Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus.

Loreta TUMELIENĖ

Asfaltas degalinės savininkui?

Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes važiuojant magistrale „Via Baltica“ nuo Marijampolės į degalinę įvažiavimo nėra. Norint patekti į jos teritoriją, tenka sukti senu Kauno keliu ir važiuoti per Kantališkių kaimą. Tad ne vienas skaitytojas, pamatęs išasfaltuotą gatvę link verslo įmonių, pagalvojo, kad kelio kapitalinis remontas padarytas ir asfaltas paklotas tik dėl privačių verslo interesų.

Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, čia jokio kriminalo, kad ir kaip jo kai kas norėtų, nėra. Paprasčiausiai vykdant magistralės Kaunas–Marijampolė rekonstrukciją ir projektavimą, degalinė buvo nuskriausta. Kelio savininkas, Lietuvos automobilių Kelių direkcija, buvo žadėjusi, jog šio magistralinio kelio jungiamasis kelias bus sujungtas su regiono keliu Marijampolė–Kaunas. Tačiau pažadai nebuvo ištesėti. Įvyko taip, kad degalinė liko atskirta nuo klientų, o patekimas į ją ir UAB „Stateta“ valdomas žemes, apribotas. Dėl to UAB „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas kreipėsi į Kelių direkciją. Taisydama šią situaciją, Susisiekimo ministerija skyrė 120 tūkst. tikslinių lėšų Kantališkių kaimo Lakštingalų gatvės keliui įrengti ir asfaltuoti. Privatūs asmenys padovanojo dalį savo sklypų žemės keliui nutiesti, nes tai regioninės svarbos kelias. Visos procedūros buvo pradėtos 2018 metais, projektavimas – 2019-aisiais. Anot kelininkų, dokumentų rengimas – ilgas darbas, todėl kelio remontas ir nusitęsė iki 2020-ųjų metų pabaigos.

Kelio remontas padarytas tvarkingai, griovių apželdinimui panaudota hidrosėja.

Kodėl kelių metrų atkarpa liko be asfalto?

Lakštingalų gatvės gyventojai ir pro šalį važiuojantys miestelėnai negalėjo atsistebėti, kad visa gatvė išasfaltuota, o penkių–dešimties metrų kelio atkarpa palikta netvarkyta, neasfaltuota. „Nejaugi pritrūko asfalto ar laiko“? – retoriškai klausė gyventojai.

Šią atkarpą jau remontuojančios ir asfaltą kloti besiruošiančios UAB „Kelranga“ vadovas Algirdas Brazys paaiškino, kad atkarpa Lakštingalų gatvėje liko netvarkyta ne dėl kelininkų kaltės, o dėl įstatymo dviprasmybių. Lakštingalų gatvės savininkas – Marijampolės savivaldybės administracija, tačiau toji nedidelė atkarpa, kuri susikerta su krašto keliu Marijampolė–Kaunas, yra kelio apsauginėje zonoje ir priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Savivaldybės administracija neturi teisės atlikti darbų svetimoje nuosavybėje. „Tai tas pats, kaip eitum į kito gyventojo kiemą ir darytum kažkokius ten darbus“, – aiškino A. Brazys.

Be to, pasak „Kelranga“ vadovo, Lakštingalų gatvės remontas daug paprastesnis, nes tokie darbai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Apsauginei kelio zonai keliami daug griežtesni reikalavimai, nes tai jau ypatingas statinys, tad privalo būti atskiras projektas. „ Tam kelių kvadratų gabaliukui išasfaltuoti reikia specialaus projekto, statybų leidimo ir visų kitų procedūrų. Mes visi suprantame, kad tai įstatymo absurdas. Kelių direkcija skiria pinigus gatvės asfaltavimui, bet Savivaldybė negali naudoti tų lėšų Kelių direkcijos turtui pagerinti“. Anot UAB „Kelranga“ vadovo, tokių nesuremontuotų atkarpų dėl šio dviprasmiško įstatymo Lietuvoje šiais metais liko daug.

