Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

COVID skyriuje lengvų ligonių nėra. Medikai daro, ką gali.

Mes visi dabar susiduriame su COVID-19 liga, nes sergančiųjų vis daugiau. Vieni – iš toliau: girdime, analizuojame skaičius, vertiname Vyriausybės sprendimus. Kiti – iš arčiau, kai teko izoliuotis dėl kontaktų ar matyti sergančius artimuosius. Treti – betarpiškai, sergantys arba besigydantys nuo šios ligos. Sumanymas parengti reportažą iš Marijampolės ligoninės COVID-19 ligonius gydančio skyriaus kilo stebint vis didėjantį sergamumą koronavirusu, girdint, kaip šis virusas retina medikų gretas, kokiomis sąlygomis jie dirba, ką mato. Sutikime, retas iš mūsų dabar norėtų su medikais pasikeisti vietomis.

covid medikai

Gydytojai daro ką gali, tačiau virusas kartais neprognozuojamas.

COVID-19 skyrius – pilnutėlis

Marijampolės ligoninės skyriaus, kuriame gydomi COVID-19 pacientai, vedėja Rasa Birutė Brazaitienė pasakoja, kad nuo spalio 26 d. atidarytame skyriuje iš pradžių buvo 30 lovų, skirtų koronavirusu sergantiems pacientams gydyti. Lovų poreikis augo vos ne kasdien. Dabar skyriuje jau 55 lovos ir visos užimtos. Visiems ligoniams taikoma dirbtinė ventiliacija. Vieniems deguonis tiekiamas iš rezervuaro, o jeigu matoma, kad plaučiai neišsiventiliuoja, jungiama prie neinvazinės plaučių ventiliacijos. Lengvų ligonių šiame skyriuje, anot gydytojos, nėra.

– Girdėjome, kad savaitgalį plėsimės iki 80 lovų, – sakė skyriaus vedėja, neslėpdama, kad nelabai įsivaizduoja, kur dar tų lovų bus galima pastatyti, iš kur teks gauti medikų, slaugytojų, padėjėjų – ir taip šiuo metu visi ligoninės medikai atėję šio skyriaus darbuotojams į pagalbą. –Mūsų skyriuje dirba ir okulistas, ir otorinolaringologas, oftalmologė, chirurgai, traumatologai, nefrologai. Juokauju, kad tik stomatologo savo sąraše neturime. Lygiai taip į pagalbą skuba ir vidurinysis personalas, sesutės, ūkio dalis.
Skyriaus vedėja džiaugiasi, kad kokių tik priemonių reikia, ligoninės direktorius Mantas Čėsna jų suranda, pats siūlo įvairias galimybes. „Pačią pirmą savo darbo dieną atėjo į mūsų skyrių paklausti, kuo mums padėti“, – pasakojo R. Brazaitienė.

covid ligų skyrius

Visos priemonėms, medicininė įranga sugabenta į COVID ligų skyrių.

Pasak gydytojos, serga vis daugiau medikų. „Štai Priėmime dirbusi gydytoja dar iš ryto suregistravo visus ligonius, išskirstė, o, gavusi teigiamą COVID ligos atsakymą, išėjo sirgti“. COVID-19 ligonius gydančiame skyriuje taip pat yra ir susirgusių medikų, ir sesučių. Nors, anot R. Brazaitienės, apsaugos priemonių – pačių stipriausių, geriausių – tikrai užtenka. „Esame apsiginklavę nuo galvos iki kojų“. Per pirmąjį karantiną medikai išmoko, kaip svarbu jomis tinkamai naudotis.

– Ar nebijote, juk kasdien susiduriate su galimybe užsikrėsti, užkrėsti savo šeimos narius? – klausiu skyriaus vedėjos R. Brazaitienės.

– Aišku, kad bijome, juk esame žmonės. Slaugos administratorė Loreta Karalukienė gyvena su mama. Bijo parnešti virusą, bet kitos išeities medikai neturi. Aišku, buvo ir tokių darbuotojų, kurie neatlaikė psichologiškai, išėjo iš darbo, ar pasiėmė biuletenius. Aš pas šeimą grįžtu tik savaitgaliais, prieš tai pasidariusi testą. Darbo dienomis lieku nakvoti mamos bute. O ir to vakaro mažai lieka. Nuolat skamba telefonai dėl galimybės rasti skyriuje vietos dar vienam COVID liga apsirgusiam pacientui, – pasakoja R. Brazaitienė.
Gydytojos pasakojimą nutraukia telefono skambutis.

– Mes neturime vietų, kur tą vyrą paguldyti, visos lovos jau užimtos. Dar du ligonius parveža iš Šakių, skambino iš Kauno klinikų profesorė, nori guldyti pas mus po infarkto žmogų, nes jis serga ir „Covid-19“. Kauno klinikų neurologai nori, kad priimtume kovidinį ligonį po insulto. Po pietų gal kurį pasveikusį iškelsime. Guldykite tą vyrą į 505 palatą, – tokių telefoninių pokalbių skyriaus vedėja per dieną turi vis daugiau, kai tenka spręsti, ką išleisti, kad galėtum gelbėti kitą.

Skambina ir savaitgaliais, po darbo, naktį. Tai puikiausias pavyzdys, kad labai sparčiai artėjame prie ribos, kai nebebus, kur guldyti naujai susirgusių ligonių. Tendenciją iliustruoja ir dvi lovos, paruoštos skyriaus koridoriuje. „Dar neprireikė, bet dėl viso pikto“, – aiškina R. Brazaitienė.

Medikų darbas pasikeitė iš esmės

COVID sergantys ligoniai dabar gydomi per du aukštus įsikūrusiuose I ir II vidaus ligų skyriuose. Medikų darbas ir judėjimas skyriuose kruopščiai suplanuotas, kad būtų išvengta užkrato. Skyriuje yra kelios zonos. Žalioji, kur medikai atėję į darbą pasilieka savo drabužius ir persirengia apsauginiais, kur yra vedėjos ir slaugos administratorės, kabinetai. Raudonojoje zonoje yra ligonių palatos, gydymo priemonės. Visa reikiama pagalba teikiama vietoje. Medikai džiaugiasi neseniai įsigytu nauju plaučių rentgeno aparatu. Aparatas atvežamas į palatą. Jeigu ligonis pajėgia stovėti, nuotrauka padaroma stovint, jeigu ne – gulint. Ultragarso tyrimai irgi atliekami čia pat.

Ligoniai į skyrių atkeliami jiems skirtu liftu ir iš karto raudonąja zona gabenami į palatas. Jeigu prireikia dializuoti inkstų nepakankamumą turintį ligonį ar gabenti į Reanimacijos skyrių, jam paruoštas šiltnamį primenantis įrenginys. Ligonio lova apdengiama virusų nepraleidžiančia medžiaga.
Į zoną, kur yra sergančiųjų palatos, be ypatingųjų apsaugos priemonių neįžengsi. Čia dirbantys medikai patys stebi, ar darbuotojai apsirengę taip, kaip privaloma. Dveji batus dengiantys plastiko maišeliai, dvejos pirštinės, kombinezonas, pora galvos apdangalų, pats stipriausias respiratorius, skydelis. Taip apsirengti jau įgudusiems, greitesniems medikams užtrenka dešimties minučių, mes vos per penkiolika suspėjome.

– Mūsų darbas dabar daug sudėtingesnis dėl šių apsaugos priemonių. Viską darome lėčiau. Įsivaizduokite, kaip reikia sesutei su dvigubomis pirštinėmis pajungti lašinę, deguonies aparatą ar leisti vaistus. Akiniai aprasoja, o vaizdas per skydelį – lyg per rūką, – pasakoja po skyrių mus lydinti vyresnioji slaugos administratorė Loreta Karalukienė.

Pasak jos, anksčiau būdavo sesutės kaip vijurkai sukasi ko nors prireikus, bėga pas ligonį. Dabar taip greitai neišeina. „Judame lyg kosmonautai“, – juokauja darbuotojos. Medikai, su tais apsauginiais kombinezonais skyriuje atidirbę pamainą, būna šlaputėliai. Didžiulis diskomfortas.

Skyriaus vedėja pastebi, kad su pacientais kur kas daugiau darbo. Juk daug jų iš slaugos skyrių, senelių namų, itin garbaus amžiaus, nelabai orientuojasi, kur yra. Ir sauskelnes jiems reikia keisti, ir maitinti. Žiūrėk, jau deguonies kaukę nustūmė į šalį.

