Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali.

Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis.

covid medikai

Gydytojai daro ką gali, tačiau virusas kartais neprognozuojamas.

COVID-19 skyrius – pilnutėlis

Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 d. atidarytame skyriuje iš pradžių buvo 30 lovų, skirtų koronavirusu sergantiems pacientams gydyti. Lovų poreikis augo vos ne kasdien. Dabar skyriuje jau 55 lovos ir visos užimtos. Visiems ligoniams taikoma dirbtinė ventiliacija. Vieniems deguonis tiekiamas iš rezervuaro, o jeigu matoma, kad plaučiai neišsiventiliuoja, jungiama prie neinvazinės plaučių ventiliacijos. Lengvų ligonių šiame skyriuje, anot gydytojos, nėra.

– Girdėjome, kad savaitgalį plėsimės iki 80 lovų, – sakė skyriaus vedėja, neslėpdama, kad nelabai įsivaizduoja, kur dar tų lovų bus galima pastatyti, iš kur teks gauti medikų, slaugytojų, padėjėjų – ir taip šiuo metu visi ligoninės medikai atėję šio skyriaus darbuotojams į pagalbą. –Mūsų skyriuje dirba ir okulistas, ir otorinolaringologas, oftalmologė, chirurgai, traumatologai, nefrologai. Juokauju, kad tik stomatologo savo sąraše neturime. Lygiai taip į pagalbą skuba ir vidurinysis personalas, sesutės, ūkio dalis.
Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad kokių tik priemonių reikia, ligoninės direktorius Mantas Čėsna jų suranda, pats siūlo įvairias galimybes. „Pačią pirmą savo darbo dieną atėjo į mūsų skyrių paklausti, kuo mums padėti“, – pasakojo R. Brazaitienė.

covid ligų skyrius

Visos priemonėms, medicininė įranga sugabenta į COVID ligų skyrių.

Pasak gydytojos, serga vis daugiau medikų. „Štai Priėmime dirbusi gydytoja dar iš ryto suregistravo visus ligonius, išskirstė, o, gavusi teigiamą COVID ligos atsakymą, išėjo sirgti“. COVID-19 ligonius gydančiame skyriuje taip pat yra ir susirgusių medikų, ir sesučių. Nors, anot R. Brazaitienės, apsaugos priemonių – pačių stipriausių, geriausių – tikrai užtenka. „Esame apsiginklavę nuo galvos iki kojų“. Per pirmąjį karantiną medikai išmoko, kaip svarbu jomis tinkamai naudotis.

– Ar nebijote, juk kasdien susiduriate su galimybe užsikrėsti, užkrėsti savo šeimos narius? – klausiu skyriaus vedėjos R. Brazaitienės.

– Aišku, kad bijome, juk esame žmonės. Slaugos administratorė Loreta Karalukienė gyvena su mama. Bijo parnešti virusą, bet kitos išeities medikai neturi. Aišku, buvo ir tokių darbuotojų, kurie neatlaikė psichologiškai, išėjo iš darbo, ar pasiėmė biuletenius. Aš pas šeimą grįžtu tik savaitgaliais, prieš tai pasidariusi testą. Darbo dienomis lieku nakvoti mamos bute. O ir to vakaro mažai lieka. Nuolat skamba telefonai dėl galimybės rasti skyriuje vietos dar vienam COVID liga apsirgusiam pacientui, – pasakoja R. Brazaitienė.
Gydytojos pasakojimą nutraukia telefono skambutis.

– Mes neturime vietų, kur tą vyrą paguldyti, visos lovos jau užimtos. Dar du ligonius parveža iš Šakių, skambino iš Kauno klinikų profesorė, nori guldyti pas mus po infarkto žmogų, nes jis serga ir „Covid-19“. Kauno klinikų neurologai nori, kad priimtume kovidinį ligonį po insulto. Po pietų gal kurį pasveikusį iškelsime. Guldykite tą vyrą į 505 palatą, – tokių telefoninių pokalbių skyriaus vedėja per dieną turi vis daugiau, kai tenka spręsti, ką išleisti, kad galėtum gelbėti kitą.

Skambina ir savaitgaliais, po darbo, naktį. Tai puikiausias pavyzdys, kad labai sparčiai artėjame prie ribos, kai nebebus, kur guldyti naujai susirgusių ligonių. Tendenciją iliustruoja ir dvi lovos, paruoštos skyriaus koridoriuje. „Dar neprireikė, bet dėl viso pikto“, – aiškina R. Brazaitienė.

Medikų darbas pasikeitė iš esmės

COVID sergantys ligoniai dabar gydomi per du aukštus įsikūrusiuose I ir II vidaus ligų skyriuose. Medikų darbas ir judėjimas skyriuose kruopščiai suplanuotas, kad būtų išvengta užkrato. Skyriuje yra kelios zonos. Žalioji, kur medikai atėję į darbą pasilieka savo drabužius ir persirengia apsauginiais, kur yra vedėjos ir slaugos administratorės, kabinetai. Raudonojoje zonoje yra ligonių palatos, gydymo priemonės. Visa reikiama pagalba teikiama vietoje. Medikai džiaugiasi neseniai įsigytu nauju plaučių rentgeno aparatu. Aparatas atvežamas į palatą. Jeigu ligonis pajėgia stovėti, nuotrauka padaroma stovint, jeigu ne – gulint. Ultragarso tyrimai irgi atliekami čia pat.

Ligoniai į skyrių atkeliami jiems skirtu liftu ir iš karto raudonąja zona gabenami į palatas. Jeigu prireikia dializuoti inkstų nepakankamumą turintį ligonį ar gabenti į Reanimacijos skyrių, jam paruoštas šiltnamį primenantis įrenginys. Ligonio lova apdengiama virusų nepraleidžiančia medžiaga.
Į zoną, kur yra sergančiųjų palatos, be ypatingųjų apsaugos priemonių neįžengsi. Čia dirbantys medikai patys stebi, ar darbuotojai apsirengę taip, kaip privaloma. Dveji batus dengiantys plastiko maišeliai, dvejos pirštinės, kombinezonas, pora galvos apdangalų, pats stipriausias respiratorius, skydelis. Taip apsirengti jau įgudusiems, greitesniems medikams užtrenka dešimties minučių, mes vos per penkiolika suspėjome.

– Mūsų darbas dabar daug sudėtingesnis dėl šių apsaugos priemonių. Viską darome lėčiau. Įsivaizduokite, kaip reikia sesutei su dvigubomis pirštinėmis pajungti lašinę, deguonies aparatą ar leisti vaistus. Akiniai aprasoja, o vaizdas per skydelį – lyg per rūką, – pasakoja po skyrių mus lydinti vyresnioji slaugos administratorė Loreta Karalukienė.

Pasak jos, anksčiau būdavo sesutės kaip vijurkai sukasi ko nors prireikus, bėga pas ligonį. Dabar taip greitai neišeina. „Judame lyg kosmonautai“, – juokauja darbuotojos. Medikai, su tais apsauginiais kombinezonais skyriuje atidirbę pamainą, būna šlaputėliai. Didžiulis diskomfortas.

Skyriaus vedėja pastebi, kad su pacientais kur kas daugiau darbo. Juk daug jų iš slaugos skyrių, senelių namų, itin garbaus amžiaus, nelabai orientuojasi, kur yra. Ir sauskelnes jiems reikia keisti, ir maitinti. Žiūrėk, jau deguonies kaukę nustūmė į šalį.

– Mes nesiskundžiame, viską galime iškęsti, prie visko priprantama. Tik norime daugiau tolerancijos, supratimo iš visuomenės. Ligoninėje taip, kaip buvo, dabar nėra. Ir negreitai bus. Kai skambina dukra ir priekaištauja, kad mamai atnešė kotletą, o ši dar nepamaitinta, mes neturime ką atsakyti. Darome, ką galime. Tiesiog tuo metu dirbome prie mirštančio ligonio. Kai vakare į budėjimą mane vežęs taksistas, išgirdęs, kad esu gydytoja, prataria, ko ten važiuojate, vis tiek nieko neveikiate, man tiesiog pasidaro labai skaudu. Aš kviečiu visus bent porai valandų per dieną ateiti pas mus pasavanoriauti, pakeisti mūsų darbuotojus. Patys pamatysite, koks čia gyvenimas, – kalba skyriaus vedėja R. Brazaitienė.

palata

Gydytojai daro ką gali, tačiau virusas kartais neprognozuojamas.

