Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės

Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Valstybė kasmet dėl to praranda milijonus, dedamos didžiulės pastangos, tačiau įveikti šešėlinio verslo vis dar nepavyksta. Apie tai, kaip sekasi kovoti su kontrabanda, kokios šešėlinio verslo priežastys, kalbamės su Vitu VOLUNGEVIČIUMI.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas VOLUNGEVIČIUS

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas VOLUNGEVIČIUS

– Kaip apibrėžtumėte, kas yra kontrabanda?

– Kontrabandos apibrėžimas ir atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje. Jame sakoma, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą. Jeigu privalomų muitinei pateikti daiktų vertė didesnė, didėja baudos, gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Taip pat gali būti skiriamas kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimas.

– Kokios priežastys lemia, kad kontrabanda – amžina kaip gyvenimas. Ji gyvavo dar prieškario Nepriklausomos Lietuvos laikais, gyvuoja ir ligi šiol…

– Taip. Kontrabanda gyvavo ne tik Nepriklausomos Lietuvos laikais, bet gyvuoja ir dabar. Jos atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet pirmiausia nuo prekių kainų skirtumo, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Dabartinis poreikis nagrinėti kontrabandos, muitinės apgaulės ir neteisėto prekių ar produkcijos įvežimo/išvežimo į/iš Lietuvos Respublikos nusikalstamas veikas atsirado, kai Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos valstybe nare ir jos teritorijoje įsigaliojo Bendrijos muitinės kodeksas, vėliau Sąjungos muitinės kodeksas ir jį papildantys muitų teisės aktai. Tačiau kontrabandos ir muitinės prižiūrimų prekių ar produkcijos gabenimo nusikaltimų gilesnių studijų Lietuvos Respublikoje iki įstojimo į ES nebuvo atlikta, nors tokios nusikalstamos veikos yra labai paplitusios ir žalingos visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Pasak kai kurių šaltinių, vien nelegalios cigarečių rinkos pelningumas Europos Sąjungoje numanomai siekia 7,8–10,5 milijardo eurų per metus, kas sudaro tik dalį visos šešėlinės ekonomikos. Šešėlinė ekonomika trukdo numatyti ir vykdyti ekonominę politiką, sutrikdo kainų, gamybos ir vartojimo proporcijas. Šie nusikaltimai daro neigiamą įtaką ne tik pačių valstybių finansams, ekonominei politikai, bet ir jų vidinėms rinkoms, kadangi asmenys, kurie užsiima tokia nelegalia veikla, išvengia pareigos sumokėti mokesčius ir taip įgauna nesąžiningą pranašumą prieš kitus teisėtai veikiančius asmenis.

– Kokiuose Lietuvos regio­nuose kontrabanda klesti labiausiai, kokios priežastys tai lemia?

– Paprastai dažniau kontrabanda užsiima asmenys, gyvenantys pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, nes minėtų šalių akcizinių prekių (cigarečių, alkoholio ir kt.) kainos gerokai mažesnės nei Lietuvos prekybos rinkoje.

– Kokių rūšių (cigarečių, alkoholio, drabužių, kitų nedek­laruotų prekių) kontrabanda paklausiausia Lietuvoje?

Pareigūnai aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose.

Pareigūnai aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose.

– Didžioji dauguma Lietuvoje sulaikomų kontrabandinių cigarečių yra iš Baltarusijos ir pagamintos Baltarusijos fabrike „Nieman“ .
Pavyzdžiui, spalio 29-ąją Medininkų kelio poste pareigūnai sulaikė stambią cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos, kuri buvo slepiama 40 statinių aliuminio oksido miltelių krovinyje. Panaudojus rentgeno kontrolės sistemą, nustatyta, kad statinėse įrengtos slėptuvės.

Didesnė kiekvienos talpos dalis buvo atskira metaline pertvara ir prigrūsta cigarečių, o ant viršaus užpiltas nemažas sluoksnis aliuminio oksido miltelių. Iš viso muitininkai rado daugiau kaip 84 tūkst. pakelių cigarečių („Minsk Capital“, „NZ Gold Compact“, „Minsk City“ ir „Dove Platinum“) su baltarusiškomis banderolėmis. Nelegalių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau nei 287 tūkst. eurų. Dėl šios kontrabandos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vis dar išlieka itin stambios, 1000–1500 dėžių cigarečių kontrabandos gabenimo atvejų krovininiais vilkikais ne tik per Baltarusijos ar Kaliningrado pasienio postus su Lietuva, tačiau ir iš Latvijos.
Taip pat muitinės pareigūnai aptinka didelius cigarečių kontrabandos kiekius, gabenamus geležinkelio transportu. Šiemet gabenti nemaži, įmantriai užmaskuotų cigarečių kiekiai. Pavyzdžiui, vien Kenos geležinkelio poste šių metų pradžioje muitininkai 100 tūkst. eurų vertės cigarečių siuntą rado paslėptą traukiniu iš Baltarusijos gabentame pamatinių blokų krovinyje, aplietame betonu.
Spalio mėnesio pradžioje Kenos geležinkelio posto muitininkai traukinyje iš Baltarusijos vežtose statybinėse plokštėse, kuriose buvo įrengtos slėptuvės – geležinės dėžės, aptiko beveik 240 tūkst. pakelių rūkalų, kurių vertė apie 850 tūkst. eurų.

– Kaip kovojama su šešėliniu verslu?
– Su kontrabanda kovojama centralizuotai ir lokaliu būdu valdant riziką. Kroviniai su prekėmis dažnai nukreipiami patikrai pasitelkiant rentgeno kontrolės sistemas. Lietuvos muitinė šiuo metu turi septynias rentgeno kontrolės sistemas, kurios yra stacionarios ir mobilios. Jų pagalba aptinkama didžiausia kontrabandinių cigarečių ir kitų draudžiamų gabenti daiktų, įskaitant ir narkotikus, dalis. Muitinės pareigūnai su rentgeno kontrolės sistemomis dirba 24 valandas, 7 dienas per savaitę (24/7 darbo režimu).

– Pasaulis nestovi vietoje, tobulėja nusikaltėliai ir jų priemonės nusikalstamai veiklai vykdyti. Ten, kur sukasi dideli pinigai, pasitelkiama ir didžiausia išmonė, technologijos, ieškoma vis naujų būdų. Gal galite papasakoti, su kokiais kontrabandininkų išradimais sulaikant krovinius Jums tenka susidurti. Kas labiausiai nustebino?

– Su kokiais kontrabandininkų išradimais gabenant krovinius ir prekes tenka susidurti muitinei, galima susipažinti Muitinės muziejuje Jeruzalės g. 25, Vilniuje. Jame sukaupta didelė kolekcija, kontrabandos gabenimo įrankių, slėptuvių ir jų pavyzdžių. Kviečiame apsilankyti.

Muitinės kriminalinės tarnybos ir VSAT pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja kovoje su kontrabanda ir tam naudoja visas turimas operatyvias ir technines priemones.

Apie netikėčiausią, išskirtiniausią VSAT tarnybos sulaikytą kontrabandą išsamiau informacija galėtų pasidalinti pasieniečiai, muitinės muziejui padovanoję droną – bepilotį, kompaktišką orlaivį. Juo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Pasieniečiai muitinės muziejui padovanojo droną, kuriuo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Pasieniečiai muitinės muziejui padovanojo droną, kuriuo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Muitininkams netikėčiausia, šiais metais keleivių gabenta cigarečių kontrabanda, galima laikyti lapkričio 16 dieną Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Vilniaus oro uosto pareigūnų bendromis jėgomis sulaikytus 40 lagaminų, kuriuose buvo daugiau nei 44 tūkstančiai pakelių cigarečių. Jas į Lietuvą bandė įvežti 7 Latvijos piliečiai ir 4 asmenys be pilietybės. Jie keliavo per Lietuvos sostinės oro uostą lėktuvu iš Minsko. Pareigūnai Vilniaus oro uosto teritorijoje, koridoriuje, ant laiptų, vedančių iš atvykimo salės į bagažo skyrių, pastebėjo nemažą grupę asmenų ir netoliese sukrautus lagaminus (keleivių rankinį bagažą). Asmenys jau buvo praėję VSAT patikrą, tačiau akivaizdžiai vengė vykti į muitinės patikrinimo vietą. Kilo įtarimas. Oro uosto pareigūnai apie minėtus asmenis informavo VSAT, kurie, patikrinę lagaminus, aptiko juose cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Visus asmenis ir lagaminus su cigaretėmis VSAT pareigūnai perdavė Vilniaus oro uosto posto muitinės pareigūnams. Dėl minėtos kontrabandos asmenims pritaikytos administracinės atsakomybės priemonės už deklaruotinų akcizinių prekių nepateikimą muitinei nustatyta tvarka.

