renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Neįgalieji mūsų visuomenėje: atverti langai, bet uždarytos durys

Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Minint šią dieną tradiciškai atsigręžiame į praėjusius metus ir juos įvertiname. Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei, kalbamės su Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju Artūru VISOCKIU.

visockis

– Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei?

– 2020-ieji – iššūkių pilni metai visiems gyventojams, tačiau pandemija ypač palietė rizikos grupės asmenis. Žmonių, kurių kontaktai dažnai būna riboti, karantino laikotarpiu socialiniai ryšiai dar labiau susiaurėjo. Neįgalius asmenis vienijančios organizacijos turėjo perorganizuoti veiklą, paslaugas teikti nuotoliniu būdu, palaikyti ryšius su organizacijų nariais. Savivaldybėje plečiama socialinių paslaugų neįgaliesiems įvairovė: teikiamos asmeninio asistento paslaugos, daugiau organizacijų įtraukiama pagalbos į namus ar dienos socialinės globos paslaugų teikimą. Šiais metais veiklą pradėjo vaikų dienos centras, ypač didelį dėmesį skiriantis vaikams su raidos sutrikimais.

Marijampolės savivaldybės administracija kasmet organizuoja konkursą neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms įgyvendinti. Šiais metais finansuota 26 organizacijų veikla, projektų ir idėjų įgyvendinimui skirta 64 tūkst. eurų. Įgyvendinamos veiklos labai įvairios: nuo pavėžėjimo paslaugų iki specialistų mokymų, kaip dirbti su negalią turinčiais vaikais. Žmonių labai mėgstamos sociokultūrinės veiklos (edukacijos, kelionės, stovyklos) šiemet vyko labai ribotai dėl šalį sukausčiusios pandemijos.

– Neįgaliųjų teisių konvencijai Lietuvoje šiemet sueina 10 metų. Kas pasiekta per dešimtmetį Marijampolėje, kaip pasikeitė negalią turinčių žmonių gyvenimai, kokių jie turi galimybių į darbą, poilsį, laisvalaikį? Kiek Marijampolėje gyvena neįgalių žmonių? Kiek jų priklauso invalidų draugijoms?

– 2019 metų duomenimis, Marijampolės savivaldybėje gyveno 1040 suaugusių asmenų, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, 267 vaikai su negalia. Beveik 200 Marijampolės savivaldybėje gyvenančių negalią turinčių asmenų dalyvauja Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų veiklose. Šias veiklas įgyvendina 6 neįgaliuosius vienijančios organizacijos.

Pagalbos sistema neįgaliesiems keičiasi: pereinama nuo medicininio požiūrio į negalią (kuomet akcentuojamos ligos, funkcijų sutrikimai) prie socialinio (vertinamas savarankiškumas, galimybės). Kitaip tariant, vertinama ne ko žmogus negali daryti, bet ką jis gali daryti pagal poreikį gaudamas reikalingas paslaugas. Po truputėlį tampame atviresni ir draugiškesni šalia esančiam, nors turime pripažinti, kad fizinę negalią turinčius asmenis priimame lengviau nei asmenis su psichikos ar proto negalia.

– Ar mūsų savivaldybė draugiška neįgaliam žmogui, ar jam patogu Marijampolėje gyventi? Žinome iš praktikos, kad neįgaliesiems vis dar sudėtinga naudotis visuomeniniu transportu, ne visuomet įveikiami įėjimai į įstaigas, vežimėliais judantiems žmonėms kai kuriose vietose sudėtinga įveikti šaligatvius. Tad koks šiems žmonėms fizinės aplinkos prieinamumas mūsų savivaldybėje?

– Dėl draugiškumo, sakyčiau, Savivaldybė stengiasi būti draugiška, apimti kuo daugiau gyvenimo sričių, bet pasistengti yra kur. Pastaruoju metu ryškių pokyčių įvyko viešajame transporte. Pagrindiniais maršrutais važiuojantys autobusai yra pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, o įsigiję naujus elektroautobusus, užtikrinsime visų maršrutų pritaikymą. Vairuotojai apmokyti tinkamai priimti neįgaliuosius. Pastaraisiais metais savivaldybės viešoji infrastruktūra pasikeitė neatpažįstamai, o kartu pagerėjo ir neįgaliųjų sąlygos. Žinoma, išlieka problemų dėl senų pastatų, kurie buvo suprojektuoti neatsižvelgiant į neįgaliųjų poreikius, bet ieškome sprendimų kaip tai pakeisti. Vyksta nenutrūkstamas procesas, turime išmokti įsiklausyti į prašymus ir nuolat tobulinti aplinką, stengiamės tai nuolat daryti.

– Ar šeimos, auginančios negalią turinčius vaikus, jaučia visuomenės, Savivaldybės administracijos paramą? Ar yra galimybių šiems vaikams mokytis, lankyti neformalaus ugdymo įstaigas, įgyti profesiją? Kaip jie išgyvena COVID-19 pandemiją? Kas jiems padeda?

– Šeimoms, auginančioms vaikus su negalia, reikalinga kompleksinė pagalba, apimanti sveikatos apsaugos, švietimo ir socialines paslaugas, todėl būtini ir kompleksiniai sprendimai. Neįgalaus vaiko priežiūra ir profesinės veiklos derinimas, paslaugų trūkumas ir jų kokybės augimas išlieka aktualiomis sritimis.

– Negalia ir darbo rinka – kaip sekasi derinti šias sritis? Ar turi galimybių neįgalieji dirbti, realizuoti savo gebėjimus? Juk tai viena svarbiausių visaverčio gyvenimo sąlygų.
– Labai gaila, bet Lietuvoje tik 29 procentai darbingo amžiaus neįgaliųjų dirba. Panaši tendencija ir Marijampolėje. Kliūtys neįgaliajam realizuoti savo gebėjimus – nepritaikyti pastatai, darbo vietos, kvalifikacijos trūkumas ir kitos.

– Ar prieinami negalią turintiems žmonėms kultūros renginiai, ar jie gali mėgautis turiningu laisvalaikiu?

– Pagrindinės kultūros įstaigos yra prieinamos neįgaliesiems, tačiau turime įstaigų, į kurias galima patekti ne per paradines duris ir lankytis tik pirmame aukšte. Pagrindinės laisvalaikio erdvės prieinamos, bet stengtis yra kur.

– Ko nepavyko pasiekti, įgyvendinti, kad negalią turintiems žmonėms būtų lengviau, patogiau, geriau gyventi, kad mažėtų atskirtis tarp sveiko ir nesveiko žmogaus galimybių?
– Planų turime daug, visos savivaldybės įstaigos turi sudaryti vienodas galimybes naudotis jų paslaugomis, patekti į jas visiems žmonėms. Tačiau visko iš karto nepadarysime, todėl dėliojame prioritetus ir kasmet nuosekliai neįgaliesiems pritaikome vis daugiau pastatų, gatvių ir kitos viešos infrastruktūros. Šiuo metu esame užsibrėžę tikslą neįgaliųjų poreikiams visiškai pritaikyti mokymo įstaigą. Šias priemones įgyvendiname Sūduvos gimnazijoje. Tikimės, kad jau kitą rugsėjį neįgaliesiems neliks jokių kliūčių mokytis šioje gimnazijoje. Tai – matomi dalykai. Vis dėlto didžiausias ir pats blogiausias – dalies visuomenės nepakantumas neįgaliesiems. Todėl privalome apie tai vis garsiau kalbėti ir šviesti visuomenę.

– Kokie svarbiausi Marijampolės savivaldybės artimiausio laikotarpio įsipareigojimai žmonių su negalia bendruomenei?

– Planuojame socialinių paslaugų plėtrą, stiprinti ir plėsti paslaugas vaikus su negalia auginančioms šeimoms. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas socialinės srities specialistų, dirbančių su negalią turinčiais vaikais, kompetencijos ugdymui. Norime aktyvinti neįgaliųjų socialinę integraciją per užimtumo paslaugas, veiklas bendruomenėse. Norime, kad keistųsi požiūris į neįgaliuosius ir žadame daug dirbti, stiprindami dialogą tarp neįgaliųjų ir bendruomenės, kad ši nuostata pasikeistų.

– Ačiū už pokalbį. Palinkėsime, kad Savivaldybės numatyti planai pildytųsi.

Loreta TUMELIENĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų ...