Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės

Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Valstybė kasmet dėl to praranda milijonus, dedamos didžiulės pastangos, tačiau įveikti šešėlinio verslo vis dar nepavyksta. Apie tai, kaip sekasi kovoti su kontrabanda, kokios šešėlinio verslo priežastys, kalbamės su Vitu VOLUNGEVIČIUMI.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas VOLUNGEVIČIUS

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas VOLUNGEVIČIUS

– Kaip apibrėžtumėte, kas yra kontrabanda?

– Kontrabandos apibrėžimas ir atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje. Jame sakoma, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą. Jeigu privalomų muitinei pateikti daiktų vertė didesnė, didėja baudos, gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Taip pat gali būti skiriamas kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimas.

– Kokios priežastys lemia, kad kontrabanda – amžina kaip gyvenimas. Ji gyvavo dar prieškario Nepriklausomos Lietuvos laikais, gyvuoja ir ligi šiol…

– Taip. Kontrabanda gyvavo ne tik Nepriklausomos Lietuvos laikais, bet gyvuoja ir dabar. Jos atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet pirmiausia nuo prekių kainų skirtumo, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Dabartinis poreikis nagrinėti kontrabandos, muitinės apgaulės ir neteisėto prekių ar produkcijos įvežimo/išvežimo į/iš Lietuvos Respublikos nusikalstamas veikas atsirado, kai Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos valstybe nare ir jos teritorijoje įsigaliojo Bendrijos muitinės kodeksas, vėliau Sąjungos muitinės kodeksas ir jį papildantys muitų teisės aktai. Tačiau kontrabandos ir muitinės prižiūrimų prekių ar produkcijos gabenimo nusikaltimų gilesnių studijų Lietuvos Respublikoje iki įstojimo į ES nebuvo atlikta, nors tokios nusikalstamos veikos yra labai paplitusios ir žalingos visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Pasak kai kurių šaltinių, vien nelegalios cigarečių rinkos pelningumas Europos Sąjungoje numanomai siekia 7,8–10,5 milijardo eurų per metus, kas sudaro tik dalį visos šešėlinės ekonomikos. Šešėlinė ekonomika trukdo numatyti ir vykdyti ekonominę politiką, sutrikdo kainų, gamybos ir vartojimo proporcijas. Šie nusikaltimai daro neigiamą įtaką ne tik pačių valstybių finansams, ekonominei politikai, bet ir jų vidinėms rinkoms, kadangi asmenys, kurie užsiima tokia nelegalia veikla, išvengia pareigos sumokėti mokesčius ir taip įgauna nesąžiningą pranašumą prieš kitus teisėtai veikiančius asmenis.

– Kokiuose Lietuvos regio­nuose kontrabanda klesti labiausiai, kokios priežastys tai lemia?

– Paprastai dažniau kontrabanda užsiima asmenys, gyvenantys pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, nes minėtų šalių akcizinių prekių (cigarečių, alkoholio ir kt.) kainos gerokai mažesnės nei Lietuvos prekybos rinkoje.

– Kokių rūšių (cigarečių, alkoholio, drabužių, kitų nedek­laruotų prekių) kontrabanda paklausiausia Lietuvoje?

Pareigūnai aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose.

Pareigūnai aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose.

– Didžioji dauguma Lietuvoje sulaikomų kontrabandinių cigarečių yra iš Baltarusijos ir pagamintos Baltarusijos fabrike „Nieman“ .
Pavyzdžiui, spalio 29-ąją Medininkų kelio poste pareigūnai sulaikė stambią cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos, kuri buvo slepiama 40 statinių aliuminio oksido miltelių krovinyje. Panaudojus rentgeno kontrolės sistemą, nustatyta, kad statinėse įrengtos slėptuvės.

Didesnė kiekvienos talpos dalis buvo atskira metaline pertvara ir prigrūsta cigarečių, o ant viršaus užpiltas nemažas sluoksnis aliuminio oksido miltelių. Iš viso muitininkai rado daugiau kaip 84 tūkst. pakelių cigarečių („Minsk Capital“, „NZ Gold Compact“, „Minsk City“ ir „Dove Platinum“) su baltarusiškomis banderolėmis. Nelegalių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau nei 287 tūkst. eurų. Dėl šios kontrabandos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vis dar išlieka itin stambios, 1000–1500 dėžių cigarečių kontrabandos gabenimo atvejų krovininiais vilkikais ne tik per Baltarusijos ar Kaliningrado pasienio postus su Lietuva, tačiau ir iš Latvijos.
Taip pat muitinės pareigūnai aptinka didelius cigarečių kontrabandos kiekius, gabenamus geležinkelio transportu. Šiemet gabenti nemaži, įmantriai užmaskuotų cigarečių kiekiai. Pavyzdžiui, vien Kenos geležinkelio poste šių metų pradžioje muitininkai 100 tūkst. eurų vertės cigarečių siuntą rado paslėptą traukiniu iš Baltarusijos gabentame pamatinių blokų krovinyje, aplietame betonu.
Spalio mėnesio pradžioje Kenos geležinkelio posto muitininkai traukinyje iš Baltarusijos vežtose statybinėse plokštėse, kuriose buvo įrengtos slėptuvės – geležinės dėžės, aptiko beveik 240 tūkst. pakelių rūkalų, kurių vertė apie 850 tūkst. eurų.