Ligoniai tik sunkūs

R. Brazaitienės teigimu, ligoniai jų skyriuje tik sunkūs, dauguma iš Slaugos skyrių, su gretutinėmis ligomis. Lengvai sergančių čia nėra. Gal tik viena pacientė iš Nakvynės namų jaučiasi atsipūtusi. Išgėrė dezinfekantą, užsirakino tualete, medikai vargo, kol ją iškrapštė.

Anot skyriaus vedėjos, labiausiai pacientus vargina klinikiniai požymiai: dusulys, kosulys iki pykinimo, vėmimo su krauju, karščiavimas. Žmonės kenčia ir psichologiškai. Jie jau įgąsdinti pačios ligos diagnozavimo, nežinomybės, kas bus. Pergyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų likimo. Taip pat vargina atskirtis. Jokių artimųjų, jokių socialinių kontaktų, medikus mato tik lyg kosmonautus, nesuprasdami net su kuo bendrauja, kas prie jų prieina.

Anot R. Brazaitienės, yra tiesos, kad koronavirusas stipriai puola žmones, turinčius antrinių ligų, kad jiems pasveikti sunkiau. Tokių ligonių skyriuje daug. Kovidas sergantiems cukriniu diabetu išderina gliukozės kiekį kraujyje. Turintys inkstų patologiją susiduria su inkstų nepakankamumu, širdininkams paūmėja jų ligos. Deja, COVID-19 neturi taisyklių. Virusas lygiai taip, ypač šios antros epidemijos metu, puola ir sveikus, jaunus, sportuojančius, jokiomis ligomis nesirgusius žmones. Tai labai klastinga liga.

– Mūsų jauniausiam pacientui buvo 27 metai. Liga progresavo stipriai, dabar vyras perkeltas į Kauno klinikas ir žinios nėra geros. Jo būklė dar vis sunki, padėtis neaiški, nors jis neturėjo jokių gretutinių ligų. Paciento 47 metų mama taip pat sirgo sunkiai, bet ją pavyko išgydyti. Ketvirtadienį gavome informacijos, kad vyro gyvybė užgeso Kauno klinikų ligoninėje. Medikai sako, kad tarp mirusiųjų yra ir stiprių, pakankamai jaunų iki šiol nesirgusių žmonių. Išsivysto autoimuninis atsakas ir situacija tampa nevaldoma. Ligonis miršta dėl ūmaus kvėpavimo takų nepakankamumo. Marijampolės ligoninėje jauniausias nuo COVID ligos miręs vyras buvo peržengęs 35 metus. Lapkričio mėnesį šių ligų skyriuje Marijampolėje mirė 20 pacientų, gruodį – jau aštuoni.

Ligonių mirtys mums vienas iš sunkiausių darbo aspektų. Negali su tuo susitaikyti. Susigyveni su žmogumi, darai ką gali, kad išgydytum, turime naujausių, brangiausių vaistų, rengiame konsiliumus su Kauno klinikų geriausiais specialistais, bet kartais tai nepadeda. Viskas staiga pasikeičia, virusas daro tai, ko tu negali įveikti, – sako Rasa Brazaitienė.

Loreta TUMELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės

    2022-10-01Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės
    Siekdamas skatinti regiono gyventojų pasitikėjimą savo šalimi, Lietuvos kariuomene bei NATO pajėgomis, „Suvalkietis“ parengė ir pradeda įgyvendinti projektą „Suvalkų koridorius: vakar, šiandien, rytoj“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Iki šių metų pabaigos savo publikacijose atskleisime termino „Suvalkų koridorius“ priešistorę, pasitelkę autoritetingus ekspertus sieksime objektyviai nušviesti dėl galimų Rusijos provokacijų Suvalkų koridoriaus regione kylančias grėsmes, skatinsime skaitytojus kritiškai vertinti Rusijos ir Baltarusijos informaciniuose kanaluose platinamą informaciją ir, žinoma, atskleisime, kas daroma, kad mūsų kraštas ir visa šalis būtų saugesnė. Taigi, rašysime ir apie adaptuotus Lietuvos kariuomenės, taip pat ir NATO gynybinius planus, apie Lietuvos kariuomenės vienetų stiprinimą ir ...
  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.