Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus.

Loreta TUMELIENĖ

Asfaltas degalinės savininkui?

Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes važiuojant magistrale „Via Baltica“ nuo Marijampolės į degalinę įvažiavimo nėra. Norint patekti į jos teritoriją, tenka sukti senu Kauno keliu ir važiuoti per Kantališkių kaimą. Tad ne vienas skaitytojas, pamatęs išasfaltuotą gatvę link verslo įmonių, pagalvojo, kad kelio kapitalinis remontas padarytas ir asfaltas paklotas tik dėl privačių verslo interesų.

Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, čia jokio kriminalo, kad ir kaip jo kai kas norėtų, nėra. Paprasčiausiai vykdant magistralės Kaunas–Marijampolė rekonstrukciją ir projektavimą, degalinė buvo nuskriausta. Kelio savininkas, Lietuvos automobilių Kelių direkcija, buvo žadėjusi, jog šio magistralinio kelio jungiamasis kelias bus sujungtas su regiono keliu Marijampolė–Kaunas. Tačiau pažadai nebuvo ištesėti. Įvyko taip, kad degalinė liko atskirta nuo klientų, o patekimas į ją ir UAB „Stateta“ valdomas žemes, apribotas. Dėl to UAB „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas kreipėsi į Kelių direkciją. Taisydama šią situaciją, Susisiekimo ministerija skyrė 120 tūkst. tikslinių lėšų Kantališkių kaimo Lakštingalų gatvės keliui įrengti ir asfaltuoti. Privatūs asmenys padovanojo dalį savo sklypų žemės keliui nutiesti, nes tai regioninės svarbos kelias. Visos procedūros buvo pradėtos 2018 metais, projektavimas – 2019-aisiais. Anot kelininkų, dokumentų rengimas – ilgas darbas, todėl kelio remontas ir nusitęsė iki 2020-ųjų metų pabaigos.

Kelio remontas padarytas tvarkingai, griovių apželdinimui panaudota hidrosėja.

Kodėl kelių metrų atkarpa liko be asfalto?

Lakštingalų gatvės gyventojai ir pro šalį važiuojantys miestelėnai negalėjo atsistebėti, kad visa gatvė išasfaltuota, o penkių–dešimties metrų kelio atkarpa palikta netvarkyta, neasfaltuota. „Nejaugi pritrūko asfalto ar laiko“? – retoriškai klausė gyventojai.

Šią atkarpą jau remontuojančios ir asfaltą kloti besiruošiančios UAB „Kelranga“ vadovas Algirdas Brazys paaiškino, kad atkarpa Lakštingalų gatvėje liko netvarkyta ne dėl kelininkų kaltės, o dėl įstatymo dviprasmybių. Lakštingalų gatvės savininkas – Marijampolės savivaldybės administracija, tačiau toji nedidelė atkarpa, kuri susikerta su krašto keliu Marijampolė–Kaunas, yra kelio apsauginėje zonoje ir priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Savivaldybės administracija neturi teisės atlikti darbų svetimoje nuosavybėje. „Tai tas pats, kaip eitum į kito gyventojo kiemą ir darytum kažkokius ten darbus“, – aiškino A. Brazys.

Be to, pasak „Kelranga“ vadovo, Lakštingalų gatvės remontas daug paprastesnis, nes tokie darbai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Apsauginei kelio zonai keliami daug griežtesni reikalavimai, nes tai jau ypatingas statinys, tad privalo būti atskiras projektas. „ Tam kelių kvadratų gabaliukui išasfaltuoti reikia specialaus projekto, statybų leidimo ir visų kitų procedūrų. Mes visi suprantame, kad tai įstatymo absurdas. Kelių direkcija skiria pinigus gatvės asfaltavimui, bet Savivaldybė negali naudoti tų lėšų Kelių direkcijos turtui pagerinti“. Anot UAB „Kelranga“ vadovo, tokių nesuremontuotų atkarpų dėl šio dviprasmiško įstatymo Lietuvoje šiais metais liko daug.

