Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Tiek aistrų dėl Lakštingalų gatvės remonto

Lapkričio pirmąją pusę Marijampolės savivaldybės Kantališkių kaime buvo išasfaltuota Lakštingalų gatvė. Džiaugsmą dėl naujai pakloto asfalto užgožė pasipylę gyventojų priekaištai, kas padaryta blogai, kodėl tokia nuošali gatvė, kuria naudojasi vos ne du gyventojai, iš viso asfaltuota. Skaitytojų pastabas paprašėme pakomentuoti Marijampolės savivaldybės vadovus ir kelią remontavusius statybinių bendrovių specialistus.

Loreta TUMELIENĖ

Asfaltas degalinės savininkui?

Prie pat senojo kelio Marijampolė–Kaunas esančiame Kantališkių kaime Lakštingalų gatve į namus vyksta tik keleto sodybų gyventojai. Gatvę remontavusios UAB „Alkesta“ statybos darbų vadovo Raimundo Šumino teigimu, gatve naudojasi praktiškai tik vienas gyventojas, į antrųjų kiemą įvažiavimas yra nuo kelio. Daugiausia keliu naudojasi „Stateta“ degalinės darbuotojai ir klientai, nes važiuojant magistrale „Via Baltica“ nuo Marijampolės į degalinę įvažiavimo nėra. Norint patekti į jos teritoriją, tenka sukti senu Kauno keliu ir važiuoti per Kantališkių kaimą. Tad ne vienas skaitytojas, pamatęs išasfaltuotą gatvę link verslo įmonių, pagalvojo, kad kelio kapitalinis remontas padarytas ir asfaltas paklotas tik dėl privačių verslo interesų.

Marijampolės savivaldybės mero Povilo Isodos teigimu, čia jokio kriminalo, kad ir kaip jo kai kas norėtų, nėra. Paprasčiausiai vykdant magistralės Kaunas–Marijampolė rekonstrukciją ir projektavimą, degalinė buvo nuskriausta. Kelio savininkas, Lietuvos automobilių Kelių direkcija, buvo žadėjusi, jog šio magistralinio kelio jungiamasis kelias bus sujungtas su regiono keliu Marijampolė–Kaunas. Tačiau pažadai nebuvo ištesėti. Įvyko taip, kad degalinė liko atskirta nuo klientų, o patekimas į ją ir UAB „Stateta“ valdomas žemes, apribotas. Dėl to UAB „Stateta“ vadovas Karolis Stasiukynas kreipėsi į Kelių direkciją. Taisydama šią situaciją, Susisiekimo ministerija skyrė 120 tūkst. tikslinių lėšų Kantališkių kaimo Lakštingalų gatvės keliui įrengti ir asfaltuoti. Privatūs asmenys padovanojo dalį savo sklypų žemės keliui nutiesti, nes tai regioninės svarbos kelias. Visos procedūros buvo pradėtos 2018 metais, projektavimas – 2019-aisiais. Anot kelininkų, dokumentų rengimas – ilgas darbas, todėl kelio remontas ir nusitęsė iki 2020-ųjų metų pabaigos.

Kelio remontas padarytas tvarkingai, griovių apželdinimui panaudota hidrosėja.

Kodėl kelių metrų atkarpa liko be asfalto?

Lakštingalų gatvės gyventojai ir pro šalį važiuojantys miestelėnai negalėjo atsistebėti, kad visa gatvė išasfaltuota, o penkių–dešimties metrų kelio atkarpa palikta netvarkyta, neasfaltuota. „Nejaugi pritrūko asfalto ar laiko“? – retoriškai klausė gyventojai.

Šią atkarpą jau remontuojančios ir asfaltą kloti besiruošiančios UAB „Kelranga“ vadovas Algirdas Brazys paaiškino, kad atkarpa Lakštingalų gatvėje liko netvarkyta ne dėl kelininkų kaltės, o dėl įstatymo dviprasmybių. Lakštingalų gatvės savininkas – Marijampolės savivaldybės administracija, tačiau toji nedidelė atkarpa, kuri susikerta su krašto keliu Marijampolė–Kaunas, yra kelio apsauginėje zonoje ir priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Savivaldybės administracija neturi teisės atlikti darbų svetimoje nuosavybėje. „Tai tas pats, kaip eitum į kito gyventojo kiemą ir darytum kažkokius ten darbus“, – aiškino A. Brazys.

Be to, pasak „Kelranga“ vadovo, Lakštingalų gatvės remontas daug paprastesnis, nes tokie darbai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Apsauginei kelio zonai keliami daug griežtesni reikalavimai, nes tai jau ypatingas statinys, tad privalo būti atskiras projektas. „ Tam kelių kvadratų gabaliukui išasfaltuoti reikia specialaus projekto, statybų leidimo ir visų kitų procedūrų. Mes visi suprantame, kad tai įstatymo absurdas. Kelių direkcija skiria pinigus gatvės asfaltavimui, bet Savivaldybė negali naudoti tų lėšų Kelių direkcijos turtui pagerinti“. Anot UAB „Kelranga“ vadovo, tokių nesuremontuotų atkarpų dėl šio dviprasmiško įstatymo Lietuvoje šiais metais liko daug.

Vis dėlto merui Povilui Isodai pavyko susitarti su Kelių direkcija. Ši atkarpa bus asfaltuojama šiemet, jau paruošti pagrindai, trūksta tik skaldos ir asfalto. A. Brazys, atsakydamas į gyventojų pastabas, kodėl ta atkarpa dar neišlyginta, paaiškino, kad yra darbai, kurie atliekami prieš pat asfaltavimą.

Žmonėms sunku suvokti, kodėl kelių metrų atkarpa palikta neremontuota.

Tam davė, o tam neliko?

Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi skaitytoja piktinosi nelygybe. Anot jos, vienur dešimties metrų įvažiavimas išasfaltuotas net į tuščius laukus, o vienas gyventojas, kurio sodyba tolėliau, apskritai paliktas be asfalto.

Pasak UAB „Kelranga“ direktoriaus A. Brazio, įvažos pagal projektą daromos ir ten, kur nėra gyvenamųjų namų, bet suformuoti sklypai. Matyt, ten, kur padaryta įvaža į laukus, pagal projektą yra sklypas.

Mero P. Isodos teigimu, visi darbai Lakštingalų gatvėje daryti pagal projektą, be jokių išimčių. Asfaltas klotas iki automobilių dirbtuvių, nes toliau kelias veda į negyvenamą apleistą sodybą ir žemės ūkio laukus, todėl netikslinga leisti valstybės lėšas ir asfaltuoti kelią į laukus.

Kelią Lakštingalų gatvėje rekonstravusios ir asfaltą klojusios UAB „Alkesta“ darbų vadovas R. Šuminas, „Suvalkiečiui“ patvirtino, kad visi remonto darbai daryti laikantis projekto ir technologinių reikalavimų. Kelio remonto darbus kelis kartus tikrino komisija, bandymus darė samdomos laboratorijos, atsižvelgta į jų pastabas, kai kur ir perdaryta. Po pakartotinių tyrimų ir darbų buvo gautas leidimas tęsti darbus. Tad statybos darbų vadovui sunkiai suvokiami žmonių priekaištai, kad kažkas padaryta negerai, kažkas neįvažiavo į kiemus.

R. Šuminas paaiškino, kad kelio šlaitų dirvožemis apdirbtas hidrosėja. Taip išvengiama sėklų išpustymo, išplovimo, išlyginto dirvožemio erozijos. Ši technologija nepamainoma tokiose vietose, kur lyjant lietui susidaro dideli nutekančio vandens upeliai. Toks būdas taip pat leidžia sėti veją ir vėlų rudenį, kuomet tradiciniam sėjimui jau per vėlu. Visoms vejos sėkloms nespėjus sudygti iki šalnų, susiformavusi plėvelė ir toliau atlieka savo funkcijas, laikydama sėklas vietoje iki pavasario, kuomet jos toliau gali dygti.

Gyventojai piktinosi, kad įvažos išasfaltuotos net į laukus.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Kentėk, tikėk, mylėk ir viltį turėk“ (Istorijos kontekste)

    2020-06-10„Kentėk, tikėk, mylėk ir viltį turėk“ (Istorijos kontekste)
    Tai ne dar vienos knygos ar filmo pavadinimas (panašių pastaruoju metu šmėžuoja bent keletas). Tai citata iš laiško, rašyto gerokai daugiau nei prieš šimtą metų ir šiuos žodžius parašė ne kas kitas, o lietuvių klasikė Žemaitė. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, jeigu jau oficialiai. Keistas, gyvenimą iš įprastų vėžių išmušęs, nežinoma kryptimi netrumpam laikui jį pasukęs paslaptingas virusas daug ką supainiojo. Jei ne tai – gal būtume prisiminę, kad paskutinė gegužės diena šiemet kultūrai neabejingiems žmonėms reikšminga: rašytojos Žemaitės 175-osios gimimo metinės. Aktyvus mūsų laikraščio skaitytojas apgailestavo, kad kultūringu miestu besivadinančios Marijampolės „veikėjai“ ir kultūrininkai šito neprisiminė, niekur nė nepaminėjo – ant klasikės kapo ...
  • Mus auklėja ne žodžiai, o pavyzdžiai

