Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės

Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Valstybė kasmet dėl to praranda milijonus, dedamos didžiulės pastangos, tačiau įveikti šešėlinio verslo vis dar nepavyksta. Apie tai, kaip sekasi kovoti su kontrabanda, kokios šešėlinio verslo priežastys, kalbamės su Vitu VOLUNGEVIČIUMI.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas VOLUNGEVIČIUS

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas VOLUNGEVIČIUS

– Kaip apibrėžtumėte, kas yra kontrabanda?

– Kontrabandos apibrėžimas ir atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje. Jame sakoma, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą. Jeigu privalomų muitinei pateikti daiktų vertė didesnė, didėja baudos, gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Taip pat gali būti skiriamas kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimas.

– Kokios priežastys lemia, kad kontrabanda – amžina kaip gyvenimas. Ji gyvavo dar prieškario Nepriklausomos Lietuvos laikais, gyvuoja ir ligi šiol…

– Taip. Kontrabanda gyvavo ne tik Nepriklausomos Lietuvos laikais, bet gyvuoja ir dabar. Jos atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet pirmiausia nuo prekių kainų skirtumo, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Dabartinis poreikis nagrinėti kontrabandos, muitinės apgaulės ir neteisėto prekių ar produkcijos įvežimo/išvežimo į/iš Lietuvos Respublikos nusikalstamas veikas atsirado, kai Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos valstybe nare ir jos teritorijoje įsigaliojo Bendrijos muitinės kodeksas, vėliau Sąjungos muitinės kodeksas ir jį papildantys muitų teisės aktai. Tačiau kontrabandos ir muitinės prižiūrimų prekių ar produkcijos gabenimo nusikaltimų gilesnių studijų Lietuvos Respublikoje iki įstojimo į ES nebuvo atlikta, nors tokios nusikalstamos veikos yra labai paplitusios ir žalingos visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Pasak kai kurių šaltinių, vien nelegalios cigarečių rinkos pelningumas Europos Sąjungoje numanomai siekia 7,8–10,5 milijardo eurų per metus, kas sudaro tik dalį visos šešėlinės ekonomikos. Šešėlinė ekonomika trukdo numatyti ir vykdyti ekonominę politiką, sutrikdo kainų, gamybos ir vartojimo proporcijas. Šie nusikaltimai daro neigiamą įtaką ne tik pačių valstybių finansams, ekonominei politikai, bet ir jų vidinėms rinkoms, kadangi asmenys, kurie užsiima tokia nelegalia veikla, išvengia pareigos sumokėti mokesčius ir taip įgauna nesąžiningą pranašumą prieš kitus teisėtai veikiančius asmenis.

– Kokiuose Lietuvos regio­nuose kontrabanda klesti labiausiai, kokios priežastys tai lemia?

– Paprastai dažniau kontrabanda užsiima asmenys, gyvenantys pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, nes minėtų šalių akcizinių prekių (cigarečių, alkoholio ir kt.) kainos gerokai mažesnės nei Lietuvos prekybos rinkoje.

– Kokių rūšių (cigarečių, alkoholio, drabužių, kitų nedek­laruotų prekių) kontrabanda paklausiausia Lietuvoje?

Pareigūnai aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose.

Pareigūnai aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose.

– Didžioji dauguma Lietuvoje sulaikomų kontrabandinių cigarečių yra iš Baltarusijos ir pagamintos Baltarusijos fabrike „Nieman“ .
Pavyzdžiui, spalio 29-ąją Medininkų kelio poste pareigūnai sulaikė stambią cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos, kuri buvo slepiama 40 statinių aliuminio oksido miltelių krovinyje. Panaudojus rentgeno kontrolės sistemą, nustatyta, kad statinėse įrengtos slėptuvės.

Didesnė kiekvienos talpos dalis buvo atskira metaline pertvara ir prigrūsta cigarečių, o ant viršaus užpiltas nemažas sluoksnis aliuminio oksido miltelių. Iš viso muitininkai rado daugiau kaip 84 tūkst. pakelių cigarečių („Minsk Capital“, „NZ Gold Compact“, „Minsk City“ ir „Dove Platinum“) su baltarusiškomis banderolėmis. Nelegalių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau nei 287 tūkst. eurų. Dėl šios kontrabandos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vis dar išlieka itin stambios, 1000–1500 dėžių cigarečių kontrabandos gabenimo atvejų krovininiais vilkikais ne tik per Baltarusijos ar Kaliningrado pasienio postus su Lietuva, tačiau ir iš Latvijos.
Taip pat muitinės pareigūnai aptinka didelius cigarečių kontrabandos kiekius, gabenamus geležinkelio transportu. Šiemet gabenti nemaži, įmantriai užmaskuotų cigarečių kiekiai. Pavyzdžiui, vien Kenos geležinkelio poste šių metų pradžioje muitininkai 100 tūkst. eurų vertės cigarečių siuntą rado paslėptą traukiniu iš Baltarusijos gabentame pamatinių blokų krovinyje, aplietame betonu.
Spalio mėnesio pradžioje Kenos geležinkelio posto muitininkai traukinyje iš Baltarusijos vežtose statybinėse plokštėse, kuriose buvo įrengtos slėptuvės – geležinės dėžės, aptiko beveik 240 tūkst. pakelių rūkalų, kurių vertė apie 850 tūkst. eurų.

– Kaip kovojama su šešėliniu verslu?
– Su kontrabanda kovojama centralizuotai ir lokaliu būdu valdant riziką. Kroviniai su prekėmis dažnai nukreipiami patikrai pasitelkiant rentgeno kontrolės sistemas. Lietuvos muitinė šiuo metu turi septynias rentgeno kontrolės sistemas, kurios yra stacionarios ir mobilios. Jų pagalba aptinkama didžiausia kontrabandinių cigarečių ir kitų draudžiamų gabenti daiktų, įskaitant ir narkotikus, dalis. Muitinės pareigūnai su rentgeno kontrolės sistemomis dirba 24 valandas, 7 dienas per savaitę (24/7 darbo režimu).

– Pasaulis nestovi vietoje, tobulėja nusikaltėliai ir jų priemonės nusikalstamai veiklai vykdyti. Ten, kur sukasi dideli pinigai, pasitelkiama ir didžiausia išmonė, technologijos, ieškoma vis naujų būdų. Gal galite papasakoti, su kokiais kontrabandininkų išradimais sulaikant krovinius Jums tenka susidurti. Kas labiausiai nustebino?

– Su kokiais kontrabandininkų išradimais gabenant krovinius ir prekes tenka susidurti muitinei, galima susipažinti Muitinės muziejuje Jeruzalės g. 25, Vilniuje. Jame sukaupta didelė kolekcija, kontrabandos gabenimo įrankių, slėptuvių ir jų pavyzdžių. Kviečiame apsilankyti.

Muitinės kriminalinės tarnybos ir VSAT pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja kovoje su kontrabanda ir tam naudoja visas turimas operatyvias ir technines priemones.

Apie netikėčiausią, išskirtiniausią VSAT tarnybos sulaikytą kontrabandą išsamiau informacija galėtų pasidalinti pasieniečiai, muitinės muziejui padovanoję droną – bepilotį, kompaktišką orlaivį. Juo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Pasieniečiai muitinės muziejui padovanojo droną, kuriuo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Pasieniečiai muitinės muziejui padovanojo droną, kuriuo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Muitininkams netikėčiausia, šiais metais keleivių gabenta cigarečių kontrabanda, galima laikyti lapkričio 16 dieną Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Vilniaus oro uosto pareigūnų bendromis jėgomis sulaikytus 40 lagaminų, kuriuose buvo daugiau nei 44 tūkstančiai pakelių cigarečių. Jas į Lietuvą bandė įvežti 7 Latvijos piliečiai ir 4 asmenys be pilietybės. Jie keliavo per Lietuvos sostinės oro uostą lėktuvu iš Minsko. Pareigūnai Vilniaus oro uosto teritorijoje, koridoriuje, ant laiptų, vedančių iš atvykimo salės į bagažo skyrių, pastebėjo nemažą grupę asmenų ir netoliese sukrautus lagaminus (keleivių rankinį bagažą). Asmenys jau buvo praėję VSAT patikrą, tačiau akivaizdžiai vengė vykti į muitinės patikrinimo vietą. Kilo įtarimas. Oro uosto pareigūnai apie minėtus asmenis informavo VSAT, kurie, patikrinę lagaminus, aptiko juose cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Visus asmenis ir lagaminus su cigaretėmis VSAT pareigūnai perdavė Vilniaus oro uosto posto muitinės pareigūnams. Dėl minėtos kontrabandos asmenims pritaikytos administracinės atsakomybės priemonės už deklaruotinų akcizinių prekių nepateikimą muitinei nustatyta tvarka.

