprastai yra nagrinėjamas asmens saugumas, nacionalinis saugumas, tarptautinis saugumas.

Visi mes susiduriame su paprastomis grėsmėmis. Tai nutinka kasdien, todėl kasdienis saugumas pirmiausia yra mūsų asmeninis rūpestis. Kiekvienas iš mūsų nuo mažens esame mokomi saugoti savo sveikatą, gyvybę, savo turtą, savo garbę ir t. t., nes kasdieniame gyvenime turime saugiai elgtis, t. y. suprasti paprasčiausias kasdienes grėsmes ir mokėti nuo jų apsisaugoti: automobilis gatvėje, agresyvus šuo, elektra, vanduo, potvynis, gaisras ir kita. Mes už savo saugumą atsakome daugybėje kasdienio gyvenimo sričių ir veiklų.

Žvelgiant šiek tiek plačiau, yra bendruomenės arba visuomenės saugumas. Taigi čia įžengiame į aukštesnį lygmenį, t. y. nacionalinį saugumą. Valstybė, pabrėžiu, demokratinė valstybė, yra atsakinga už tokių sąlygų sukūrimą, kad pilietis jaustųsi saugus, galėtų dirbti, kurti, auginti vaikus, reikšti savo nuomonę, laisvai judėti, saugiai jaustis socialiai ir t. t. Taigi viso šio sąrašo užtikrinimas yra neatsiejamas nuo platesnio paveikslo, t. y. nacionalinio saugumo sąvokos. O kai išeiname iš savo valstybės ribų, susiduriame su tarptautinio saugumo sąvoka, kur saugumo klausimais rūpinasi ne pavienės valstybės, bet tarptautinės organizacijos (NATO, ESBO, JTO ir kt.), kurių narė yra ir Lietuva.

Suprantama, kad užtikrintum piliečio ir valstybės saugumą yra reikalingi atitinkami įstatymai ir institucijos, kurios tuos įstatymus įgyvendina. Pagrindiniai įstatymai, apibrėžiantys saugumą, yra LR Konstitucija ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (be abejo, yra ir daug kitų). Užtikrinant saugumą dalyvauja ne tik kariuomenė ar policija, bet ir kitos institucijos: LR Seimas, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Užsienio reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir kt.
Visgi reikėtų suprasti, kad valstybės saugumas nėra vien fizinis asmens ar nacionalinis valstybės saugumas. Turime suprasti, kad socialinis saugumas, ekonominis saugumas yra ne mažiau svarbios bendro saugumo dedamosios dalys.

Valstybės piliečiai, visi žmonės, t. y. visuomenė, yra ta svarbiausioji sudedamoji dalis, nuo kurios nuomonės, jos dalyvavimo labiausiai priklauso valstybės saugumo užtikrinimas. Nė viena kariuomenė neapgins valstybės, jeigu jos žmonėms bus nusispjauti. Tad valstybė turi būti taip tvarkoma, kad žmonės sakytų: tai yra mano vieta, mano gyvenimo būdas, aš čia jaučiuosi gerai, man ir mano vaikams čia yra užtikrintos geros sąlygos, čia gyventi gera ir aš noriu, kad niekas viso šito gėrio iš manęs neatimtų, o jeigu mūsų gyvenimo būdui, mano valstybei iškils pavojus, aš stosiu jos ginti.

Karo meno teorijos klasikas Prūsijos kariuomenės generolas K. F. G. fon Klausevicas (Carl Philipp Gottlieb von Clausewitz, 1780–1831) valstybės saugumą yra pavaizdavęs kaip trikampį, kurio kampuose yra: valdžia, kariuomenė ir visuomenė. Aš dar pridėčiau vieną kampą ir sakyčiau, kad figūra turėtų būti kvadratas, kurio ketvirtajame kampe būtų NATO, taip pat strateginiai mūsų partneriai JAV ir Lenkija. Tik kai visi minimi kampai bus stiprūs, galėsime sakyti, kad mūsų valstybė, mūsų žmonės yra saugūs.

– Kaip sąveikauja reguliarioji kariuomenė ir KASP, kitos organizacijos?