Vis dėlto merui Povilui Isodai pavyko susitarti su Kelių direkcija. Ši atkarpa bus asfaltuojama šiemet, jau paruošti pagrindai, trūksta tik skaldos ir asfalto. A. Brazys, atsakydamas į gyventojų pastabas, kodėl ta atkarpa dar neišlyginta, paaiškino, kad yra darbai, kurie atliekami prieš pat asfaltavimą.

Žmonėms sunku suvokti, kodėl kelių metrų atkarpa palikta neremontuota.

Tam davė, o tam neliko?

Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi skaitytoja piktinosi nelygybe. Anot jos, vienur dešimties metrų įvažiavimas išasfaltuotas net į tuščius laukus, o vienas gyventojas, kurio sodyba tolėliau, apskritai paliktas be asfalto.

Pasak UAB „Kelranga“ direktoriaus A. Brazio, įvažos pagal projektą daromos ir ten, kur nėra gyvenamųjų namų, bet suformuoti sklypai. Matyt, ten, kur padaryta įvaža į laukus, pagal projektą yra sklypas.

Mero P. Isodos teigimu, visi darbai Lakštingalų gatvėje daryti pagal projektą, be jokių išimčių. Asfaltas klotas iki automobilių dirbtuvių, nes toliau kelias veda į negyvenamą apleistą sodybą ir žemės ūkio laukus, todėl netikslinga leisti valstybės lėšas ir asfaltuoti kelią į laukus.

Kelią Lakštingalų gatvėje rekonstravusios ir asfaltą klojusios UAB „Alkesta“ darbų vadovas R. Šuminas, „Suvalkiečiui“ patvirtino, kad visi remonto darbai daryti laikantis projekto ir technologinių reikalavimų. Kelio remonto darbus kelis kartus tikrino komisija, bandymus darė samdomos laboratorijos, atsižvelgta į jų pastabas, kai kur ir perdaryta. Po pakartotinių tyrimų ir darbų buvo gautas leidimas tęsti darbus. Tad statybos darbų vadovui sunkiai suvokiami žmonių priekaištai, kad kažkas padaryta negerai, kažkas neįvažiavo į kiemus.

R. Šuminas paaiškino, kad kelio šlaitų dirvožemis apdirbtas hidrosėja. Taip išvengiama sėklų išpustymo, išplovimo, išlyginto dirvožemio erozijos. Ši technologija nepamainoma tokiose vietose, kur lyjant lietui susidaro dideli nutekančio vandens upeliai. Toks būdas taip pat leidžia sėti veją ir vėlų rudenį, kuomet tradiciniam sėjimui jau per vėlu. Visoms vejos sėkloms nespėjus sudygti iki šalnų, susiformavusi plėvelė ir toliau atlieka savo funkcijas, laikydama sėklas vietoje iki pavasario, kuomet jos toliau gali dygti.

Gyventojai piktinosi, kad įvažos išasfaltuotos net į laukus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Tikslas – atskleisti gamtos grožį

    2020-09-23Tikslas – atskleisti gamtos grožį
    Išmaniųjų technologijų sprendimai svarbūs ne tik pramonėje ar viešajame sektoriuje. Vis daugiau jų panaudojama kiekvieno žmogaus buityje, gyvenamojoje aplinkoje. Pastaruoju metu ypač daug dėmesio skiriama gamtos išsaugojimui, jos puoselėjimui. Žmonėms gamtos grožis sukelia nuostabą ir pasigėrėjimą, skatina kūrybiškumą ir, be abejo, norą gražia aplinka gėrėtis kasdien. Vieni tam atiduoda visas jėgas, bando, daro, griauna ir vėl iš naujo stato, kol galiausiai kreipiasi į profesionalus, kurie ne tik įgyvendina svajonę, bet ir įdiegia naujausias technologijas, taip palengvindami šeimininkų ateitį. Tiesa, ne kiekvienas gali sau leisti įsirengti šiuolaikišką šildymo sistemą, kuri ne tik namo vidų apšildo, bet ir nuo kiemo trinkelių sniegą ...
  • Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)

    2020-09-23Žmonės supranta naudą, kurią duoda aplinka (Eksperto komentaras)
    Vis daugiau žmonių susidomi naujomis technologijomis, aplinkos tvarkymo ir priežiūros galimybėmis, labiausiai dėmesį kreipdami į kokybę, stilių. Nors dažniausiai madas diktuoja sostinės gyventojai, bet nuo jų neatsilieka ir marijampoliečiai. Kokios yra gyvenamosios aplinkos gražinimo galimybės, pasakoja UAB „Aplinkotvarkos servisas“ kūrybos vadovas Karolis DVYLYS. Debesyse valdoma sistema Kai karštomis, sausomis vasaromis nurunda ilgai puoselėta veja, žmonės vis dažniau pagalvoja apie išmaniąją laistymo sistemą, kuri prijungiama prie individualių tinklų ir valdoma nuotoliniu būdu. Tokia sistema integruota vadinamuose debesyse, valdoma ir atnaujinama internetu. Įdiegta modernizuota programa, kuri nuolat, keletą kartų per metus, atnaujinama. Sistema unikali tuo, kad jungiama prie artimiausios metrologinės stoties. Taigi internetu online režimu ...
  • Diena prasideda ir pasibaigia baseine

    2020-09-23Diena prasideda ir pasibaigia baseine
    Tarpučių kvartale Gintauto Kavaliausko namai išsiskiria ne tik įspūdingais pastatų skliautais, bet ir kieme įrengtu puikiu baseinu, natūraliai įsikomponavusiu išpuoselėtoje teritorijoje. Gintautas prisipažino, kad šis, apie arą užimantis, baseinas jau trečias: – Pirmi du, trumpai šnekant, nepavyko. O taip norėjosi pigiau įsirengti vandens telkinį, kuriame ne tik paplaukioti galėtum, bet ir vaizdas būtų akiai malonus, ir jo priežiūra nebūtų sudėtinga, – sako jis. Po dviejų bandymų, trečią kartą įrengti baseiną kieme šeimininkas patikėjo profesionalams. Į kauniečių paruoštą projektą Marijampolės „Aplinkotvarkos serviso“ meistrai pažiūrėjo kūrybingai ir įrengė tokią oazę, kuri džiugina ir vandens gaiva, ir gražia aplinka. Prisimindamas prieš beveik septynerius metus vykusius darbus, Gintautas ...
  • Naujovės palengvina kasdienybę ir sukuria šventę

    2020-09-23Naujovės palengvina kasdienybę ir sukuria šventę
    Graži namų aplinka pirmiausia krenta į akis. Pasižvalgęs atidžiau neatsistebi žmonių išradingumu, meniškais sumanymais, sugebėjimu ją skoningai sutvarkyti, nepriekaištingai prižiūrėti. Apmaudu būna, kai pritrūksti tam laiko ir ilgai puoselėtą grožį sugadina, atrodytų, tokia smulkmena, kaip veja. Mokolų kaime gyvenantis Gintautas Statkevičius prisipažįsta, kad prieš ketverius metus patiems pradėjus tvarkyti apleistą sklypą nelabai sekėsi. – Labiausiai erzino neišvaizdi veja, o kai ji negraži, ir namas neatrodo gražus, ir visa aplinka neišvaizdi. Nors vandens sočiai – čia pat Šešupė, bet 20 arų pievą palaistyti, nupjauti atimdavo nemažai laiko. Būdavo laistyk nelaistęs, bet vis tiek karštą vasarą žolė išdegdavo, paruduodavo. Norėjosi, kad būtų ir ...
  • Vakar buvo žemė, o šiandien – veja

    2020-09-23Vakar buvo žemė,  o šiandien – veja
    Kaip greitai keičiasi aplinka, naudojant šiuolaikišką apželdinimo būdą – ritininės vejos sodinimą, įsitikinome besidairydami po vieno individualaus namo teritoriją, kur darbininkai sparčiai ant išlygintos žemės tarsi kiliminę dangą klojo vejos lakštus, sodino visžalius augalus. „Aplinkotvarkos serviso“ vyrai dirbo išties greitai, nes atvežtą ruloninę žolę laikyti ant padėklų daugiau kaip porą dienų nepatartina, gali nukentėti jos kokybė, pradėti šusti, gelsti. Po toną 200 kilogramų sveriančios žolės paletės marijampoliečiams atvežtos iš Anykščių, kur vejų sėklų mišiniai parinkti pagal mūsų klimatines sąlygas, kad ir augtų gražiai, ir prižiūrėti ją būtų nesunku. Žolė natūraliame grunte auginta mažiausiai 12 mėn., po to su velėna nuimta ...
  • Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį

    2020-09-23Rašytojas savo kailiu pajuto kibernetinių užpuolikų smūgį
    Kibernetiniai nusikaltėliai turi 101 priežastį kėsintis į jūsų kompiuterį, paskyrą, duomenis. Todėl didžiausia klaida – galvoti, kad esate niekam neįdomus. „Ar esate aukštas valstybės pareigūnas, ar tik paprasta kaimo močiutė – kibernetiniai nusikaltėliai visada žino, kaip galėtų jumis pasinaudoti. Kita vertus, galbūt kažkam tiesiog nepatinka jūsų paskleista nuomonė ir mintys, tad virtualioje erdvėje siekiama jus nutildyti ir supančioti“, – teigia rašytojas, publicistas ir komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius, pats ne kartą susidūręs su kibernetiniais išpuoliais.„Pirmą kartą kibernetinių įsilaužėlių taikiniu tapo mano elektroninio pašto dėžutė. Ėmiau gauti pranešimus, kad periodiškai pasikartoja atakos – kažkas iš Norvegijos vis bandė įsilaužti 2014–2016 metais. Po ...
  • Žemės ūkio ateitis – kooperatinė veikla

    2020-09-23Žemės ūkio ateitis – kooperatinė veikla
    Tikriausiai ne veltui teigiama, jog vienybėje – stiprybė. Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas Jonas Kuzminskas tvirtino, jog kooperatyvai – didžiulė jėga, tereikia, kad jų Lietuvoje būtų daugiau ir stipresnių. Įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kooperatyvams skiriamas ypatingas dėmesys – ne tik specialiai jiems skirtos priemonės, bet ir tam tikros privilegijos. Aibė privalumųKaip pasakojo pienininkų kooperatyvo valdybos pirmininkas, ŽŪKB „Pieno gėlė“ apima smulkius ir stambesnius pieno ūkius, kurie patys tvarkosi, patys priima sprendimus, nustato kainas. Anot jo, kooperatyvas buvo įregistruotas 2001 metų pavasarį. Iš pradžių buvo įsteigti du pieno surinkimo punktai – Virkšuose ir Žlibinuose. ...
  • Parduotuvės veidas – Pupa

    2020-09-21Parduotuvės veidas – Pupa
    Marijampolėje į zooparduotuvę „Ponas Taksas“ žmonės ateina ne tik dėl būtinų prekių savo augintiniams – šunims, katėms, žuvytėms, graužikams, netgi gyvatėms ir chameleonams, bet ir… pasikalbėti. Ne tiek su mandagiomis darbuotojomis Simona, Vaida, Evelina, Birute, Ramune, kiek su išskirtine jų kolege Pupa. Pupa – pusantrų metų Amazonės papūga – atėjusio ir pasisveikinusio žmogaus balsu jam atsako „Labą dieną“. Net sutrinki – iš kurgi tas balsas. Bet priėjus arčiau prie narvo, paukštis neprataria nė žodžio, o pradeda karstytis, laikydamasis už metalinių virbų, medinių laktų, virvių. Šnekink nešnekinęs – papūga tyli. Tačiau apsisukus nueiti vėl išgirsti: „Ką tu?“ – Pupa pirmiausia domisi naujais ...
  • „Suvalkijos vyturys“