Dar vienas netikėtumas buvo su gintaro kontrabanda, nes paprastai muitininkai dažniau sulaiko gintaro kontrabandos siuntas, kurias mėginama į mūsų šalį įvežti iš Rusijos Kaliningrado srities, tačiau lapkričio 23 d. Medininkuose buvo sulaikyta 105 kg gintaro kontrabanda, įtariama, atvežta iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykęs Baltarusijos pilietis deklaravo į Lietuvą vežantis transporto priemonių detales. Tačiau pareigūnai, patikrinę krovinį, po detalėmis aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose. Preliminari kontrabanda gabento gintaro vertė – apie 12700 eurų. Vairuotojas prisipažino gintarą į Lietuvą vežęs ketindamas „užsidirbti“. Anot jo, gintaras kasamas Ukrainoje, nelegaliose kasyklose. Automobilis ir gintaro kontrabanda buvo sulaikyti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

– Kiek per šiuos metus dėl neteisėto prekių gabenimo per sieną pradėta ikiteisminių tyrimų, kokie kiekiai kontrabandos sulaikyti? Kiek Lietuva dėl kontrabandos praranda pajamų?

– 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesį dėl muitų teisės aktų pažeidimų muitinės pareigūnai sulaikė prekių, kurių preliminari vertė – 48 mln. 873 tūkst. eurų. Vidutinė prekių vertė vieno sulaikymo metu – 4,5 tūkst. eurų (2019 m. sausio – rugsėjo mėnesį – 4,9 tūkst. eurų).

2020 m. III ketvirtį palyginti su tuo pačiu 2019 m laikotarpiu tabako gaminių sulaikyta 84 proc. daugiau. Dėl neteisėto cigarečių gabenimo pradėti 68 ikiteisminiai tyrimai. Jų metu sulaikyta 262 mln. cigarečių, kurių vertė siekia beveik 47 mln. eurų.


Kiek Lietuva dėl kontrabandos praranda pajamų, tokios statistikos nevedame. Vertinimui galime pateikti bendrovės „Nielsen“ atliekamus „Tuščių pakelių“ tyrimo duomenis, pagal kuriuos šiuo metu nelegalios cigaretės Lietuvoje užima apie 22,4 proc. tabako gaminių rinkos (pernai siekė 21,3 proc.).

Nuo 2010 m. pagal Nielsen „Tuščių pakelių“ (ne lietuviškomis banderolėmis) tyrimo rezultatus nelegalios cigaretės Lietuvoje užėmė: 2010 – 42,8; 2011 – 30,8; 2012 – 35,4; 2013 – 28,2; 2014 – 28,4; 2015 – 19,6; 2016 – 17,5; 2017 – 19,6; 2018 – 19,3; 2019 – 21,3; 2020 (III ketvirtis) – 22,4 proc. tabako gaminių rinkos.


Norime akcentuoti, kad Lietuvos muitinės pareigūnams šalyje tenka bene didžiausias krūvis kovoje su šešėliniais tabako gaminiais, nes vien per tris šių metų ketvirčius muitininkų sulaikyta cigarečių kontrabanda sudaro 92 proc. iš šiemet visų Lietuvos teisėsaugos institucijų sulaikytų nelegalių rūkalų kiekio.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...
  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...
  • Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.