– Krašto apsaugos savanorių pajėgos arba KASP yra sudedamoji kariuomenės, o konkrečiai – Sausumos pajėgų dalis. Nors savanoriai nėra nuolat tarnaujantys (kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais), KASP turi daug gynybos planuose jiems keliamų užduočių. Savanoriai, kaip ir kitų sausumos padalinių kariai yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, taip pat jie ruošiami teikti priimančiosios šalies paramą (t. y., padeda atvykti mūsų sąjungininkams), jie dalyvauja tarptautinėse operacijose.

Savanoriams tenka dar viena svarbi užduotis: jie ateina į pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tai yra vadinamosios taikos meto užduotys arba TMU. Jie padeda stichinių nelaimių metu ar, pavyzdžiui, dabar, COVID-19 pandemijos metu.

Su kariuomene draugauja ir Šaulių sąjunga. Nors Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija, tačiau tai sukarinta visuomeninė organizacija ir todėl jos nariai yra rengiami atlikti užduotis, kurios yra susijusios su valstybės saugumo užtikrinimu. Šaulių organizacijos sudėtyje yra vadinamieji koviniai būriai, kurie karinės agresijos atveju rems ginkluotąsias pajėgas.
Paminėjau terminą „ginkluotosios pajėgos“. Noriu pasakyti, kad taikos metu ginkluotąsias pajėgas sudaro kariuomenė ir aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, o jeigu būtų įvesta karinė padėtis, tuomet prie jų prisidėtų ne tik šauliai, bet ir pasieniečiai, viešojo saugumo tarnyba ir kt.

– Kokį vaidmenį šioje sistemoje turi Karo akademija?

– Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra labai svarbi visai kariuomenei ir visai valstybei. Tai yra vienintelis universitetas, kuris Lietuvai ruošia karininkus. Karo akademijoje yra derinamos universitetinės studijos ir karinis rengimas. Galima pasakyti, kad kariūnas (taip vadinamas LKA studentas) yra dvigubai labiau užimtas už studentą bet kuriame kitame universitete, nes, be akademinių dalykų, jam ar jai reikia mokytis karo meno paslapčių, taktikos, ryšių, topografijos, ginkluotės, dalyvauti lauko pratybose poligone ir t. t. Kažkada dalyvaujant Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje, vienas rektorius pasakė, jog universitetuose rengiame daug vadybininkų, o su vadovavimu Lietuvoje yra prastai. Mano manymu, tai yra susiję su atsakomybės ir lyderystės stoka. Skirtingai nuo kitų universitetų, Lietuvos karo akademijoje labai didelis dėmesys yra skiriamas lyderystės ugdymui, darbui komandoje. Baigę LKA kariūnai tampa karininkais, kurie sąmoningai nebijo imtis atsakomybės sunkiausiais momentais, yra atsparūs stresinėms situacijoms ir sėkmingai vadovauja įvairiems kolektyvams.

Be kariūnų mokymo, Karo akademijoje vyksta įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose karininkai iš Lietuvos kariuomenės, iš užsienio kariuomenių tobulina anglų kalbos žinias, taip pat karines žinias. Be abejo, karininkai turi galimybę toliau studijuoti magistro ir doktorantūros studijose.

– Kaip keičiasi požiūris į privalomąją karinę tarnybą, kodėl pereita prie šauktinių?

– Lietuva nėra didelė valstybė, kuri būtų pajėgi išlaikyti didelę šauktinių ar profesionalų kariuomenę. Tai yra susiję ne tik su žmonių skaičiumi, bet ir su finansiniais, infrastruktūriniais mūsų valstybės pajėgumais. Atsižvelgiant į mūsų valstybei kylančias grėsmes, yra reikalingas pakankamas parengtų karių rezervas. Profesionalų ar pusiau profesionalų kariuomenė nėra pajėgi parengti tokio kiekio, koks yra reikalingas, todėl 2015 metais buvo sugrąžinta šauktinių kariuomenė. Modernėjanti kariuomenė, nauja ginkluotė, didelis parengtų karių rezervas, NATO pajėgumai yra ta stipri atgrasanti jėga, kuri kiekvienam priešininkui siunčia atitinkamą žinutę: nedrįskite čia lįsti, nes paliksite dantis.

– Gal galite papasakoti, ką dėstote Marijampolės kolegijoje? Kodėl iš viso reikia studentams (ne kariškiams) išmanyti apie kibernetinį saugumą?

– Įdomus klausimas. Viskas prasidėjo nuo to, kad Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultete buvo parengta Informacinių sistemų technologijų ir kibernetinės saugos programa. Kolegijos direktorė p. Alė Murauskienė, žinodama, kad esu atsargoje ir gyvenu Marijampolėje, pakvietė dėstyti.

Studentai, besimokantys pagal šią programą, turi įgyti įvairių žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti su informacinėmis technologijomis. Reikia suprasti, kad šiuolaikinėje informacinėmis technologijomis prisotintoje visuomenėje yra labai svarbu žinoti grėsmes ir būdus, kaip tas grėsmes pašalinti, kad nebūtų padaryta žalos. Visgi norint suprasti, kas yra kibernetinis saugumas, reikia suprasti ir kokios yra priežastys, dėl kurių vyksta kibernetinės atakos. Reikia suprasti platesnį kontekstą, saugumo aplinką, kurioje mes gyvename, grėsmių pobūdį ir dar daug kitų specifinių dalykų, kurie yra susiję su įvairiomis saugumo sritimis. Tarnaujant Lietuvos kariuomenėje, mokantis gynybos koledže, dirbant diplomatinį darbą pasisekė įgyti daug specifinių žinių, kurios nelabai prieinamos civiliams piliečiams. O saugumo studijos yra tik Lietuvos karo akademijoje. Saugumo pagrindų, deja, nėra mokoma ir mūsų bendrojo lavinimo mokyklose.

Šie metai buvo pirmieji, kai dėsčiau kolegijoje. Paskaitose stengiausi studentus sudominti pateikdamas daug įvairių praktinių pavyzdžių iš savo profesinės, gyvenimiškos patirties. Ar man pavyko? Reikia klausti studentų.

– Dėkui už išsamius atsakymus ir sėkmės.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)

    2021-01-13Kūrybiškiausia biblioteka – Marijampolėje (Įkvėpimai)
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos Draugystės padalinys (Draugystės biblio-teka) šalies mastu išrinkta kūrybiškiausia biblioteka. Ši nominacija mūsų miesto bibliotekai atiteko praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos surengtame konkurse. Rezultatai buvo paskelbti ir apdovanojimai įteikti besibaigiant 2020-iesiems. Nominaciją Draugystės biblioteka laimėjo Viešųjų bibliotekų padalinių (filialų) kategorijoje. Moderni biblioteka visai šeimai Modernią biblioteką, nors ji įsikūrusi ne pačiame miesto centre, marijampoliečiai labai mėgsta. Draugystės biblioteka – tai bib-lioteka visai šeimai. Tokį tikslą jos darbuotojai išsikėlė nuo pat bibliotekos įsikūrimo ir sėkmingai jį įgyvendina. Dar vienas bibliotekos tikslas, dėl kurio jai ir atiteko kūrybiškiausios bibliotekos nominacija, – įtraukti lankytojus į kūrybinę veiklą. Praėjusiais metais tokia veikla tiesiog virė… Draugystės biblioteka traukia lankytojus atvira ir neformalia erdve. Seniai praėjo laikai, kai žmonės čia užsukdavo tik pasikeisti knygų. Bibliotekoje vyksta daug ir įvairių meninių veiklų. Kai kurios iš jų – labai originalios. Organizuojamos ne tik skaitymo popietės, knygų pristatymai, paro-dos suaugusiems ir vaikams, bet ir kūrybinės dirbtuvės. Mokomasi piešti, iliustruoti, naudotis grafikos planšetėmis ir kita modernia įranga. Praėjusiais ...
  • Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata

    2021-01-13Medikai šaukia SOS: gyventojai nesirūpina savo sveikata
    Vilniaus universitetinės ligoninės (VUL) Santaros klinikų ir Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos išplatino pranešimą, kuriame medikai reiškia susirūpinimą, kad gyventojai daug rečiau kreipiasi į specialistus dėl įvairių negalavimų. Tai rodo, kad žmonės mažiau prižiūri savo sveikatą, o tai nėra gera tendencija. Medikai išreiškė susirūpinimą Santaros klinikų direktoriaus medicinai doc. dr. Valdo Pečeliūno teigimu, pastaruoju metu labai sumažėjo į specialistus besikreipiančių širdies ir kraujagyslių ligomis, insultu susirgusių pacientų. Direktorius pabrėžia, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, įsivyravus baimei dėl galimybės užsikrėsti virusu, gydymo įstaigose sumažėjo ligonių, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas. 2019 m. vidutiniškai kiekvieną mėnesį buvo nustatomi 646 miokardo infarkto atvejai, o karantino periodu – 448 atvejai, tai yra 38 proc. mažiau. „Su dideliu nerimu stebime augančią mirtingumo statistiką šalyje, tačiau užtikriname, kad esame pasirengę suteikti gydymą sunkių ligų turintiems pacientams. Raginame širdies ir kraujagyslių, onkologinių ir kitų sunkių ligų turinčius žmones, pajutus bent menkiausius sveikatos negalavimus, nedelsiant kreiptis pagalbos“, – sako ...
  • Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?

    2021-01-13Vaiko dienotvarkė: kiek laiko leisti jam naudotis kompiuteriu?
    Gyvename XXI amžiuje, kur kiekviena diena yra tarsi nauja pradžia ir nauja istorija. Atradimų ir išradimų kupinas pasaulis keičiasi nesustabdomu greičiu, prie kurio ritmo turime prisitaikyti visi – ir maži, ir dideli. Dienos režimas yra puikiai pažįstamas nuolat skubantiems ir lekiantiems suaugusiesiems, kurie stengiasi suderinti darbą ir šeimą, tačiau neretai vaikų dienos režimas yra paliekamas natūraliai tėkmei, tikimasi, kad jis susiformuos savaime, tačiau dėl tokio nusistatymo ateityje gali kilti problemų. Apie tai, kodėl svarbu vaikams nuo mažens formuoti dienos režimą ir kontroliuoti technologijų naudojimosi laiką, pasakoja vaikų psichologė Emilija Baltrūnaitė. Režimas reikalingas ne tik suaugusiesiems Dienotvarkė ir jos laikymasis sustato žmogaus gyvenimą į savotišką rutiną, dėl to galima sulaukti didžių rezultatų – atsiranda stabilumas, tikslumas, padidėja pozityvumas, koncentracija ir valia. Neretai galvojama, kad režimas, apsaugantis nuo pasyvaus laiko leidimo, reikalingas tik suaugusiesiems, tačiau tai taip pat reikalinga ir vaikams. Pradėti pažindinti vaikus su disciplina ir dienos režimu reikėtų dar tuomet, kai jų gyvenimo įpročiai nėra susiformavę. Vaikai turėtų aiškiai suvokti mokyklos ir popamokinės ...
  • „Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką

    2021-01-13„Kalėdų virusas“ dovanojo gerą nuotaiką
    Tęsdamas gražią tradiciją prieš Kalėdas Marijampolės savivaldybės Komunikacijos skyrius pakvietė prisidėti prie šventinės nuotaikos kūrimo ir dalyvauti gražiausių kalėdinių papuošimų konkurse „Kalėdų virusas Marijampolėje“. Jo tikslas – pakviesti ir paskatinti gyventojus, bendruomenes, įstaigas ir įmones puošti sodybas, pastatus, viešąsias erdves, daryti gražius darbus, patiems kurti kalėdinę nuotaiką bei dovanoti didžiųjų švenčių laukimo džiaugsmą. Trečius metus organizuojamo konkurso dalyviai nestokojo gerų sumanymų, paskleidė tikrą šventinės puošybos „virusą“, o originalių puošmenų nuotraukomis, spinduliuojančiomis Kalėdų nuotaiką, savivaldybės „Facebook“ paskyroje dalinosi 37 dalyviai. Kalėdinės puošybos „virusas“ taip įsisiautėjo, kad ir palaikančiųjų skaičiumi konkurso dalyviai mėgino pranokti vienas kitą. Nuotraukas peržiūrėjo beveik 400000 „Facebook“ vartotojų, konkurso dalyvių nuotraukos surinko daugiau kaip 20000 „patinka“ paspaudimų. Tai rekordiškai daug – pamačiusių, balsavusių, pasidalinusių ir pasidžiaugusių. Kalėdinių puošmenų nuotraukos buvo vertinamos ne tik pagal balsavusiųjų rezultatus, jas peržiūrėjo bei savo favoritus išrinko ir Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija, kuriai vadovavo mero patarėja Agnė Pavelčikienė. „Džiugu, kad kalėdinių papuošimų konkursas kasmet sulaukia didelio susidomėjimo. O šventinė puošyba skleidžia šviesią ir džiugią ...
  • Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?

