Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus.

Loreta TUMELIENĖ

Asfaltas degalinės savininkui?

Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes važiuojant magistrale „Via Baltica“ nuo Marijampolės į degalinę įvažiavimo nėra. Norint patekti į jos teritoriją, tenka sukti senu Kauno keliu ir važiuoti per Kantališkių kaimą. Tad ne vienas skaitytojas, pamatęs išasfaltuotą gatvę link verslo įmonių, pagalvojo, kad kelio kapitalinis remontas padarytas ir asfaltas paklotas tik dėl privačių verslo interesų.

Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, čia jokio kriminalo, kad ir kaip jo kai kas norėtų, nėra. Paprasčiausiai vykdant magistralės Kaunas–Marijampolė rekonstrukciją ir projektavimą, degalinė buvo nuskriausta. Kelio savininkas, Lietuvos automobilių Kelių direkcija, buvo žadėjusi, jog šio magistralinio kelio jungiamasis kelias bus sujungtas su regiono keliu Marijampolė–Kaunas. Tačiau pažadai nebuvo ištesėti. Įvyko taip, kad degalinė liko atskirta nuo klientų, o patekimas į ją ir UAB „Stateta“ valdomas žemes, apribotas. Dėl to UAB „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas kreipėsi į Kelių direkciją. Taisydama šią situaciją, Susisiekimo ministerija skyrė 120 tūkst. tikslinių lėšų Kantališkių kaimo Lakštingalų gatvės keliui įrengti ir asfaltuoti. Privatūs asmenys padovanojo dalį savo sklypų žemės keliui nutiesti, nes tai regioninės svarbos kelias. Visos procedūros buvo pradėtos 2018 metais, projektavimas – 2019-aisiais. Anot kelininkų, dokumentų rengimas – ilgas darbas, todėl kelio remontas ir nusitęsė iki 2020-ųjų metų pabaigos.

Kelio remontas padarytas tvarkingai, griovių apželdinimui panaudota hidrosėja.

Kodėl kelių metrų atkarpa liko be asfalto?

Lakštingalų gatvės gyventojai ir pro šalį važiuojantys miestelėnai negalėjo atsistebėti, kad visa gatvė išasfaltuota, o penkių–dešimties metrų kelio atkarpa palikta netvarkyta, neasfaltuota. „Nejaugi pritrūko asfalto ar laiko“? – retoriškai klausė gyventojai.

Šią atkarpą jau remontuojančios ir asfaltą kloti besiruošiančios UAB „Kelranga“ vadovas Algirdas Brazys paaiškino, kad atkarpa Lakštingalų gatvėje liko netvarkyta ne dėl kelininkų kaltės, o dėl įstatymo dviprasmybių. Lakštingalų gatvės savininkas – Marijampolės savivaldybės administracija, tačiau toji nedidelė atkarpa, kuri susikerta su krašto keliu Marijampolė–Kaunas, yra kelio apsauginėje zonoje ir priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Savivaldybės administracija neturi teisės atlikti darbų svetimoje nuosavybėje. „Tai tas pats, kaip eitum į kito gyventojo kiemą ir darytum kažkokius ten darbus“, – aiškino A. Brazys.

Be to, pasak „Kelranga“ vadovo, Lakštingalų gatvės remontas daug paprastesnis, nes tokie darbai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Apsauginei kelio zonai keliami daug griežtesni reikalavimai, nes tai jau ypatingas statinys, tad privalo būti atskiras projektas. „ Tam kelių kvadratų gabaliukui išasfaltuoti reikia specialaus projekto, statybų leidimo ir visų kitų procedūrų. Mes visi suprantame, kad tai įstatymo absurdas. Kelių direkcija skiria pinigus gatvės asfaltavimui, bet Savivaldybė negali naudoti tų lėšų Kelių direkcijos turtui pagerinti“. Anot UAB „Kelranga“ vadovo, tokių nesuremontuotų atkarpų dėl šio dviprasmiško įstatymo Lietuvoje šiais metais liko daug.

Vis dėlto merui Povilui Isodai pavyko susitarti su Kelių direkcija. Ši atkarpa bus asfaltuojama šiemet, jau paruošti pagrindai, trūksta tik skaldos ir asfalto. A. Brazys, atsakydamas į gyventojų pastabas, kodėl ta atkarpa dar neišlyginta, paaiškino, kad yra darbai, kurie atliekami prieš pat asfaltavimą.

Žmonėms sunku suvokti, kodėl kelių metrų atkarpa palikta neremontuota.

Tam davė, o tam neliko?

Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi skaitytoja piktinosi nelygybe. Anot jos, vienur dešimties metrų įvažiavimas išasfaltuotas net į tuščius laukus, o vienas gyventojas, kurio sodyba tolėliau, apskritai paliktas be asfalto.

Pasak UAB „Kelranga“ direktoriaus A. Brazio, įvažos pagal projektą daromos ir ten, kur nėra gyvenamųjų namų, bet suformuoti sklypai. Matyt, ten, kur padaryta įvaža į laukus, pagal projektą yra sklypas.

Mero P. Isodos teigimu, visi darbai Lakštingalų gatvėje daryti pagal projektą, be jokių išimčių. Asfaltas klotas iki automobilių dirbtuvių, nes toliau kelias veda į negyvenamą apleistą sodybą ir žemės ūkio laukus, todėl netikslinga leisti valstybės lėšas ir asfaltuoti kelią į laukus.

Kelią Lakštingalų gatvėje rekonstravusios ir asfaltą klojusios UAB „Alkesta“ darbų vadovas R. Šuminas, „Suvalkiečiui“ patvirtino, kad visi remonto darbai daryti laikantis projekto ir technologinių reikalavimų. Kelio remonto darbus kelis kartus tikrino komisija, bandymus darė samdomos laboratorijos, atsižvelgta į jų pastabas, kai kur ir perdaryta. Po pakartotinių tyrimų ir darbų buvo gautas leidimas tęsti darbus. Tad statybos darbų vadovui sunkiai suvokiami žmonių priekaištai, kad kažkas padaryta negerai, kažkas neįvažiavo į kiemus.

R. Šuminas paaiškino, kad kelio šlaitų dirvožemis apdirbtas hidrosėja. Taip išvengiama sėklų išpustymo, išplovimo, išlyginto dirvožemio erozijos. Ši technologija nepamainoma tokiose vietose, kur lyjant lietui susidaro dideli nutekančio vandens upeliai. Toks būdas taip pat leidžia sėti veją ir vėlų rudenį, kuomet tradiciniam sėjimui jau per vėlu. Visoms vejos sėkloms nespėjus sudygti iki šalnų, susiformavusi plėvelė ir toliau atlieka savo funkcijas, laikydama sėklas vietoje iki pavasario, kuomet jos toliau gali dygti.

Gyventojai piktinosi, kad įvažos išasfaltuotos net į laukus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Poezijos šventė „Po rugpjūčio dangum“

    2020-09-16
    Tradiciškai priešpaskutinį rugpjūčio šeštadienį Marijampolės literatų klubas „Sietynas“ surengė jau penkioliktąją poezijos šventę „Po rugpjūčio dangum“. Į renginį, vykusį Poezijos parke, susirinko kūrėjai iš Kalvarijos, Vilkaviškio, Varėnos, Šakių, Raseinių, Alytaus ir, žinoma, iš Marijampolės. Šventė vyko laikantis karantino reikalavimų. Buvo dėvimos kaukės, tik kalbantieji į mikrofoną trumpam jas galėjo nusiimti.Kaip visada, šventė prasidėjo vėliavos spalvų žvakių aukuro uždegimu. Po to susirinkusieji sugiedojo specialiai šiai šventei sukurtą himną „Po rugpjūčio dangum atvažiuok Sūduvon“ (žodžiai – šių eilučių autoriaus). Vėliau poetai ir svečiai tylos minute pagerbė šventės sumanytoją, buvusią klubo pirmininkę Ireną Bradaitienę, klubo renginiuose dažnai nuotaiką smuiko muzika pakeldavusio Algirdo Jančo ...
  • Trys kvietimai daugiabučių gyventojams, norintiems renovuotis būstą