Vis dėlto merui Povilui Isodai pavyko susitarti su Kelių direkcija. Ši atkarpa bus asfaltuojama šiemet, jau paruošti pagrindai, trūksta tik skaldos ir asfalto. A. Brazys, atsakydamas į gyventojų pastabas, kodėl ta atkarpa dar neišlyginta, paaiškino, kad yra darbai, kurie atliekami prieš pat asfaltavimą.

Žmonėms sunku suvokti, kodėl kelių metrų atkarpa palikta neremontuota.

Tam davė, o tam neliko?

Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi skaitytoja piktinosi nelygybe. Anot jos, vienur dešimties metrų įvažiavimas išasfaltuotas net į tuščius laukus, o vienas gyventojas, kurio sodyba tolėliau, apskritai paliktas be asfalto.

Pasak UAB „Kelranga“ direktoriaus A. Brazio, įvažos pagal projektą daromos ir ten, kur nėra gyvenamųjų namų, bet suformuoti sklypai. Matyt, ten, kur padaryta įvaža į laukus, pagal projektą yra sklypas.

Mero P. Isodos teigimu, visi darbai Lakštingalų gatvėje daryti pagal projektą, be jokių išimčių. Asfaltas klotas iki automobilių dirbtuvių, nes toliau kelias veda į negyvenamą apleistą sodybą ir žemės ūkio laukus, todėl netikslinga leisti valstybės lėšas ir asfaltuoti kelią į laukus.

Kelią Lakštingalų gatvėje rekonstravusios ir asfaltą klojusios UAB „Alkesta“ darbų vadovas R. Šuminas, „Suvalkiečiui“ patvirtino, kad visi remonto darbai daryti laikantis projekto ir technologinių reikalavimų. Kelio remonto darbus kelis kartus tikrino komisija, bandymus darė samdomos laboratorijos, atsižvelgta į jų pastabas, kai kur ir perdaryta. Po pakartotinių tyrimų ir darbų buvo gautas leidimas tęsti darbus. Tad statybos darbų vadovui sunkiai suvokiami žmonių priekaištai, kad kažkas padaryta negerai, kažkas neįvažiavo į kiemus.

R. Šuminas paaiškino, kad kelio šlaitų dirvožemis apdirbtas hidrosėja. Taip išvengiama sėklų išpustymo, išplovimo, išlyginto dirvožemio erozijos. Ši technologija nepamainoma tokiose vietose, kur lyjant lietui susidaro dideli nutekančio vandens upeliai. Toks būdas taip pat leidžia sėti veją ir vėlų rudenį, kuomet tradiciniam sėjimui jau per vėlu. Visoms vejos sėkloms nespėjus sudygti iki šalnų, susiformavusi plėvelė ir toliau atlieka savo funkcijas, laikydama sėklas vietoje iki pavasario, kuomet jos toliau gali dygti.

Gyventojai piktinosi, kad įvažos išasfaltuotos net į laukus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Būsto energijos taupymo agentūra pristato interaktyvų renovacijos žemėlapį

    2020-07-07Būsto energijos taupymo agentūra pristato interaktyvų renovacijos žemėlapį
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), bendradarbiaudama su bendrove „Hnit-Baltic“, sukūrė interaktyvų Lietuvos renovacijos žemėlapį, kuriame galima rasti aktualiausius duomenis apie baigtus bei šiuo metu vykdomus daugiabučių namų atnaujinimo projektus, jų eigą ir energijos suvartojimo pokyčius. Žemėlapyje galima rasti išsamią informaciją ir apie modernizacijos pažangą savivaldybės, ir visos šalies mastu. „Šiuo projektu siekėme sukurti šiuolaikišką, patogų naudoti, geoinformacinių technologijų (GIS) pagrindu veikiantį įrankį, skirtą tikslinėms auditorijoms – nuo gyventojų iki suinteresuotų institucijų specialistų – perduoti svarbiausią bei naujausią informaciją apie daugiabučių modernizavimą šalyje. Žemėlapyje renovacijos situaciją Lietuvoje galima peržiūrėti įvairiais pjūviais: atskirų projektų eigą, rezultatus, pasiektus energijos sutaupymus ir kitus aktualius duomenis“, ...
  • Vietoj dovanų – parama žurnalistikos studentui

    2020-07-01Vietoj dovanų – parama žurnalistikos studentui
    Savaitraštis „Etaplius“ švenčia! 16-ojo gimtadienio proga savaitraštis ne pats laukia dovanų, o nori jas įteikti skaitytojams – padovanoti jauno talentingo žurnalisto straipsnių. Gimtadienis šiuo išskirtiniu metu kviečia atsakingai vertinti kiekvieną klientą, partnerį, bet svarbiausia – kolegą, žurnalistą. Suprasdamas, kaip svarbu regionuose auginti naują kartą veržlių žurnalistų, savaitraštis „Etaplius“ iki metų pabaigos kviečia išradingai sveikinti vieniems kitus, juk geriausia dovana – parama jaunajam žurnalistui! Naujienų mainų platforma Etaplius.lt savaitraščio gimtadienio proga atidarė paramos sąskaitą, skirtą kaupti stipendiją Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro studijų II kurso studentui už proveržį regione žurnalistinės praktikos metu. Į stipendiją gali pretenduoti studentas, įvykdęs proveržį regioninėje žiniasklaidoje. Prisidėti prie stipendijos galite kiekvienas, ...
  • Vaidas Šalaševičius: UŽ DIALOGĄ IR PAGARBĄ ŽMOGUI!

    2020-07-01
    Gerbiamieji, artėjančiuose Lietuvos Respub­likos Seimo rinkimuose politinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškėlė mane kandidatu į Seimą Sūduvos pietinėje apygardoje. Pasiryžau dalyvauti šiuose rinkimuose ir sieksiu pelnyti Jūsų pasitikėjimą. Po VRK apygardų reformos naujoji teritorija, kurioje kandidatuosiu, jungia labai man artimus ir mielius širdžiai kraštus. Marijampolės savivaldybės kaimiškoji dalis – mano tėvonija. Tai vieta, kur aš užaugau ir subrendau. Kalvarijos savivaldybė – mano giminių ir draugų kraštas, o pietinė Alytaus rajono savivaldybės teritorija – mano gimtosios Dzūkijos dalis. Norėčiau trumpai pristatyti save ir atskleisti priežastis, kodėl aš nusprendžiau kandidatuoti į Lietuvos Respublikos Seimą Sūduvos pietinėje apygardoje. Man 43 metai, gimiau Dzūkijoje, Lazdijų mieste, o ...
  • Suvalkijos Vyturys

    2020-06-23Suvalkijos Vyturys
    Stefanija NAVICKIENĖ Našta Mes kiekvienas kely nešamės savo dangų ir žiūrim kaskart tik į savo medį. Su žeme, kur bėgiojom basi, mes širdim suaugom, nes kiekvienas širdy nešamės savo dangų… Mes kiekvienas kely nešamės savo žodį ir taupome jį ypatingai akimirkai. Su gimtąja kalba mes mintim suaugom, nes kiekvienas širdy nešamės žodį ir dangų… Mes kiekvienas kely nešamės savo laiką ir trupinam jį lyg jonukai, grytutės… Ir plačiai atmerktom akim dairomės – trupinių jau seniai nebeliko, tik paukščių pėdutės… Būtis Aš grumstas, pilkas grumstas pakelės: pro mane žmonės eidami savo traputę laimę žingsniais dideliais matuoja… Aš tik skruzdė – palaiminta tarp skruzdėlių skruzdė, kuriai gana šiandienos – nerūpi man rytojus… O prieš akis – piliakalniai užmigę, ilgas kelias, o prieš akis – kas buvo ...
  • Autorius keliavo su savo herojais (Leidiniai)

    2020-06-13Autorius keliavo su savo herojais (Leidiniai)
    (per Vilkaviškio kraštą, Lietuvą ir ne tik…) Antano Žilinsko pavardė plačiai žinoma ne tik mūsų regione. Istorikas, muziejininkas, įdomių publikacijų – istorinių, su tikrais faktais ir daugybe daugeliui nežinomų intriguojančių detalių – autorius, išleidęs ir keletą knygų. Vilkaviškietis, buvęs pedagogas, netrumpai – Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius, dabar jame ir Paežerių dvare apsilankiusiems pasakoja įdomiausias istorijas… Ir štai – naujausia solidi knyga: Antanas Žilinskas-Hull „100 Vilkaviškio krašto istorijų“ (leidykla VšĮ „Mūsų savaitė“, redaktorė Laima Grigaitytė, dizaineris Saulius Svilius). Daug kam, be abejo, įdomu – kodėl dviguba, iki šiol neminėta, autoriaus pavardė? Palikime kol kas intrigą. „Suvalkija sukūrė Lietuvos istoriją“ Šiuo ambicingu pareiškimu autorius apibūdina ...
  • Paežerių dvare – ir pasaulinės žvaigždės, ir jaunieji talentai

    2020-06-13
    Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus šią vasarą kviečia visus į jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertus. Prie romantiškųjų Paežerių dvaro rūmų skambės vardai, kuriuos rekomenduojama įsiminti, nes po keleto metų juos gal matysime tik pasaulio scenų afišose. Su Vilkaviškio kraštu susiję nemažai garsių kompozitorių ir atlikėjų. Tai kompozitoriai: Emilis Mlynarskis, Česlovas Sasnauskas, Pijus Adomavičius, Algimantas Apanavičius, Algimantas Bražinskas ir kt. Dainininkai: Izabelė Blauzdžiūnaitė-Motiekaitienė, Juozas Babravičius, Gražina Apanavičiūtė, Edgaras Montvidas ir kt. Jų pirmieji žingsniai nebuvo patys lengviausi, ne visi turėjo, kas padėjo eiti muzikos keliu, kas rėmė jų studijas, ar laiku ir tinkamai įvertino talentą. Todėl festivalio tikslas – ne tik visuomenės ...
  • Kaip ir mūsų pačių likimai… (Tautodailės metai)

    2020-06-10Kaip ir mūsų pačių likimai... (Tautodailės metai)
    „Rankšluosčio likimas“ – taip vadinasi paroda, skirta Tautodailės metams ir jau senokai veikianti Kultūros centro antrame aukšte. Parodų organizatorė Onutė Surdokienė sako, kad ir pavadinimas, ir pati parodos idėja gimė be jokių išankstinių nuostatų. Sužinojus apie kai kuriose šeimose saugomą mamų ar močiučių palikimą – rankšluosčius, jų pačių austus, išgirdus pasakojimus nedavė ramybės mintis, kad daiktai, kuriuos turime, prie kurių liečiamės irgi turi savo likimus. „Dar pagalvojau, kad ir pati turiu keletą dovanotų lino rankšluosčių, juos naudoju praktiškai: kelionės lauknešėliui pridengti ir vėliau vietoje staltiesės, kitą – šventinio pyrago mielinei tešlai pridengti kol kyla…“ Į parodą rankšluosčiai atkeliavo iš šešių ...
  • „Kentėk, tikėk, mylėk ir viltį turėk“ (Istorijos kontekste)

    2020-06-10„Kentėk, tikėk, mylėk ir viltį turėk“ (Istorijos kontekste)
    Tai ne dar vienos knygos ar filmo pavadinimas (panašių pastaruoju metu šmėžuoja bent keletas). Tai citata iš laiško, rašyto gerokai daugiau nei prieš šimtą metų ir šiuos žodžius parašė ne kas kitas, o lietuvių klasikė Žemaitė. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, jeigu jau oficialiai. Keistas, gyvenimą iš įprastų vėžių išmušęs, nežinoma kryptimi netrumpam laikui jį pasukęs paslaptingas virusas daug ką supainiojo. Jei ne tai – gal būtume prisiminę, kad paskutinė gegužės diena šiemet kultūrai neabejingiems žmonėms reikšminga: rašytojos Žemaitės 175-osios gimimo metinės. Aktyvus mūsų laikraščio skaitytojas apgailestavo, kad kultūringu miestu besivadinančios Marijampolės „veikėjai“ ir kultūrininkai šito neprisiminė, niekur nė nepaminėjo – ant klasikės kapo ...
  • Mus auklėja ne žodžiai, o pavyzdžiai

    2020-06-05
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių ir skaičiai kiekvienais metais tik auga, tačiau vis daugiau žmonių išbraukia alkoholį iš savo gyvenimo ir jį pakeičia kitais pomėgiais. Apie jau 12 metus besitęsiantį gyvenimą be alkoholio ir pokyčius jame pasakoja dainininkas Edgaras Lubys. Alkoholis buvo norma Edgaras Lubys yra 2003 metais susibūrusios, tačiau jau veik­lą nutraukusios lengvojo roko grupės „Amberlife“ vokalistas ir dainų autorius. Atlikėjas 2013 metais viešai išreiškė norą būti žinomas savo tikruoju vardu, atsisakė sceninio vardo Amberlife ir po dvejų metų pasirodė Edgaro Lubio albumas „Tu – dalis manęs“. Į muzikos ir pramogų ...
  • Pasveikti padėjo osteopatijos specialistai – dėkingumas išlieka ilgam

    2020-06-03
    Osteopatija priskiriama alternatyviajai medicinai. Šiuo metodu gydoma, padedama ne tik stuburui ir sąnariams, kaip galbūt daugelis įpratę manyti. Osteopatui organizmas – vientisa sistema. Todėl sunegalavus kuriam nors organui, neapsiribojama vien tik jo apžiūra ir gydymu – priežasties ieškoma organizmo funkcijų disbalanse. Dažnai taikomas kompleksinis gydymas – osteopatija, kineziterapija, akupunktūra ir kiti metodai. Nors osteopatija yra alternatyviosios medicinos šaka, ją praktikuojantieji paprastai turi aukštąjį medicinos išsilavinimą, dirba arba vadovauja privačioms klinikoms, kurių keletas yra Vilniuje, Kaune. Keletas istorijų apie tai, kuomet sveikatą padėjo susigrąžinti osteopatijos specialistai. Marijampolietė Elvyra J. pasakoja, kad prieš 10 metų jai skaudėjo visą stuburą, buvo sunku net išlipti iš lovos, ...
  • Gydymo tikslas – atkurti kūno pusiausvyrą, aktyvuoti apsaugines organizmo jėgas, imunitetą (Eksperto komentaras)

    2020-06-03Gydymo tikslas – atkurti kūno pusiausvyrą, aktyvuoti apsaugines organizmo jėgas, imunitetą (Eksperto komentaras)
    Komentuoja gydytojas osteopatas, neurologas, manualinės terapijos specialistas, privačios klinikos Vilniuje vadovas Eduardas Lakštauskas. – Osteopatai žmogaus kūną įvardina kaip vieningą, tarpusavyje susietą sistemą. Jei pažeista vieno organo veikla, tai atsiliepia ir kitų organų (sistemos) veiklai. Osteopatas, apčiuopdamas, atrodytų, nesusijusių simptomų ryšį, gali atskleisti ligos priežastį, esančią toli nuo tos vietos, kurioje jaučiami tam tikri simptomai. Pavyzdžiui, stipraus galvos skausmo priežastis gali būti diafragmos spazmas ar skrandžio judesių sutrikimas, o nugaros skausmą gali sukelti netaisyklinga inksto padėtis ar žarnyno spazmai. Kiekvienas organizmas yra individualus. Vienam pacientui gali skaudėti galvą dėl kaukolės ar smegenų traumos, kitam – dėl stuburgalio traumos, o trečiam – ...
  • Kaip pasirinkti gydytoją