    2021-03-31Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.
    Onkologinės ligos – viena labiausiai gąsdinančių diagnozių, tačiau ne visos jos – nuosprendis. Štai limfomų, kuriomis serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, išgyvenamumas labai aukštas, o efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje. Anot vaikų ligoninės Onkohematologijos centro gydytojos ir Lietuvos vaikų hematologijos draugijos pirmininkės dr. Sonatos Šaulytės-Trakymienės, limfomos diagnozė vaikui – mažiausia įmanoma blogybė tarp onkologinių susirgimų. Limfoma – laimingas bilietas iš blogybių krepšelio Pasak gydytojos, limfomos – labai plati įvairių ligų grupė, o tarp vaikų jos sudaro apie 10–15 proc. visų onkologinių susirgimų ir užima trečią vietą po leukemijos ir centrinės nervų sistemos navikų. „Limfomos yra skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino. Dažniausiai Hodžkino ...
  • Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?

    2021-03-31Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?
    Galimybė atkurti prarastus dantis buvo aktuali ir prieš tūkstančius metų, tačiau anksčiau odontologija nebuvo tiek pažengusi. Šiandien turime visas galimybes atstatyti dantis: dantų implantai atstoja natūralią danties šaknį, o ant jo tvirtinama karūnėlė atrodo lygiai taip pat, kaip ir natūralus dantis. Nors dantų implantavimas kartais vis dar siejamas su prabanga, bet ne su būtinybe, tačiau priežasčių, kodėl verta rinktis šią galimybę, yra ne taip ir mažai. Taigi, kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją? Efektyvesnis maisto smulkinimas Net ir netekus vieno danties galima pastebėti, kad maisto smulkinimas tapo ne toks efektyvus. Gali būti sudėtingiau kramtyti, valgant tam tikrus maisto produktus gali būti ...
  • Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį

    2021-03-31Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį
    Europos Sąjungos skatinami technologiniai pokyčiai, populiariai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija, turėtų iš esmės sustiprinti Lietuvos maisto augintojų ir gamintojų kuriamą pridėtinę vertę. Didelę dalį Lietuvos žemės ūkio eksporto vis dar sudaro žaliavos, pirmiausia grūdai. Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika, dėl kurios atnaujinimo šiuo metu derasi Europos Parlamentas ir valstybių vyriausybių atstovai, turėtų numatyti tvarios ir ekologiškos maisto gamybos kryptį, o šiam perėjimui bus numatytos reikšmingos investicijos. Žada paramą naujoms technologijoms „Daugiau paramos bus skiriama tiems, kurie prisidės prie mūsų keliamų bendrų tikslų – tvarumo, ekologijos, skaitmeninimo. Į šias sritis bus investuojama daugiausia laiko, lėšų ir žmogiškųjų išteklių“, – teigia Žemės ūkio ministerijos ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)

    2021-03-24Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)
    1815 m. pavasarį Marijampolėje kilo gaisras ir visas centras virto pelenais. Bet nėra to blogio, kuris neišeitų į gera. Sudegė visa burmistro Dobrovolskio buhalterija, kurioje kipšas būtų sprandą nusisukęs. Svarbiau tai, kad nuo šiol miesto centre, ypač – palei tiesiamą strateginį Peterburgo plentą, buvo leidžiamos tik mūrinės statybos. Koks nors biednas gudraudavo – mūrydavo tik fasadinę pusę, tačiau greitai būdavo sudraudžiamas. Centre 1821 metais gyveno, neįskaitant Tarpučių ir Marijonų jurisdikos kontingento, apie 1800 žmonių. Visi oficialiai skirstyti į „piliečius“ ir „gyventojus“. Pirmieji, arti 600 žmonių, išpažino krikščionių tikybą, antrieji, dvigubai tiek žydų, oficialiai atstovavo „Senajam Testamentui“ (Starozakonnicy). Dabartinėje J. Basanavičiaus aikštėje ...