Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Visi valstybės piliečiai yra ta svarbiausia sudedamoji dalis, nuo kurios priklauso valstybės saugumo užtikrinimas (Interviu su ekspertu)

Į klausimus apie mūsų šalies saugumą sutiko atsakyti pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS.

– Kaip tapote kariškiu? Kaip tampama pulkininku?

 pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS

– Esu „grynakraujis“ marijampolietis. Visi mano proseneliai, seneliai ir tėvai yra kilę iš Marijampolės ir apylinkių. Seneliai ir tėvai pokariu buvo aktyvūs antisovietinio pasipriešinimo dalyviai.
Baigęs 5-ąją vidurinę mokyklą (dabartinė Jono Totoraičio progimnazija) 1980 metais išvykau į Kauną. Ten Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar VDU žemės ūkio akademija) 1985 metais įgijau hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą. 1986–1988 m. teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Kai 1988 metų rudenį grįžau į Lietuvą, čia jau plevėsavo mūsų Trispalvė…

Dar tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje savo draugams sakydavau, kad jeigu kada nors Lietuva taps nepriklausoma (tuomet dar nežinojau, kad bus iškovota Nepriklausomybė 1990 metais), būtinai eisiu tarnauti į jos kariuomenę. Dabar suprantu, jog šie pamąstymai neatsirado iš niekur. Tai buvo senelių ir tėvų palikimas: pasąmonėje jau seniai buvo įsitvirtinusi mintis, tik reikėjo palankių aplinkybių, kad svajonės taptų realybe – nuo 1992 iki 2015 metų tarnavau Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje.

Per 23 tarnybos metus teko ne tik eiti įvairias pareigas, bet ir daug mokytis, daug keliauti. Karininko gyvenimas yra be galo įdomus ir įvairiapusis. Mokaisi, esi paskiriamas į pareigas, vėl mokaisi, vėl kitos pareigos, kita vieta ir taip visą laiką, iki kol esi išleidžiamas į atsargą (karininkai neišeina į pensiją, pasibaigus tarnybos laikui karininkas yra išleidžiamas į atsargą, vėliau į dimisiją). Rotacijos vyko kas treji metai (neretai ir dažniau), teko tarnauti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tarnybos metu teko ilgesnį laiką gyventi Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje, taip pat paragauti diplomato duonos – buvau paskirtas gynybos atašė Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Vengrijoje, NATO diplomatinėje misijoje Rusijoje. Paskutiniai ketveri tarnybos metai prabėgo Vilniuje, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, kuriai teko vadovauti nuo 2012 iki 2015 metų.

– Kas užtikrina mūsų valstybės fizinį saugumą?
– Saugumas paprasčiausiai yra suvokiamas atsakant į tris klausimus: ką saugoti? nuo ko saugoti (grėsmės)? ir kaip saugoti (priemonės, būdai)? Visgi saugumas yra labai plati sąvoka. Saugumo studijose paprastai yra nagrinėjamas asmens saugumas, nacionalinis saugumas, tarptautinis saugumas.

Visi mes susiduriame su paprastomis grėsmėmis. Tai nutinka kasdien, todėl kasdienis saugumas pirmiausia yra mūsų asmeninis rūpestis. Kiekvienas iš mūsų nuo mažens esame mokomi saugoti savo sveikatą, gyvybę, savo turtą, savo garbę ir t. t., nes kasdieniame gyvenime turime saugiai elgtis, t. y. suprasti paprasčiausias kasdienes grėsmes ir mokėti nuo jų apsisaugoti: automobilis gatvėje, agresyvus šuo, elektra, vanduo, potvynis, gaisras ir kita. Mes už savo saugumą atsakome daugybėje kasdienio gyvenimo sričių ir veiklų.

Žvelgiant šiek tiek plačiau, yra bendruomenės arba visuomenės saugumas. Taigi čia įžengiame į aukštesnį lygmenį, t. y. nacionalinį saugumą. Valstybė, pabrėžiu, demokratinė valstybė, yra atsakinga už tokių sąlygų sukūrimą, kad pilietis jaustųsi saugus, galėtų dirbti, kurti, auginti vaikus, reikšti savo nuomonę, laisvai judėti, saugiai jaustis socialiai ir t. t. Taigi viso šio sąrašo užtikrinimas yra neatsiejamas nuo platesnio paveikslo, t. y. nacionalinio saugumo sąvokos. O kai išeiname iš savo valstybės ribų, susiduriame su tarptautinio saugumo sąvoka, kur saugumo klausimais rūpinasi ne pavienės valstybės, bet tarptautinės organizacijos (NATO, ESBO, JTO ir kt.), kurių narė yra ir Lietuva.