– Kaip kovojama su šešėliniu verslu?
– Su kontrabanda kovojama centralizuotai ir lokaliu būdu valdant riziką. Kroviniai su prekėmis dažnai nukreipiami patikrai pasitelkiant rentgeno kontrolės sistemas. Lietuvos muitinė šiuo metu turi septynias rentgeno kontrolės sistemas, kurios yra stacionarios ir mobilios. Jų pagalba aptinkama didžiausia kontrabandinių cigarečių ir kitų draudžiamų gabenti daiktų, įskaitant ir narkotikus, dalis. Muitinės pareigūnai su rentgeno kontrolės sistemomis dirba 24 valandas, 7 dienas per savaitę (24/7 darbo režimu).

– Pasaulis nestovi vietoje, tobulėja nusikaltėliai ir jų priemonės nusikalstamai veiklai vykdyti. Ten, kur sukasi dideli pinigai, pasitelkiama ir didžiausia išmonė, technologijos, ieškoma vis naujų būdų. Gal galite papasakoti, su kokiais kontrabandininkų išradimais sulaikant krovinius Jums tenka susidurti. Kas labiausiai nustebino?

– Su kokiais kontrabandininkų išradimais gabenant krovinius ir prekes tenka susidurti muitinei, galima susipažinti Muitinės muziejuje Jeruzalės g. 25, Vilniuje. Jame sukaupta didelė kolekcija, kontrabandos gabenimo įrankių, slėptuvių ir jų pavyzdžių. Kviečiame apsilankyti.

Muitinės kriminalinės tarnybos ir VSAT pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja kovoje su kontrabanda ir tam naudoja visas turimas operatyvias ir technines priemones.

Apie netikėčiausią, išskirtiniausią VSAT tarnybos sulaikytą kontrabandą išsamiau informacija galėtų pasidalinti pasieniečiai, muitinės muziejui padovanoję droną – bepilotį, kompaktišką orlaivį. Juo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Pasieniečiai muitinės muziejui padovanojo droną, kuriuo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Pasieniečiai muitinės muziejui padovanojo droną, kuriuo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Muitininkams netikėčiausia, šiais metais keleivių gabenta cigarečių kontrabanda, galima laikyti lapkričio 16 dieną Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Vilniaus oro uosto pareigūnų bendromis jėgomis sulaikytus 40 lagaminų, kuriuose buvo daugiau nei 44 tūkstančiai pakelių cigarečių. Jas į Lietuvą bandė įvežti 7 Latvijos piliečiai ir 4 asmenys be pilietybės. Jie keliavo per Lietuvos sostinės oro uostą lėktuvu iš Minsko. Pareigūnai Vilniaus oro uosto teritorijoje, koridoriuje, ant laiptų, vedančių iš atvykimo salės į bagažo skyrių, pastebėjo nemažą grupę asmenų ir netoliese sukrautus lagaminus (keleivių rankinį bagažą). Asmenys jau buvo praėję VSAT patikrą, tačiau akivaizdžiai vengė vykti į muitinės patikrinimo vietą. Kilo įtarimas. Oro uosto pareigūnai apie minėtus asmenis informavo VSAT, kurie, patikrinę lagaminus, aptiko juose cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Visus asmenis ir lagaminus su cigaretėmis VSAT pareigūnai perdavė Vilniaus oro uosto posto muitinės pareigūnams. Dėl minėtos kontrabandos asmenims pritaikytos administracinės atsakomybės priemonės už deklaruotinų akcizinių prekių nepateikimą muitinei nustatyta tvarka.

