Dažnai nelaimei įvykti pakanka minutės ar net sekundės, kuri mūsų įprastus gyvenimus apverčia aukštyn kojomis, atnešdama didžiulių negandų. Ne veltui sakoma, kad ugnis, kuri mums tokia reikalinga, kartais tampa pikčiausiu priešu. Piktesniu už vagį. Šis bent sienas palieka ir stogą virš galvos, o ugnis sunaikina viską.

Loreta TUMELIENĖ

Sudegė namai

Tokią nelaimę lapkričio 25-ąją išgyveno Liudvinavo miestelio gyventojai. Parko gatvėje kilus gaisrui liepsnose pražuvo jų namas ir visas užgyventas turtas. Žmonės liko taip, kaip tuo metu spėjo išbėgti iš namų. Be namų, be baldų, visų reikalingiausių daiktų, drabužių, batų.
Namų šeimininkė Nijolė, kalbėdama apie šią nelaimę, sako, kad jos gyvenime tai didžiausias košmaras, kokio sapne nesapnavusi. Trečiadienio rytmetį ji kūrė krosnį. Kad malkos geriau įsidegtų, moteris įpylė degaus skysčio. Jo netyčia prisiliejo ant grindų. Uždegus degtuką ugnis krosnyje tvokstelėjo akimirksniu, liepsnos metėsi iš krosnies į patalpą. Užsidegė ant grindų prilietas skystis, liepsnos ėmė ristis kamuoliais.
Namo gyventojai vos spėjo išbėgti į lauką. Pasiimti su savimi jau nieko nebuvo įmanoma. Lyg tyčia likę praviros durys dar paskatino degimą.
Atvykę ugniagesiai namą rado apimtą liepsnų. Išdegė visos medinės sienos, vidus, nudegė stogas. Ugnis sunaikino visą viduje buvusį turtą.

Nelaimėje neliko vieni

Parko gatvės gyventojai sudegus namams neliko vieni. Į pagalbą suskubo Liudvinavo seniūnija, bendruomenė, gyventojai. Seniūnija išplatino pranešimą, prašydama padėti nukentėjusiems nuo gaisro. Gyventojai ėmė siūlyti baldus, drabužius, buityje reikalingus daiktus. Namo šeimininkui Gediminui norėjosi kuo greičiau likviduoti degėsius iš kiemo, nes kiekvieną kartą pamačius kas liko iš namų, širdį varsto. „Seniūnijos vyrai kartu su šeimininku, ardydami tai, kas iš namo liko po gaisro, dirbo dvi dienas. Mindaugas Avulis atvažiavo su traktoriumi, tad darbas ėjosi greičiau, iš karto buvo galima krauti ir išvežti nuodėgulius“, – pasakojo Liudvinavo seniūnijos seniūnė J. Maceikienė.
Seniūnė džiaugiasi žmonių geranoriškumu. „Viena gyventoja pranešė, kad iškrausto butą ir gali atiduoti visus baldus. Uždarosios akcinės bendrovės „Vidara“ savininkas Darius Kemeraitis pasiūlė pagalbą, kuomet reikės dengti atstatomo namo stogą. UAB „Komota“ savininkas Algis Padvelskis, kurio tėvai irgi nukentėję nuo didžiulio gaisro, davė mums naudingų patarimų. Jis patarė kreiptis į visuomenę, prašyti paramos, nes viešumas gali daug. Todėl raginu visus gyventojus, kuriuos ištinka nelaimės, kreiptis į seniūniją, nelikti bėdoje vieniems. Juk ne apie visas negandas mes sužinome“, – kalbėjo J. Maceikienė. Seniūnė už pagalbą likviduojant gaisro padarinius dėkojo UAB „Švara“ Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui, Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams, specialistams.
Be pastogės likę žmonės nori kuo greičiau pasistatyti namą, kad turėtų kur gyventi, tad jiems labai praverstų visokia pagalba ir parama. Juk liko be nieko, visi suprantame, kiek reikia lėšų norint iš naujo pasistatyti namus, įsikurti. Seniūnija labai prašo visų galinčių padėti finansine parama ar daiktais. Gedimino tel. nr. 8-616-31420. Banko sąskaita: LT037300010009689429, gavėjas Gediminas Karalius. Nuo gaisro nukentėję žmonės visiems nepaprastai dėkingi už pagalbą ir atjautą.

Naudoti degų skysti – pavojinga

Pasak Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Alfonso Girto, naudoti degų skystį uždarose patalpose įkuriant kieto kuro krosnis draudžiama. Kyla didžiulis pavojus, nes visi degūs skysčiai linkę garuoti. Tai itin degios ir lakios medžiagos. Todėl uždegus degtuką užsidega ne tik pečiuje sukrautos malkos, bet ir aplink pasklidę garai. „Per metus kartą ar du tenka susidurti su atvejais, kuomet nuo tokio neatsargaus veiksmo, panaudojus degų skystį, kyla didžiuliai gaisrai. Ir jie kyla akimirksniu. Sakykime, kuria žmogus krosnį ir niekaip neįkuria, popierius neįsidega. Netekęs kantrybės, kad greičiau įsidegtų, jis įpila degaus skysčio. O krosnyje būna likusi žarija. Įvyksta sprogimas, nes krosnyje sprogsta garai. Didžiulis ugnies pliūpsnis nepajėgia taip greitai išeiti per dūmtraukių kanalus, jis prasimuša per krosnį į išorę. Buvę atvejų, kad krosnis tiesiog susproginėja. Štai kodėl dujines virykles rekomenduojama statyti prie lango. Įvykus dujų nuotekiui, būtų kur išeiti sprogimo bangai“, – aiškino A. Girtas. Anot vyriausiojo inspektoriaus, lauke kurti šašlykinę degių skysčių pagalba, ne taip pavojinga, nes yra ugniai kur išsisklaidyti. Tik reikia būti atsargiems, kad užsiliepsnoję garai, nenudegintų veido ar rankų.
Gelbėjimo tarnybos inspektorius A. Girtas prisiminė prieš kelerius metus įvykusį atvejį Gulbiniškių kaime. Vyras ir moteris statėsi namą. Moteris uždirbo pinigus, o gyvenimo draugas statė jiems namus. Pora susipyko. Įsiaudrinusi moteris nusprendė padegti beveik pastatytą namą. Namo viduje ji išlaistė apie šešis litrus benzino, galvodama, kad padegs ir spės ramiai išeiti į lauką. Deja, įvyko kitaip. Moteris, prieš padegdama namą, sumanė užsirūkyti. Vos uždegus degtuką įvyko didžiulis sprogimas, nes patalpa jau buvo prigaravusi benzino garų. Sprogimo banga išvertė visas namo duris, kartu pro jas išnešė ir padegėją. Būtent taip, nors ir susižalojusi, moteris liko gyva.
Specialistai skaičiuoja, kad gaisrui įsiplieksti pakanka vos 30 sekundžių, įsiliepsnoti – 3 minučių, o ugniai apimti degų pastatą – 15 minučių. Dažniausia nelaimių individualiuose namuose priežastimi tampa neišvalyti dūmtraukiai, eksploatuojami techniškai netvarkingi (su įtrūkimais) dūmtraukiai, perkaitinamos kieto kuro krosnys, neatsargus degaus skysčio naudojimas norint įkurti kieto kuro krosnį bei šalia krosnių laikomi degūs daiktai.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos