Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kontrabandos keliai vis platesni: nuo dangaus ligi žemės

Kontrabanda turi neigiamos įtakos valstybės finansų sistemai ir visuomenės saugumui. Valstybė kasmet dėl to praranda milijonus, dedamos didžiulės pastangos, tačiau įveikti šešėlinio verslo vis dar nepavyksta. Apie tai, kaip sekasi kovoti su kontrabanda, kokios šešėlinio verslo priežastys, kalbamės su Vitu VOLUNGEVIČIUMI.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas VOLUNGEVIČIUS

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas VOLUNGEVIČIUS

– Kaip apibrėžtumėte, kas yra kontrabanda?

– Kontrabandos apibrėžimas ir atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje. Jame sakoma, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus, gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą. Jeigu privalomų muitinei pateikti daiktų vertė didesnė, didėja baudos, gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Taip pat gali būti skiriamas kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimas.

– Kokios priežastys lemia, kad kontrabanda – amžina kaip gyvenimas. Ji gyvavo dar prieškario Nepriklausomos Lietuvos laikais, gyvuoja ir ligi šiol…

– Taip. Kontrabanda gyvavo ne tik Nepriklausomos Lietuvos laikais, bet gyvuoja ir dabar. Jos atsiradimas priklauso nuo daugelio veiksnių, bet pirmiausia nuo prekių kainų skirtumo, lyginant su kaimyninėmis šalimis. Dabartinis poreikis nagrinėti kontrabandos, muitinės apgaulės ir neteisėto prekių ar produkcijos įvežimo/išvežimo į/iš Lietuvos Respublikos nusikalstamas veikas atsirado, kai Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos valstybe nare ir jos teritorijoje įsigaliojo Bendrijos muitinės kodeksas, vėliau Sąjungos muitinės kodeksas ir jį papildantys muitų teisės aktai. Tačiau kontrabandos ir muitinės prižiūrimų prekių ar produkcijos gabenimo nusikaltimų gilesnių studijų Lietuvos Respublikoje iki įstojimo į ES nebuvo atlikta, nors tokios nusikalstamos veikos yra labai paplitusios ir žalingos visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Pasak kai kurių šaltinių, vien nelegalios cigarečių rinkos pelningumas Europos Sąjungoje numanomai siekia 7,8–10,5 milijardo eurų per metus, kas sudaro tik dalį visos šešėlinės ekonomikos. Šešėlinė ekonomika trukdo numatyti ir vykdyti ekonominę politiką, sutrikdo kainų, gamybos ir vartojimo proporcijas. Šie nusikaltimai daro neigiamą įtaką ne tik pačių valstybių finansams, ekonominei politikai, bet ir jų vidinėms rinkoms, kadangi asmenys, kurie užsiima tokia nelegalia veikla, išvengia pareigos sumokėti mokesčius ir taip įgauna nesąžiningą pranašumą prieš kitus teisėtai veikiančius asmenis.

– Kokiuose Lietuvos regio­nuose kontrabanda klesti labiausiai, kokios priežastys tai lemia?

– Paprastai dažniau kontrabanda užsiima asmenys, gyvenantys pasienyje su Baltarusija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, nes minėtų šalių akcizinių prekių (cigarečių, alkoholio ir kt.) kainos gerokai mažesnės nei Lietuvos prekybos rinkoje.

– Kokių rūšių (cigarečių, alkoholio, drabužių, kitų nedek­laruotų prekių) kontrabanda paklausiausia Lietuvoje?

Pareigūnai aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose.

Pareigūnai aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose.

– Didžioji dauguma Lietuvoje sulaikomų kontrabandinių cigarečių yra iš Baltarusijos ir pagamintos Baltarusijos fabrike „Nieman“ .
Pavyzdžiui, spalio 29-ąją Medininkų kelio poste pareigūnai sulaikė stambią cigarečių kontrabandą iš Baltarusijos, kuri buvo slepiama 40 statinių aliuminio oksido miltelių krovinyje. Panaudojus rentgeno kontrolės sistemą, nustatyta, kad statinėse įrengtos slėptuvės.

Didesnė kiekvienos talpos dalis buvo atskira metaline pertvara ir prigrūsta cigarečių, o ant viršaus užpiltas nemažas sluoksnis aliuminio oksido miltelių. Iš viso muitininkai rado daugiau kaip 84 tūkst. pakelių cigarečių („Minsk Capital“, „NZ Gold Compact“, „Minsk City“ ir „Dove Platinum“) su baltarusiškomis banderolėmis. Nelegalių rūkalų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – daugiau nei 287 tūkst. eurų. Dėl šios kontrabandos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vis dar išlieka itin stambios, 1000–1500 dėžių cigarečių kontrabandos gabenimo atvejų krovininiais vilkikais ne tik per Baltarusijos ar Kaliningrado pasienio postus su Lietuva, tačiau ir iš Latvijos.
Taip pat muitinės pareigūnai aptinka didelius cigarečių kontrabandos kiekius, gabenamus geležinkelio transportu. Šiemet gabenti nemaži, įmantriai užmaskuotų cigarečių kiekiai. Pavyzdžiui, vien Kenos geležinkelio poste šių metų pradžioje muitininkai 100 tūkst. eurų vertės cigarečių siuntą rado paslėptą traukiniu iš Baltarusijos gabentame pamatinių blokų krovinyje, aplietame betonu.
Spalio mėnesio pradžioje Kenos geležinkelio posto muitininkai traukinyje iš Baltarusijos vežtose statybinėse plokštėse, kuriose buvo įrengtos slėptuvės – geležinės dėžės, aptiko beveik 240 tūkst. pakelių rūkalų, kurių vertė apie 850 tūkst. eurų.

– Kaip kovojama su šešėliniu verslu?
– Su kontrabanda kovojama centralizuotai ir lokaliu būdu valdant riziką. Kroviniai su prekėmis dažnai nukreipiami patikrai pasitelkiant rentgeno kontrolės sistemas. Lietuvos muitinė šiuo metu turi septynias rentgeno kontrolės sistemas, kurios yra stacionarios ir mobilios. Jų pagalba aptinkama didžiausia kontrabandinių cigarečių ir kitų draudžiamų gabenti daiktų, įskaitant ir narkotikus, dalis. Muitinės pareigūnai su rentgeno kontrolės sistemomis dirba 24 valandas, 7 dienas per savaitę (24/7 darbo režimu).

– Pasaulis nestovi vietoje, tobulėja nusikaltėliai ir jų priemonės nusikalstamai veiklai vykdyti. Ten, kur sukasi dideli pinigai, pasitelkiama ir didžiausia išmonė, technologijos, ieškoma vis naujų būdų. Gal galite papasakoti, su kokiais kontrabandininkų išradimais sulaikant krovinius Jums tenka susidurti. Kas labiausiai nustebino?

– Su kokiais kontrabandininkų išradimais gabenant krovinius ir prekes tenka susidurti muitinei, galima susipažinti Muitinės muziejuje Jeruzalės g. 25, Vilniuje. Jame sukaupta didelė kolekcija, kontrabandos gabenimo įrankių, slėptuvių ir jų pavyzdžių. Kviečiame apsilankyti.

Muitinės kriminalinės tarnybos ir VSAT pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja kovoje su kontrabanda ir tam naudoja visas turimas operatyvias ir technines priemones.

Apie netikėčiausią, išskirtiniausią VSAT tarnybos sulaikytą kontrabandą išsamiau informacija galėtų pasidalinti pasieniečiai, muitinės muziejui padovanoję droną – bepilotį, kompaktišką orlaivį. Juo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Pasieniečiai muitinės muziejui padovanojo droną, kuriuo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Pasieniečiai muitinės muziejui padovanojo droną, kuriuo iš Kaliningrado srities per valstybės sieną buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės.