Dar vienas netikėtumas buvo su gintaro kontrabanda, nes paprastai muitininkai dažniau sulaiko gintaro kontrabandos siuntas, kurias mėginama į mūsų šalį įvežti iš Rusijos Kaliningrado srities, tačiau lapkričio 23 d. Medininkuose buvo sulaikyta 105 kg gintaro kontrabanda, įtariama, atvežta iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykęs Baltarusijos pilietis deklaravo į Lietuvą vežantis transporto priemonių detales. Tačiau pareigūnai, patikrinę krovinį, po detalėmis aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose. Preliminari kontrabanda gabento gintaro vertė – apie 12700 eurų. Vairuotojas prisipažino gintarą į Lietuvą vežęs ketindamas „užsidirbti“. Anot jo, gintaras kasamas Ukrainoje, nelegaliose kasyklose. Automobilis ir gintaro kontrabanda buvo sulaikyti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

– Kiek per šiuos metus dėl neteisėto prekių gabenimo per sieną pradėta ikiteisminių tyrimų, kokie kiekiai kontrabandos sulaikyti? Kiek Lietuva dėl kontrabandos praranda pajamų?

– 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesį dėl muitų teisės aktų pažeidimų muitinės pareigūnai sulaikė prekių, kurių preliminari vertė – 48 mln. 873 tūkst. eurų. Vidutinė prekių vertė vieno sulaikymo metu – 4,5 tūkst. eurų (2019 m. sausio – rugsėjo mėnesį – 4,9 tūkst. eurų).

2020 m. III ketvirtį palyginti su tuo pačiu 2019 m laikotarpiu tabako gaminių sulaikyta 84 proc. daugiau. Dėl neteisėto cigarečių gabenimo pradėti 68 ikiteisminiai tyrimai. Jų metu sulaikyta 262 mln. cigarečių, kurių vertė siekia beveik 47 mln. eurų.


Kiek Lietuva dėl kontrabandos praranda pajamų, tokios statistikos nevedame. Vertinimui galime pateikti bendrovės „Nielsen“ atliekamus „Tuščių pakelių“ tyrimo duomenis, pagal kuriuos šiuo metu nelegalios cigaretės Lietuvoje užima apie 22,4 proc. tabako gaminių rinkos (pernai siekė 21,3 proc.).

Nuo 2010 m. pagal Nielsen „Tuščių pakelių“ (ne lietuviškomis banderolėmis) tyrimo rezultatus nelegalios cigaretės Lietuvoje užėmė: 2010 – 42,8; 2011 – 30,8; 2012 – 35,4; 2013 – 28,2; 2014 – 28,4; 2015 – 19,6; 2016 – 17,5; 2017 – 19,6; 2018 – 19,3; 2019 – 21,3; 2020 (III ketvirtis) – 22,4 proc. tabako gaminių rinkos.


Norime akcentuoti, kad Lietuvos muitinės pareigūnams šalyje tenka bene didžiausias krūvis kovoje su šešėliniais tabako gaminiais, nes vien per tris šių metų ketvirčius muitininkų sulaikyta cigarečių kontrabanda sudaro 92 proc. iš šiemet visų Lietuvos teisėsaugos institucijų sulaikytų nelegalių rūkalų kiekio.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip į galimybę skiepytis reaguoja savivaldybių gyventojai?

    2021-03-10Kaip į galimybę skiepytis reaguoja savivaldybių gyventojai?
    Už vakcinavimą atsakingų savivaldybių gydytojų klausėme, kaip šie procesai vyksta, ar žmonės skiepijasi, su kokiomis problemomis susiduriama. Nemažai atsisako skiepytis Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės gydytojos Vaidos Sendžikienės, praėjusios savaitės duomenimis, paskiepyti 579 gyventojai: pirma doze – 579, antra doze – 198. Šiuo metu Kazlų Rūdos savivaldybėje skiepijama 65 metų ir vyresnių asmenų prioritetinė grupė. „Pirmiausia vakcinuojami 80 metų ir vyresni. Tokia tvarka nurodoma sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme. Iki šiol paskiepyti 208 asmenys, priklausantys minėtai grupei“, – pasakojo V. Sendžikienė. Anot savivaldybės gydytojos, vėliau planuojama skiepyti jaunesnius kaip 65 metų asmenis, turinčius tokius rizikos veiksnius: gaunančius imunosupresinį ar imunomoduliuojantį gydymą, sergančius cukriniu diabetu su ...
  • Norinčių pasiskiepyti daugiau, negu gaunama vakcinos

    2021-03-10Norinčių pasiskiepyti daugiau, negu gaunama vakcinos
    Pasak Vaidos Eidukaitienės, Marijampolės savivaldybės administracijos Sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės, laikinai atliekančios skyriaus vedėjos-savivaldybės gydytojos pareigines funkcijas, Marijampolės savivaldybėje, praėjusios savaitės duomenimis, pirma koronaviruso vakcinos doze paskiepyta 2700 žmonių, iš jų – 1170 jau ir antrąja. Praeitą savaitę antra doze buvo paskiepyta dar 400 asmenų. V. Eidukaitienės teigimu, šiuo metu skiepijami 65 metų ir vyresni, taip pat pacientai, sergantys remisijos nepasiekusia onkologinės ligos stadija, sergantys žmogaus imunodeficito viruso sukelta liga. Po šios grupės Marijampolės savivaldybėje planuojama skiepyti svarbias valstybei funkcijas atliekančių įstaigų darbuotojus (policijos, priešgaisrinės tarnybos, energetikos pramonės, maisto pramonės ir kt.) „Vakcinacijos procesą organizuoja Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras. Taip pat ...
  • Vakcinų pasirinkimo nėra

