Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Minint šią dieną tradiciškai atsigręžiame į praėjusius metus ir juos įvertiname. Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei, kalbamės su Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju Artūru VISOCKIU.
– Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei?
– 2020-ieji – iššūkių pilni metai visiems gyventojams, tačiau pandemija ypač palietė rizikos grupės asmenis. Žmonių, kurių kontaktai dažnai būna riboti, karantino laikotarpiu socialiniai ryšiai dar labiau susiaurėjo. Neįgalius asmenis vienijančios organizacijos turėjo perorganizuoti veiklą, paslaugas teikti nuotoliniu būdu, palaikyti ryšius su organizacijų nariais. Savivaldybėje plečiama socialinių paslaugų neįgaliesiems įvairovė: teikiamos asmeninio asistento paslaugos, daugiau organizacijų įtraukiama pagalbos į namus ar dienos socialinės globos paslaugų teikimą. Šiais metais veiklą pradėjo vaikų dienos centras, ypač didelį dėmesį skiriantis vaikams su raidos sutrikimais.
Marijampolės savivaldybės administracija kasmet organizuoja konkursą neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms įgyvendinti. Šiais metais finansuota 26 organizacijų veikla, projektų ir idėjų įgyvendinimui skirta 64 tūkst. eurų. Įgyvendinamos veiklos labai įvairios: nuo pavėžėjimo paslaugų iki specialistų mokymų, kaip dirbti su negalią turinčiais vaikais. Žmonių labai mėgstamos sociokultūrinės veiklos (edukacijos, kelionės, stovyklos) šiemet vyko labai ribotai dėl šalį sukausčiusios pandemijos.
– Neįgaliųjų teisių konvencijai Lietuvoje šiemet sueina 10 metų. Kas pasiekta per dešimtmetį Marijampolėje, kaip pasikeitė negalią turinčių žmonių gyvenimai, kokių jie turi galimybių į darbą, poilsį, laisvalaikį? Kiek Marijampolėje gyvena neįgalių žmonių? Kiek jų priklauso invalidų draugijoms?
– 2019 metų duomenimis, Marijampolės savivaldybėje gyveno 1040 suaugusių asmenų, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, 267 vaikai su negalia. Beveik 200 Marijampolės savivaldybėje gyvenančių negalią turinčių asmenų dalyvauja Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų veiklose. Šias veiklas įgyvendina 6 neįgaliuosius vienijančios organizacijos.
Pagalbos sistema neįgaliesiems keičiasi: pereinama nuo medicininio požiūrio į negalią (kuomet akcentuojamos ligos, funkcijų sutrikimai) prie socialinio (vertinamas savarankiškumas, galimybės). Kitaip tariant, vertinama ne ko žmogus negali daryti, bet ką jis gali daryti pagal poreikį gaudamas reikalingas paslaugas. Po truputėlį tampame atviresni ir draugiškesni šalia esančiam, nors turime pripažinti, kad fizinę negalią turinčius asmenis priimame lengviau nei asmenis su psichikos ar proto negalia.
– Ar mūsų savivaldybė draugiška neįgaliam žmogui, ar jam patogu Marijampolėje gyventi? Žinome iš praktikos, kad neįgaliesiems vis dar sudėtinga naudotis visuomeniniu transportu, ne visuomet įveikiami įėjimai į įstaigas, vežimėliais judantiems žmonėms kai kuriose vietose sudėtinga įveikti šaligatvius. Tad koks šiems žmonėms fizinės aplinkos prieinamumas mūsų savivaldybėje?
– Dėl draugiškumo, sakyčiau, Savivaldybė stengiasi būti draugiška, apimti kuo daugiau gyvenimo sričių, bet pasistengti yra kur. Pastaruoju metu ryškių pokyčių įvyko viešajame transporte. Pagrindiniais maršrutais važiuojantys autobusai yra pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, o įsigiję naujus elektroautobusus, užtikrinsime visų maršrutų pritaikymą. Vairuotojai apmokyti tinkamai priimti neįgaliuosius. Pastaraisiais metais savivaldybės viešoji infrastruktūra pasikeitė neatpažįstamai, o kartu pagerėjo ir neįgaliųjų sąlygos. Žinoma, išlieka problemų dėl senų pastatų, kurie buvo suprojektuoti neatsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius, bet ieškome sprendimų kaip tai pakeisti. Vyksta nenutrūkstamas procesas, turime išmokti įsiklausyti į prašymus ir nuolat tobulinti aplinką, stengiamės tai nuolat daryti.