    2020-09-19"Suvalkijos vyturys"
    Česlova JAKŠTYTĖ Iš knygos „Solveigos sodai“ * * * Jau regėjau ir skydą, ir šaulį. Ir žengiau už ribos – – – Jau klūpėjau prieš šitą pasaulį iš tikros pagarbos. Ir saulutę mylėjau, ir gėlę, ir žvaigždes danguje. Nors būtis ši ir turi šešėlį, visad šlovinau ją. Kaip aš mėgau miglos baltą šalį, smilgas, eglių ūgius… Ir, man rodės, su laumėm birželį vis braidžiau po rugius, po šilus, po sodus ir po sielą… Ir pamilus buvau – – – Ak, kaip švelniai kadais mėnesienai aš akis bučiavau! * * * Prieš lemtį klūpau aš klusniai. Bet gyvenu ne tuo – – – Sulūžo tamsūs akiniai – gerai, kad jau ruduo. Iš tolo dar gėlių dvasia aromatu atklys. Aukštų alėjų lajose slaptingas spindulys. Ir laumių verpalas plaukuos su laimėm, su ...
  • Česlova Jakštytė: pasivaikščiojimai po Solveigos sodus… (Naujos marijampoliečių knygos)

    2020-09-19Česlova Jakštytė: pasivaikščiojimai  po Solveigos sodus... (Naujos marijampoliečių knygos)
    Visai neseniai išėjo nauja Česlovos Jakštytės poetinės lyrikos knyga „Solveigos sodai“. Ją išleido leidykla „Piko valanda“.Česlova Jakštytė – marijampolietė poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Yra išleidusi aštuonias poezijos knygas ir vieną eseistikos rinkinį.„Solveigos sodai“ – dešimtoji autorės išleista knyga.Pirmo skyriaus, kuris vadinasi „Laiko labirintuose“, eilėraščių tematika labai įvairi – tai tarsi šimtais pavidalų pasirodantis gyvenimas. Antras rinkinio skyrius – „Ką šnabžda šamanė širdis…“. Tai, pasak autorės, intymiausios lyrikos lankos. Antros knygos dalies turinio esmę galima nusakyti taip: „Ir paskutinės rožės tau bylos, kad mylimas esi…“ Taigi tai – meilės lyrika. Eilėraščiai tarsi primena mums, kad meilė – varomoji gyvenimo jėga, ...
  • Prie laužo – muzika, arbata ir atjauta (Etnokultūros spalvos)

    2020-09-16Prie laužo – muzika, arbata ir atjauta (Etnokultūros spalvos)
    2007-aisiais Vekeriotiškės kaime (Šunskų sen.), ten, kur vykdavo ir trumpo filmo festivaliai „Baltas kluonas“ – Alenskų sodyboje, įvyko pirmasis dainuojamosios poezijos mylėtojų susibūrimas. Vienas didžiausių iniciatorių – Šunskų seniūnijos seniūnas Rimantas Lekeckas, pats neabejingas šiam žanrui, bei kiti geranoriškai šiai iniciatyvai pritarę žmonės. „Vakaras prie laužo“ – natūraliai atsirado ir išliko šis pavadinimas, nes iš tiesų būta ir laužo, kuris liepsnojo sodybos pakraštyje, pamiškėje. Jau kitais metais tai buvo labdaros renginys, kurio metu surinktos lėšos skiriamos VšĮ „Vytauto Kernagio fondas“, besirūpinančiai onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais. O dainuojamosios poezijos „virusas“ persimetė į Marijampolę ir tapo festivaliu „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. …Tų vakarų ...
  • Marijampolėje vėl skambėjo pravoslavų dvasinė muzika … (Kultūra be sienų)

    2020-09-16Marijampolėje vėl skambėjo pravoslavų dvasinė muzika ... (Kultūra be sienų)
    Pasiklausyti pravoslavų dvasinės muzikos Marijampolės muzikos mėgėjai turėjo progą jau trečius metus iš eilės. Tradicija kiekvienais metais organizuoti bažnytinio dainavimo festivalį prigijo Marijampolės tautinių mažumų klubo „Mozaika“ iniciatyva. Pirminis sumanymas buvo festivalį rengti rusakalbių šv. Velykų proga, todėl iki šiol jį vadinta „Velykų skambesiu“. Šiais metais dėl pandemijos teko keisti renginio laiką ir pavadinimą. Festivalis „Varpų skambesys“ vyko praėjusį šeštadienį Marijampolės meno mokyklos aktų salėje. Pravoslavų dvasinė muzika – turtas, kurį rusų tauta dovanoja pasauliui. Skamba ji bažnyčiose ir koncertų salėse, jos mėgėjų ratas gana platus. Tai – kerinti, didinga ir dvasinga muzika, kurta ne vieną tūkstantį metų… Ši muzika skirta ...
  • „Saulėračio“ galerijoje – „Atminties gijos“ (Kultūra be sienų)

    2020-09-16„Saulėračio“ galerijoje – „Atminties gijos“ (Kultūra be sienų)
    Taip savo kūrinių parodą pavadino JAV gyvenantis Audrius Plioplys – mokslininkas (vienas žinomiausių Amerikoje neurologų), gydytojas ir ryškus kūrėjas. Prieš porą metų jau turėjome progos susipažinti su jo netikėtomis fotografijų interpretacijomis Marijampolės kultūros centre vykusioje parodoje (po jos darbus padovanojo). Dabartinė 17 darbų ekspozicija į Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus „Saulėračio“ galeriją atkeliavo Lietuvos medicinos instituto bibliotekos dėka. Jau senokai paroda keliauja po Lietuvą, bet Marijampolei pasisekė išskirtinai: jos atidaryme dalyvavo ir pats autorius, į Lietuvą trumpam atvykęs darbiniais reikalais. A. Plioplio šaknys mūsų krašte – Plioplių kaime, nors jis gimė Kanadoje. Pats sako čia būdamas atrandąs paralelių su ...
  • …Ir daug daug dangaus (Periferija – ne provincija)

    2020-09-16...Ir daug daug dangaus (Periferija – ne provincija)
    Namukas, pirtelė, tvartelis, gyvulėlis, senutėlė obelis ar nuo metų naštos persikreipusi moterėlė – visi tarsi pasiklydę erdvėje, nes čia daug daug dangaus, kuris tarsi skaidraus krištolo gaubtas apglėbia visa tai. Gyvenimą: „Bulviasodis“, „Molinis tvartelis“, „Kieme su vištomis“, „Išleidžianti povą“, „Ravinti daržą“… Daug to mėlynumo – daug erdvės, kurioje tapytojo Jono Daniliausko paveikslų herojai gyvena ir dirba savo tokius kasdienius, atrodytų, paprastus, bet kai geriau suvoki – svarbiais (dailėtyrininkai vadina „magiškais“) ritualais virtusius darbus. Tas dangus – iš bekraščių Suvalkijos lygumų, nuo Lekėčių ir aplinkinių vietų Šakių rajone (čia šiemet septyniasdešimtmetį mininčio autoriaus gimtinė), jo apgaubti, saugomi geresnėse ar prastesnėse trobose ...
  • Alksninės kapinėms – 100 metų (Istorijos kontekste)

    2020-09-16
    Tikriausiai ne visi Alksninės parapijos gyventojai žino, kad šiemet mūsų kaimo kapinėms sukanka 100 metų. Paminklą, įamžinantį šią datą, aptikau atsitiktinai. Jame užrašyta: „Uršulė Venckevičaitė. Mirė 4 d. rugsėjo 1920 m. Gyveno 19 m. Pirmutinė ant šito kapinyno.“ Pasirodo, kad tai to paties pono Venckevičiaus, kurio dvare po karo daug metų veikė Alksninės mokykla, duktė… Dabar šiame „ramybės mieste“ jau šimtai vietinių ir tolimesnių kaimų žmonių rado sau poilsį, nes čia laidojami ir Kalvarijos, ir Vilkaviškio savivaldybių kaimų gyventojai. Nors paprastos šios kaimo kapinės, tačiau labai gražios, žmonių prižiūrimos, tvarkomos, pilnos gėlių. Malonu, kad jomis rūpinasi Vilkaviškio savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Bartninkų seniūnė ...