Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali.

Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis.

covid medikai

Gydytojai daro ką gali, tačiau virusas kartais neprognozuojamas.

COVID-19 skyrius – pilnutėlis

Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 d. atidarytame skyriuje iš pradžių buvo 30 lovų, skirtų koronavirusu sergantiems pacientams gydyti. Lovų poreikis augo vos ne kasdien. Dabar skyriuje jau 55 lovos ir visos užimtos. Visiems ligoniams taikoma dirbtinė ventiliacija. Vieniems deguonis tiekiamas iš rezervuaro, o jeigu matoma, kad plaučiai neišsiventiliuoja, jungiama prie neinvazinės plaučių ventiliacijos. Lengvų ligonių šiame skyriuje, anot gydytojos, nėra.

– Girdėjome, kad savaitgalį plėsimės iki 80 lovų, – sakė skyriaus vedėja, neslėpdama, kad nelabai įsivaizduoja, kur dar tų lovų bus galima pastatyti, iš kur teks gauti medikų, slaugytojų, padėjėjų – ir taip šiuo metu visi ligoninės medikai atėję šio skyriaus darbuotojams į pagalbą. –Mūsų skyriuje dirba ir okulistas, ir otorinolaringologas, oftalmologė, chirurgai, traumatologai, nefrologai. Juokauju, kad tik stomatologo savo sąraše neturime. Lygiai taip į pagalbą skuba ir vidurinysis personalas, sesutės, ūkio dalis.
Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad kokių tik priemonių reikia, ligoninės direktorius Mantas Čėsna jų suranda, pats siūlo įvairias galimybes. „Pačią pirmą savo darbo dieną atėjo į mūsų skyrių paklausti, kuo mums padėti“, – pasakojo R. Brazaitienė.

covid ligų skyrius

Visos priemonėms, medicininė įranga sugabenta į COVID ligų skyrių.

Pasak gydytojos, serga vis daugiau medikų. „Štai Priėmime dirbusi gydytoja dar iš ryto suregistravo visus ligonius, išskirstė, o, gavusi teigiamą COVID ligos atsakymą, išėjo sirgti“. COVID-19 ligonius gydančiame skyriuje taip pat yra ir susirgusių medikų, ir sesučių. Nors, anot R. Brazaitienės, apsaugos priemonių – pačių stipriausių, geriausių – tikrai užtenka. „Esame apsiginklavę nuo galvos iki kojų“. Per pirmąjį karantiną medikai išmoko, kaip svarbu jomis tinkamai naudotis.

– Ar nebijote, juk kasdien susiduriate su galimybe užsikrėsti, užkrėsti savo šeimos narius? – klausiu skyriaus vedėjos R. Brazaitienės.

– Aišku, kad bijome, juk esame žmonės. Slaugos administratorė Loreta Karalukienė gyvena su mama. Bijo parnešti virusą, bet kitos išeities medikai neturi. Aišku, buvo ir tokių darbuotojų, kurie neatlaikė psichologiškai, išėjo iš darbo, ar pasiėmė biuletenius. Aš pas šeimą grįžtu tik savaitgaliais, prieš tai pasidariusi testą. Darbo dienomis lieku nakvoti mamos bute. O ir to vakaro mažai lieka. Nuolat skamba telefonai dėl galimybės rasti skyriuje vietos dar vienam COVID liga apsirgusiam pacientui, – pasakoja R. Brazaitienė.
Gydytojos pasakojimą nutraukia telefono skambutis.

– Mes neturime vietų, kur tą vyrą paguldyti, visos lovos jau užimtos. Dar du ligonius parveža iš Šakių, skambino iš Kauno klinikų profesorė, nori guldyti pas mus po infarkto žmogų, nes jis serga ir „Covid-19“. Kauno klinikų neurologai nori, kad priimtume kovidinį ligonį po insulto. Po pietų gal kurį pasveikusį iškelsime. Guldykite tą vyrą į 505 palatą, – tokių telefoninių pokalbių skyriaus vedėja per dieną turi vis daugiau, kai tenka spręsti, ką išleisti, kad galėtum gelbėti kitą.