Suprantama, kad užtikrintum piliečio ir valstybės saugumą yra reikalingi atitinkami įstatymai ir institucijos, kurios tuos įstatymus įgyvendina. Pagrindiniai įstatymai, apibrėžiantys saugumą, yra LR Konstitucija ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (be abejo, yra ir daug kitų). Užtikrinant saugumą dalyvauja ne tik kariuomenė ar policija, bet ir kitos institucijos: LR Seimas, Valstybinė sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), Užsienio reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas ir kt.
Visgi reikėtų suprasti, kad valstybės saugumas nėra vien fizinis asmens ar nacionalinis valstybės saugumas. Turime suprasti, kad socialinis saugumas, ekonominis saugumas yra ne mažiau svarbios bendro saugumo dedamosios dalys.

Valstybės piliečiai, visi žmonės, t. y. visuomenė, yra ta svarbiausioji sudedamoji dalis, nuo kurios nuomonės, jos dalyvavimo labiausiai priklauso valstybės saugumo užtikrinimas. Nė viena kariuomenė neapgins valstybės, jeigu jos žmonėms bus nusispjauti. Tad valstybė turi būti taip tvarkoma, kad žmonės sakytų: tai yra mano vieta, mano gyvenimo būdas, aš čia jaučiuosi gerai, man ir mano vaikams čia yra užtikrintos geros sąlygos, čia gyventi gera ir aš noriu, kad niekas viso šito gėrio iš manęs neatimtų, o jeigu mūsų gyvenimo būdui, mano valstybei iškils pavojus, aš stosiu jos ginti.

Karo meno teorijos klasikas Prūsijos kariuomenės generolas K. F. G. fon Klausevicas (Carl Philipp Gottlieb von Clausewitz, 1780–1831) valstybės saugumą yra pavaizdavęs kaip trikampį, kurio kampuose yra: valdžia, kariuomenė ir visuomenė. Aš dar pridėčiau vieną kampą ir sakyčiau, kad figūra turėtų būti kvadratas, kurio ketvirtajame kampe būtų NATO, taip pat strateginiai mūsų partneriai JAV ir Lenkija. Tik kai visi minimi kampai bus stiprūs, galėsime sakyti, kad mūsų valstybė, mūsų žmonės yra saugūs.

– Kaip sąveikauja reguliarioji kariuomenė ir KASP, kitos organizacijos?

– Krašto apsaugos savanorių pajėgos arba KASP yra sudedamoji kariuomenės, o konkrečiai – Sausumos pajėgų dalis. Nors savanoriai nėra nuolat tarnaujantys (kovinio rengimo pratybos kariams savanoriams vyksta apie 30 dienų per metus, dažniausiai savaitgaliais), KASP turi daug gynybos planuose jiems keliamų užduočių. Savanoriai, kaip ir kitų sausumos padalinių kariai yra rengiami Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, taip pat jie ruošiami teikti priimančiosios šalies paramą (t. y., padeda atvykti mūsų sąjungininkams), jie dalyvauja tarptautinėse operacijose.

Savanoriams tenka dar viena svarbi užduotis: jie ateina į pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms. Tai yra vadinamosios taikos meto užduotys arba TMU. Jie padeda stichinių nelaimių metu ar, pavyzdžiui, dabar, COVID-19 pandemijos metu.

Su kariuomene draugauja ir Šaulių sąjunga. Nors Šaulių sąjunga yra visuomeninė organizacija, tačiau tai sukarinta visuomeninė organizacija ir todėl jos nariai yra rengiami atlikti užduotis, kurios yra susijusios su valstybės saugumo užtikrinimu. Šaulių organizacijos sudėtyje yra vadinamieji koviniai būriai, kurie karinės agresijos atveju rems ginkluotąsias pajėgas.
Paminėjau terminą „ginkluotosios pajėgos“. Noriu pasakyti, kad taikos metu ginkluotąsias pajėgas sudaro kariuomenė ir aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, o jeigu būtų įvesta karinė padėtis, tuomet prie jų prisidėtų ne tik šauliai, bet ir pasieniečiai, viešojo saugumo tarnyba ir kt.

– Kokį vaidmenį šioje sistemoje turi Karo akademija?

– Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija yra labai svarbi visai kariuomenei ir visai valstybei. Tai yra vienintelis universitetas, kuris Lietuvai ruošia karininkus. Karo akademijoje yra derinamos universitetinės studijos ir karinis rengimas. Galima pasakyti, kad kariūnas (taip vadinamas LKA studentas) yra dvigubai labiau užimtas už studentą bet kuriame kitame universitete, nes, be akademinių dalykų, jam ar jai reikia mokytis karo meno paslapčių, taktikos, ryšių, topografijos, ginkluotės, dalyvauti lauko pratybose poligone ir t. t. Kažkada dalyvaujant Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje, vienas rektorius pasakė, jog universitetuose rengiame daug vadybininkų, o su vadovavimu Lietuvoje yra prastai. Mano manymu, tai yra susiję su atsakomybės ir lyderystės stoka. Skirtingai nuo kitų universitetų, Lietuvos karo akademijoje labai didelis dėmesys yra skiriamas lyderystės ugdymui, darbui komandoje. Baigę LKA kariūnai tampa karininkais, kurie sąmoningai nebijo imtis atsakomybės sunkiausiais momentais, yra atsparūs stresinėms situacijoms ir sėkmingai vadovauja įvairiems kolektyvams.

Be kariūnų mokymo, Karo akademijoje vyksta įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose karininkai iš Lietuvos kariuomenės, iš užsienio kariuomenių tobulina anglų kalbos žinias, taip pat karines žinias. Be abejo, karininkai turi galimybę toliau studijuoti magistro ir doktorantūros studijose.

– Kaip keičiasi požiūris į privalomąją karinę tarnybą, kodėl pereita prie šauktinių?

– Lietuva nėra didelė valstybė, kuri būtų pajėgi išlaikyti didelę šauktinių ar profesionalų kariuomenę. Tai yra susiję ne tik su žmonių skaičiumi, bet ir su finansiniais, infrastruktūriniais mūsų valstybės pajėgumais. Atsižvelgiant į mūsų valstybei kylančias grėsmes, yra reikalingas pakankamas parengtų karių rezervas. Profesionalų ar pusiau profesionalų kariuomenė nėra pajėgi parengti tokio kiekio, koks yra reikalingas, todėl 2015 metais buvo sugrąžinta šauktinių kariuomenė. Modernėjanti kariuomenė, nauja ginkluotė, didelis parengtų karių rezervas, NATO pajėgumai yra ta stipri atgrasanti jėga, kuri kiekvienam priešininkui siunčia atitinkamą žinutę: nedrįskite čia lįsti, nes paliksite dantis.

– Gal galite papasakoti, ką dėstote Marijampolės kolegijoje? Kodėl iš viso reikia studentams (ne kariškiams) išmanyti apie kibernetinį saugumą?

– Įdomus klausimas. Viskas prasidėjo nuo to, kad Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultete buvo parengta Informacinių sistemų technologijų ir kibernetinės saugos programa. Kolegijos direktorė p. Alė Murauskienė, žinodama, kad esu atsargoje ir gyvenu Marijampolėje, pakvietė dėstyti.

Studentai, besimokantys pagal šią programą, turi įgyti įvairių žinių ir įgūdžių, reikalingų dirbti su informacinėmis technologijomis. Reikia suprasti, kad šiuolaikinėje informacinėmis technologijomis prisotintoje visuomenėje yra labai svarbu žinoti grėsmes ir būdus, kaip tas grėsmes pašalinti, kad nebūtų padaryta žalos. Visgi norint suprasti, kas yra kibernetinis saugumas, reikia suprasti ir kokios yra priežastys, dėl kurių vyksta kibernetinės atakos. Reikia suprasti platesnį kontekstą, saugumo aplinką, kurioje mes gyvename, grėsmių pobūdį ir dar daug kitų specifinių dalykų, kurie yra susiję su įvairiomis saugumo sritimis. Tarnaujant Lietuvos kariuomenėje, mokantis gynybos koledže, dirbant diplomatinį darbą pasisekė įgyti daug specifinių žinių, kurios nelabai prieinamos civiliams piliečiams. O saugumo studijos yra tik Lietuvos karo akademijoje. Saugumo pagrindų, deja, nėra mokoma ir mūsų bendrojo lavinimo mokyklose.

Šie metai buvo pirmieji, kai dėsčiau kolegijoje. Paskaitose stengiausi studentus sudominti pateikdamas daug įvairių praktinių pavyzdžių iš savo profesinės, gyvenimiškos patirties. Ar man pavyko? Reikia klausti studentų.

– Dėkui už išsamius atsakymus ir sėkmės.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.