Dar vienas netikėtumas buvo su gintaro kontrabanda, nes paprastai muitininkai dažniau sulaiko gintaro kontrabandos siuntas, kurias mėginama į mūsų šalį įvežti iš Rusijos Kaliningrado srities, tačiau lapkričio 23 d. Medininkuose buvo sulaikyta 105 kg gintaro kontrabanda, įtariama, atvežta iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykęs Baltarusijos pilietis deklaravo į Lietuvą vežantis transporto priemonių detales. Tačiau pareigūnai, patikrinę krovinį, po detalėmis aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose. Preliminari kontrabanda gabento gintaro vertė – apie 12700 eurų. Vairuotojas prisipažino gintarą į Lietuvą vežęs ketindamas „užsidirbti“. Anot jo, gintaras kasamas Ukrainoje, nelegaliose kasyklose. Automobilis ir gintaro kontrabanda buvo sulaikyti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

– Kiek per šiuos metus dėl neteisėto prekių gabenimo per sieną pradėta ikiteisminių tyrimų, kokie kiekiai kontrabandos sulaikyti? Kiek Lietuva dėl kontrabandos praranda pajamų?

– 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesį dėl muitų teisės aktų pažeidimų muitinės pareigūnai sulaikė prekių, kurių preliminari vertė – 48 mln. 873 tūkst. eurų. Vidutinė prekių vertė vieno sulaikymo metu – 4,5 tūkst. eurų (2019 m. sausio – rugsėjo mėnesį – 4,9 tūkst. eurų).

2020 m. III ketvirtį palyginti su tuo pačiu 2019 m laikotarpiu tabako gaminių sulaikyta 84 proc. daugiau. Dėl neteisėto cigarečių gabenimo pradėti 68 ikiteisminiai tyrimai. Jų metu sulaikyta 262 mln. cigarečių, kurių vertė siekia beveik 47 mln. eurų.


Kiek Lietuva dėl kontrabandos praranda pajamų, tokios statistikos nevedame. Vertinimui galime pateikti bendrovės „Nielsen“ atliekamus „Tuščių pakelių“ tyrimo duomenis, pagal kuriuos šiuo metu nelegalios cigaretės Lietuvoje užima apie 22,4 proc. tabako gaminių rinkos (pernai siekė 21,3 proc.).

Nuo 2010 m. pagal Nielsen „Tuščių pakelių“ (ne lietuviškomis banderolėmis) tyrimo rezultatus nelegalios cigaretės Lietuvoje užėmė: 2010 – 42,8; 2011 – 30,8; 2012 – 35,4; 2013 – 28,2; 2014 – 28,4; 2015 – 19,6; 2016 – 17,5; 2017 – 19,6; 2018 – 19,3; 2019 – 21,3; 2020 (III ketvirtis) – 22,4 proc. tabako gaminių rinkos.


Norime akcentuoti, kad Lietuvos muitinės pareigūnams šalyje tenka bene didžiausias krūvis kovoje su šešėliniais tabako gaminiais, nes vien per tris šių metų ketvirčius muitininkų sulaikyta cigarečių kontrabanda sudaro 92 proc. iš šiemet visų Lietuvos teisėsaugos institucijų sulaikytų nelegalių rūkalų kiekio.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

    2016-06-14
    Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl to, kad kitą tokį žmogų, kuris jau keturi dešimtmečiai „apsiginklavęs“ fotoaparatu nuolat šmėžuotų netikėčiausiuose Marijampolės kasdienybės žingsniuose ir į besikeičiantį miestą, jo gyvenimą ir žmones nuolat žiūrėtų ir visa tai fiksuotų kitokiu kampu – pro fotoaparato objektyvą, Marijampolėje sunku būtų rasti. Be fotoaparato – nė žingsnio „Manau, kad tai į mano kraują įaugo dar vaikystėje“, – kalbėdamas apie neatsiejama jo gyvenimo dalimi, ...
  • Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus

    2016-05-31
    Jono Totoraičio progimnazijos muziejus įkurtas 2001 metais, švenčiant mokyklos 30-metį. Kaip papasakojo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Salvinija Šimonėlienė, aprodydama jaukią muziejaus patalpą, ne visos šalies mokyklos turi tokius savo muziejus. Šiai mokyklai pasisekė, kad buvo tokia entuziastė kaip mokytoja P. D. Vidrinskienė, kuri tuo užsiėmė, ir kad palaikė mokyklos vadovai. Pasak pavaduotojos, šalyje iš maždaug pusantro tūkstančio mokyklų muziejus teturi apie 400. Istorijos mokytoja S. Šimonėlienė perėmė muziejaus veiklą iš Vidrinskienės, kuri šioje mokykloje dirbo nuo 1971 metų – įkūrimo dienos (pradžioje atėjo kartu su vyru Zigmu, vėliau jis perėjo kitur). „Šiame muziejuje yra 100 proc. to, ką paliko mokytoja. Aišku, palaipsniui kaupiasi nauji eksponatai. Turime ir stendą apie Vidrinskienės veiklą, jos išleistus leidinius. Labai vertingos medžiagos mokytoja su būrelio nariais pririnkusi apie Joną Totoraitį: senų spaudinių (1927, 1933 m.), kuriuos asmeniškai surado, nupirko. Yra J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ pirmas leidimas (1938 m.) ir antras, kurį redagavo ji pati (2003 m.). Mokytoja buvo geriausia Totoraičio asmenybės ir biografijos žinovė. Mokiniai parašė solidų ...
  • Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

    2016-05-31
    2012 m. abiejų Vidrinskų bendras darbas – knyga apie Rimantą Juknevičių išleista pavadinimu „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius. 1991 m. Sausio 13-oji“. 187 puslapių knygoje sudėta gausybė asmeninių nuotraukų, Rimantą pažinojusiųjų atsiminimai, Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, didvyriui skirtų eilėraščių posmai, net užrašai ant laidotuvių vaikinų, nemažai straipsnių iš to laiko spaudos, daugybė nuotraukų iš laidotuvių ir kt. „Aš vis laukiau, kada kas nors apie Rimantą parašys knygą. Tikėjausi, gal žurnalistai. O ką aš – juk tik eilinė kraštotyrininkė. Bet matau, kad niekas nieko nesiima. Tada galvoju: o kas kitas, jei ne aš? Su Rimanto mama Vanda mes kartu dirbome – privalau imtis. Ji, beje, knygai davė daug asmeninių nuotraukų. O pradžia buvo jau padaryta – apie R. Juknevičių medžiagą pradėjo rinkti dar mano vyras, daug buvo surinkęs. Aš ją sutvarkiau ir išleidau. Buvęs mano mokinys Gintaras Vilutis parėmė finansiškai. Išspausdino leidykla „Piko valanda“, davė man kelis egzempliorius, o likusius pati išplatino. Tai vyro Zigmo ir mano paskutinis kraštotyrinis darbas.“ Abu Vidrinskai ir ...
  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ (apie savo mamą Pauliną Arūnienę, 2007 m.). „Algimantas Ramanauskas – chemijos mokytojas ir choreografas“ (2010 m.). „Jonas Totoraitis: gyvenimo ir veiklos apžvalga“ (2011 m., kompiuterinis variantas). „Marijampolės Jono Totoraičio mokyklos muziejus 2001–2011 m.“ (2011 m., komp. var.). „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius 1991 m. Sausio 13-oji“ (2012 m.). Išleido savo eilėraščių rinkinius: „Varveklių stygos“ (2010 m.), „Saulėlydžio paukštė“ (2014 m.), „Vilčių ežeruos“ (2015 m.), „Randuotos ...
  • Gana netikėtas gyvenimo posūkis – kurti poeziją

    2016-05-31
    Kurti eiles P. D. Vidrinskienė pradėjo išėjusi užtarnauto poilsio. Gegužės 7 d. Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje ji pristatė net keturias savo poezijos knygas: „Saulėlydžio paukštė“, „Randuotos pilnaties pievos“, „Vilčių ežeruos“ ir „Varvek­lių stygos“. Tiek poezijos parašė per tuos 5 metus, kai nebedirba mokykloje. Renginys buvo pavadintas poetės eilėraščio žodžiais „Dar pabūkim“. „Poezija kaip panelė, vienam patinka, kitam ne. Pamatau pašešupy gražius vaizdus ir gimsta eilės. Supratau, kad ne tik skausmas gimdo poeziją, džiaugsmas – irgi“, – kalbėjo poetė gausiai susirinkusiems klausytojams. Ji buvo pristatyta kaip muziejaus įkūrėja, kraštotyros knygų autorė, Pasaulinės esperanto asociacijos narė. Danutė ilgai rašė apie kitus, o išėjusi į užtarnautą poilsį ėmė rašyti apie save. Jos poezijos mintys – talpios, tokiu būdu jai buvo būtina pasikalbėti su savimi ir išreikšti savo jausmus. Buvusi mokytoja Dalia Bindokienė išanalizavo Danutės poeziją: jos eilėse juntamas autobiografiškumas, jos kupinos lyrizmo, gausu meilės artimui, gamtai, Tėvynei. Juntamas sielvartas dėl nykstančių vertybių. Kiekvienas eilėraštis – kaip jos gyvenimo pėdsakas. „Tarnausiu šviesai“ – dažna metafora. Ta šviesa – ...
  • Mokytoja D. VIDRINSKIENĖ: lituanistika, esperanto kalba, sovietmečio disidentų likimai

    2016-05-31
    Paulina Danutė Vidrinskienė save vadina Žiemgalos dukra, nes kilusi iš šalies šiaurės, Žagarės, ir, kaip pati sako, tarsi tas vyšnios kauliukas likimo permesta per Nemuną į trąšią Suvalkijos žemę. Čia prigijo, subrendo, sulapojo ir duoda tokį didelį šešėlį, kuris saugo, globoja, glaudžia daugybę žmonių, kurių veikla, geri darbai jos dėka išlieka ne tik žmonių atmintyje, bet ir knygose. Tos knygos – tai kraštotyrinė medžiaga apie atskiras iškilias asmenybes, apie įvairias grupes, įstaigas, laikotarpius, veiklas. 2008 m. mokytojai P. D. Vidrinskienei suteiktas „Nusipelniusios marijampolietės“ vardas. Pedagoginė lituanistinė  veikla – nuo 17 metų Vaikystėje Danutės charakterį formavo graži Žagarės gamta ir knygos. Su bendramoksliais liko artimi iki šiol, neretai susitinka. Didžiulę įtaką linuanistinės studijų krypties pasirinkimui turėjo tai, kad knygų skaitymas šeimoje buvo didelis malonumas. Toks, kad vertė ieškoti ir gauti kone kiekvieną pasirodžiusį vertą dėmesio leidinį. Dar labai svarbi Danutei buvo jos nuostabi gimtosios kalbos mokytoja vienuolė Danutė Mušinskaitė. Pasirodo, šiai mokytojai vardą išrinko pats Maironis. Jis buvo tetos draugas, todėl tartasi su juo. O ...
  • Ir nuvilnijo garsas… (jį išgirdo ir Vytautas Ciplijauskas, ir Henrikas Šablevičius)

    2016-05-17
    Nežinia, kaip būtų susiklostęs Juozo Adomaičio, unikalaus talento kūrėjo, darbų likimas, jei skulptorius Julius Narušis, o paskui jau ir kiti, nebūtų ėmę skleisti žinios apie juos. Juk dešimtmečius tuos akmenis kalė, kai kas pagirdavo, kai kas stebėjosi, bet pagal kitų norus ar užsakymus nedirbo ir pinigų nesiekė užsidirbti. Koks bebuvo racionalus, apskaičiuojantis, antkapinių pamink­lų nesiruošė kalti, nors kryžiaus, nukryžiuotojo motyvais darbų ir sukurta. (Beje, pasitaikė atvejų, kai koks kūrinys „prisišaukdavo“ kitą žmogų: štai Višakio Rūdos kapinėse J. Adomaičio darbas žymi devynerių metų mergaitės amžinojo poilsio vietą…) Etnologas Juozas Kudirka yra rašęs: „J. Adomaitis šiandien mums įdomus tuo, kad būdamas natūraliai izoliuotas nuo meninės aplinkos, tuo labiau – nematydamas darbų iš akmens, savo sumanymus išreiškė savitai, primityviomis, apibendrintomis priemonėmis. Jis, skirtingai nuo ankstesnių akmens meistrų, savo darbams neteikė pritaikomosios vertės, neskyrė jų parodoms, o jais stichiškai, intuityviai išsakė savo dvasinį gyvenimą, pasaulėvaizdį. (…) Jo kūryba – reikšmingas mūsų dienų liaudies kultūros fenomenas.“ Tarsi paslaptingą jėgą spinduliuojanti planeta traukė prašaliečius į sodybą Pamargiuose ...
  • Gandrai nepalieka meistro sodybos

    2016-05-17
    Sunku įvertinti žmogaus gyvenimo turtus: gali suskaičiuoti pastatus, hektarus ar galvijus (dabar – jau ir mašinas ar net jachtas su lėktuvais, vilas užsieniuose), įmantrių drapanų pilnas spintas ir brangius papuošalus, bet… „Raktai iškris iš rankos – ir viskas liks. Kai prisimenu, mano vyro senelis ir jo tėvas nieko „tokio“ neturėjo, o kokie jie buvo laimingi! Aš labiausiai patenkinta, kad tėtis išmokė darbštumo – visko, visų darbų išmokė. Ir perdavė tą darbštumą – be vyro likus kaip sunku buvo, bet nieko, neprapuoliau…“ Tai Juozo Adomaičio vyriausios dukros Joanos Matulevičienės žodžiai. Ji visą laiką gyvena tėvų sodyboje – taigi natūraliai tenka ir palikimo saugotojos vaidmuo. Gal reikėtų pasakyti tiksliau: Joana yra tarsi centras, aplink kurį sukasi visos giminės platus ratas. O tėvo palikimu, ypač daiktais, kurie buvo sename kluone, rūpinasi visos septynios seserys (kaip toje pasakoje). 1997 metais J. Adomaičio dukros savo lėšomis pastatė klėtelę, į kurią ir perkėlė tuos daiktus, taip apsaugodamos nuo sunykimo ir sukurdamos įdomų muziejėlį. 2005 metais Juozui ...
  • Akmenorius Juozas Adomaitis: prakalbinti akmenį ir išlikti…

    2016-05-17
    2015-ųjų birželį sukako 110 metų, kai mūsų krašte, Igliškėlių kaime ūkininko šeimoje gimė unikalaus talento žmogus akmenorius Juozas Adomaitis. O rudenį buvo 25-osios mirties metinės: išėjo, kaip pats yra sakęs, „namo“… Jubiliejinė sukaktis nenuskambėjo plačiau, tik gausi giminė tradiciškai susirinko į jo sodybą, kur tebegyvena kūrėjo dvasia: tiek paties įamžinta akmens darbuose, tiek laukuose, iš kur tie akmenys atkeliavo, didžiųjų medžių apsuptoje sodyboje, kur svečių visada laukia čia nuolat gyvenanti vyriausioji meistro dukra. Neužmiršo jo ir kažkada bendravę, visokių reikalų turėję aplinkinių kaimų žmonės – per gyvenimą yra visokių darbų daręs, daug reikalų išrišęs, tad ir jį pažinojusių buvo daug. Tik jų, deja, irgi vis mažiau…   Pažintis ir įspūdis Rašant kultūros temomis ir konkrečiai apie savamokslius, liaudies menininkais ar tautodailininkais tituluojamus, kūrėjus, retai kas benustebindavo. Tačiau kai pirmą kartą susitikau su Juozu Adomaičiu ir tarp jo iškalinėtų, reljefais išraižytų akmenų, kuriuose buvo ir vaizdai, ir tekstai – tik tema nusakyta, o kitur – ir visas posmas išrašytas, klausiausi vaizdingos, taiklių pastebėjimų kupinos ...
  • Senieji amatai – jaunųjų rankose

    2016-05-03
    Su tradiciniais Suvalkijos amatais supažindina 2016 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės paroda-konkursas „Sidabro vainikėlis“, kuri per Jurgines pristatyta Marijampolės kultūros centre. Suvalkijos regiono parodoje dalyvavo ne tik Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Kauno, Šakių, Prienų rajonų moksleiviai. Pasisemti išminties, kaip dirbti puoselėjant tradicijas, atvažiavo ir svečių iš Suvalkų krašto, Lenkijos: Punsko gimnazijos ir Kovo 11-osios licėjaus mokinės su mokytoja Aldona Vaicekauskiene. – Visi amatai perduodami iš kartos į kartą, – sako kultūros centro etnologė Ona Surdokienė. – Savo amatą išmanantis meistras visada suranda mokinį, kuriam perduoda savo patirtį, tęsia tradicijas. Jau devintą kartą mūsų technologijų mokytojai ir jų mokiniai pristato savo darbus konkursui. Tai dar kartą įrodo, kad tradiciniai amatai Suvalkijoje gyvi, kad mokytojai perteikia, o vaikai priima tai, ką privalome išsaugoti. Senųjų amatininkų dirbiniai buvo ne tik puošiami tradiciniais raštais, bet ir funkcionalūs, naudojami buityje. Mokinių darbai, pateikti parodoje, atitinka senovines tradicijas: medinės skrynutės, lentelės, šaukštai, mentelės, prieverpstės, prieskoninė, rankšluostinė, gelda, austos ir pintinės juostos, nertos ir siuvinėtos servetėlės, takeliai, staltiesėlės, pagalvėlės, ...
  • Geroji energija žmogui – per žolynus

    2016-05-03
    Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms. Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas. Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko nepadarysi!) rišamos Kazimiero karūnos, rykštelinės, lietuviškos plokščiosios verbos. Vienoje – margutį, kitoje – paukštuką įkomponuoja, o šiemet pirmą kartą rišo verbas-eglutes. – Verbą riši – dar apie penkias galvoji, o fantazija beribė, – sako jau 17 metų verbas rišanti B. Juškevičienė. – Rišimo paslapčių nė viena neišduoda, netgi sesuo man nepapasakoja, kaip tą ar kitą augalą norima forma susukti, sudėlioti. Verbų rišimo madas ...
  • Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

    2016-05-03
    Marijampolietis Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių ne tik Suvalkijos krašto, bet ir visos Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų. Siekdamas puoselėti senovės tradicijas, buvęs technologijų mokytojas V. Striuogaitis susidomėjo statinių ir kubilų gamyba. O juos, pasak meistro, neužtenka vien padaryti, daiktas turi būti funkcionalus. – Prieš ketvirtį amžiaus pradėjus gaminti statines, reikėjo grįžti į viduramžius, – sako tautodailininkas. – 15 metų mugėse tik aš vienas turėjau statinių ir kubilų, nes paprasčiausiai senųjų meistrų nebeliko, o jauni nemokėjo jų gaminti. 1000 metų tradicijas atitinkančioms statinėms gaminti svarbu atrinkti medžiagą, ją natūraliai išdžiovinti. Tinka tik kokybiškas 200 metų ir vyresnis juodasis arba pilkasis miško (ne lauko ar pamiškės!) ąžuolas. Tokio medžio mediena būna tankesnė. Pagaminti statinę užtrunka 1,5–2 metus, daromos kelios iš karto, o padaryta forma be dugno stovi ilgai. Anksčiau gaminant dideles statines į tarpus tarp šulų buvo dedama ajerų, kad lentelės geriau sukibtų. Dabar lentelė prie lentelės sudedama taip, kad nė mažiausio tarpelio nebelieka. Statinių dugno lentelės sukalamos mediniais kaiščiais, šoninės ...
  • Rimorius V. Burčikas – paskutinis savo amato mohikanas?