Muitininkams netikėčiausia, šiais metais keleivių gabenta cigarečių kontrabanda, galima laikyti lapkričio 16 dieną Vilniaus teritorinės muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Vilniaus oro uosto pareigūnų bendromis jėgomis sulaikytus 40 lagaminų, kuriuose buvo daugiau nei 44 tūkstančiai pakelių cigarečių. Jas į Lietuvą bandė įvežti 7 Latvijos piliečiai ir 4 asmenys be pilietybės. Jie keliavo per Lietuvos sostinės oro uostą lėktuvu iš Minsko. Pareigūnai Vilniaus oro uosto teritorijoje, koridoriuje, ant laiptų, vedančių iš atvykimo salės į bagažo skyrių, pastebėjo nemažą grupę asmenų ir netoliese sukrautus lagaminus (keleivių rankinį bagažą). Asmenys jau buvo praėję VSAT patikrą, tačiau akivaizdžiai vengė vykti į muitinės patikrinimo vietą. Kilo įtarimas. Oro uosto pareigūnai apie minėtus asmenis informavo VSAT, kurie, patikrinę lagaminus, aptiko juose cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Visus asmenis ir lagaminus su cigaretėmis VSAT pareigūnai perdavė Vilniaus oro uosto posto muitinės pareigūnams. Dėl minėtos kontrabandos asmenims pritaikytos administracinės atsakomybės priemonės už deklaruotinų akcizinių prekių nepateikimą muitinei nustatyta tvarka.

Dar vienas netikėtumas buvo su gintaro kontrabanda, nes paprastai muitininkai dažniau sulaiko gintaro kontrabandos siuntas, kurias mėginama į mūsų šalį įvežti iš Rusijos Kaliningrado srities, tačiau lapkričio 23 d. Medininkuose buvo sulaikyta 105 kg gintaro kontrabanda, įtariama, atvežta iš Ukrainos. Į Lietuvą atvykęs Baltarusijos pilietis deklaravo į Lietuvą vežantis transporto priemonių detales. Tačiau pareigūnai, patikrinę krovinį, po detalėmis aptiko 95 maišelius su gintaru, kuris buvo slepiamas įvairiose mikroautobuso vietose. Preliminari kontrabanda gabento gintaro vertė – apie 12700 eurų. Vairuotojas prisipažino gintarą į Lietuvą vežęs ketindamas „užsidirbti“. Anot jo, gintaras kasamas Ukrainoje, nelegaliose kasyklose. Automobilis ir gintaro kontrabanda buvo sulaikyti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

– Kiek per šiuos metus dėl neteisėto prekių gabenimo per sieną pradėta ikiteisminių tyrimų, kokie kiekiai kontrabandos sulaikyti? Kiek Lietuva dėl kontrabandos praranda pajamų?

– 2020 m. sausio–rugsėjo mėnesį dėl muitų teisės aktų pažeidimų muitinės pareigūnai sulaikė prekių, kurių preliminari vertė – 48 mln. 873 tūkst. eurų. Vidutinė prekių vertė vieno sulaikymo metu – 4,5 tūkst. eurų (2019 m. sausio – rugsėjo mėnesį – 4,9 tūkst. eurų).

2020 m. III ketvirtį palyginti su tuo pačiu 2019 m laikotarpiu tabako gaminių sulaikyta 84 proc. daugiau. Dėl neteisėto cigarečių gabenimo pradėti 68 ikiteisminiai tyrimai. Jų metu sulaikyta 262 mln. cigarečių, kurių vertė siekia beveik 47 mln. eurų.


Kiek Lietuva dėl kontrabandos praranda pajamų, tokios statistikos nevedame. Vertinimui galime pateikti bendrovės „Nielsen“ atliekamus „Tuščių pakelių“ tyrimo duomenis, pagal kuriuos šiuo metu nelegalios cigaretės Lietuvoje užima apie 22,4 proc. tabako gaminių rinkos (pernai siekė 21,3 proc.).

Nuo 2010 m. pagal Nielsen „Tuščių pakelių“ (ne lietuviškomis banderolėmis) tyrimo rezultatus nelegalios cigaretės Lietuvoje užėmė: 2010 – 42,8; 2011 – 30,8; 2012 – 35,4; 2013 – 28,2; 2014 – 28,4; 2015 – 19,6; 2016 – 17,5; 2017 – 19,6; 2018 – 19,3; 2019 – 21,3; 2020 (III ketvirtis) – 22,4 proc. tabako gaminių rinkos.


Norime akcentuoti, kad Lietuvos muitinės pareigūnams šalyje tenka bene didžiausias krūvis kovoje su šešėliniais tabako gaminiais, nes vien per tris šių metų ketvirčius muitininkų sulaikyta cigarečių kontrabanda sudaro 92 proc. iš šiemet visų Lietuvos teisėsaugos institucijų sulaikytų nelegalių rūkalų kiekio.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Kalbos kultūra – tautos kultūra“

    2016-12-30
    Nuolatiniai mūsų skaitytojai turbūt dar prisimena, kad 2006 metais nuo liepos iki gruodžio mėnesio vykdėme projektą „Kalbos kultūra – tautos kultūra“. Ėjo kasmėnesinis kalbos skyrelis. Jame pristatėme, kas yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir kalbos inspekcija. Marijampolės savivaldybės kalbos tvarkytoja M. Žvinakevičienė patarė, kaip reikia rašyti oficialius raštus, kad jie būtų taisyklingi ir atitiktų šiandienius kalbos reikalavimus. Dailininkė O. Gustaitienė iliustravo rubriką „Piešiame kalbos klaidas“. Straipsniuose palietėme tokias temas: ar Marijampolės viešoji informacija tinkama bendrinės kalbos požiūriu (iškabos, plakatai, skelbimai; parduotuvės, viešojo maitinimo įstaigos ir pan.), ar automobilių turguje laikomasi kalbos normų, ar taisyklingai įvardijamos naujos įstaigos, bendrovės, firmos. Taip pat mokėme, ...
  • „Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“

    2016-12-30„Kalbai nuolat reikia mūsų dėmesio“
    Marija Žvinakevičienė 24 metus dirbo Marijampolės savivaldybės kalbos tvarkytoja. Uždavėme jai kelis klausimus apie darbą ir kalbą. – Skaitytojams būtų įdomu, kaip sekėsi dirbti savivaldybės kalbos tvarkytoja. – Per tuos metus buvo visko. Bet pirma mintis, kuri šauna į galvą prisiminus darbo metus – buvo šaunu. Aišku, romantizuoju… Pradžia darbą gaišina, o įsivažiavus viskas lyg upeliu tekėjo. Nors ne – ramumo buvo maža. Tai lyg į duobę krenti, tai verpetas pagauna ir šonus į akmenis apsidaužai – kaip tikras upeliukas iš vaikiško filmuko. O jeigu rimtai – tai sunkiausia bausti. Gal todėl tik vieną kartą ir skyriau administracinę nuobaudą. Mano manymu, žmones ...
  • „Didi gėda savo kalbos nemokėti“

    2016-12-30„Didi gėda savo kalbos nemokėti“
    Lietuvių kalbos sąžinė Jonas Jablonskis (1860–1930) – didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas bei normintojas: kalbos pagrindų kūrėjas, pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai rašomosios kalbos teoretikas, kalbos mokslo kūrėjas ir, anot Vydūno, ,,lietuvių kalbos sąžinė“. J. Jablonskis gimė Kubilėliuose, netoli Kudirkos Naumiesčio, mokėsi Marijampolės gimnazijoje, Maskvos universitete studijavo klasikinę filologiją. Universitete didelę įtaką jam padarė prof. F. Fortunatovas ir prof. F. Koršas, kurie gerai mokėjo lietuvių kalbą ir rėmėsi jos pavyzdžiais paskaitose. Iki universiteto J. Jablonskis save laikė lenku, tautiškai jam apsispręsti, kaip ir V. Kudirkai, padėjo laikraštis „Aušra“. Iki universiteto jis buvo mokęsis 7 kalbų, žinoma, ir lietuvių, bet ...
  • Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti

    2016-12-30Aldonas Pupkis: Kazluose gimęs kalbininkas dešimtmečius skyrė kalbai puoselėti
    Žinomas kalbininkas, pedagogas Aldonas Pupkis (gim. 1939 m. Kazlų Rūdoje) neveda kalbos valandėlių, Vilniaus universitete oficialiai nedirba nuo 2000 m. Šiuo metu jis susitelkęs prie kalbotyros istorijos darbų, netrukus turi išeiti nauja knyga. A. Pupkis sutiko atsakyti į kelis klausimus.   – Vyresnieji Suvalkijos krašto žmonės Jus prisimena iš Lietuvos radijo ir televizijos kalbos valandėlių ir laidų. Ilgus metus buvote jų vedėjas, dabar iš ten Jūsų negirdėti… – Dabar jau kiti laikai ir tokio pobūdžio kalbos populiarinimo nei mokymo ten nebėra. Antra vertus, kai gerai pagalvoju, tai tas anuometinis buvimas eteryje, nors teikė nemaža pasitenkinimo ir džiaugsmo, nežmoniškai ėsdavo laiką, – prisėsti prie ...
  • Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia

    2016-12-06Lituanistas, kuris domėjosi ne tuo, kuo reikia
    Tarp Justino Sajausko kūrinių yra istorinis romanas „Voverė ant vilkų tako“. Paklaustas, kaip susidomėjo istorinėmis temomis, kur, nebūdamas istorikas, įgijo istorijos išmanymą, autorius sakė: „Aš išmanau viską, ko man nereikia. Kadangi esu lituanistas, turėčiau sėdėti su vaikais ir mokyti juos rašyti be klaidų, bet man įdomiau istorija. Visada ja domėjausi. Seniai turėjau minčių parašyti istorinį romaną. Ir džiaugiuosi, kad parašiau būtent apie Mindaugo laikus. Sunkiai ėjosi rašyti tą istoriją, bet reikėjo. Ne pati prasčiausia išėjo. Idėją pakišo Rašytojų sąjungos pirmininkas V. Sventickas. Matė, kaip rašau, pasiūlė parašyti romaną, kurį išleistų sąjunga. Prisipažinau, kad galvojau istorinį dalyką rašyti, kartu aptarėme temas, pasirinkau ...
  • „Marijampolė. Partizaninis karas“

    2016-12-06„Marijampolė. Partizaninis karas“
    Tokiu pavadinimu 2012 metais išleistas Justino Sajausko ir Stanislovo Sajausko parengtas fotografijų albumas. Jame sudėtos partizanų, jų rėmėjų, ryšininkų ir ryšininkių nuotraukos. Ieškota jų, kaip rašoma pratarmėje, po visą Suvalkiją ir ne tik po ją. Beveik 400 puslapių fotografijų suskirstytos pagal partizanų rinktines. Prie nuotraukų yra išsami informacija apie asmenį, kai kur – žūties vieta ir data. Žvelgiant į šiuos veidus sunku pajausti, ką jiems teko iškentėti dėl Tėvynės, dar sunkiau atspėti, kas būtų, jeigu šiandien tektų taip pasiaukoti. Knyga išleista 400 egzempliorių tiražu. Priešlapyje yra autorių padėka rėmėjams – koncernui „Alga“, Audriui Linkui ir Antanui Linkui. Taip pat dėkojama pagalbininkams, yra ...
  • Žurnalas „Suvalkija“

    2016-12-06Žurnalas „Suvalkija“
    Nuo 1997 metų Marijampolėje pradėjo eiti kultūros žurnalas „Suvalkija“. Jo redaktoriumi idėjos sumanytojas mokytojas Zenius Šileris pakvietė dirbti Justiną Sajauską. „Apie 1997 metus buvau kaip tik be darbo, taigi ėmiausi. Redagavau tris pirmus žurnalo numerius, paskui po Šilerio mirties dar kelis suredagavau. Pradžioje leidybą finansavo Zeniaus brolis Valdas“, – prisimena Sajauskas. Z. Šileris tais pačiais metais su broliu Valdu Marijampolėje įkūrė leidyklą „Ramona“, kuri ir leido žurnalą „Suvalkija“. Pirmųjų žurnalo numerių viršelius puošia Sajausko sūnaus Vytauto nupieštos prieverpstės. Viršelio dailininkė – Jolita Bičkienė. Zenius Šileris pirmo numerio pratarmėje rašė: „Suvalkija“ skirta Suvalkijai pagražinti, laiko išbandymus atlaikiusioms krašto (ir kaimynų) dvasinėms vertybėms atskleisti, lyg ...
  • Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“

    2016-12-06Marijampoliečių bendrijos laikraštis „Sugrįžimai“
    „Kažkada jaunystėje norėjau žurnalistu būti, dabar – jokiu būdu. Nebuvau žurnalistas niekada, tik redaktorius, o ir nelaikiau savęs žurnalistu“, – sako J. Sajauskas. Jis mano, kad šiandien žurnalistai per lengvai pasiduoda įvairioms įtakoms. „Vos paskaitęs iškart jauti, į kieno bures pučia žurnalistas“. Apie tai, kaip ėmėsi redaguoti laikraštį „Sugrįžimai“, prisimena: „Atgimimo laiku Vytautas Gaulia ateina pas mane ir sako: „Mes, Marijampolės sąjūdiečiai, norime leisti laikraštį. Ar tu redaguosi?“ Sutikau. Tuo laiku dar buvo daug mano kartos inteligentų, galėjai lengvai pririnkti medžiagos. Namie turiu visus „Sugrįžimų“ numerius, nelabai žinau, kur dar galėtum rasti visų metų komplektą, nebent biblio­teka turi arba pats Gaulia.“ V. ...
  • Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta

    2016-12-06Lietuvos rašytojų sąjungos narys Justinas Sajauskas: apie tai, kas knygose nesudėta
    Marijampolietis rašytojas, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus direktorius Justinas Sajauskas gimė 1944 m. Kalvarijoje. Tėvai Elžbieta Viskačkaitė ir Jonas Sajauskas kilę iš to paties Suvalkijos pakraščio. Abu bežemiai, vos po 2 klases baigę, abu vertėsi atsitiktiniais darbais. Šeima augino tris sūnus ir dukterį. 1949 m. buvo ištremti į Sibirą. Ten prabuvo iki 1957 metų. Nors buvo paleisti metais anksčiau – po Stalino mirties, bet dar kurį laiką teko taupyti traukinio bilietams… Grįžę apsigyveno Marijampolėje. Sibire Justinas baigė 6 klases, grįžęs Marijampolėje tęsė mokslus ir baigė 4-ąją vidurinę (dabar Petro Armino) mokyklą. Studijuoti J. Sajauskas įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. ...
  • Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės

    2016-12-06Medžio skulptūra: tradicija ir neišvengiamos naujovės
    Kaip rašo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos pirmininkas Valentinas Jazerskas, pristatydamas katalogą „Sūduvos krašto drožyba, skulptūra ir kryždirbystė“ (2006 m.), „tradicinė liaudies skulptūra nebuvo savarankiška, ją visada supo drožyba ir mažoji architektūra – sudėtinė koplytstulpio, koplytėlės ar kryžiaus dalis. Todėl kalbėdami apie tradicinę skulptūrą, siejame ją su drožyba ir kryždirbyste (kryždirbystės sąvoka apima mažąją architektūrą, skulptūrą ir dekoratyvinę drožybą). Ši gyvoji liaudies tradicija Lietuvoje išgyveno tris etapus“. Iki maždaug 1972 metų ji buvo suvenyrinė, parodinė, mažai ką turinti bendro su tradicine ikonografija. Maždaug dvidešimtmetį vyko monumentalėjimas: buvo kuriami skulptūrų parkai, pvz., Ablingos ansamblis, M. K. Čiurlionio kelias, „Raganų kalnas“… Su ...
  • Daug kas užfiksuota, bet…

    2016-12-06Daug kas užfiksuota, bet...
    Pasidomėjus pastarųjų poros dešimtmečių medžio skulptorių, kryždirbių darbais, jų kūrybinėmis biografijomis, įvairios medžiagos, leidinių būtų galima rasti nemažai. Šiuolaikinė technika ir technologijos leidžia fiksuoti ir išsaugoti tai, kas Lietuvoje yra tiek viešose erdvėse, tiek privačiose teritorijose – taip pat ir užsienyje. Kad fiksuoti reikia – akivaizdu, nes, kaip minėjo K. Kvainauskas, matome jau nykstančių ir naujųjų, šių laikų statinių… Dėmesys šiai tautodailės šakai ypač padidėjo po to, kai kryždirbystė buvo įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Kultūros ministerija, apskričių administracijos, kai kurie fondai, savivaldybės, taip pat ir pavieniai žmonės rėmė leidinius ir jų per keletą metų išėjo gana daug ir įvairių. Pagal ...
  • „Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste…“