    2021-01-13Ar COVID-19 persirgęs žmogus nepavojingas?
    Išplitus pandemijai, visuomenę kamuoja vis daugiau klausimų. Vienas iš jų – ar COVID-19 liga persirgęs asmuo negali užkrėsti sveikųjų? Kada žmogus laikomas sveiku, nepavojingu visuomenei? Sveikatos apsaugos ministerija yra nustačiusi taisykles, kada asmuo laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso. Taisyklės sudarytos remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir kitų šalių praktika, pagal tai nustatytas ir saviizoliacijos laikas. Mat pakartotinis testas asmeniui, kuriam buvo nustatytas COVID-19, jau nėra atliekamas. Pacientams, sergantiems lengva koronaviruso forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir per pastarąsias 24 val. nepasireiškė karščiavimas. Jei ligos simptomai išnyko po dešimtos susirgimo dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip 3 dienoms. Sergant sunkia koronaviruso forma izoliacija gali būti nutraukta po 20 dienų, jei išnyko ligai būdingi simptomai ir per 24 val. nepasireiškė karščiavimas nevartojant vaistų. Pacientams, sergantiems besimptome COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų po ligos nustatymo PGR metodu – kai pirmą kartą nosiaryklės mėginyje buvo aptiktas virusas. Praėjus ...
  • Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje

    2021-01-09Archyvų metus atidarys netradiciniame renginyje
    Sausio 14 dieną 14 val. galėsite stebėti tiesioginę transliaciją iš Vilniaus rotušės: archyvarų bendruomenė atidarys Archyvų metus. Praėjo šimtmetis nuo pirmo archyvo įkūrimo Lietuvos Respub­likoje. Minint šią sukaktį 2021-ieji paskelbti Archyvų metais. Numatytų renginių ir iniciatyvų ciklą valstybės archyvai kviečia pradėti su žymiais šalies kultūros, mokslo ir politikos sričių atstovais, ištirti nepažintas „Atminties teritorijas“ ir paklaidžioti šviesos erdvėje. Nuo 1921-ųjų spalio 19-osios, kai tuometis Lietuvos Respublikos švietimo ministras Kazys Bizauskas patvirtino Centralinio valstybės archyvo statutą, iki šių dienų valstybės archyvai patyrė nemažai pertvarkų, reorganizacijų, buvo priskiriami tai vienai, tai kitai valstybės valdymo sričiai, tačiau esminė jų funkcija ir pagrindinė paskirtis per šimtą metų nepasikeitė – jie buvo ir tebėra valstybės dokumentinio paveldo saugotojai ir skleidėjai. Archyvų metų atidarymo renginio vedėjai Giedrius Masalskis ir Lietuvos vyriausioji archyvarė Kristina Ramonienė atvers vertingiausio šalies dokumentinio paveldo parodą „Archyvai – praeitis ateičiai“. Pirmoje parodos dalyje išvysime menininkų sukurtą šviesos instaliaciją, kurioje akcentuojama tautos dokumentinio paveldo svarba kuriant asmeninius ir kolektyvinius prisiminimus, archyvų vaidmuo įprasminant praeitį ir fiksuojant dabartį ...
  • Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)

    2021-01-09Šunskuose – lauko bibliotekėlė (Iniciatyvos)
    Pernai, nepaisant du kartus buvusio karantino, išradingiausiai ir aktyviai dirbantys per keletą mėnesių surado būdų, kaip atsigriebti už prarastą laiką, ir spėjo daug nuveikti. Ypač daug kultūrinio, bendruomeninio vyksmo buvo Šunskuose, kur ne tik vietinius traukė ir tradiciniai, ir dar nebuvę renginiai. Vienas iš tokių – skulptorių pleneras (dalyvavo Raimundas Blažaitis, Juozas Videika, Artūras Zienka, Antanas Lastauskas ir Rimantas Lekeckas), jo rezultatais galime pasigėrėti stabtelėję miestelyje. Bet, pasirodo, plenero pabaiga anaiptol nereiškė, kad vyksmo čia nebebus. Baigiantis 2020-iesiems buvo padėtas dar vienas, iš karto gal ir nepastebimas „potėpis“ šioje erdvėje. Skulptūra „Mokslo šviesos simbolis – pelėda“ yra ypatinga. Marijampolės kultūros centro Šunskų skyriaus kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė sako: „Pelėda nutūpė lauko bibliotekėlės viršūnėje. Ji atspindi Šunskų krašto mokslo šviesuolius – mokytojų Tėvą Tomą Ferdinandą Žilinską, rašytoją Vincą Pietarį, žurnalistą Kazį Bridžių, knygnešį, „Sietyno“ draugijos įkūrėją, kraštotyrininką Vincą Šlekį ir kitus iš seniūnijos ir parapijos teritorijos kilusius šviesuolius. Nors Šunskuose mokykla neveikia nuo 2018 metų rugsėjo, mokslo šviesai čia sklisti ir sukurta ...
  • Vainikas Tautodailės metams

    2021-01-09Vainikas Tautodailės metams
    Trijų Karalių dieną, sausio 6-ąją, jau penkiolika metų vis kitame mieste ar miestelyje susirinkdavo visos šalies geriausi tautodailininkai, kad iš gražaus būrio būtų išrinkti vertieji „Aukso vainiko“ – didžiausio įvertinimo šioje srityje. (Nors kas iš tiesų gali pasverti tokius dalykus kaip meniškumas, meistrystė, įtaiga, pamatuoti, kiek širdies įdėta…). Kaip bebūtų – tai visada šventė jau vien todėl, kad galima susitikti su bendraminčiais, įvertinti vieniems kitų darbus. Tad pernai 15-osios parodos, skirtos Tautodailės metų pradžiai, iškilmėse tradiciškai buvo atsisveikinta „iki kitų metų Trijų Karalių…“ Visi žinome, kokie buvo praėję metai, daugelio planuotų dalykų teko atsisakyti, bet Lietuvos nacionalinio kultūros centro sumanyta ir organizuojama respublikinė konkursinė liaudies meno paroda „Aukso vainikas“ vis dėlto nebuvo atšaukta – per kelių mėnesių tarpsnį tarp dviejų karantinų regionuose vyko parodos (Marijampolėje irgi jau tradiciškai buvo susirinkę visos apskrities kūrėjai), kai kur tik atrinkta po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą. Pandemijai padiktavus naujas taisykles, kompetentinga komisija juos rinko ir virtualioje erdvėje. „Baigiamojoje konkursinėje „Aukso vainiko“ parodoje, skirtoje ...
  • Muziejus kviečia į virtualius turus

    2021-01-09Muziejus kviečia į virtualius turus
    Kaip jau esame informavę, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus parengė virtualų turą, skirtą garsiam mūsų krašto tautodailininkui, grafikui Romanui Krasninkevičiui. Užsukę į muziejaus interneto svetainę galėsite susipažinti su jo kūryba, svarbiais biografijos momentais, jo paties mintimis apie kūrybą ir gyvenimą, kuris buvo tikrai išskirtinis. Oficialus pristatymas bus surengtas ir R. Krasninkevičiaus darbų paroda pakvies tada, kai jau galėsime rinktis į renginius… Beje, muziejaus svetainėje galite rasti ir daugiau įdomių dalykų – pasidomėkite. „Suvalkiečio“ informacija Nuorodos R. Krasninkevičiaus turas https://turas.marijampolesmuziejus.lt Muziejaus turas: lietuvių kalba https://turai.limis.lt/marijampole-lt anglų kalba http://turai.limis.lt/marijampole-en
  • „Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

