Žemės ūkio ministerijos informacija

Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali.

Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis.

covid medikai

Gydytojai daro ką gali, tačiau virusas kartais neprognozuojamas.

COVID-19 skyrius – pilnutėlis

Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 d. atidarytame skyriuje iš pradžių buvo 30 lovų, skirtų koronavirusu sergantiems pacientams gydyti. Lovų poreikis augo vos ne kasdien. Dabar skyriuje jau 55 lovos ir visos užimtos. Visiems ligoniams taikoma dirbtinė ventiliacija. Vieniems deguonis tiekiamas iš rezervuaro, o jeigu matoma, kad plaučiai neišsiventiliuoja, jungiama prie neinvazinės plaučių ventiliacijos. Lengvų ligonių šiame skyriuje, anot gydytojos, nėra.

– Girdėjome, kad savaitgalį plėsimės iki 80 lovų, – sakė skyriaus vedėja, neslėpdama, kad nelabai įsivaizduoja, kur dar tų lovų bus galima pastatyti, iš kur teks gauti medikų, slaugytojų, padėjėjų – ir taip šiuo metu visi ligoninės medikai atėję šio skyriaus darbuotojams į pagalbą. –Mūsų skyriuje dirba ir okulistas, ir otorinolaringologas, oftalmologė, chirurgai, traumatologai, nefrologai. Juokauju, kad tik stomatologo savo sąraše neturime. Lygiai taip į pagalbą skuba ir vidurinysis personalas, sesutės, ūkio dalis.
Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad kokių tik priemonių reikia, ligoninės direktorius Mantas Čėsna jų suranda, pats siūlo įvairias galimybes. „Pačią pirmą savo darbo dieną atėjo į mūsų skyrių paklausti, kuo mums padėti“, – pasakojo R. Brazaitienė.

covid ligų skyrius

Visos priemonėms, medicininė įranga sugabenta į COVID ligų skyrių.

Pasak gydytojos, serga vis daugiau medikų. „Štai Priėmime dirbusi gydytoja dar iš ryto suregistravo visus ligonius, išskirstė, o, gavusi teigiamą COVID ligos atsakymą, išėjo sirgti“. COVID-19 ligonius gydančiame skyriuje taip pat yra ir susirgusių medikų, ir sesučių. Nors, anot R. Brazaitienės, apsaugos priemonių – pačių stipriausių, geriausių – tikrai užtenka. „Esame apsiginklavę nuo galvos iki kojų“. Per pirmąjį karantiną medikai išmoko, kaip svarbu jomis tinkamai naudotis.

– Ar nebijote, juk kasdien susiduriate su galimybe užsikrėsti, užkrėsti savo šeimos narius? – klausiu skyriaus vedėjos R. Brazaitienės.

– Aišku, kad bijome, juk esame žmonės. Slaugos administratorė Loreta Karalukienė gyvena su mama. Bijo parnešti virusą, bet kitos išeities medikai neturi. Aišku, buvo ir tokių darbuotojų, kurie neatlaikė psichologiškai, išėjo iš darbo, ar pasiėmė biuletenius. Aš pas šeimą grįžtu tik savaitgaliais, prieš tai pasidariusi testą. Darbo dienomis lieku nakvoti mamos bute. O ir to vakaro mažai lieka. Nuolat skamba telefonai dėl galimybės rasti skyriuje vietos dar vienam COVID liga apsirgusiam pacientui, – pasakoja R. Brazaitienė.
Gydytojos pasakojimą nutraukia telefono skambutis.

– Mes neturime vietų, kur tą vyrą paguldyti, visos lovos jau užimtos. Dar du ligonius parveža iš Šakių, skambino iš Kauno klinikų profesorė, nori guldyti pas mus po infarkto žmogų, nes jis serga ir „Covid-19“. Kauno klinikų neurologai nori, kad priimtume kovidinį ligonį po insulto. Po pietų gal kurį pasveikusį iškelsime. Guldykite tą vyrą į 505 palatą, – tokių telefoninių pokalbių skyriaus vedėja per dieną turi vis daugiau, kai tenka spręsti, ką išleisti, kad galėtum gelbėti kitą.

Skambina ir savaitgaliais, po darbo, naktį. Tai puikiausias pavyzdys, kad labai sparčiai artėjame prie ribos, kai nebebus, kur guldyti naujai susirgusių ligonių. Tendenciją iliustruoja ir dvi lovos, paruoštos skyriaus koridoriuje. „Dar neprireikė, bet dėl viso pikto“, – aiškina R. Brazaitienė.

Medikų darbas pasikeitė iš esmės

COVID sergantys ligoniai dabar gydomi per du aukštus įsikūrusiuose I ir II vidaus ligų skyriuose. Medikų darbas ir judėjimas skyriuose kruopščiai suplanuotas, kad būtų išvengta užkrato. Skyriuje yra kelios zonos. Žalioji, kur medikai atėję į darbą pasilieka savo drabužius ir persirengia apsauginiais, kur yra vedėjos ir slaugos administratorės, kabinetai. Raudonojoje zonoje yra ligonių palatos, gydymo priemonės. Visa reikiama pagalba teikiama vietoje. Medikai džiaugiasi neseniai įsigytu nauju plaučių rentgeno aparatu. Aparatas atvežamas į palatą. Jeigu ligonis pajėgia stovėti, nuotrauka padaroma stovint, jeigu ne – gulint. Ultragarso tyrimai irgi atliekami čia pat.

Ligoniai į skyrių atkeliami jiems skirtu liftu ir iš karto raudonąja zona gabenami į palatas. Jeigu prireikia dializuoti inkstų nepakankamumą turintį ligonį ar gabenti į Reanimacijos skyrių, jam paruoštas šiltnamį primenantis įrenginys. Ligonio lova apdengiama virusų nepraleidžiančia medžiaga.
Į zoną, kur yra sergančiųjų palatos, be ypatingųjų apsaugos priemonių neįžengsi. Čia dirbantys medikai patys stebi, ar darbuotojai apsirengę taip, kaip privaloma. Dveji batus dengiantys plastiko maišeliai, dvejos pirštinės, kombinezonas, pora galvos apdangalų, pats stipriausias respiratorius, skydelis. Taip apsirengti jau įgudusiems, greitesniems medikams užtrenka dešimties minučių, mes vos per penkiolika suspėjome.

– Mūsų darbas dabar daug sudėtingesnis dėl šių apsaugos priemonių. Viską darome lėčiau. Įsivaizduokite, kaip reikia sesutei su dvigubomis pirštinėmis pajungti lašinę, deguonies aparatą ar leisti vaistus. Akiniai aprasoja, o vaizdas per skydelį – lyg per rūką, – pasakoja po skyrių mus lydinti vyresnioji slaugos administratorė Loreta Karalukienė.

Pasak jos, anksčiau būdavo sesutės kaip vijurkai sukasi ko nors prireikus, bėga pas ligonį. Dabar taip greitai neišeina. „Judame lyg kosmonautai“, – juokauja darbuotojos. Medikai, su tais apsauginiais kombinezonais skyriuje atidirbę pamainą, būna šlaputėliai. Didžiulis diskomfortas.

Skyriaus vedėja pastebi, kad su pacientais kur kas daugiau darbo. Juk daug jų iš slaugos skyrių, senelių namų, itin garbaus amžiaus, nelabai orientuojasi, kur yra. Ir sauskelnes jiems reikia keisti, ir maitinti. Žiūrėk, jau deguonies kaukę nustūmė į šalį.

– Mes nesiskundžiame, viską galime iškęsti, prie visko priprantama. Tik norime daugiau tolerancijos, supratimo iš visuomenės. Ligoninėje taip, kaip buvo, dabar nėra. Ir negreitai bus. Kai skambina dukra ir priekaištauja, kad mamai atnešė kotletą, o ši dar nepamaitinta, mes neturime ką atsakyti. Darome, ką galime. Tiesiog tuo metu dirbome prie mirštančio ligonio. Kai vakare į budėjimą mane vežęs taksistas, išgirdęs, kad esu gydytoja, prataria, ko ten važiuojate, vis tiek nieko neveikiate, man tiesiog pasidaro labai skaudu. Aš kviečiu visus bent porai valandų per dieną ateiti pas mus pasavanoriauti, pakeisti mūsų darbuotojus. Patys pamatysite, koks čia gyvenimas, – kalba skyriaus vedėja R. Brazaitienė.

palata

Gydytojai daro ką gali, tačiau virusas kartais neprognozuojamas.

Ligoniai tik sunkūs

R. Brazaitienės teigimu, ligoniai jų skyriuje tik sunkūs, dauguma iš Slaugos skyrių, su gretutinėmis ligomis. Lengvai sergančių čia nėra. Gal tik viena pacientė iš Nakvynės namų jaučiasi atsipūtusi. Išgėrė dezinfekantą, užsirakino tualete, medikai vargo, kol ją iškrapštė.

Anot skyriaus vedėjos, labiausiai pacientus vargina klinikiniai požymiai: dusulys, kosulys iki pykinimo, vėmimo su krauju, karščiavimas. Žmonės kenčia ir psichologiškai. Jie jau įgąsdinti pačios ligos diagnozavimo, nežinomybės, kas bus. Pergyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų likimo. Taip pat vargina atskirtis. Jokių artimųjų, jokių socialinių kontaktų, medikus mato tik lyg kosmonautus, nesuprasdami net su kuo bendrauja, kas prie jų prieina.

Anot R. Brazaitienės, yra tiesos, kad koronavirusas stipriai puola žmones, turinčius antrinių ligų, kad jiems pasveikti sunkiau. Tokių ligonių skyriuje daug. Kovidas sergantiems cukriniu diabetu išderina gliukozės kiekį kraujyje. Turintys inkstų patologiją susiduria su inkstų nepakankamumu, širdininkams paūmėja jų ligos. Deja, COVID-19 neturi taisyklių. Virusas lygiai taip, ypač šios antros epidemijos metu, puola ir sveikus, jaunus, sportuojančius, jokiomis ligomis nesirgusius žmones. Tai labai klastinga liga.

– Mūsų jauniausiam pacientui buvo 27 metai. Liga progresavo stipriai, dabar vyras perkeltas į Kauno klinikas ir žinios nėra geros. Jo būklė dar vis sunki, padėtis neaiški, nors jis neturėjo jokių gretutinių ligų. Paciento 47 metų mama taip pat sirgo sunkiai, bet ją pavyko išgydyti. Ketvirtadienį gavome informacijos, kad vyro gyvybė užgeso Kauno klinikų ligoninėje. Medikai sako, kad tarp mirusiųjų yra ir stiprių, pakankamai jaunų iki šiol nesirgusių žmonių. Išsivysto autoimuninis atsakas ir situacija tampa nevaldoma. Ligonis miršta dėl ūmaus kvėpavimo takų nepakankamumo. Marijampolės ligoninėje jauniausias nuo COVID ligos miręs vyras buvo peržengęs 35 metus. Lapkričio mėnesį šių ligų skyriuje Marijampolėje mirė 20 pacientų, gruodį – jau aštuoni.

Ligonių mirtys mums vienas iš sunkiausių darbo aspektų. Negali su tuo susitaikyti. Susigyveni su žmogumi, darai ką gali, kad išgydytum, turime naujausių, brangiausių vaistų, rengiame konsiliumus su Kauno klinikų geriausiais specialistais, bet kartais tai nepadeda. Viskas staiga pasikeičia, virusas daro tai, ko tu negali įveikti, – sako Rasa Brazaitienė.

Loreta TUMELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius

    2022-05-23Patarimai, kaip praturtinti savo lietuvių kalbos įgūdžius
    Lietuvių kalba yra viena seniausių pasaulyje. Egzistuoja nuomonė, jog mūsų kalbą išmokti užsieniečiams yra be galo sunku. Specialistai, tuo tarpu, atsako, jog viską lemia motyvacija, reguliarus mokymasis bei kartojimas. Beje, jie priduria, jog lietuvių kalba yra tokia turtinga, kad net patiems lietuviams visuomet bus, ką naujo išmokti. Tad organizuojami įvairūs lietuvių kalbos mokymai bus naudingi tiek užsieniečiams, studijuojantiems mūsų kalbą, tiek tėvynainiams, trokštantiems patobulinti savo gimtosios kalbos žinias. Pats populiariausias ir efektyviausias būdas – lietuvių kalbos kursai Nors šiandien egzistuoja nemažai kalbos mokymosi būdų, vis tik, pačiu efektyviausiu išlieka ne vienoje mokykloje organizuojami užsienio kalbos kursai. Tai galioja ir lietuvių kalbai. Itin ...
  • Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?

    2022-05-21Kodėl svarbu paženklinti ir užregistruoti gyvūną augintinį?
    Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse iki gegužės 1 d. paženklinti ir užregistruoti 6385 gyvūnai augintiniai. Nespėjusieji iki šio Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – nors ir vėliau, tai privalo atlikti. Primename, kodėl tai padaryti ne tik reikalinga, bet ir naudinga. Atsakingo šeimininko pareiga Iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų. Skaičiuojant procentais, daugiausia gyvūnų augintinių paženk­lino ir užregistravo Utenos rajono (42,64 proc.), Kalvarijos (37,84 proc.), ...
  • Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi

    2022-05-21Pirmieji renovacijos žingsniai gyventojams atrodo sudėtingiausi
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktame tyrime dalyvavo 1015 Lietuvos nuolatinių gyventojų, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų savininkai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad renovuotinų daugiabučių namų savininkai, kaip sudėtingiausias būsto atnaujinimo proceso dalis, dažniausiai įvardina gyventojų suorganizavimą (40 proc.) ir biurokratinę dalį – paraiškų rengimą, administravimą, investicinio plano derinimą (28 proc.). „Natūralu, kad pradėjus domėtis būsto renovacija, iš pirmo žvilgsnio visas procesas atrodo labai sudėtingas ir reikalaujantis didžiulio gyventojų indėlio. Tačiau nuo pat pirmųjų žingsnių butų ir kitų patalpų savininkams įsiaiškinti kylančius klausimus ir planuoti renovacijos darbus padeda modernizacijos projektų administratoriai“, – teigia APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė. Renovuotis motyvuoja gerieji ...
  • Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“

    2022-05-20Seminaras Marijampolėje „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“
    Š. m. gegužės 24 d., 10 val., Marijampolėje vyks seminaras „Taršos prevencija. Neišnaudotos galimybės“. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės, įmonių bei nevyriausybinių organizacijų dėmesį į nepakankamą dėmesį taršos prevencijai. Sutelkti visus bendrai diskusijai siekiant atrasti metodus, kaip suaktyvinti atsakingą vartojimą ir taip prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ateities kartoms.Pranešimus skaitys: Simonas Gurevičius – Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius. Tema – „Maisto švaistymas. Maisto gelbėjimas nuo iššvaistymo iš juridinių asmenų.“ Rūta Šulciūtė – UAB „Mantinga“ tvarumo projektų vadovė. Tema – „Tvarumas organizacijose. Mantinga patirtis.“ Inesa Mažėtienė –Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Tema – „Gyventojų įpročiai ir atsakomybės ...
  • Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?

    2022-05-19Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą?
    Kokios suknelės madingos šį pavasarį ir vasarą? Šis sezonas kupinas gundančių siluetų, ryškių spalvų ir noro iš naujo atrasti nerūpestingą lengvumą drabužiuose. Ryškios spalvos, primenančios saulėlydį, plunksnos ir kutai, suteikiantys šokiui judesio laisvės, ir akinantis suknelių blizgesys, kuris atvers ne vienas duris į šėlsmo kupiną pasaulį. Lengvumo ir svajingumo suteiks ir baltos spalvos, romantiškų siluetų suknelės, kurios pabrėžia moteriškumą ir suteikia nerūpestingo žavesio. Štai pagrindinės 2022 m. pavasario-vasaros suknelių mados tendencijos. Spalvotos Ryški „karšta“ rožinė, saulėta geltona, žydriausio vandenyno melsva ir žalio miško žalia – tai tik kelios šį sezoną madingų suknelių spalvos, kurios savo intensyvumu suteiks taip trokštamo džiaugsmo ir energijos. Šį ...
  • Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai

    2022-05-19Prano Gailiaus Paryžiaus sielrankšluosčiai
    Šiandien, gegužės 19 d., 17. 30 val., Marijampolėje, Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje (P. Butlerienės g. 5) vyks marijampolietės humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Linkevičiūtės knygos „Pranas Gailius. Paryžiaus sielrankšluosčiai“ pristatymas. Viešą knygos pristatymą moderuos Eglė Alenskaitė. Praną Galių, vieną produktyviausių ir intelektualiausių lietuvių dailininkų, gyvenusių ir kūrusių Prancūzijoje, Lietuvoje dar ilgai reikės atrasti, kad jo kūryba būtų žinoma ne tik galerininkams, menotyrininkams ir siauram jo gerbėjų ratui. Knyga „Paryžiaus sielrankšluosčiai. Pranas Gailius“ žymiausio pasaulyje Prano kūrybinę biografiją pristato kur kas platesniam skaitytojų ratui viliantis, kad įspūdinga jo biografija taps įkvėpimu ne tik tiems, kas domisi menu. Įsibrovimas į kito žmogaus, ypač dailininko, ...
  • Vėl naktinėjome muziejuose

    2022-05-18Vėl naktinėjome muziejuose
    Gegužės 18-oji – Tarptautinė muziejų diena, ją minint 2005 metais inicijuota tarptautinės muziejų bendruomenės akcija „Europos muziejų naktis“. Visi muziejai lankomi nemokamai, atveriamos ne tik ekspozicijos, bet ir saugyklos, kitos patalpos, kurių šiaip jau nepamatysi. Taip pat muziejininkai kviečia į naujų parodų atidarymus, performansus, edukacijas… Lietuvoje šiemet – jau 17 naktinėjimas po muziejus. Marijampolėje muziejininkai susivienijo ir miestelėnus pakvietė į renginį prieš 10 metų – 2012-aisiais: siūlė paklaidžioti „Marijampolės kultūros keliu“, paminint miesto 220 metų sukaktį. Vyko rekonstrukcijos, gatvės buvo perkastos, lijo – bet per šimtą žmonių į kvietimą atsiliepė… …Kiekviena Muziejų naktis vis skirtinga. Šiųmetė, žadėjusi įvairovę, tokia ir buvo. Bet ...
  • Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote

    2022-05-18Įdomūs faktai apie šalis, kurių galbūt dar nežinojote
    Vidutiniškai statistinis gyventojas per gyvenimą aplanko keliolika šalių, o didžioji dalis – per metus bent kelis kartus išvyksta svetur. Taigi, skaičiai tikrai nėra pesimistiški, tad atrodytų, kad apie pasaulį turėtume žinoti daug įdomių dalykų. Ir tikrai tikime, kad jūsų žinių bagažas šioje srityje yra pakankamai solidus, tačiau faktai, su kuriais susipažinsite jau netrukus, labai tikėtina, bus dar negirdėti daugeliui iš jūsų. Visi puikiai žinome, kas yra fontanas. Šiuos, ypač estetiškai atrodančius statinius, galime išvysti pačiuose įvairiausiuose šalių miestuose ir miesteliuose, o taip pat ir privačiose valdose. Esame įpratę, kad fontanas yra neatsiejamas nuo vandens – būtent jis cirkuliuoja šiame statinyje. Tačiau, ...
  • Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę

    2022-05-18Konferencijoje – apie sūduvių kalbą, kultūrą ir savimonę
    Dovana institutui – Sūduvos vėliava Konferencija prasidėjo marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko sveikinimu, kuris priminė, kad šiemet minimos 600-osios Melno taikos metinės, taip pat pabrėžė, jog Sūduvos kraštas suvaidino labai svarbų vaidmenį XIX amžiaus pabaigoje – XX pradžioje, nes šiame krašte subrendo pagrindinės to meto atgimimo judėjimo asmenybės. Šiame procese labai svarbus yra Rygiškių Jono gimnazijos, šiemet švenčiančios 155-ąsias įkūrimo metines, vaidmuo. Seimo narys institutui padovanojo Sūduvos vėliavą ir juokaudamas pastebėjo, kad be šio regiono instituto mokslininkai neturėtų ką dirbti. Konferencijos dalyvius sveikino ir Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė, priminusi, kiek daug kalbininkų Lietuvai davė Sūduvos kraštas, taip pat Lietuvių ...
  • Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?

    2022-05-18Susidomėjimas renovacija auga – kodėl?
    Daugelyje Lietuvos miestų šį šildymo sezoną už komfortišką temperatūrą butuose teko mokėti kur kas daugiau. Tai dažną privertė susimąstyti ne tik apie būsto renovaciją, bet ir atsinaujinančių energijos šaltinių diegimą, siekiant sutaupyti ateityje. Tokią informaciją atskleidė rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Atliktame tyrime dalyvavo 1015 nuolatinių gyventojų iš visos Lietuvos, 409 jų – renovuotinų daugiabučių namų gyventojai. Apklausus pastaruosius, paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė (56 proc.) renovuotinų daugiabučių namų savininkų nurodo, kad šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto atnaujinimą. „Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai už šildymą moka 2–3 kartus didesnes ...
  • Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui

    2022-05-16Metalinės lauko durys – geriausias pasirinkimas būstui
    Renkantis lauko duris reikia kuo daugiau dėmesio skirti smulkmenoms. Ypač šiuo metu. Juk pasiūla rinkoje – tikrai labai plati bei įvairi. Minimos plastikinės, kurios dažniausiai siejamos su maža kaina, medinės – estetikos viršūnė, galiausiai, metalinės durys, kurios dažniausiai vadinamos vienomis patvariausių, kurios tarnaus daug metų. Lauko durys yra labai įvairios, tad visada verta rinktis tokias, kurios maksimaliai atitinka kuo daugiau poreikių. Ir mūsų minimos, pagamintos iš metalo – tikrai geriausias pasirinkimas. Patvarumas bei gera izoliacija Renkantis lauko duris, žinoma, pirmiausia reikia kuo daugiau dėmesio skirti patvarumui. Nors norisi rasti ir tokias, kurios vizualiai patrauklios, tačiau būtent tvirtumas lemia ne tik jų ilgaamžiškumą, tačiau ...
  • Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?

    2022-05-16Kaip verslui padėti uždirbti daugiau?
    Turite verslą ir norite, kad jo pelnas būtų kuo didesnes? Tokiu atveju siūlome išbandyti tinkamas reklamos galimybes, kurios šiuo metu atveria kelius kiekvienam. Svarbiausia, kad kartu su verslu auga ir reklamos. Dauguma jų yra skaitmeninės ir tuo pačiu atsiranda jų vis daugiau, kadangi auga verslo poreikiai ir galiausiai tikimasi, kad reklama nebus labai brangi, tačiau pavyks iš jos gauti kuo daugiau naudos.Google my business seo šiuo metu dažnai vadinama geriausia reklamos galimybe, tačiau kadangi greta jos yra ir kur kas daugiau alternatyvų, žinoma, verta palyginti kuo daugiau galimybių. galiausiai, apie tai ir yra šis straipsnis, kur aptarsime pačius svarbiausius niuansus ...
  • Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?

    2022-05-16Kaip pasirinkti pabėgimo kambario žaidimą?
    Turbūt ne kartą teko girdėti, kad pabėgimo kambariai yra bene pati smagiausia laiko leidimo forma. Su tuo sutinka daugelis, kurie nors kartą bandė pabėgti iš kokios nors pavojingos situacijos. Vilniuje šio tipo pramogų gausa yra labai plati, tad džiugu, kad kiekvienas gali rasti tokią vietą, kuri jiems labiausiai patinka. Pabėgimo kambariai Vilniuje yra ne tik įvairūs, tačiau taip pat ir dažnai klasifikuojami pagal – kas dalyvaus ir tuo pačiu kokia proga. Pateiksime kelias gaires, kurios, tikimės, kad padės Jums rasti geriausius iš pačių geriausių. • Pabėgimo kambarys Vilnius pirmiausia kinta savo tematika. Paprasčiausiai galima bandyti pabėgti iš ateivių laivo, galima iš bunkerio, galima ...
  • Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?

    2022-05-16Įmontuojamos orkaitės – geriau nei pastatomos?
    Vis daugiau žmonių kasdienai renkasi tokią buitinę techniką, kuri užima kuo mažiau vietos ir tuo pačiu kuri būdama gana minimali – puikiai atlieka įvairius darbus. Džiugu, kad buitinės technikos pasiūla yra tokia plati. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, ko reikia jo asmeniniams poreikiams patenkinti. Pasiūla yra labai plati Džiugu, kad šiuo metu įmontuojamos orkaitės kaip ir daugelis kitų technikų, kurios lengvina mūsų gyvenimą, yra labai įvairios. Tai suteikia galimybę kiekvienam įsigyti tai, kas geriausiai tenkina jo poreikius. Žinoma, daugeliui svarbi kaina. Nepamirškite, kad internete galima rasti kitų žmonių komentarus apie tam tikro gamintojo modelį ir tuo pačiu susidaryti nuomonę, ar kokybė ...
  • Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų

    2022-05-14Naujiena Marijampolėje: jau galite paragauti svirplių skonio ledų
    Juodos duonos trupinių, našlaičių žiedlapių, sūdytų saulėgrąžų, agurkų ir mėtų, su karamelizuota šonine… Ne, tai ne alkano žmogaus skrandžio proza, o poetiški pavadinimai iš Ledų žemėlapio, kurį pateikia Lietuvos turizmo internetinė svetainė. Šį sezoną žemėlapį papildys tai, ko niekur kitur nerasite, – svirplių ledai. Jų nuo gegužės mėnesio galite paragauti Marijampolėje. Naujas gurmaniškas taškas smaguriams „Esame palyginti naujas verslas, susikūręs pandemijos metais. Naminių svirplių ūkis daugeliui dar skamba egzotiškai, yra kažkas neįprasto, tad ir partnerių stengiamės ieškoti išskirtinių, kurie nori būti kitokie, pasiūlyti tai, ko nėra Lietuvoje. Taip nusprendėme bendradarbiauti su tarptautiniam „Accor“ viešbučių tinklui priklausančiu viešbučiu „Mercure Marijampolė“. Tiek jie, tiek mes ...
  • Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti

    2022-05-14Romo Kalantos pasiaukojimo 50-osioms metinėms paminėti
    Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje, Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje, kurioje, be jo, augo dar du broliai, vyresnysis Antanas (g. 1945 m.) ir jaunesnysis Arvydas (g. 1958 m.). Iki 1963 m. R. Kalanta su tėvais ir broliais gyveno Alytuje, tuomet šeima persikėlė gyventi į Kauną, Vilijampolę. Romo tėvas dirbo Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju, vėliau sandėlininku, mama – Kauno 13-oje vidurinėje mokykloje, aptarnavimo sferoje. 1963–1968 m. R. Kalanta mokėsi Kauno 6-ojoje aštuonmetėje mokykloje, vėliau nuo 1968 m. Kauno 18-ojoje vidurinėje mokykloje. Jo mokyklinėse charakteristikose nurodoma, kad „buvo apsiskaitęs, rašė eilėraščius, sportavo, grojo gitara“, „lėtas, taikaus būdo, gana uždaras, ...
  • Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode

    2022-05-13Lininės staltiesės vakaras žydinčiame Basanavičių sode
    Jau nuo seno, vos tik pradėdavo šilti orai ir laukai bei sodai pasipuošdavo pavasarine žaluma, visiems norėdavosi kuo greičiau ištrūkti iš namų ir pasimėgauti grįžtančia saule bei pasiilgtu bendravimu. Nuoširdžių pokalbių, draugiškų susitikimų pandeminiu laikotarpiu ilgėjosi ir Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvas. Todėl gegužės 14 dieną, minint Europos muziejų naktį, visus savo draugus ir norinčius jais tapti nusprendė pakviesti į „Lininės staltiesės vakarą žydinčiame Basanavičių sode“. Šis vakaras – lyg aliuzija į kažkada Lietuvoje itin populiarias gegužines. XX a. pradžioje gegužinės buvo ne tik pasilinksminimai gamtoje, bet ir tam tikro nacionalinio ir politinio sąmoningumo erdvės, kur greta linksmybių, vaišių ar meninių programų kalbėtasi ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.