Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus.
Loreta TUMELIENĖ
Asfaltas degalinės savininkui?
Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes važiuojant magistrale „Via Baltica“ nuo Marijampolės į degalinę įvažiavimo nėra. Norint patekti į jos teritoriją, tenka sukti senu Kauno keliu ir važiuoti per Kantališkių kaimą. Tad ne vienas skaitytojas, pamatęs išasfaltuotą gatvę link verslo įmonių, pagalvojo, kad kelio kapitalinis remontas padarytas ir asfaltas paklotas tik dėl privačių verslo interesų.
Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, čia jokio kriminalo, kad ir kaip jo kai kas norėtų, nėra. Paprasčiausiai vykdant magistralės Kaunas–Marijampolė rekonstrukciją ir projektavimą, degalinė buvo nuskriausta. Kelio savininkas, Lietuvos automobilių Kelių direkcija, buvo žadėjusi, jog šio magistralinio kelio jungiamasis kelias bus sujungtas su regiono keliu Marijampolė–Kaunas. Tačiau pažadai nebuvo ištesėti. Įvyko taip, kad degalinė liko atskirta nuo klientų, o patekimas į ją ir UAB „Stateta“ valdomas žemes, apribotas. Dėl to UAB „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas kreipėsi į Kelių direkciją. Taisydama šią situaciją, Susisiekimo ministerija skyrė 120 tūkst. tikslinių lėšų Kantališkių kaimo Lakštingalų gatvės keliui įrengti ir asfaltuoti. Privatūs asmenys padovanojo dalį savo sklypų žemės keliui nutiesti, nes tai regioninės svarbos kelias. Visos procedūros buvo pradėtos 2018 metais, projektavimas – 2019-aisiais. Anot kelininkų, dokumentų rengimas – ilgas darbas, todėl kelio remontas ir nusitęsė iki 2020-ųjų metų pabaigos.
Kodėl kelių metrų atkarpa liko be asfalto?
Lakštingalų gatvės gyventojai ir pro šalį važiuojantys miestelėnai negalėjo atsistebėti, kad visa gatvė išasfaltuota, o penkių–dešimties metrų kelio atkarpa palikta netvarkyta, neasfaltuota. „Nejaugi pritrūko asfalto ar laiko“? – retoriškai klausė gyventojai.
Šią atkarpą jau remontuojančios ir asfaltą kloti besiruošiančios UAB „Kelranga“ vadovas Algirdas Brazys paaiškino, kad atkarpa Lakštingalų gatvėje liko netvarkyta ne dėl kelininkų kaltės, o dėl įstatymo dviprasmybių. Lakštingalų gatvės savininkas – Marijampolės savivaldybės administracija, tačiau toji nedidelė atkarpa, kuri susikerta su krašto keliu Marijampolė–Kaunas, yra kelio apsauginėje zonoje ir priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Savivaldybės administracija neturi teisės atlikti darbų svetimoje nuosavybėje. „Tai tas pats, kaip eitum į kito gyventojo kiemą ir darytum kažkokius ten darbus“, – aiškino A. Brazys.
Be to, pasak „Kelranga“ vadovo, Lakštingalų gatvės remontas daug paprastesnis, nes tokie darbai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Apsauginei kelio zonai keliami daug griežtesni reikalavimai, nes tai jau ypatingas statinys, tad privalo būti atskiras projektas. „ Tam kelių kvadratų gabaliukui išasfaltuoti reikia specialaus projekto, statybų leidimo ir visų kitų procedūrų. Mes visi suprantame, kad tai įstatymo absurdas. Kelių direkcija skiria pinigus gatvės asfaltavimui, bet Savivaldybė negali naudoti tų lėšų Kelių direkcijos turtui pagerinti“. Anot UAB „Kelranga“ vadovo, tokių nesuremontuotų atkarpų dėl šio dviprasmiško įstatymo Lietuvoje šiais metais liko daug.
Vis dėlto merui Povilui Isodai pavyko susitarti su Kelių direkcija. Ši atkarpa bus asfaltuojama šiemet, jau paruošti pagrindai, trūksta tik skaldos ir asfalto. A. Brazys, atsakydamas į gyventojų pastabas, kodėl ta atkarpa dar neišlyginta, paaiškino, kad yra darbai, kurie atliekami prieš pat asfaltavimą.
Tam davė, o tam neliko?
Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi skaitytoja piktinosi nelygybe. Anot jos, vienur dešimties metrų įvažiavimas išasfaltuotas net į tuščius laukus, o vienas gyventojas, kurio sodyba tolėliau, apskritai paliktas be asfalto.
Pasak UAB „Kelranga“ direktoriaus A. Brazio, įvažos pagal projektą daromos ir ten, kur nėra gyvenamųjų namų, bet suformuoti sklypai. Matyt, ten, kur padaryta įvaža į laukus, pagal projektą yra sklypas.
Mero P. Isodos teigimu, visi darbai Lakštingalų gatvėje daryti pagal projektą, be jokių išimčių. Asfaltas klotas iki automobilių dirbtuvių, nes toliau kelias veda į negyvenamą apleistą sodybą ir žemės ūkio laukus, todėl netikslinga leisti valstybės lėšas ir asfaltuoti kelią į laukus.
Kelią Lakštingalų gatvėje rekonstravusios ir asfaltą klojusios UAB „Alkesta“ darbų vadovas R. Šuminas, „Suvalkiečiui“ patvirtino, kad visi remonto darbai daryti laikantis projekto ir technologinių reikalavimų. Kelio remonto darbus kelis kartus tikrino komisija, bandymus darė samdomos laboratorijos, atsižvelgta į jų pastabas, kai kur ir perdaryta. Po pakartotinių tyrimų ir darbų buvo gautas leidimas tęsti darbus. Tad statybos darbų vadovui sunkiai suvokiami žmonių priekaištai, kad kažkas padaryta negerai, kažkas neįvažiavo į kiemus.
R. Šuminas paaiškino, kad kelio šlaitų dirvožemis apdirbtas hidrosėja. Taip išvengiama sėklų išpustymo, išplovimo, išlyginto dirvožemio erozijos. Ši technologija nepamainoma tokiose vietose, kur lyjant lietui susidaro dideli nutekančio vandens upeliai. Toks būdas taip pat leidžia sėti veją ir vėlų rudenį, kuomet tradiciniam sėjimui jau per vėlu. Visoms vejos sėkloms nespėjus sudygti iki šalnų, susiformavusi plėvelė ir toliau atlieka savo funkcijas, laikydama sėklas vietoje iki pavasario, kuomet jos toliau gali dygti.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Autorių teisės saugomos