    2016-12-06„Lietuva vadinama medžio drožėjų, skulptorių karalyste...“
    Tai – Algimanto Sakalausko, vieno labiausiai žinomų ne tik mūsų krašte, bet ir Lietuvoje medžio skulptorių, ypač daug nuveikusių prikeliant, gaivinant senąją tradiciją, žodžiai. Turi teisę taip sakyti, nes žino, dešimtmečius ne tik dirba su medžiu, kuria, bet ir gilinasi į šios srities dar neatrastas paslaptis. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, turintis meno kūrėjo statusą, Lietuvos kultūros premijos laureatas, turintis daug kitų apdovanojimų… Jo iniciatyva 1990 metais Prienuose grupelė darbščių ir gabių vyrų susibūrė į dirbtuves „Prienų drožėjai“. Dabar tai VšĮ „Meninė drožyba“, bet tikslai ir uždaviniai per ketvirtį amžiaus nepakito, o darbai – kaip šio laiko ženklas ir praėjusių įvykių ...
  • Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai

    2016-12-06Medžio skulptoriai A. Lastauskas, K. Kvainauskas ir prisikėlę Suvalkijos kryžiai
    2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmų devyniolikos Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą. Į jį pateko ir Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, jų simbolika. Akcentuota, kad kryžiai Lietuvoje buvo statomi ir kai Rusijos imperija (XIX a. antroje pusėje), ir Tarybų Sąjunga (XX a. 5–8 dešimtmečiais) juos draudė ar nurodinėjo, kiek ir kur statyti. Todėl jau XIX a. pabaigoje jie įgijo nacionalinio simbolio statusą. Tai – gyva ir praktiškai iš kartos į kartą perduodama liaudies meno tradicija. Ornamentuoti, su geležinėmis viršūnėmis, saulutėmis kryžiai, įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu Lietuvos liaudies meno palikimu. ...
  • Laikas, paaukotas V. Šlekio darbams puoselėti

    2016-11-23Laikas, paaukotas  V. Šlekio darbams puoselėti
    Taip jau susiklostė, kad įgijęs muzikinį išsilavinimą Jaunius Vylius stipriai susidomėjo kraštotyra bei dainuojamąja tautosaka. Ir iš tiesų kažin ar būtų kada atsiradęs toks entuziastas, kuris surinktų ne tik visas V. Šlekio užrašytas dainas, bet dar ir sustyguotų jo biografiją. O nagrinėdamas ją J. Vylius sužinojo ir apie V. Šlekio asmenybę, kuri jam pasirodė labai artima.   Suvedė pomėgiai J. Vyliaus pažintis su V. Šlekiu prasidėjo jam vadovaujant Kazlų Rūdos kultūros centro ansambliui „Sūduonia“. Ieškodamas dainuojamosios tautosakos kūrinių ansambliui, J. Vylius aptiko ir V. Šlekio surinktus dainuojamosios tautosakos kūrinius. Šie kūriniai ansamblio vadovui pasirodė verti dėmesio, nes buvo kitokie – melodingi, prasmingi, sunkiai ...
  • Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“…

    2016-11-23Dainuojamąją tautosaką puoselėja „Sūduonia“, „Diemedis“, „Žibinyčia“...
    Kazlų Rūdos „Sūduonia“ išsiskiria tuo, kad jos repertuare atliekama tik suvalkietiška tautosaka, kurios didžiąją dalį sudarė buvusio vadovo Jauniaus Vyliaus ir ansambliečių pastangomis iš pateikėjų Suvalkijoje užrašyta medžiaga: dainos, raudos, liaudies žaidimai, rateliai, šokiai, kalendorinių švenčių, vestuvių papročiai, mitologinės sakmės, kita smulkioji tautosaka. Atlikėjai prisimena, kad ansamblio susikūrimo pradžioje, kai trūko dainuojamosios tautosakos kūrinių, visi kartu su vadovu eidavo kaime pas žmones ir klausydavo, įrašinėdavo, šifruodavo ir užrašinėdavo išgirstas dainas. Tačiau vieni ryškiausi dainų, kurias atlieka „Sūduonia“, pateikėjai, yra Vincas Šlekys ir Adelė Kazlauskienė. „Vinco Šlekio dainos yra išskirtinės, jas sunku mokytis, tačiau labai įdomu. Jose gausu simbolizmo, užuominų. Jas ...