Skambina ir savaitgaliais, po darbo, naktį. Tai puikiausias pavyzdys, kad labai sparčiai artėjame prie ribos, kai nebebus, kur guldyti naujai susirgusių ligonių. Tendenciją iliustruoja ir dvi lovos, paruoštos skyriaus koridoriuje. „Dar neprireikė, bet dėl viso pikto“, – aiškina R. Brazaitienė.

Medikų darbas pasikeitė iš esmės

COVID sergantys ligoniai dabar gydomi per du aukštus įsikūrusiuose I ir II vidaus ligų skyriuose. Medikų darbas ir judėjimas skyriuose kruopščiai suplanuotas, kad būtų išvengta užkrato. Skyriuje yra kelios zonos. Žalioji, kur medikai atėję į darbą pasilieka savo drabužius ir persirengia apsauginiais, kur yra vedėjos ir slaugos administratorės, kabinetai. Raudonojoje zonoje yra ligonių palatos, gydymo priemonės. Visa reikiama pagalba teikiama vietoje. Medikai džiaugiasi neseniai įsigytu nauju plaučių rentgeno aparatu. Aparatas atvežamas į palatą. Jeigu ligonis pajėgia stovėti, nuotrauka padaroma stovint, jeigu ne – gulint. Ultragarso tyrimai irgi atliekami čia pat.

Ligoniai į skyrių atkeliami jiems skirtu liftu ir iš karto raudonąja zona gabenami į palatas. Jeigu prireikia dializuoti inkstų nepakankamumą turintį ligonį ar gabenti į Reanimacijos skyrių, jam paruoštas šiltnamį primenantis įrenginys. Ligonio lova apdengiama virusų nepraleidžiančia medžiaga.
Į zoną, kur yra sergančiųjų palatos, be ypatingųjų apsaugos priemonių neįžengsi. Čia dirbantys medikai patys stebi, ar darbuotojai apsirengę taip, kaip privaloma. Dveji batus dengiantys plastiko maišeliai, dvejos pirštinės, kombinezonas, pora galvos apdangalų, pats stipriausias respiratorius, skydelis. Taip apsirengti jau įgudusiems, greitesniems medikams užtrenka dešimties minučių, mes vos per penkiolika suspėjome.

– Mūsų darbas dabar daug sudėtingesnis dėl šių apsaugos priemonių. Viską darome lėčiau. Įsivaizduokite, kaip reikia sesutei su dvigubomis pirštinėmis pajungti lašinę, deguonies aparatą ar leisti vaistus. Akiniai aprasoja, o vaizdas per skydelį – lyg per rūką, – pasakoja po skyrių mus lydinti vyresnioji slaugos administratorė Loreta Karalukienė.

Pasak jos, anksčiau būdavo sesutės kaip vijurkai sukasi ko nors prireikus, bėga pas ligonį. Dabar taip greitai neišeina. „Judame lyg kosmonautai“, – juokauja darbuotojos. Medikai, su tais apsauginiais kombinezonais skyriuje atidirbę pamainą, būna šlaputėliai. Didžiulis diskomfortas.

Skyriaus vedėja pastebi, kad su pacientais kur kas daugiau darbo. Juk daug jų iš slaugos skyrių, senelių namų, itin garbaus amžiaus, nelabai orientuojasi, kur yra. Ir sauskelnes jiems reikia keisti, ir maitinti. Žiūrėk, jau deguonies kaukę nustūmė į šalį.