– Mes nesiskundžiame, viską galime iškęsti, prie visko priprantama. Tik norime daugiau tolerancijos, supratimo iš visuomenės. Ligoninėje taip, kaip buvo, dabar nėra. Ir negreitai bus. Kai skambina dukra ir priekaištauja, kad mamai atnešė kotletą, o ši dar nepamaitinta, mes neturime ką atsakyti. Darome, ką galime. Tiesiog tuo metu dirbome prie mirštančio ligonio. Kai vakare į budėjimą mane vežęs taksistas, išgirdęs, kad esu gydytoja, prataria, ko ten važiuojate, vis tiek nieko neveikiate, man tiesiog pasidaro labai skaudu. Aš kviečiu visus bent porai valandų per dieną ateiti pas mus pasavanoriauti, pakeisti mūsų darbuotojus. Patys pamatysite, koks čia gyvenimas, – kalba skyriaus vedėja R. Brazaitienė.

palata

Gydytojai daro ką gali, tačiau virusas kartais neprognozuojamas.

Ligoniai tik sunkūs

R. Brazaitienės teigimu, ligoniai jų skyriuje tik sunkūs, dauguma iš Slaugos skyrių, su gretutinėmis ligomis. Lengvai sergančių čia nėra. Gal tik viena pacientė iš Nakvynės namų jaučiasi atsipūtusi. Išgėrė dezinfekantą, užsirakino tualete, medikai vargo, kol ją iškrapštė.

Anot skyriaus vedėjos, labiausiai pacientus vargina klinikiniai požymiai: dusulys, kosulys iki pykinimo, vėmimo su krauju, karščiavimas. Žmonės kenčia ir psichologiškai. Jie jau įgąsdinti pačios ligos diagnozavimo, nežinomybės, kas bus. Pergyvena ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų likimo. Taip pat vargina atskirtis. Jokių artimųjų, jokių socialinių kontaktų, medikus mato tik lyg kosmonautus, nesuprasdami net su kuo bendrauja, kas prie jų prieina.

Anot R. Brazaitienės, yra tiesos, kad koronavirusas stipriai puola žmones, turinčius antrinių ligų, kad jiems pasveikti sunkiau. Tokių ligonių skyriuje daug. Kovidas sergantiems cukriniu diabetu išderina gliukozės kiekį kraujyje. Turintys inkstų patologiją susiduria su inkstų nepakankamumu, širdininkams paūmėja jų ligos. Deja, COVID-19 neturi taisyklių. Virusas lygiai taip, ypač šios antros epidemijos metu, puola ir sveikus, jaunus, sportuojančius, jokiomis ligomis nesirgusius žmones. Tai labai klastinga liga.

– Mūsų jauniausiam pacientui buvo 27 metai. Liga progresavo stipriai, dabar vyras perkeltas į Kauno klinikas ir žinios nėra geros. Jo būklė dar vis sunki, padėtis neaiški, nors jis neturėjo jokių gretutinių ligų. Paciento 47 metų mama taip pat sirgo sunkiai, bet ją pavyko išgydyti. Ketvirtadienį gavome informacijos, kad vyro gyvybė užgeso Kauno klinikų ligoninėje. Medikai sako, kad tarp mirusiųjų yra ir stiprių, pakankamai jaunų iki šiol nesirgusių žmonių. Išsivysto autoimuninis atsakas ir situacija tampa nevaldoma. Ligonis miršta dėl ūmaus kvėpavimo takų nepakankamumo. Marijampolės ligoninėje jauniausias nuo COVID ligos miręs vyras buvo peržengęs 35 metus. Lapkričio mėnesį šių ligų skyriuje Marijampolėje mirė 20 pacientų, gruodį – jau aštuoni.

Ligonių mirtys mums vienas iš sunkiausių darbo aspektų. Negali su tuo susitaikyti. Susigyveni su žmogumi, darai ką gali, kad išgydytum, turime naujausių, brangiausių vaistų, rengiame konsiliumus su Kauno klinikų geriausiais specialistais, bet kartais tai nepadeda. Viskas staiga pasikeičia, virusas daro tai, ko tu negali įveikti, – sako Rasa Brazaitienė.

Loreta TUMELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.