Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Asmens duomenys ir pandemija

2018-ųjų gegužę įsigaliojo ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Juo įvesti reikalavimai įmonėms ir organizacijoms, tvarkančioms asmens duomenis.
Per porą BDAR galiojimo metų spėjome priprasti prie įvairių anketų pildymo, kuriomis sutinkame pasidalinti, leisti tvarkyti įvairius mūsų duomenis. Suprasdami, kokia jautri informacija yra asmens duomenys, kuriems tvarkyti reikalingi įvairūs sutikimai ir dokumentai, ėmėme juos net akyliau saugoti ir atskleidžiame ne bet kam, ne bet kur.
Viskas pasikeitė pasaulį apėmus koronaviruso pandemijai. Siekiant valdyti viruso plitimą, esame raginami įvairiems subjektams atskleisti ne tik vardą, pavardę, gimimo metus ar telefono numerį. Mūsų prašoma pasidalinti informacija, susijusia su mūsų kūnu ir net judėjimo trajektorija. Tokius duomenis šiandien dalijame į kairę ir į dešinę. Situacija tampa paradoksali – turime ir saugoti, ir kartu atskleisti duomenis visiems, kas to paprašo.

Užkimšo el. pašto dėžutes

Su asmens duomenų tvarkymu susijusios anketos, įsigaliojus BDAR, ėmė tiesiog plūsti į gyventojų elektroninio pašto dėžutes. Visos organizacijos ir įmonės, su kuriomis anksčiau buvome turėję kokių nors reikalų ir kurios turėjo mūsų kontaktinę informaciją, buvo priverstos gauti mūsų raštišką sutikimą toliau naudoti mūsų asmens duomenis: vardą ir pavardę, kontaktinę informaciją ir kt. Lygiai taip pat sutikimus suteikėme užėję į įvairias įstaigas, organizacijas, paslaugų, prekybos įmones. Daug kam kilo klausimų – kam viso to reikia?

Vardan saugumo

Paslaugų teikėjams jau buvome įpratę pateikti įvairius asmens duomenis.

Paslaugų teikėjams jau buvome įpratę pateikti įvairius asmens duomenis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Pasirodo, informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, tokia kaip jo vardas, pavardė, telefono numeris, adresas, buvimo vieta, pajamos, pomėgiai, pirkimo įpročiai, IP adresas, sveikatos informacija, nuotraukos ir kitokia, leidžia identifikuoti asmenį. Tai leidžia ne tik jams siųsti įvairius nuolaidų pasiūlymus, bet ir žinoti įpročius, pomėgius, atsižvelgiant į tai, net nulemti elgesį, o esant reikalui, ir manipuliuoti arba daryti įtaką naudojantis tokia informacija.Tad ir buvo sukurtas BDAR – kad bet kam pateikdamas ir leisdamas tvarkyti savo asmens duomenis žmogus žinotų, kokiu tikslu ir kam konkrečiai bus naudojami jo asmens duomenys. Jei nors viena priežastis, dėl kurios prašoma pateikti asmens duomenis, asmens netenkina, jis turi visišką teisę atsisakyti juos pateikti.

Tvarkyti gali, bet tik konkrečiu tikslu

Subjektas, renkantis asmens duomenis pandemijos suvaldymo tikslais, turėtų tvarkyti tik tuos asmens duomenis, kurie yra būtini siekiamam tikslui pasiekti.

Subjektas, renkantis asmens duomenis pandemijos suvaldymo tikslais, turėtų tvarkyti tik tuos asmens duomenis, kurie yra būtini siekiamam tikslui pasiekti.

Kiek kitokia yra pandemijos situacija. Norėdami patekti į ligoninę, polikliniką ar į renginius, kurie vasarą vyko su tam tikrais ribojimais, esame tarsi įpareigoti atskleisti ne tik savo vardą, pavardę, telefono numerį ar gyvenamąją vietą, bet ir informaciją apie kūno temperatūrą, paskutinius kontaktus, judėjimo trajektoriją. Atsisakyti pateikti tokius duomenis nelabai įmanoma – juk kitaip negausime reikalingos paslaugos. Laimei, subjektas, renkantis asmens duomenis tokiomis aplinkybėmis, turėtų tvarkyti tik tuos asmens duomenis, kurie yra būtini siekiamam tikslui pasiekti, o šių duomenų tvarkymo tikslas turi būti konkretus ir nedviprasmiškas, kad jį vienodai suprastų visos suinteresuotos šalys, ypač duomenų subjektai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Senieji amatai – jaunųjų rankose

    2016-05-03
    Su tradiciniais Suvalkijos amatais supažindina 2016 m. Lietuvos moksleivių liaudies dailės paroda-konkursas „Sidabro vainikėlis“, kuri per Jurgines pristatyta Marijampolės kultūros centre. Suvalkijos regiono parodoje dalyvavo ne tik Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, Vilkaviškio, Kauno, Šakių, Prienų rajonų moksleiviai. Pasisemti išminties, kaip dirbti puoselėjant tradicijas, atvažiavo ir svečių iš Suvalkų krašto, Lenkijos: Punsko gimnazijos ir Kovo 11-osios licėjaus mokinės su mokytoja Aldona Vaicekauskiene. – Visi amatai perduodami iš kartos į kartą, – sako kultūros centro etnologė Ona Surdokienė. – Savo amatą išmanantis meistras visada suranda mokinį, kuriam perduoda savo patirtį, tęsia tradicijas. Jau devintą kartą mūsų technologijų mokytojai ir jų mokiniai pristato savo darbus konkursui. Tai dar kartą įrodo, kad tradiciniai amatai Suvalkijoje gyvi, kad mokytojai perteikia, o vaikai priima tai, ką privalome išsaugoti. Senųjų amatininkų dirbiniai buvo ne tik puošiami tradiciniais raštais, bet ir funkcionalūs, naudojami buityje. Mokinių darbai, pateikti parodoje, atitinka senovines tradicijas: medinės skrynutės, lentelės, šaukštai, mentelės, prieverpstės, prieskoninė, rankšluostinė, gelda, austos ir pintinės juostos, nertos ir siuvinėtos servetėlės, takeliai, staltiesėlės, pagalvėlės, ...
  • Geroji energija žmogui – per žolynus

    2016-05-03
    Garsi mūsų krašte verbų rišėja tautodailininkė Birutė Juškevičienė visus metus ruošiasi Verbų ir Velykų šventėms. Balsupiuose gyvenanti B. Juškevičienė, atsisakiusi darbo statybinėje organizacijoje ir pati savarankiškai išmokusi rišti verbas, kiekvieną pavasarį sodina augalus kitų metų rišimui: „sausiukus“, kermėkus, „sagutes“ ir kitokias per vasarą užaugsiančias gėles. Pasisėja ir linų. Vasarą prisirenka lauko gėlių – bitkrėslių, kraujažolių, šlamučių, prisiskina ir kvietrugių, rugių varpų. Prie namų augina sedulas, kurių šakelėmis papuošia margučius, o juos įkomponuoja į verbas. Verbos pynimas prasideda nuo viršūnės formavimo ant lazdyno koto – tokių kotų Birutė pasiruošia apie 1000. O paskui vyksta kūryba – iš sušlapintų žolynų (iš sauso augalo nieko nepadarysi!) rišamos Kazimiero karūnos, rykštelinės, lietuviškos plokščiosios verbos. Vienoje – margutį, kitoje – paukštuką įkomponuoja, o šiemet pirmą kartą rišo verbas-eglutes. – Verbą riši – dar apie penkias galvoji, o fantazija beribė, – sako jau 17 metų verbas rišanti B. Juškevičienė. – Rišimo paslapčių nė viena neišduoda, netgi sesuo man nepapasakoja, kaip tą ar kitą augalą norima forma susukti, sudėlioti. Verbų rišimo madas ...
  • Marijampolietis – 1000-mečio tradicijas atitinkančių statinių meistras

    2016-05-03
    Marijampolietis Vitalius Striuogaitis – vienas žinomiausių ne tik Suvalkijos krašto, bet ir visos Lietuvos medinių gaminių meistrų ir senojo kubilininkystės amato puoselėtojų. Siekdamas puoselėti senovės tradicijas, buvęs technologijų mokytojas V. Striuogaitis susidomėjo statinių ir kubilų gamyba. O juos, pasak meistro, neužtenka vien padaryti, daiktas turi būti funkcionalus. – Prieš ketvirtį amžiaus pradėjus gaminti statines, reikėjo grįžti į viduramžius, – sako tautodailininkas. – 15 metų mugėse tik aš vienas turėjau statinių ir kubilų, nes paprasčiausiai senųjų meistrų nebeliko, o jauni nemokėjo jų gaminti. 1000 metų tradicijas atitinkančioms statinėms gaminti svarbu atrinkti medžiagą, ją natūraliai išdžiovinti. Tinka tik kokybiškas 200 metų ir vyresnis juodasis arba pilkasis miško (ne lauko ar pamiškės!) ąžuolas. Tokio medžio mediena būna tankesnė. Pagaminti statinę užtrunka 1,5–2 metus, daromos kelios iš karto, o padaryta forma be dugno stovi ilgai. Anksčiau gaminant dideles statines į tarpus tarp šulų buvo dedama ajerų, kad lentelės geriau sukibtų. Dabar lentelė prie lentelės sudedama taip, kad nė mažiausio tarpelio nebelieka. Statinių dugno lentelės sukalamos mediniais kaiščiais, šoninės ...
  • Rimorius V. Burčikas – paskutinis savo amato mohikanas?

    2016-05-03
    1Šiame informacinių technologijų amžiuje mums svarbu išsaugoti senuosius, tradicinius amatus, kurie skatina domėtis krašto istorija. Tai prisilietimas prie praeities – tėvų ir protėvių gyvenimo. Saugodami kultūrinį palikimą ir perduodami jį šiandienos kartai, turime viltį, kad tradicijos neišnyks, nors nemažai tradicinių amatų nenumaldomai artėja prie išnykimo ribos. Vienas tokių – rimorystė (odinių pakinktų gaminimas).   Nepriklausomos prieškario Lietuvos kaime žmogus neišsiversdavo be arklio. Ūkininkai pasipuikuodavo, vienas su kitu pasivaržydavo, kurio arklys stipresnis, pakinktai gražesni. Susikūrus kolūkiams arkliukas taip pat buvo pagrindinis pagalbininkas, ne tik žemę dirbant, krovinius vežant, bet ir pramogaujant. Dabar, deja, vis rečiau pamatysi kaimo lauku dardantį vežimaitį, traukiamą arkliuko. Nebėra ir rimorių. Vienintelis šio amato meistras mūsų krašte – 93-ąjį gimtadienį rugpjūtį švęsiantis Vincas Burčikas. – Smetonos laikais apie 20 rimorių pažinojau, ir visi darbo turėjo, – sako Liudvinave gyvenantis vyras. – Kai prasidėjo karas, niekas šorų nedarė, nes odų nebuvo. Gyventojams buvo prievolė po 2–3 kilogramus gyvulių odų valstybei atiduoti, taigi ir siūti nebuvo iš ko. O jei kas kiaulių, ...
  • Dovanos idėja – „Suvalkiečio“ prenumeratos kuponas

    2015-11-27
    Siūlome dovanos idėją: pradžiuginkite artimąjį ar bičiulį „Suvalkiečio“ prenumerata. Laikraštį galima padovanoti pusmečiui ar ketvirčiui. Tikimės, kad tokia dovanos idėja pasinaudos ne tik mūsų gyventojai, bet ir emigrantai ar kraštiečiai, turintys savųjų čia, Suvalkijoje. Jei gyvenate toli, jūsų internetu užsakytą prenumeratos kuponą adresatui galime išsiųsti paštu. Dėl dovanų kuponų prašome kreiptis į redakciją (Ūkininkų g. 6, 1 kab.), telefonu (8 343) 51925 arba el. paštu reklama@suvalkietis.lt.
  • Marijampolės savanoriai bando įpūsti gaivaus oro į Marijampolės kultūrinį gyvenimą

    2012-04-03
    Tris kovo ketvirtadienius, pradedant kovo 15 diena ir baigiant kovo 29 diena, kino teatre ,,Spindulys‘‘ šurmuliavo jaunimas. Čia jauni žmonės susirinko į nekomercinių dokumentinių filmų ciklą „Nesuterštas kinas“. Poreikį Marijampolėje matyti daugiau nekomercinio kino vykdydama marijampoliečių apklausas pastebėjo projekto „Savanorių fabrikas“ kultūros ir meno savanorių grupė. Organizuodama netradicinio kino vakarus ši jaunų bei iniciatyvių žmonių grupė jaunimą bandė suintriguoti retoriniu klausimu „Ar dar neatsibodo holivudinis šlamštas?“. Atrodo, pastaroji mažytė intriga suveikė ir parodė marijampoliečių širdyse gyvenantį kultūros ilgesį, kadangi pirmą ketvirtadienį startavę mažojoje „Spindulio“ kino teatro salėje, ciklą organizatoriai užbaigė stebėdami beveik sausakimšą didžiają salę, talpinančią keletą šimtų žiūrovų. Filmų ciklas buvo pradėtas Marijampolės rajone organizuojamo kasmetinio trumpametražių filmų festivalio „Baltas kuonas“ geriausių ir linksmiausių filmukų rinkiniu, kuris žiūrovams garantavo nuotaikingą laiką. Antrąjį ketvirtadienį žiūrovai galėjo išvysti „Ledo vaikus“. Šis dokumentinis filmas tai tarptautinio projekto vaisius. Filmo kūrėjai siekia dokumentinio kino priemonėmis supažindinti visuomenę su totalitarinių rėžimų istorijoje rečiau nagrinėjama tema – sovietinio teroro metu iš Baltijos šalių ištremtų ar tremtyje gimusių ...