Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus.

Loreta TUMELIENĖ

Asfaltas degalinės savininkui?

Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes važiuojant magistrale „Via Baltica“ nuo Marijampolės į degalinę įvažiavimo nėra. Norint patekti į jos teritoriją, tenka sukti senu Kauno keliu ir važiuoti per Kantališkių kaimą. Tad ne vienas skaitytojas, pamatęs išasfaltuotą gatvę link verslo įmonių, pagalvojo, kad kelio kapitalinis remontas padarytas ir asfaltas paklotas tik dėl privačių verslo interesų.

Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, čia jokio kriminalo, kad ir kaip jo kai kas norėtų, nėra. Paprasčiausiai vykdant magistralės Kaunas–Marijampolė rekonstrukciją ir projektavimą, degalinė buvo nuskriausta. Kelio savininkas, Lietuvos automobilių Kelių direkcija, buvo žadėjusi, jog šio magistralinio kelio jungiamasis kelias bus sujungtas su regiono keliu Marijampolė–Kaunas. Tačiau pažadai nebuvo ištesėti. Įvyko taip, kad degalinė liko atskirta nuo klientų, o patekimas į ją ir UAB „Stateta“ valdomas žemes, apribotas. Dėl to UAB „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas kreipėsi į Kelių direkciją. Taisydama šią situaciją, Susisiekimo ministerija skyrė 120 tūkst. tikslinių lėšų Kantališkių kaimo Lakštingalų gatvės keliui įrengti ir asfaltuoti. Privatūs asmenys padovanojo dalį savo sklypų žemės keliui nutiesti, nes tai regioninės svarbos kelias. Visos procedūros buvo pradėtos 2018 metais, projektavimas – 2019-aisiais. Anot kelininkų, dokumentų rengimas – ilgas darbas, todėl kelio remontas ir nusitęsė iki 2020-ųjų metų pabaigos.

Kelio remontas padarytas tvarkingai, griovių apželdinimui panaudota hidrosėja.

Kodėl kelių metrų atkarpa liko be asfalto?

Lakštingalų gatvės gyventojai ir pro šalį važiuojantys miestelėnai negalėjo atsistebėti, kad visa gatvė išasfaltuota, o penkių–dešimties metrų kelio atkarpa palikta netvarkyta, neasfaltuota. „Nejaugi pritrūko asfalto ar laiko“? – retoriškai klausė gyventojai.

Šią atkarpą jau remontuojančios ir asfaltą kloti besiruošiančios UAB „Kelranga“ vadovas Algirdas Brazys paaiškino, kad atkarpa Lakštingalų gatvėje liko netvarkyta ne dėl kelininkų kaltės, o dėl įstatymo dviprasmybių. Lakštingalų gatvės savininkas – Marijampolės savivaldybės administracija, tačiau toji nedidelė atkarpa, kuri susikerta su krašto keliu Marijampolė–Kaunas, yra kelio apsauginėje zonoje ir priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Savivaldybės administracija neturi teisės atlikti darbų svetimoje nuosavybėje. „Tai tas pats, kaip eitum į kito gyventojo kiemą ir darytum kažkokius ten darbus“, – aiškino A. Brazys.

Be to, pasak „Kelranga“ vadovo, Lakštingalų gatvės remontas daug paprastesnis, nes tokie darbai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Apsauginei kelio zonai keliami daug griežtesni reikalavimai, nes tai jau ypatingas statinys, tad privalo būti atskiras projektas. „ Tam kelių kvadratų gabaliukui išasfaltuoti reikia specialaus projekto, statybų leidimo ir visų kitų procedūrų. Mes visi suprantame, kad tai įstatymo absurdas. Kelių direkcija skiria pinigus gatvės asfaltavimui, bet Savivaldybė negali naudoti tų lėšų Kelių direkcijos turtui pagerinti“. Anot UAB „Kelranga“ vadovo, tokių nesuremontuotų atkarpų dėl šio dviprasmiško įstatymo Lietuvoje šiais metais liko daug.

Vis dėlto merui Povilui Isodai pavyko susitarti su Kelių direkcija. Ši atkarpa bus asfaltuojama šiemet, jau paruošti pagrindai, trūksta tik skaldos ir asfalto. A. Brazys, atsakydamas į gyventojų pastabas, kodėl ta atkarpa dar neišlyginta, paaiškino, kad yra darbai, kurie atliekami prieš pat asfaltavimą.

Žmonėms sunku suvokti, kodėl kelių metrų atkarpa palikta neremontuota.

Tam davė, o tam neliko?

Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi skaitytoja piktinosi nelygybe. Anot jos, vienur dešimties metrų įvažiavimas išasfaltuotas net į tuščius laukus, o vienas gyventojas, kurio sodyba tolėliau, apskritai paliktas be asfalto.

Pasak UAB „Kelranga“ direktoriaus A. Brazio, įvažos pagal projektą daromos ir ten, kur nėra gyvenamųjų namų, bet suformuoti sklypai. Matyt, ten, kur padaryta įvaža į laukus, pagal projektą yra sklypas.

Mero P. Isodos teigimu, visi darbai Lakštingalų gatvėje daryti pagal projektą, be jokių išimčių. Asfaltas klotas iki automobilių dirbtuvių, nes toliau kelias veda į negyvenamą apleistą sodybą ir žemės ūkio laukus, todėl netikslinga leisti valstybės lėšas ir asfaltuoti kelią į laukus.

Kelią Lakštingalų gatvėje rekonstravusios ir asfaltą klojusios UAB „Alkesta“ darbų vadovas R. Šuminas, „Suvalkiečiui“ patvirtino, kad visi remonto darbai daryti laikantis projekto ir technologinių reikalavimų. Kelio remonto darbus kelis kartus tikrino komisija, bandymus darė samdomos laboratorijos, atsižvelgta į jų pastabas, kai kur ir perdaryta. Po pakartotinių tyrimų ir darbų buvo gautas leidimas tęsti darbus. Tad statybos darbų vadovui sunkiai suvokiami žmonių priekaištai, kad kažkas padaryta negerai, kažkas neįvažiavo į kiemus.

R. Šuminas paaiškino, kad kelio šlaitų dirvožemis apdirbtas hidrosėja. Taip išvengiama sėklų išpustymo, išplovimo, išlyginto dirvožemio erozijos. Ši technologija nepamainoma tokiose vietose, kur lyjant lietui susidaro dideli nutekančio vandens upeliai. Toks būdas taip pat leidžia sėti veją ir vėlų rudenį, kuomet tradiciniam sėjimui jau per vėlu. Visoms vejos sėkloms nespėjus sudygti iki šalnų, susiformavusi plėvelė ir toliau atlieka savo funkcijas, laikydama sėklas vietoje iki pavasario, kuomet jos toliau gali dygti.

Gyventojai piktinosi, kad įvažos išasfaltuotos net į laukus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama

    2020-11-07Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Plės ir didins rūšiavimo bei sandėliavimo plotus Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, ...
  • Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą

    2020-11-06Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą
    Penktadienį atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė Marijampolėje, esanti adresu Šaulių g. 37. Rekonstrukcijos metu buvo padidintas parduotuvės prekybinis plotas, išplečiant tam tikrus prekių skyrius – taip siekiama pirkėjams pasiūlyti didesnę prekių įvairovę ir didesnę pasiūlą. Parduotuvės atnaujinimui prekybos tinklas skyrė apie 900 tūkst. eurų. Parduotuvėje buvo praplėstas daržovių skyrius, taip pat išplėstas bakalėjos prekių, gėrimų asortimentas. Atliepiant pirkėjų poreikius ir lūkesčius, jiems bus pasiūlytas gausesnis šviežios produkcijos – šviežios mėsos, žuvies, konditerijos – pasirinkimas. Kokybę ir šviežumą vertinantys klientai galės įsigyti vietoje kepamų duonos ir bandelių, taip pat vietoje rūkytų mėsos gaminių. „Iki“ parduotuvėse norime pasiūlyti gausų pasirinkimą, todėl atsakingai formavome prekių ...
  • Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys

    2020-11-06Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys
    Rita LIŽAITYTĖ Kokybiškų, puikaus, suderinto skonio patiekalų galima paskanauti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nedidelėje, tačiau jaukioje Kalvarijoje stilingais, šiuolaikiškais ir puikaus skonio patiekalais gyventojus jau kelerius metus stebina kavinė „Trobiai“. Paragauti gero maisto į Kalvariją plūsta ne tik šios, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai. Didžiausi nuopelnai tenka Daivai Janušauskaitei – „Trobių“ kavinės koncepcijos sumanytojai ir meniu sudarytojai. Tačiau maisto kokybe ir patiekalų skoniu „Trobiuose“ rūpinasi ne tik ji, bet ir virtuvėje plušančios šešios moterys. Minint Tarptautinę virėjų dieną Daiva joms dėkojo už atsakomybę, darbštumą, kruopštumą ir kūrybiškumą. Mat virėjų idėjos ir sumanymai „Trobiuose“ visada laukiami, išbandomi ir dažnai įgyvendinami. Visi darbuotojai – ...
  • „Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau

    2020-11-04„Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau
    Neseniai Marijampolėje duris atvėrę „Gero masažo namai“ spinduliuoja prabanga ir dvelkia ramybe. Čia laukiamas kiekvienas, norintis nors trumpam atitrūkti nuo kasdienybės, skirti laiko sau, atgaivinti ir palepinti kūno ar veido odą pažangiausiomis procedūromis ar tiesiog pasimėgauti atpalaiduojančiu masažu, jaukiai įsitaisius vandens lovoje. Salono įkūrėja Laura Rimavičienė versle, susijusiame su grožiu, – ne naujokė. Prieš šešerius metus, baigusi medicinos studijas ir pajutusi, kad pasirinkta reabitologo specialybė jai neteikia džiaugsmo, moteris pasinėrė į žmogaus gražinimo subtilybes. Pradėjusi nuo paprastų masažų, Laura intensyviai gilinosi į naujausias technikas, domėjosi pažangiausia įranga. Labiausiai ją sudomino amerikiečių produkcija. Apie ją rinkosi informaciją ir per porą pastarųjų metų ...
  • Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms

    2020-11-04Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms
    Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bankų klientams sukčiai per pirmą šių metų pusmetį pridarė žalos už maždaug 2,2 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir telefoninių, ir kibernetinių sukčių atakomis padaryta žala. Pastarųjų aktyvumas per pandemiją ypač išaugo, nes elektroninėje erdvėje ėmėme praleisti kaip niekada daug laiko. Be to, atsirado jautri COVID-19 tema, kurią nusikaltėliai puikiai išnaudoja.Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius dr. Rytis RAINYS sako, kad paniškai bijoti kibernetinių atakų ir dėl to vengti elektroninės erdvės nereikėtų, tačiau kad atakos egzistuoja, o sukčiai veikia itin aktyviai ir rafinuotai, žinoti būtina. Atsižvelgiant į tai kibernetinio saugumo specialistas pataria būti budriems ir ...
  • Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą

    2020-11-04Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą
    Jei manote, kad specialistų perspėjimai apie kibernetinius išpuolius tėra pramanai ar perdėtas rūpestis elektroninės erdvės saugumu, kraštietės „TV pagalbos“ žurnalistės, „X faktoriaus“ dalyvės Gerdos Žemaitės patirtis įrodo, kad kibernetiniai sukčiai yra kuo tikriausi, o jų veiksmai – labai skaudūs. Prieš porą savaičių programišiai užgrobė moters socialinio tinklalapio „Instagram“ paskyrą, kurioje ji yra subūrusi 43 tūkstančių sekėjų komandą. Po poros savaičių G. Žemaitė savo paskyrą atgavo, tačiau tam prireikė ne tik daug kantrybės, bet ir specialistų pagalbos. Viskas – dėl skubėjimo Nemaloni situacija Gerdai nutiko spalio 14 dieną, kai gavusi neva „Instagram“ administracijos siųsta žinutę su perspėjimu apie atliktą „Instagram“ taisyklių pažeidimą ir ...
  • Vaizdo ir garso įrašų klastotės gali ir stulbinti, ir šiurpinti

    2020-11-04Vaizdo ir garso įrašų klastotės gali ir stulbinti, ir šiurpinti
    Žiūrite, ir netikite savo akimis. Vaizdo siužete Amerikos garsenybė staiga užtraukia rusišką dainelę. Tik po kurio laiko suprantate, kad vaizdas yra pakeistas ir suklastotas pasitelkus šiuolaikines technologijas. Tokios sintetinės vaizdo klastotės angliškai yra vadinamos „deepfake“. Kol kas ši „deepfake“ technologija dažniausiai naudojama pramoginiais tikslais, tačiau kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad sintetinės vaizdo klastotės gali būti panaudojamos ir piktais kėslais – siekiant apgauti, suklaidinti ir net supriešinti visuomenę. Vaizdo klastotei sukurti pakanka poros šimtų konkretaus asmens nuotraukų. Suklastoja ne tik veidą Kalbėdamas apie vaizdo klastotes programuotojas ir dizaineris Jonas Lekevičius neretai vartoja „skaitmeninės kaukės“ terminą. Anot jo, Lietuvoje ir pasaulyje tai yra ...
  • Kaltųjų paieškos: po rinkimų masiškai korona susirgo komisijų nariai

    2020-11-03Kaltųjų paieškos: po rinkimų masiškai korona susirgo komisijų nariai
    Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis šios savaitės vidury savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie atlikto COVID-19 testo rezultatą. Testas buvo neigiamas. Direktorius neslėpė simptomų nejutęs, nors vieną vakarą temperatūra buvo pakilusi iki 37. „Išsitirti nusprendžiau ne todėl, kad būčiau jautęsis blogai ar bijojęs šios ligos. Svarbiausias kirbantis klausimas buvo – ar yra bent menkiausia tikimybė, kad esu besimptomis ir galiu pernešti virusą kitiems, kurie galbūt paskui turės sveikatos problemų“, – teigė jis. Apie tai, kad susirgo COVID-19, šią savaitę drąsiai visuomenei pranešė Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorius Kęstas Spūdys. Tikrai nevadintume to reklama. Greičiau atsakomybe saugoti kitus. Siaučiant koronavirusui, kurio mes ...
  • Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu

    2020-11-03Baltarusijoje protestai pasižymi taikingumu
    Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė JAKNIŪNAITĖ sutiko pakomentuoti padėtį Baltarusijoje ir atsakyti į „Suvalkiečio“ klausimus.   – Koks Rusijos vaidmuo įvykiuose Baltarusijoje?– Žinoma, kad Rusija daro didelę įtaką Baltarusijai, ši yra labai stipriai priklausoma ekonomiškai, o iš to seka – ir politiškai nuo Rusijos. Buvo net sudaryta vadinamoji sąjunginė Rusijos-Baltarusijos valstybė, nors ji realiai niekada neegzistavo.Visgi panašu, kad Rusija nesitikėjo, jog rinkimai įvyks taip nesėkmingai Lukašenkai, ir nebuvo pasiruošusi tokiam scenarijui. Iš dalies ir dėl to, kad pats Lukašenka labai savotiškai elgėsi per priešrinkiminį laikotarpį: kalbėjo, kad gyventojai už jį turi balsuoti, nes tik jis ...
  • Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas

    2020-10-31Parama investicijoms padės stiprinti pozicijas
    Nuo lapkričio 2 iki gruodžio 18 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) paramos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ja siekiama didinti ūkių gyvybingumą ir visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Parama jau pasinaudojusi ūkininkė Agnė Alksnė įžvelgia ne vieną privalumą: nuo augančio darbo našumo iki aplinkos saugojimo. Užteko ir traktoriui, ir kultivatoriui, ir sėjamajai Netoli Palangos, Klaipėdos rajono Peskojų kaime, ne vienus metus ūkininkaujanti A. Alksnė turi mišrų ūkį: jame augina ir peni pieninius bulius, taip pat tam, kad parduotų, augina kviečius, miežius, pupas. ...
  • Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais

    2020-10-31Kurti išmanų ūkį padeda bendradarbiavimas su mokslininkais
    Nuo metų pradžios iki pabaigos priimamos paraiškos gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) instrumentas, kuriuo siekiama našesnio ir tvaresnio žemės ūkio, nėra privalomas Europos Sąjungos šalims narėms, tačiau Lietuva numatė įgyvendinti EIP iniciatyvą, siekdama paskatinti glaudesnį mokslo, ūkininkų ir konsultavimo institucijų bendradarbiavimą kuriant inovacijas ir bendrus sprendimus, padedančius spręsti ūkininkavimo problemas žemės bei miškų ūkio sektoriuose. Tikslas – augalų kokybė Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmai (toliau – ŽŪR) sudarė EIP veiklos grupę kartu su UAB „Art21“ bei ūkininkais ir įgyvendino projektą ...
  • Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta

    2020-10-31Grėsmė galutinai neišvengta, tačiau prislopinta
    Praėjusių metų pabaigoje pasirodžiusios pirmosios žinios apie Kinijoje pradėjusį sklisti virusą pamažu pasėjo nerimo daigą kone kiekvieno pasaulio piliečio širdyse. Vasario mėnesio pabaigoje koronavirusas pasiekė ir Lietuvą ir iki šiol joje siaučia.Apie tai, kaip sekėsi ir sekasi Lietuvai, lyginant su kitomis šalimis, ir kokie pagrindiniai veiksmai lėmė tai, kad didžioji pasaulinės pandemijos grėsmės banga mus aplenkė, pasakoja Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida ZURLYTĖ. Karantino privalumai, kovojant su virusuKovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią ...
  • Mokykloms paskirti pinigai skaitmeninėms priemonėms įsigyti

    2020-10-31Mokykloms paskirti pinigai skaitmeninėms priemonėms įsigyti
    Pavasarį užklupus pandemijai ir mokykloms pradėjus dirbti nuotoliniu būdu, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija mokyklas skubiai aprūpino papildomais nešiojamaisiais ir planšetiniais kompiuteriais. Taip pat nuspręsta pačioms mokyklos suteikti daugiau finansinių galimybių įsigyti kuo daugiau skaitmeninio ugdymo priemonių – ir įrangos, ir užduočių – kurios gali būti naudojamos ne tik nuotoliniam mokymui, bet ir dirbant įprastai. Tam papildomai skirta 14 mln. Eur, arba 8 kartus daugiau nei būdavo skiriama iki šiol. Papildomos lėšos, kurias galima naudoti iki šių metų pabaigos, jau paskirstytos visoms Lietuvos savivaldybėms. Tai pirmoji dalis. Už jas mokyklos arba jų steigėjos savivaldybės gali įsigyti papildomai kompiuterių ir įrangos, skaitmeninių ...
  • Kas yra sraigtiniai poliai?

    2020-10-30Kas yra sraigtiniai poliai?
    Tam, kad statybų projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, prireiks daugybės įvairių elementų ir vienu iš jų dažnai tampa sraigtiniai poliai. Kas yra sraigtiniai poliai, žino visi, kurie susiduria su statybų industrija, tačiau ne visi pastebi, kaip šis elementas teigiamai veikia bendrą statybos darbų sąmatą, t.y., užtikrina, kad ji bus šiek tiek kuklesnė, nei, tarkime, naudojant betoninius polius. Taigi, jei ir jūs esate vienas iš tų, kuris žino, kas yra sraigtiniai poliai, tačiau negalėtų pateikti atsakymo į klausimą, kaip ir kuo jie prisideda prie kuklesnių skaičių sąmatoje, pats metas susipažinti su svarbiais faktais. Galima atsisakyti žemės kasimo, formavimo bei aplinkos tvarkymo darbų Poliai ...
  • O jei ne Vincas Šlekys? (Istorijos kontekste)

    2020-10-28O jei ne Vincas Šlekys? (Istorijos kontekste)
    Žinoma, pasaulis nebūtų sugriuvęs ir didieji istorijos virsmai nebūtų buvę kitokie. Bet šiandien, minėdami 150-ąją jo gimimo sukaktį, tikrai galime teigti: jo indėlis į mūsų kultūrą, lietuvybės puoselėjimą, šio krašto identiteto išsaugojimą sunkiai pervertinamas. „…knygnešys, slaptos „Sietyno“ draugijos lietuviškai spaudai platinti vienas iš steigėjų ir jos vadovas, Tilžės ir JAV lietuviškų laikraščių bendradarbis ir leidėjas, publicistas, grožinės literatūros vertėjas ir leidėjas, Miko Petrausko operečių libretų autorius, tautosakos rinkėjas, muziejininkas. Trisdešimt metų (1896–1926) gyveno JAV, į kurias pabėgo nuo rusų žandarų persekiojimo, o 1946 metais – vėlgi rusų – išvežtas į Sibirą, kur ir mirė“. Taip taupiai kitas mūsų krašto šviesuolis ...