    2021-03-10Vakcinų pasirinkimo nėra
    Pasak Savivaldybės gydytojos Sigutės Matulevičiūtės-Jodelienės, Kalvarijos savivaldybėje COVID-19 vakcina, praėjusios savaitės duomenimis, paskiepyti 696 asmenys. Visą paketą, tai yra dvi vakcinos dozes, gavo 360 gyventojų. Šiuo metu Kalvarijos savivaldybėje skiepijami 65 m. ir vyresni asmenys. Pirmumas teikiamas 80 m. ir vyresniems. „Kokia prioritetinė grupė bus vakcinuojama po 65+ grupės, sunku pasakyti, nes Sveikatos apsaugos ministerija gana dažnai pateikia įsakymo pakeitimus, kuriuose keičiamos ir prioritetinės grupės vakcinacijai“, – kalbėjo gydytoja.Kalvarijos savivaldybėje vakcinacijos proceso koordinavimas pavestas Administracijos savivaldybės gydytojai. Pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) paskirtas vakcinaciją organizuojančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Pasak specialistės, norintys pasiskiepyti Kalvarijos savivaldybės gyventojai gali kreiptis į PSPC, į savo šeimos ...
  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę

    2021-03-03Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę
    Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę. Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ...
  • Svarbiausia – judėjimas ir teisingi pasirinkimai

    2021-03-03Svarbiausia – judėjimas  ir teisingi pasirinkimai
    Nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai sveikatos būklę paveikė sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o emocinę būklę – karantino ribojimai, mokslininkai kartu teigia, kad tie žmonės, kurie pandemijos metu stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo, patiria mažiau nerimo ir gerina sveikatos būklę. Visuomenės sveikatos stiprinimu Marijampolės savivaldybėje rūpinasi Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė Lina Laukaitienė papasakojo, kaip vertinama mūsų kraštiečių sveikatos būklė ir pasiūlė būdus, padėsiančius ją stiprinti. – Kokia dabar Marijampolės savivaldybės gyventojų sveikata? Kokios problemos – didžiausios? – Marijampolės savivaldybės gyventojams dažniausiai buvo diagnozuotos kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje – sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, trečią vietą užima endokrininiai susirgimai, ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Karantinas įkvėpė gerinti savijautą

    2021-03-03Karantinas įkvėpė gerinti savijautą
    Statistika, rodanti prastėjančią gyventojų emocinę ir sveikatos būklę, žinoma, nedžiugina. Laimei, statistiniais vienetais visų nepavadinsi. Yra ir tokių, kurių šis sudėtingas laikas iš pusiausvyros neišvedė – priešingai, netgi paskatino daugiau dėmesio skirti savo sveikatos stiprinimui ir gerinimui. Mėgstamai veiklai atsirado daugiau laiko Geriau pažįstantys Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą žino, kad sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vyras bėgioja, kopia į kalnus, buriuoja, leidžiasi į žygius pėsčiomis, čiuožia slidėmis ir net maudosi lediniame vandenyje. Fizinį aktyvumą propaguojantis P. Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė. – Visos mano pamėgtos fizinės veiklos vyksta lauke, todėl dėl pandemijos ...
  • Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis

    2021-03-03Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis
    Marijampolietis Adomas Bieliauskas parašė knygą „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“. Jis yra psichiatrijos rezidentas, specializuojasi psichiatrijoje, o kartu mokosi ir praktikuoja psichoterapiją (tiksliau – kognityvinę ir elgesio terapiją). Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, po to – medicinos studijas Vilniaus universitete. Jaunajam medikui uždavėme kelis klausimus. Loreta AKELIENĖ – Kodėl pasirinkai tapti gydytoju? – Gana ilgai sąmoningai nesuvokiau savo pasirinkimo – tarsi savaime mokykloje labiau mėgau gamtos mokslus, tarsi netyčia nemėgau matematikos, tarsi logiškiausias sprendimas sėkmingai išlaikius egzaminus buvo stoti į mediciną. Visgi iš tikrųjų tam didžiausią įtaką darė tai, jog mano tėvai yra gydytojai ir man parodė puikų pavyzdį. Na, o ...