Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus.

Loreta TUMELIENĖ

Asfaltas degalinės savininkui?

Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes važiuojant magistrale „Via Baltica“ nuo Marijampolės į degalinę įvažiavimo nėra. Norint patekti į jos teritoriją, tenka sukti senu Kauno keliu ir važiuoti per Kantališkių kaimą. Tad ne vienas skaitytojas, pamatęs išasfaltuotą gatvę link verslo įmonių, pagalvojo, kad kelio kapitalinis remontas padarytas ir asfaltas paklotas tik dėl privačių verslo interesų.

Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, čia jokio kriminalo, kad ir kaip jo kai kas norėtų, nėra. Paprasčiausiai vykdant magistralės Kaunas–Marijampolė rekonstrukciją ir projektavimą, degalinė buvo nuskriausta. Kelio savininkas, Lietuvos automobilių Kelių direkcija, buvo žadėjusi, jog šio magistralinio kelio jungiamasis kelias bus sujungtas su regiono keliu Marijampolė–Kaunas. Tačiau pažadai nebuvo ištesėti. Įvyko taip, kad degalinė liko atskirta nuo klientų, o patekimas į ją ir UAB „Stateta“ valdomas žemes, apribotas. Dėl to UAB „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas kreipėsi į Kelių direkciją. Taisydama šią situaciją, Susisiekimo ministerija skyrė 120 tūkst. tikslinių lėšų Kantališkių kaimo Lakštingalų gatvės keliui įrengti ir asfaltuoti. Privatūs asmenys padovanojo dalį savo sklypų žemės keliui nutiesti, nes tai regioninės svarbos kelias. Visos procedūros buvo pradėtos 2018 metais, projektavimas – 2019-aisiais. Anot kelininkų, dokumentų rengimas – ilgas darbas, todėl kelio remontas ir nusitęsė iki 2020-ųjų metų pabaigos.

Kelio remontas padarytas tvarkingai, griovių apželdinimui panaudota hidrosėja.

Kodėl kelių metrų atkarpa liko be asfalto?

Lakštingalų gatvės gyventojai ir pro šalį važiuojantys miestelėnai negalėjo atsistebėti, kad visa gatvė išasfaltuota, o penkių–dešimties metrų kelio atkarpa palikta netvarkyta, neasfaltuota. „Nejaugi pritrūko asfalto ar laiko“? – retoriškai klausė gyventojai.

Šią atkarpą jau remontuojančios ir asfaltą kloti besiruošiančios UAB „Kelranga“ vadovas Algirdas Brazys paaiškino, kad atkarpa Lakštingalų gatvėje liko netvarkyta ne dėl kelininkų kaltės, o dėl įstatymo dviprasmybių. Lakštingalų gatvės savininkas – Marijampolės savivaldybės administracija, tačiau toji nedidelė atkarpa, kuri susikerta su krašto keliu Marijampolė–Kaunas, yra kelio apsauginėje zonoje ir priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Savivaldybės administracija neturi teisės atlikti darbų svetimoje nuosavybėje. „Tai tas pats, kaip eitum į kito gyventojo kiemą ir darytum kažkokius ten darbus“, – aiškino A. Brazys.

Be to, pasak „Kelranga“ vadovo, Lakštingalų gatvės remontas daug paprastesnis, nes tokie darbai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Apsauginei kelio zonai keliami daug griežtesni reikalavimai, nes tai jau ypatingas statinys, tad privalo būti atskiras projektas. „ Tam kelių kvadratų gabaliukui išasfaltuoti reikia specialaus projekto, statybų leidimo ir visų kitų procedūrų. Mes visi suprantame, kad tai įstatymo absurdas. Kelių direkcija skiria pinigus gatvės asfaltavimui, bet Savivaldybė negali naudoti tų lėšų Kelių direkcijos turtui pagerinti“. Anot UAB „Kelranga“ vadovo, tokių nesuremontuotų atkarpų dėl šio dviprasmiško įstatymo Lietuvoje šiais metais liko daug.

Vis dėlto merui Povilui Isodai pavyko susitarti su Kelių direkcija. Ši atkarpa bus asfaltuojama šiemet, jau paruošti pagrindai, trūksta tik skaldos ir asfalto. A. Brazys, atsakydamas į gyventojų pastabas, kodėl ta atkarpa dar neišlyginta, paaiškino, kad yra darbai, kurie atliekami prieš pat asfaltavimą.

Žmonėms sunku suvokti, kodėl kelių metrų atkarpa palikta neremontuota.

Tam davė, o tam neliko?

Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi skaitytoja piktinosi nelygybe. Anot jos, vienur dešimties metrų įvažiavimas išasfaltuotas net į tuščius laukus, o vienas gyventojas, kurio sodyba tolėliau, apskritai paliktas be asfalto.

Pasak UAB „Kelranga“ direktoriaus A. Brazio, įvažos pagal projektą daromos ir ten, kur nėra gyvenamųjų namų, bet suformuoti sklypai. Matyt, ten, kur padaryta įvaža į laukus, pagal projektą yra sklypas.

Mero P. Isodos teigimu, visi darbai Lakštingalų gatvėje daryti pagal projektą, be jokių išimčių. Asfaltas klotas iki automobilių dirbtuvių, nes toliau kelias veda į negyvenamą apleistą sodybą ir žemės ūkio laukus, todėl netikslinga leisti valstybės lėšas ir asfaltuoti kelią į laukus.

Kelią Lakštingalų gatvėje rekonstravusios ir asfaltą klojusios UAB „Alkesta“ darbų vadovas R. Šuminas, „Suvalkiečiui“ patvirtino, kad visi remonto darbai daryti laikantis projekto ir technologinių reikalavimų. Kelio remonto darbus kelis kartus tikrino komisija, bandymus darė samdomos laboratorijos, atsižvelgta į jų pastabas, kai kur ir perdaryta. Po pakartotinių tyrimų ir darbų buvo gautas leidimas tęsti darbus. Tad statybos darbų vadovui sunkiai suvokiami žmonių priekaištai, kad kažkas padaryta negerai, kažkas neįvažiavo į kiemus.

R. Šuminas paaiškino, kad kelio šlaitų dirvožemis apdirbtas hidrosėja. Taip išvengiama sėklų išpustymo, išplovimo, išlyginto dirvožemio erozijos. Ši technologija nepamainoma tokiose vietose, kur lyjant lietui susidaro dideli nutekančio vandens upeliai. Toks būdas taip pat leidžia sėti veją ir vėlų rudenį, kuomet tradiciniam sėjimui jau per vėlu. Visoms vejos sėkloms nespėjus sudygti iki šalnų, susiformavusi plėvelė ir toliau atlieka savo funkcijas, laikydama sėklas vietoje iki pavasario, kuomet jos toliau gali dygti.

Gyventojai piktinosi, kad įvažos išasfaltuotos net į laukus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vėl kvietė budinti ir patiems nesnausti

    2020-12-02Vėl kvietė budinti ir patiems nesnausti
    Šiemet jau ketvirtą kartą Marijampolės kultūros centras kvietė į etnokultūrinio projekto „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ renginius. Organizatorių planuose jų visiems metams buvo numatyta daug ir įvairių, tačiau kaip ir visur dėl ypatingos situacijos kai ko nepavyko įgyvendinti. Vis dėlto, metams artėjant link pabaigos, verta peržvelgti tai, kas įvyko, nes projektas, nors ir tęstinis, nekartoja ankstesniųjų – be jau tradicinio vyksmo, buvo ir nemažai naujų dalykų. Nijolė LINIONIENĖ Kaip sakė projekto vadovė, Marijampolės kultūros centro vyr. specia-listė etnokultūrai Dalia Venckienė, „šiais metais budinome ne tik visą svietą, bet ir kiekvieną žmogų, jo jausmus. Meilė, šeima, vaikai – šis leitmotyvas keliavo per ...
  • Sūduvos krašto juosta – ant garažų sienos

    2020-12-02Sūduvos krašto juosta –  ant garažų sienos
    Marija BURBIENĖ Gatvės meno tapyba pagarsėjusi marijampolietė Ieva Olimpija Voroneckytė praėjusią savaitę pabaigė dar vieną savo darbą gimtajame mieste. Spalvomis nušvito atsinaujinusio Pašešupio parko pakrantėje stovintys garažai.   – Ir Degučių bendrabutis, ir šalia jo esantys garažai, manau, tikrai nepuošia miesto. Kadangi gyvenu šiame kvartale, čia pat ir mano mokykla, į apipaišytą garažų sieną seniai atkreipiau dėmesį. Kai pernai su Marijampolės kultūros centru sumanėme projektą „Gatvės meno mokykla“ ir kartu su menininku iš Indonezijos Andres Busrianto, pasaulyje žinomo Anagard slapyvardžiu, piešiniais spalvinome elektros pastotę Kokolos gatvėje, esančią tarp Saulės pradinės mokyklos ir Sūduvos gimnazijos, prie mūsų dažnai prisijungdavo vaikai ne tik iš Moksleivių ...
  • Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?

    2020-12-02Apsispręskime: savo imunitetą kurti ar naikinti?
    Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu. Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai. Saugiausi preparatai naudojami medicinoje Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, ...
  • Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga

    2020-11-28Vien slaptažodžio nepakanka – internete naudokitės dviejų žingsnių apsauga
    Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu šventes ne prie stalo, o prie kompiuterio ekrano. Ir nereikės vaikščioti į polikliniką, laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Sunku buvo net įsivaizduoti. Ypač pavasarį, pirmąjį ...
  • Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį

    2020-11-28Kai nejauti simptomų, tačiau sergi liga, galinčia sukelti vėžį
    Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių infekcinių susirgimų. Dažniausiai užsikrečiama nesaugaus lytinio kontakto metu, dažnai keičiant partnerius. Netinkamai gydomos arba visiškai nepastebimos ligos gali sukelti nevaisingumą, impotenciją, o nėštumo ir gimdymo ...
  • Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?

    2020-11-25Ar gali būti, kad nusikaltėliai naudojasi jūsų kompiuteriu, o jūs – nė neįtariate?
    Artėjant gruodžiui, iš interneto, televizijos ir radijo eterio ima plūsti reklamos, siūlančios dovanų idėjas Kalėdoms. Naujas išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris ar robotas dulkių siurblys – tik keli variantai, kaip namuose paskleisti didesnę technologinę pažangą. Tačiau technologijų ekspertas įspėja, jog jūsų kompiuteris ir išmanieji įrenginiai gali tapti kibernetinių nusikaltėlių įrankiais. Šiais laikais mažas kompiuteris veikia kiekvieno išmaniojo įrenginio viduje, todėl robotas dulkių siurblys sugeba išvalyti jūsų namus, o išmanusis šaldytuvas gali pranešti, kurio produkto galiojimo terminas eina į pabaigą. Taigi technologijų pažanga palengvina žmonių gyvenimą. Aplink daugėja kompiuterių „Būtų sunku rasti šiuolaikinį įrenginį ar prietaisą, kurio viduje nebūtų kompiuterio, – sako programavimo paslaugų ...
  • Senjorų atgarsiai iš projektų: užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje

    2020-11-25Senjorų atgarsiai iš projektų:  užsimezgė draugystės, o veiklas pritaikė kasdienybėje
    „Dabar esu labai veikli, mėgstu visus užsiėmimus, todėl projekto veiklos man labai patiko“, – pabrėžia Vida, dalyvavusi Vilkaviškyje organizuotuose projektuose senjorams. Kvėpavimo mankštos, jogos užsiėmimai, aerobikos treniruotės, edukacinės programos – vieni iš būdų, kuriais Vilkaviškio miestas mažina senjorų socialinę atskirtį ir didina jų integraciją. Senjorai projekte ne tik išbandė įvairias veiklas, bet ir užmezgė draugystę su kitais dalyviais. Apie Senjorų užimtumo centre įgyvendintus projektus – „Senyvo amžiaus žmonių užimtumo didinimas“, „Aktyvus ir sportuojantis Vilkaviškio senjoras“ – dalyvė Vida atsiliepia tik teigiamai. Tokie projektai, jos įsitikinimu, svarbūs senjorų užimtumui. „Projektų metu ėjau visur, kur galėjau. Labai patiko tai, kad į veiklas susirenka daug ...
  • Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje

    2020-11-21Jono Basanavičiaus gimimo dieną – orientacinis žaidimas visoje Lietuvoje
    Užverti muziejai privertė keisti ir visai Lietuvai svarbios asmenybės dr. Jono Basanavičiaus 169-ųjų gimimo metinių paminėjimo planus. Tautos patriarcho gimtosiose vietose turėjęs vykti minėjimas praplečia savo ribas ir į saugią, pusiau virtualią šventę įsitraukti kviečia net šešių Lietuvos savivaldybių gyventojus. „Viena iš labiausiai prigijusių Jono Basanavičiaus gimtinės tradicijų – kasmet lapkričio 23 dieną paminėti patriarcho gimtadienį jo gimtuosiuose namuose. Šiais metais svečių priimti negalime, tad parengėme nuotaikingą intelektinį žaidimą, pasitelkėme virtualius kanalus, paruošėme specialius prizus nugalėtojams ir ateiname pas jus. Tikslių vietų, kur gimtadienio šventės dovanos lauks laimėtojų, neišduosime, joms įminti reikės išnarplioti kiekvienai savivaldybei skirtą užuominą. Suklusti turėtų Anykščių, Kauno ...
  • Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys

    2020-11-20Nemokamai dėl koronaviruso tiriami riziką užsikrėsti turėję asmenys
    Lietuvą kaustant koronaviruso (COVID-19) pandemijai, kaip niekad reikalingas piliečių budrumas ir atsakingumas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė pasakoja apie koronaviruso infekcijos tyrimus ir primena taisykles, kurių reikia laikytis vykstant į mobilųjį patikros punktą. Kas gali išsitirti nemokamai? Kasdien Lietuvoje atliekama tūkstančiai tyrimų dėl koronaviruso infekcijos. Pirmiausia tiriami asmenys, jaučiantys koronaviruso simptomus ir patyrę didžiausią riziką užsikrėsti. Nors išsitirti galima ir privačiose laboratorijose, didžioji dalis tyrimų atliekama valstybės lėšomis. „Į didelės rizikos grupę patenka asmenys, buvę prie užsikrėtusio asmens be apsaugos priemonių, arčiau negu 2 metrai. Taip pat ir tie, kurių bendravimo laikas uždaroje patalpoje buvo ilgesnis ...
  • „Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas

    2020-11-20„Geriau diagnozuoti šiandien, nei šlubuoti rytoj“, – sako ortopedas-traumatologas
    Visiems tėvams, susilaukus mažylio, svarbiausia, kad vaikas būtų sveikas. Ar jam viskas gerai? Toks klausimas pirmomis vaiko gyvenimo dienomis sukasi kiekvienos mamos galvoje. Geriausias patarėjas ir padrąsintojas pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais – šeimos gydytojas ar pediatras, kurie įvertina kūdikio išsivystymą ir siunčia konsultacijoms pas kitus specialistus. Ateina laikas ir gydytojo ortopedo-traumatologo konsultacijai, kurios metu įvertinamas skeleto ir raumeninės sistemos išsivystymas. Bene pati dažniausia siuntimo pas ortopedą priežastis – įtariama klubų sąnarių displazija. Kokia tai liga, kaip dažnai ji diagnozuojama kūdikiams, kalbamės su Mindaugu Jasiukevičiumi, VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės ortopedu-traumatologu. Gydytojas dirba ir Marijampolėje, Lino Bieliausko šeimos klinikoje, kuri ...
  • „Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus…“

    2020-11-18„Tai – muzikos bendrystė, jungianti mus visus...“
    „Medynės“ – paskutinis didelis muzikinis projektas Marijampolėje (penki koncertai su kitų šalių atlikėjais), kuris baigėsi prieš pat draudimą organizuoti renginius ir visai užsidarant kultūros įstaigoms. Buvusieji koncertuose ten patirtą džiaugsmą ir tikrus atradimus dabar jau mini su nostalgija – o kai kas ir pasvarsto: ar dar kada nors tai patirs, nes buvo abejonių, ar ir šis, šeštasis, tarptautinis medinių pučiamųjų instrumentų festivalis, įvyks… O kaip tokiomis, galima sakyti, ekstremaliomis sąlygomis, dirbo jo rengėjai? Ar nebuvo minčių visko atsisakyti? Praėjus porai savaičių šito paklausėme jo iniciatorių Darių KLIŠĮ. Taigi – jo atsakymai į klausimus bei pamąstymai apie šių dienų situaciją. – Kas ...
  • Kiekviena diena – naujas iššūkis

    2020-11-18Kiekviena diena – naujas iššūkis
    Vienas numalšintas kovos su koronavirusu etapas jau praeityje, tačiau šiandien, pradėjus itin sparčiai augti užsikrėtimų skaičiui, Lietuvoje griežtinamos karantino sąlygos, o pasaulio šalys, siekdamos apsisaugoti, užveria sienas, įveda komendanto valandas ir skelbia karantinus. Apie tai, kaip šiuo metu sekasi ir kokia didžiausia grėsmė kyla medicinos įstaigoms, pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK) Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Svetikas. Situacija keičiasi kasdien Visoje šalyje šiuo metu situacija yra gan įtempta, nes užsikrėtimų atvejų kiekiai didėja ir piliečiai vis labiau bijo užsikrėsti koronavirusu. Tačiau kiekvienas pirmiausia galvojame apie save ir savo šeimą, o juk medikai ir kiti sveikatos priežiūros įstaigų ...
  • Smulkiems ir vidutiniams ūkiams atiteko didžioji paramos dalis

    2020-11-18Smulkiems ir vidutiniams ūkiams  atiteko didžioji paramos dalis
    Šiais metais ypatingas dėmesys skirtas smulkiems šeimos ir vidutiniams ūkiams bei jauniesiems ūkininkams paremti. Daugeliui tai tapo galimybe modernizuoti ar net išsaugoti savo ūkius. Parama užaugino ūkį Norintieji modernizuoti ūkius šiemet aktyviai naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritimi „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) informuoja, kad iki spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. Eur paramos lėšų. Šilalės r. ūkininkaujantis Aivaras Tamošaitis sako, kad dėl paramos užaugo jo gyvulininkystės ūkis. Pateikęs paraišką pagal veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, A. Tamošaitis savo ...
  • Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?

    2020-11-18Belaidis interneto tinklas (Wi-Fi) namuose: kaip užtikrinti saugumą?
    Ar žinote, kad slaptažodis saugo ne tik jūsų elektroninio pašto dėžutę, paskyrą socialiniame tinkle, bet ir visą belaidį (Wi-Fi) tinklą namuose? Dalis interneto vartotojų turbūt negalėtų pasakyti savo namų belaidžio tinklo maršrutizatoriaus slaptažodžio. Bet ne dėl prastos atminties. Žmonės tiesiog naudoja gamyklinį slaptažodžio variantą – tą patį, kuris buvo įvestas ir nepakeistas, kai namuose buvo sukurta galimybė naudotis belaidžiu internetu. Įspėja apie pažeidžiamumą Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos įspėja, kad gamyklinį slaptažodį būtina pakeisti į stipresnį, nes gamykloje įrangai suteiktas slaptažodis yra labai pažeidžiamas. Maršrutizatoriaus pažeidžiamumu lengvai gali pasinaudoti kibernetiniai nusikaltėliai. Alytuje gyvenantis 71 metų Algirdas sako, kad belaidį ...
  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau domėtis uogininkyste. ,,Ant bangos“ buvo šilauogės. Tada jos nebuvo dažnos ant vartotojų stalo, o jų auginimas skambėjo gana patraukliai ir egzotiškai. Šia idėja pasidalijau su ...