    2020-06-03
     Gydytojo osteopato kompetencija • Osteopatija – tai atskiras gydymo metodas. Dirbantieji privačiose klinikose privalo turėti aukštąjį medicinos srities išsilavinimą. Praktikuojantieji osteopatijos metodus dažnai būna tobulinęsi ar net baigę studijas užsienyje, kur osteopatijos mokomasi specialiuose koledžuose. Baigęs studijas gydytojas turi apsiginti osteopatijos daktaro profesinę kvalifikaciją. Tik tuomet gauna dip-lomą ir jam suteikiama teisė verstis privačia praktika. Vadinasi, visiškai normalu paprašyti gydytojo parodyti galiojančią licenciją ir osteopato diplomą. Dažniausiai gydytojai didžiuojasi savo pasiekimais, o minėti dokumentai kabo gerai pastebimoje vietoje. • Neretai gerą reputaciją turi Rusijoje šią profesiją įgiję osteopatai – ten gilios šios šakos tradicijos, šalis garsėja puikiais meistrais, gebančiais profesionaliai paruošti osteopatijos specialistus. ...
  • Šiek tiek istorijos…

    2020-06-03
    Osteopatijos istorija siekia daugiau kaip šimtą metų. Šios gydymo krypties įkūrėjas buvo amerikiečių gydytojas Andriu Teiloras Stilas (Andrew Taylor Still), gyvenęs 1828–1917 m. Tuo metu jo pažiūros buvo laikomos labai radikaliomis, nes jis nepritarė to meto medicinai, ieškojo būdų, galinčių geriau padėti žmogui. Osteopatijos pradininko teigimu, atskirų organų ar jų sistemų struktūriniai pakitimai veda prie funkcinių sutrikimų, kurie savo ruožtu sukelia tolimesnius struktūrinius organų ar jų sistemų pakitimus. Nutraukti šį uždarą ratą ir atstatyti normalų struktūrinį-funkcinį santykį galima osteopatijos pagalba. Pašalinus sutrikimus, organizmas turi galimybę pasveikti pats, nenaudodamas vaistų. Aktyvuojamos organizmo savigydos galios: nuimami raumenų spazmai, į teisingą padėtį atstatomas stuburas, ...
  • BETA jau priima paraiškas atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui

    2020-05-29BETA jau priima paraiškas  atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui
    Nuo 2020 m. gegužės 28 d. Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) priima paraiškas atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės energijos technologijų, šilumos siurblių bei šilumos saugyklų – įrengimui daugiabučiuose namuose. Svarbu tai, kad daugiabučiai negali būti prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, arba yra gavę savivaldybės pritarimą, pagrindžiantį, jog atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas daugiabutyje neprieštarauja savivaldybės šilumos ūkio specialiajam planui. „Agentūros atliekamų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, daugiabučių namų gyventojų susidomėjimas inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis auga kiekvienais metais: naujausias tyrimas parodė, kad net 64 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų savo name norėtų įsidiegti tokio tipo priemones. Todėl šis kvietimas – dar vienas svarbus ...
  • Ekonominio sunkmečio užkratui – tvirtas ES atsakas

    2020-05-29Ekonominio sunkmečio užkratui – tvirtas ES atsakas
    Ką padaryti, kad valstybės, verslas ir žmonės kuo greičiau atsigautų po koronaviruso sukeltos krizės? Nuogąstaujama, kad ES ūkis šiemet gali susitraukti 10–15 proc., tačiau tikrasis krizės mastas paaiškės tik rudenį. Natūralu, kad šalims vienoms ją įveikti būtų itin sunku. Laimė, esame Europos Sąjungos (ES) dalis. Europos mastu jau numatyta nemažai priemonių krizei įveikti. Kai kurie ekonomikos sektoriai, pirmiausia susiję su žmonių judėjimu ir paslaugomis, atsidūrė visiškoje nežinomybėje. Kas dešimtas europietis gyvena iš turizmo, kuris šiuo metu visiškai sustojęs. Lietuvoje šis sektorius sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai Kroatijoje ir Graikijoje turistai suneša penktadalį ekonomikos. Apskritai visos paslaugų sritys, ...