– Ar šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, jaučia visuomenės, Savivaldybės administracijos paramą? Ar yra galimybių šiems vaikams mokytis, lankyti neformalaus ugdymo įstaigas, įgyti profesiją? Kaip jie išgyvena COVID-19 pandemiją? Kas jiems padeda?
– Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, reikalinga kompleksinė pagalba, apimanti sveikatos apsaugos, švietimo ir socialines paslaugas, todėl būtini ir kompleksiniai sprendimai. Neįgalaus vaiko priežiūra ir profesinės veiklos derinimas, paslaugų trūkumas ir jų kokybės augimas išlieka aktualiomis sritimis.
– Negalia ir darbo rinka – kaip sekasi derinti šias sritis? Ar turi galimybių neįgalieji dirbti, realizuoti savo gebėjimus? Juk tai viena svarbiausių visaverčio gyvenimo sąlygų.
– Labai gaila, bet Lietuvoje tik 29 procentai darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba. Panaši tendencija ir Marijampolėje. Kliūtys neįgaliajam realizuoti savo gebėjimus – nepritaikyti pastatai, darbo vietos, kvalifikacijos trūkumas ir kitos.
– Ar prieinami negalią turintiems žmonėms kultūros renginiai, ar jie gali mėgautis turiningu laisvalaikiu?
– Pagrindinės kultūros įstaigos yra prieinamos neįgaliesiems, tačiau turime įstaigų, į kurias galima patekti ne per paradines duris ir lankytis tik pirmame aukšte. Pagrindinės laisvalaikio erdvės prieinamos, bet stengtis yra kur.
– Ko nepavyko pasiekti, įgyvendinti, kad negalią turintiems žmonėms būtų lengviau, patogiau, geriau gyventi, kad mažėtų atskirtis tarp sveiko ir nesveiko žmogaus galimybių?
– Planų turime daug, visos savivaldybės įstaigos turi sudaryti vienodas galimybes naudotis jų paslaugomis, patekti į jas visiems žmonėms. Tačiau visko iš karto nepadarysime, todėl dėliojame prioritetus ir kasmet nuosekliai neįgaliesiems pritaikome vis daugiau pastatų, gatvių ir kitos viešos infrastruktūros. Šiuo metu esame užsibrėžę tikslą neįgaliųjų poreikiams visiškai pritaikyti mokymo įstaigą. Šias priemones įgyvendiname Sūduvos gimnazijoje. Tikimės, kad jau kitą rugsėjį neįgaliesiems neliks jokių kliūčių mokytis šioje gimnazijoje. Tai – matomi dalykai. Vis dėlto didžiausias ir pats blogiausias – dalies visuomenės nepakantumas neįgaliesiems. Todėl privalome apie tai vis garsiau kalbėti ir šviesti visuomenę.
– Kokie svarbiausi Marijampolės savivaldybės artimiausio laikotarpio įsipareigojimai žmonių su negalia bendruomenei?
– Planuojame socialinių paslaugų plėtrą, stiprinti ir plėsti paslaugas vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas socialinės srities specialistų, dirbančių su negalią turinčiais vaikais, kompetencijos ugdymui. Norime aktyvinti neįgaliųjų socialinę integraciją per užimtumo paslaugas, veiklas bendruomenėse. Norime, kad keistųsi požiūris į neįgaliuosius ir žadame daug dirbti, stiprindami dialogą tarp neįgaliųjų ir bendruomenės, kad ši nuostata pasikeistų.
– Ačiū už pokalbį. Palinkėsime, kad Savivaldybės numatyti planai pildytųsi.