    2021-01-07„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius
    Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius. Loreta TUMELIENĖ – 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą? – Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe. Žinoma, didžiausias iššūkis teko medikams, visam medicinos personalui. Todėl noriu padėkoti visiems sveikatos sistemos darbuotojams: ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėms, Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui už pasiaukojantį darbą visus šiuos metus, kai reikėjo žūtbūt užtikrinti paslaugų teikimą marijampoliečiams, kitų savivaldybių gyventojams, nors patys gydymo įstaigų darbuotojai neišvengė susirgimų. Dalis darbuotojų privalėjo izoliuotis, buvo didžiulis iššūkis ieškant, kuo juos pakeisti. Esame dėkingi, kad mūsų įstaigos sėkmingai bendradarbiavo, kad medicinos darbuotojai buvo pirmose eilėse ir savo darbe, ir mobiliajame punkte, ir Karščiavimo klinikoje, ir vykdami į iškvietimus. Noriu labai padėkoti ir ...
  • Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose

    2020-12-29Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose
    Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA. Loreta TUMELIENĖ – Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui? – Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, kėlė didžiulį nerimą. Virusas sutrikdė labai daug įprastų savivaldybės gyvenimo procesų, įnešė neapibrėžtumo, nežinios. Turėjome ir turime sudėtingų situacijų ir net praradimų globos, slaugos, gydymo įstaigose, labai nukentėjo visas ugdymo procesas, stipriai apribota kultūra ir kūrėjai, itin sudėtingas tapo socialinių paslaugų teikimas, su daugybe sunkumų susidūrė verslas. Tad man, kaip Savivaldybės vadovui, buvo sunkūs metai. Be jokio atokvėpio, neteko šiemet nė vienos dienos atostogauti. Nuolat reikėjo įveikti daug nestandartinių ir sudėtingų situacijų, tartis ir posėdžiauti su specialistais, komunikuoti su visuomene ir žiniasklaida, ieškoti ir spręsti, kur ...
  • Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu

    2020-12-25Virtualios Kalėdos keliautojams arba kaip numalšinti kelionių alkį karantino metu
    Kalėdos šiemet… susitraukė! Mažesnis šventinis stalas, virtualūs pokalbiai su šeima ir atidėtos kelionės po mylimą šalį. Vis dėlto, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su Lietuvos turizmo informacijos centrais pasirūpino, kad atradimo džiaugsmas neaplenktų nė vienų namų ir siūlo šūsnį idėjų, ką nuveikti po šventinės vakarienės. „Tikra tiesa, kad Kalėdos šiemet mums visiems bus kuklios. Bet kuklios šventės tikrai neturi būti ir nuobodžios. Šiandien turime kaip niekada daug galimybių pažinti Lietuvą, planuoti keliones, plėsti žinojimą apie meną, istoriją, paveldą virtualiu būdu, tad labai kviečiu pasidaryti šventę sau ir artimiesiems – pasidovanokite ekskursiją po muziejų, kuriame niekad nebuvote, įsigykite meno kūrinį, kurį anksčiau matėte tik galerijos lange arba su mažaisiais pasinerkite į edukacinius žaidimus, apie kurios tiesiog nebuvote girdėję. Pamatysite, kelionės pačios ateis į jūsų namus“, – šypsosi „Keliauk Lietuvoje“ turinio projektų vadovė Snieguolė Valiaugaitė. Projektų vadovė priduria, kad virtualios kelionės ne tik yra puikus užsiėmimas karantino metu, bet ir pagalbinė priemonė planuojant keliones ateičiai. Kelios idėjos tam: 1. Leiskitės į ...
  • Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų

    2020-12-23Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų
    Pasaulį alinanti koronaviruso pandemija, sunkumai, su kuriais susiduria sergantieji ir juos gydantieji, mirtys, baimė susirgti, pasikeitęs gyvenimas, apribotos galimybės, vienišumas. Taip gyvename šiandien. Vis dėlto visos nelaimės turi ir šviesią pusę. Per jas atsiskleidžia iki tol nepažinti dalykai: žmonių gerumas, galimybės įveikti net ir sunkiausią situaciją, išeiti į šviesą. Mūsų kalbinti pašnekovai neslėpė, kad COVID-19 liga ne tik daug iš jų atėmė, bet ir davė. Loreta TUMELIENĖ Susirgo beveik visi darbuotojai ir globotiniai Spalį koronavirusas pradėjo siaubti Marijampolės globos įstaigas. Pirmieji krito Specialieji socialinės globos namai Bažnyčios gatvėje. Po mėnesio grėsmingasis COVID-19 įsisuko į Švč. Marijos globos namus. Susirgo darbuotojai ir globotiniai. Viešojoje erdvėje pasirodė seserų Janinos ir Viktorijos prašymas padėti slaugyti ligonius, nes beveik neliko nesergančių darbuotojų. Pasak Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos, kuri rūpinasi globos namais, sesės Janinos, globos namuose tuo metu buvo 36 globotiniai. Didžioji dalis – sunkūs, nevaikštantys ligoniai. Juos reikia ir valgydinti, ir prausti, ir vartyti. Globos namų gyventojus prižiūri ne ką mažesnis būrys darbuotojų. Jų ...
  • „Nepatogus kinas“ kviečia palaikyti mėgstamus kino teatrus žiūrint kiną iš namų

    2020-12-22„Nepatogus kinas“ kviečia palaikyti mėgstamus kino teatrus žiūrint kiną iš namų
    Daugiau informacijos: https://www.spinduliokinas.lt/slaptasis-agentas-2 Kino teatrams sustabdžius veiklą, „Nepatogus kinas“ kviečia padėti jiems, kai tik tai bus įmanoma, vėl atverti duris. Įsigijus bilietą į virtualų filmo „Slaptasis agentas“ seansą, papildomą eurą galima skirti pamėgtai kino rodymo vietai palaikyti. „Kasmet su šeima per šventes susitinkame kino salėje, tad akcijos idėja ir kilo su noru, kad tradicija tęstųsi. Šiuo metu kino teatrai išgyvena itin sudėtingą metą, tad tikimės ir kiti festivaliai ar filmų platintojai paseks mūsų pavyzdžiu, kad pavasarį ir vėl galėtume susitikti prie didžiųjų ekranų“ – apie akciją pasakojo „Nepatogaus kino“ koordinatorė Judita Ragauskaitė. Prie akcijos prisijungė bene visi Lietuvos kino teatrai: „Romuva“, „Garsas“, „Minija“, „Dainava“, „Spindulys“, „Multikino“, „Kino deli“, „Skalvija“, „Arlekinas“, „Cinamonas“, „Skalvija“, „Kino Deli“, „Arlekinas KUFA“. Filmą bus galimybė išvysti „Nepatogaus kino“ virtualioje kino salėje ir namų kino platformose „Cgates“, „Žmonės Cinema“ bei „Kino fondas“. Šviesus “šnipų” filmas „Slaptąjį agentą“ žiūrovai vadina mieliausiu festivalio filmu. Aštuoniasdešimtmetį perkopęs Serdžio tampa šnipu, turinčiu išsiaiškinti, ar senelių namuose darbuotojai neišnaudoja gyventojų. Tačiau 83-jų pradėjus slaptojo agento karjerą yra ...
  • Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

    2020-12-16Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto
    Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus. Loreta TUMELIENĖ Asfaltas degalinės savininkui? Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes važiuojant magistrale „Via Baltica“ nuo Marijampolės į degalinę įvažiavimo nėra. Norint patekti į jos teritoriją, tenka sukti senu Kauno keliu ir važiuoti per Kantališkių kaimą. Tad ne vienas skaitytojas, pamatęs išasfaltuotą gatvę link verslo įmonių, pagalvojo, kad kelio kapitalinis remontas padarytas ir asfaltas paklotas tik dėl privačių verslo interesų. Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, čia jokio kriminalo, kad ir kaip ...