    2020-09-16Trys kvietimai daugiabučių gyventojams, norintiems renovuotis būstą
    Daugiabučių namų renovacijos procesas Lietuvoje prasidėjo dar 2005 m. Renovacijos priemonių spektras kasmet platėja, taip pat didėja ne tik informacijos sklaida apie galimybes atnaujinti savo daugiabutį, bet ir sėkmingų renovacijos istorijų skaičius. Galvojantys apie renovaciją gyventojai dabar turi net kelis pasirinkimus: Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) šiuo metu priima paraiškas net trims kvietimams renovacijai. Naujausiame Aplinkos ministerijos kvietime renovuotis būstą nurodytas papildomas reikalavimas – didesniuose kaip 1500 kv. m ploto daugiabučiuose, esant techninėms galimybėms, įrengti saulės jėgaines. Be to, sudaroma daugiau galimybių daugiabučiui būti nepriklausomam nuo išorinių energijos tiekėjų ir naudojant šilumos siurblius, saulės jėgaines ar kitus atsinaujinančios energijos ...
  • Parama smulkiems pieno ūkiams atveria naujas galimybes

    2020-09-16Parama smulkiems pieno ūkiams atveria naujas galimybes
    „Be paramos – niekaip“, – trumpai drūtai šneką užbaigė Utenos rajone, Šlapių kaime (Kuktiškių sen.) ūkininkaujantis ir veterinaro specialybę turintis Ričardas Tamulis. Ūkininkas ruošia dokumentus ir ketina suspėti teikti paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Norintiems dar suskubti ir kreiptis šios paramos reikėtų žinoti, jog šiuo paraiškų priėmimo etapu, kuris truks iki rugsėjo 30 d., paraiškas gali teikti būtent pienine galvijininkyste užsiimantys smulkieji ūkininkai. Pradžia – viena karvė R. Tamulis pasakojo, jog jau seniai laikė vieną karvę, kurios pienas iš pradžių buvo naudojamas tik savo reikmėms. „Paskui jų atsirado ...
  • Kaip apsaugoti savo paskyrą internete nuo užgrobimo?

    2020-09-16Kaip apsaugoti savo paskyrą internete nuo užgrobimo?
    Dakaro ralio dalyviui, lenktynininkui Antanui Juknevičiui neseniai teko susidurti su netikėta kliūtimi. Tik šįkart problemų kilo ne trasoje, o internete: programišiai nulaužė sportininko socialinių tinklų paskyrą. Apie įsilaužimą į paskyrą „Facebook“ tinkle paskelbė pats A. Juknevičius. Jis nurodė, kad paskyra, kurią stebi net 67 tūkst. sekėjų, tapo Vietnamo kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Įsilaužėliai apribojo galimybes matyti sportininko paskyrą – gerbėjams Lietuvoje informacija apie A. Juknevičių staiga tapo nepasiekiama. Lenktynininkui teko nemažai pavargti ir aktyviai pabendrauti su „Facebook“ atstovais, kol galiausiai pavyko atgauti paskyrą. Gali padaryti didelę žaląKauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto Kompiuterių katedros lektorius dr. Šarūnas Grigaliūnas sako, kad socialiniai ...
  • Vaidas Šalaševičius: „Žiūrėkite į žmogų, ką jis nuveikė anksčiau“

    2020-09-15Vaidas Šalaševičius: „Žiūrėkite į žmogų, ką jis nuveikė anksčiau“
    Sūduvos pietinėje apygardoje kandidatuojantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Vaidas Šalaševičius sako, kad didžiausiu valdžios klausimu turėtų tapti, kaip būti arčiau žmogaus. Į LR Seimo rinkimus jis taip pat eina su šūkiu „Už dialogą ir pagarbą žmogui!“, į kurį telpa daugybė esminių problemų sprendimų, kurie yra ranka pasiekiami, tereikia konstruktyvaus bendravimo visose valstybės srityse. Būtent apie tai, kokias esmines problemas jis mato regionuose ir kokių sprendimų čia reikėtų, kalbėjomės su kandidatu Vaidu ŠALAŠEVIČIUMI. – Matome Jus tarp kandidatų į LR Seimą artėjančiuose rinkimuose. Kas paskatino siekti Seimo nario mandato? – Ne paslaptis, kad aš politika domiuosi ir politikoje dalyvauju jau ilgą laiką, ...
  • Pieno gamintojams – papildoma valstybės pagalba dėl pandemijos

    2020-09-12Pieno gamintojams – papildoma valstybės pagalba dėl pandemijos
    Kasmet šalies ūkininkai sulaukia kelias dešimtis milijonų eurų siekiančios paramos iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto. Netrukus pieno gamintojų sąskaitas pasieks šiek tiek per devyniolika milijonų eurų valstybės pagalbos, kuri skirta kompensuoti pajamų netektis dėl koronaviruso pandemijos. Valstybė ne pirmą kartą pieno gamintojams tiesia pagalbos ranką. Dar vasarą dėl pandemijos ir karantino sukeltų pasekmių jiems išmokėta 18,5 mln. eurų. Tikslas – kompensuoti pajamų netektis Žemės ūkio ministerija informuoja, kad pieno gamintojai netrukus sulauks papildomos valstybės pagalbos – 19,2 mln. eurų. Ši suma turėtų būti išmokėta rugsėjo mėnesio pabaigoje. Papildoma pagalba siekiama kompensuoti birželio–rugpjūčio mėnesių pajamų netektis dėl koronaviruso pandemijos besitęsiančio ...
  • Skamaročiaus pašaukimas – Garbingai tarnauti Lietuviams ir Lietuvai

    2020-09-11Skamaročiaus pašaukimas – Garbingai tarnauti Lietuviams ir Lietuvai
    Norėdami gydytis – turime suprasti savo ligą, norėdami stiprinti Valstybę – turime suprasti bendruomenės ir joje esančiųjų “ligas”, jų priežastis. Užstrigome prie vidinių skirtumų, nusivylimų, nuoskaudų, pradėjome mažiau eiti į rinkimus, prisibijoti, nereikšti ir neginti savo nuomonės – tai trukdo kurti gyvenimą, juo kartu džiaugtis. Šie nusivylimai atitinka oligarchų ir “valdžių” pirkėjų norus, nes jiems lengviau valdyti abejingus žmones. To pasekoje regioniniai skirtumai ir skurdas didėja ne procentais, o kartais. Žmonėms tik patylomis kalbant, jie dar labiau žeminami, ne jų partijoms priklausantys – žlugdomi. Ne tik dramos teatre ar ligoninėje sukeltos suirutės, jomis grąsoma man asmeniškai ir kitiems “nesaviems”. Nebijokime. Žinom, ...
  • Po penkerių metų vėl kvietė „Baltas kluonas“

    2020-09-09Po penkerių metų vėl kvietė „Baltas kluonas“
    Dabar, kai ne tik didelės masinės šventė vyksta įvairiose atvirose erdvėse, kai į parkus bei aikštes iš uždarų scenų „išsprūdo“ net ir kameriniai koncertai ar teatrų spektakliai – nebe šiemet, jau keletą metų – šiuo vyksmu gal nieko ir nebenustebintum. Štai ir „Sidabrinės gervės“ vasaros naktimis kažin kada klajoja po Lietuvą, skleisdamos žinią apie dėmesio vertus filmus, o rodo juos tiesiog gamtoje… Nekalbant jau apie šiuos metus, kai pandemija atnešė visokiausių permainų. Nijolė LINIONIENĖ …Tačiau 2003-aisiais, kai vasarą pasklido žinia, kad Vekeriotiškės kaime Šunskų seniūnijoje (ar daug kas žinojo tokį esant?) Irenos ir Algirdo Alenskų sodyboje organizuojamas trumpo filmo festivalis ir kviečiama ...
  • Mažieji dvaro draugai. Atkurkime dvaro žvėrinčių

    2020-09-09
    Paežerių dvaro parkas savo išplanavimu ir augmenija mena XIX amžiaus pradžią. Manoma, kad prie jo išplanavimo ir sukūrimo prisidėjo tas pats rūmų architektas Martynas Knakfusas. To laikmečio parkams buvo būdinga reprezentacinis geometrinių formų parteris priešais rūmus, o už rūmų stengtasi sukurti ir atverti natūralaus kraštovaizdžio grožį ir formas. Parkų erdvėse buvo kuriamas šviesos ir šešėlių žaismas, naudojami antiką menantys, mažosios architektūros objektai ir skulptūros. Šiems parkams būdingos romantiškos liepų alėjos, iškasti tvenkiniai, kuriuos jungdavo tilteliai ir kanalai, puošė kriokliai. Dvare – ūkyje įprastai būdavo ir sodas su vaismedžiais, besipuikuojantis veislių įvairove. Vyresni vilkaviškiečiai dar mena ir Paežerių dvaro parke buvus ...
  • Kokį pavojų kelia nelegali programinė įranga?

    2020-09-09Kokį pavojų kelia nelegali programinė įranga?
    Kaunietė pensininkė Irena su vyru Antanu mėgsta keliauti po užsienį, o visus kelionėse užfiksuotus vaizdus kelia į savo kompiuterį. Savaitgaliais į svečius pora pasikviečia bičiulių ir televizoriaus ekrane prisimena gražiausias kelionių akimirkas. Bet vienas neatsargus Irenos anūko poelgis gražią tradiciją sujaukė. „Dukters vyresnėlis sūnus, dvylikametis Lukas mėgsta žaisti kompiuterinius žaidimus. Jų atsisiunčia internetu. Tik vėliau prisipažino, kad žaidimai buvo nelegalūs, atsisiųsti kartu su virusais – užteršė kompiuterį kenkėjiškomis programomis, dėl kurių praradau kelionių nuotraukas ir vaizdo įrašus“, – apgailestauja moteris, užauginusi dvi dukras ir dabar joms padedanti prižiūrėti tris atžalas. Moteris sako, kad kompiuteris yra neatskiriama vaikų laisvalaikio dalis, nors visi trys ...
  • Tradicija išlaikyta 70 metų…

    2020-09-05Tradicija išlaikyta 70 metų...
    Kaip jau rašėme, Tautkaičiuose rugpjūčio 30-ąją vyko šventė, kuria pažymėtas šio kaimo klojimo teatro jubiliejus: septynis dešimtmečius jis čia gyvuoja. Ne šiaip sau taip vadinamas, o Klojimo teatras didžiąja raide ir tikrąja prasme. Ir pirmasis vaidinimas 1950-aisiais žiūrovus sukvietė į kluoną, kaip talpiausią tuomet erdvę, ir dabar, jau daugiau nei du dešimtmečius vaidinama tikrame kluone – nuo 2002-ųjų jau savame, neskolintame. Beje, yra tekę girdėti nuomonių, kad lietuviškąją klojimo teatrų tradiciją reikėtų įrašyti į nematerialaus paveldo sąrašą kaip ypatingą ir unikalią tradiciją išsaugojusį reiškinį… Nijolė LINIONIENĖ Ilgametė šio teatro režisierė Onutė Miliauskienė sako, kad aptikusi faktų, jog vaidinimų šiame krašte buvę ir ...
  • Nepamirštamas (ir vėl laukiamas) rugpjūčio skambesys

    2020-09-05Nepamirštamas (ir vėl laukiamas) rugpjūčio skambesys
    Su paskutinio vasaros mėnesio dienomis baigėsi penkiais koncertais marijampoliečius (ir ne tik) šiais metais pradžiuginęs klasikinės ir džiazo muzikos festivalis „Marijampolė music park“. Jau septintasis. Per septynerius metus miesto viešosiose erdvėse (Vytauto ir Poezijos parkuose, Kačių kiemelyje) bei, išskirtiniais atvejais, salėse nuskambėjo net 39 koncertinės programos! Nijolė LINIONIENĖ „Tapęs tradiciniu festivalis teiktų malonumą ir, ko gero, darytų miestui garbę…“ Taip 2014-aisiais po pirmojo festivalio, kuriame nuskambėjo keturi koncertai, apibendrino šį įvykį mūsų laikraščio korespondentė. Ir išsipildė! Matyt, tiek klausytojai, gal kiek ir abejodami ėję į neįprastose vietose vykstančius, ne visiems pažįstamo žanro koncertus, tiek naują festivalį priėmę ir parėmę savivaldybės vadovai, kurie ...
  • Kitoks lietuviškas filmas „Advokatas“

    2020-09-05Kitoks lietuviškas filmas „Advokatas“
    Praėjusią savaitę sostinėje buvo pristatytas naujas režisieriaus Romo Zabarausko filmas „Advokatas“. Marijampoliečiai galėjo šį filmą pasižiūrėti kone vienu metu – seansai „Spindulio“ kino teatre vyko 28–30 dienomis. Loreta AKELIENĖ Galima džiaugtis, kad lietuviškas kinas senokai atsigavo, jau ir užsimiršo tie laikai, kai niekas pas mus nekūrė originalių filmų. Visgi lietuviškas kinas kelia dvejopus jausmus: kartais būna per daug lėkštas, skirtas tik linksminti žiūrovą, kartais per sausas, nenatūraliai rimtas. Filmas „Advokatas“ iš kitų išsiskiria tuo, kad jis yra apie vyrų meilę. Visi žinome, jog egzistuoja ir tokie santykiai, nieko čia neįprasto, bet kito lietuviško filmo, kuriame ši tema būtų pagrindinė, nepavyksta prisiminti. Pagrindinį veikėją vaidina ...
  • V. Giraitytė: Kokią Lietuvą mes kuriame: „išlaikytinių“ ar sėkmingų žmonių valstybę?

    2020-09-03V. Giraitytė: Kokią Lietuvą mes kuriame: „išlaikytinių“ ar sėkmingų žmonių valstybę?
    Praėjo 30 metų po to, kai norėdami būti savarankiški ir kurti gyvenimo taisykles savo krašte ne pagal kažkieno nurodymus, o pagal gebėjimus, tam, kad gyventume kaip Vakaruose, gulėme po tankais ir plikomis rankomis sugebėjome per porą metų „išvyti“ okupantus iš Lietuvos. Tai atrodė neįgyvendinama svajonė, tačiau iš tikrųjų tapome savarankiški. Per trejus metus „teisingai“ pasidalijome fabrikus, gamyklas, žemę ir jos resursus. Įvedėme tokias tvarkas, kokių norėjome. Ar tapome gerovės valstybe? Matyt, kad nelabai – padaryta klaidų. Esminė klaida, kad Lietuvos pilietis, nors ir tapo politiškai laisvas, tačiau ūkinėje-ekonominėje veikloje jis dar labiau suvaržytas. Didžiausias kirtis – kaimo žmonėms Didžiausius suvaržymus patyrė kaimo ...
  • Nebijoti interneto ir naršyti saugiai išmoko bibliotekos

    2020-09-02Nebijoti interneto ir naršyti saugiai išmoko bibliotekos
    Vyresnio amžiaus žmonėms internetas tampa kasdieninio gyvenimo dalimi. Bibliotekos, turėdamos glaudų ryšį su vietine bendruomene ir technines galimybes, taip pat turi geras sąlygas paskatinti gyventojus aktyviau naudotis kompiuterių ir interneto galimybėmis kūrybiniams sumanymams įgyvendinti ir problemoms spręsti įvairiose gyvenimo sferose. Net ir neturėdami kompiuterio namuose, gyventojai gali prisijungti prie virtualaus pasaulinio tinklo ir nemokamai gauti naudojimosi juo mokymus ir (ar) konsultacijas – tam atviros visos šalies viešosios bibliotekos įvairiuose miestuose ir miesteliuose. Tačiau atverdami interneto galimybes bibliotekų darbuotojai kartu įspėja – virtualioje erdvėje būtina elgtis saugiai ir žinoti tam tikras taisykles. Lietuvos bibliotekose organizuojami renginiai ir projektai šiemet kaip reikiant ...