– Mes nesiskundžiame, viską galime iškęsti, prie visko priprantama. Tik norime daugiau tolerancijos, supratimo iš visuomenės. Ligoninėje taip, kaip buvo, dabar nėra. Ir negreitai bus. Kai skambina dukra ir priekaištauja, kad mamai atnešė kotletą, o ši dar nepamaitinta, mes neturime ką atsakyti. Darome, ką galime. Tiesiog tuo metu dirbome prie mirštančio ligonio. Kai vakare į budėjimą mane vežęs taksistas, išgirdęs, kad esu gydytoja, prataria, ko ten važiuojate, vis tiek nieko neveikiate, man tiesiog pasidaro labai skaudu. Aš kviečiu visus bent porai valandų per dieną ateiti pas mus pasavanoriauti, pakeisti mūsų darbuotojus. Patys pamatysite, koks čia gyvenimas, – kalba skyriaus vedėja R. Brazaitienė.

palata

Gydytojai daro ką gali, tačiau virusas kartais neprognozuojamas.

Ligoniai tik sunkūs

R. Brazaitienės teigimu, ligoniai jų skyriuje tik sunkūs, dauguma iš Slaugos skyrių, su gretutinėmis ligomis. Lengvai sergančių čia nėra. Gal tik viena pacientė iš Nakvynės namų jaučiasi atsipūtusi. Išgėrė dezinfekantą, užsirakino tualete, medikai vargo, kol ją iškrapštė.

Anot skyriaus vedėjos, labiausiai pacientus vargina klinikiniai požymiai: dusulys, kosulys iki pykinimo, vėmimo su krauju, karščiavimas. Žmonės kenčia ir psichologiškai. Jie jau įgąsdinti pačios ligos diagnozavimo, nežinomybės, kas bus. Pergyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų likimo. Taip pat vargina atskirtis. Jokių artimųjų, jokių socialinių kontaktų, medikus mato tik lyg kosmonautus, nesuprasdami net su kuo bendrauja, kas prie jų prieina.

Anot R. Brazaitienės, yra tiesos, kad koronavirusas stipriai puola žmones, turinčius antrinių ligų, kad jiems pasveikti sunkiau. Tokių ligonių skyriuje daug. Kovidas sergantiems cukriniu diabetu išderina gliukozės kiekį kraujyje. Turintys inkstų patologiją susiduria su inkstų nepakankamumu, širdininkams paūmėja jų ligos. Deja, COVID-19 neturi taisyklių. Virusas lygiai taip, ypač šios antros epidemijos metu, puola ir sveikus, jaunus, sportuojančius, jokiomis ligomis nesirgusius žmones. Tai labai klastinga liga.

– Mūsų jauniausiam pacientui buvo 27 metai. Liga progresavo stipriai, dabar vyras perkeltas į Kauno klinikas ir žinios nėra geros. Jo būklė dar vis sunki, padėtis neaiški, nors jis neturėjo jokių gretutinių ligų. Paciento 47 metų mama taip pat sirgo sunkiai, bet ją pavyko išgydyti. Ketvirtadienį gavome informacijos, kad vyro gyvybė užgeso Kauno klinikų ligoninėje. Medikai sako, kad tarp mirusiųjų yra ir stiprių, pakankamai jaunų iki šiol nesirgusių žmonių. Išsivysto autoimuninis atsakas ir situacija tampa nevaldoma. Ligonis miršta dėl ūmaus kvėpavimo takų nepakankamumo. Marijampolės ligoninėje jauniausias nuo COVID ligos miręs vyras buvo peržengęs 35 metus. Lapkričio mėnesį šių ligų skyriuje Marijampolėje mirė 20 pacientų, gruodį – jau aštuoni.

Ligonių mirtys mums vienas iš sunkiausių darbo aspektų. Negali su tuo susitaikyti. Susigyveni su žmogumi, darai ką gali, kad išgydytum, turime naujausių, brangiausių vaistų, rengiame konsiliumus su Kauno klinikų geriausiais specialistais, bet kartais tai nepadeda. Viskas staiga pasikeičia, virusas daro tai, ko tu negali įveikti, – sako Rasa Brazaitienė.

Loreta TUMELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...