    2016-05-03
    1Šiame informacinių technologijų amžiuje mums svarbu išsaugoti senuosius, tradicinius amatus, kurie skatina domėtis krašto istorija. Tai prisilietimas prie praeities – tėvų ir protėvių gyvenimo. Saugodami kultūrinį palikimą ir perduodami jį šiandienos kartai, turime viltį, kad tradicijos neišnyks, nors nemažai tradicinių amatų nenumaldomai artėja prie išnykimo ribos. Vienas tokių – rimorystė (odinių pakinktų gaminimas).   Nepriklausomos prieškario Lietuvos kaime žmogus neišsiversdavo be arklio. Ūkininkai pasipuikuodavo, vienas su kitu pasivaržydavo, kurio arklys stipresnis, pakinktai gražesni. Susikūrus kolūkiams arkliukas taip pat buvo pagrindinis pagalbininkas, ne tik žemę dirbant, krovinius vežant, bet ir pramogaujant. Dabar, deja, vis rečiau pamatysi kaimo lauku dardantį vežimaitį, traukiamą arkliuko. Nebėra ir rimorių. Vienintelis šio amato meistras mūsų krašte – 93-ąjį gimtadienį rugpjūtį švęsiantis Vincas Burčikas. – Smetonos laikais apie 20 rimorių pažinojau, ir visi darbo turėjo, – sako Liudvinave gyvenantis vyras. – Kai prasidėjo karas, niekas šorų nedarė, nes odų nebuvo. Gyventojams buvo prievolė po 2–3 kilogramus gyvulių odų valstybei atiduoti, taigi ir siūti nebuvo iš ko. O jei kas kiaulių, ...
  • Dovanos idėja – „Suvalkiečio“ prenumeratos kuponas

    2015-11-27Dovanos idėja – „Suvalkiečio“ prenumeratos kuponas
    Siūlome dovanos idėją: pradžiuginkite artimąjį ar bičiulį „Suvalkiečio“ prenumerata. Laikraštį galima padovanoti pusmečiui ar ketvirčiui. Tikimės, kad tokia dovanos idėja pasinaudos ne tik mūsų gyventojai, bet ir emigrantai ar kraštiečiai, turintys savųjų čia, Suvalkijoje. Jei gyvenate toli, jūsų internetu užsakytą prenumeratos kuponą adresatui galime išsiųsti paštu. Dėl dovanų kuponų prašome kreiptis į redakciją (Ūkininkų g. 6, 1 kab.), telefonu (8 343) 51925 arba el. paštu reklama@suvalkietis.lt.
  • Marijampolės savanoriai bando įpūsti gaivaus oro į Marijampolės kultūrinį gyvenimą

    2012-04-03
    Tris kovo ketvirtadienius, pradedant kovo 15 diena ir baigiant kovo 29 diena, kino teatre ,,Spindulys‘‘ šurmuliavo jaunimas. Čia jauni žmonės susirinko į nekomercinių dokumentinių filmų ciklą „Nesuterštas kinas“. Poreikį Marijampolėje matyti daugiau nekomercinio kino vykdydama marijampoliečių apklausas pastebėjo projekto „Savanorių fabrikas“ kultūros ir meno savanorių grupė. Organizuodama netradicinio kino vakarus ši jaunų bei iniciatyvių žmonių grupė jaunimą bandė suintriguoti retoriniu klausimu „Ar dar neatsibodo holivudinis šlamštas?“. Atrodo, pastaroji mažytė intriga suveikė ir parodė marijampoliečių širdyse gyvenantį kultūros ilgesį, kadangi pirmą ketvirtadienį startavę mažojoje „Spindulio“ kino teatro salėje, ciklą organizatoriai užbaigė stebėdami beveik sausakimšą didžiają salę, talpinančią keletą šimtų žiūrovų. Filmų ciklas buvo pradėtas Marijampolės rajone organizuojamo kasmetinio trumpametražių filmų festivalio „Baltas kuonas“ geriausių ir linksmiausių filmukų rinkiniu, kuris žiūrovams garantavo nuotaikingą laiką. Antrąjį ketvirtadienį žiūrovai galėjo išvysti „Ledo vaikus“. Šis dokumentinis filmas tai tarptautinio projekto vaisius. Filmo kūrėjai siekia dokumentinio kino priemonėmis supažindinti visuomenę su totalitarinių rėžimų istorijoje rečiau nagrinėjama tema – sovietinio teroro metu iš Baltijos šalių ištremtų ar tremtyje gimusių ...