    2020-06-05
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių ir skaičiai kiekvienais metais tik auga, tačiau vis daugiau žmonių išbraukia alkoholį iš savo gyvenimo ir jį pakeičia kitais pomėgiais. Apie jau 12 metus besitęsiantį gyvenimą be alkoholio ir pokyčius jame pasakoja dainininkas Edgaras Lubys. Alkoholis buvo norma Edgaras Lubys yra 2003 metais susibūrusios, tačiau jau veik­lą nutraukusios lengvojo roko grupės „Amberlife“ vokalistas ir dainų autorius. Atlikėjas 2013 metais viešai išreiškė norą būti žinomas savo tikruoju vardu, atsisakė sceninio vardo Amberlife ir po dvejų metų pasirodė Edgaro Lubio albumas „Tu – dalis manęs“. Į muzikos ir pramogų ...
  • Pasveikti padėjo osteopatijos specialistai – dėkingumas išlieka ilgam

    2020-06-03
    Osteopatija priskiriama alternatyviajai medicinai. Šiuo metodu gydoma, padedama ne tik stuburui ir sąnariams, kaip galbūt daugelis įpratę manyti. Osteopatui organizmas – vientisa sistema. Todėl sunegalavus kuriam nors organui, neapsiribojama vien tik jo apžiūra ir gydymu – priežasties ieškoma organizmo funkcijų disbalanse. Dažnai taikomas kompleksinis gydymas – osteopatija, kineziterapija, akupunktūra ir kiti metodai. Nors osteopatija yra alternatyviosios medicinos šaka, ją praktikuojantieji paprastai turi aukštąjį medicinos išsilavinimą, dirba arba vadovauja privačioms klinikoms, kurių keletas yra Vilniuje, Kaune. Keletas istorijų apie tai, kuomet sveikatą padėjo susigrąžinti osteopatijos specialistai. Marijampolietė Elvyra J. pasakoja, kad prieš 10 metų jai skaudėjo visą stuburą, buvo sunku net išlipti iš lovos, ...
  • Gydymo tikslas – atkurti kūno pusiausvyrą, aktyvuoti apsaugines organizmo jėgas, imunitetą (Eksperto komentaras)

    2020-06-03Gydymo tikslas – atkurti kūno pusiausvyrą, aktyvuoti apsaugines organizmo jėgas, imunitetą (Eksperto komentaras)
    Komentuoja gydytojas osteopatas, neurologas, manualinės terapijos specialistas, privačios klinikos Vilniuje vadovas Eduardas Lakštauskas. – Osteopatai žmogaus kūną įvardina kaip vieningą, tarpusavyje susietą sistemą. Jei pažeista vieno organo veikla, tai atsiliepia ir kitų organų (sistemos) veiklai. Osteopatas, apčiuopdamas, atrodytų, nesusijusių simptomų ryšį, gali atskleisti ligos priežastį, esančią toli nuo tos vietos, kurioje jaučiami tam tikri simptomai. Pavyzdžiui, stipraus galvos skausmo priežastis gali būti diafragmos spazmas ar skrandžio judesių sutrikimas, o nugaros skausmą gali sukelti netaisyklinga inksto padėtis ar žarnyno spazmai. Kiekvienas organizmas yra individualus. Vienam pacientui gali skaudėti galvą dėl kaukolės ar smegenų traumos, kitam – dėl stuburgalio traumos, o trečiam – ...
  • Kaip pasirinkti gydytoją

    2020-06-03
     Gydytojo osteopato kompetencija • Osteopatija – tai atskiras gydymo metodas. Dirbantieji privačiose klinikose privalo turėti aukštąjį medicinos srities išsilavinimą. Praktikuojantieji osteopatijos metodus dažnai būna tobulinęsi ar net baigę studijas užsienyje, kur osteopatijos mokomasi specialiuose koledžuose. Baigęs studijas gydytojas turi apsiginti osteopatijos daktaro profesinę kvalifikaciją. Tik tuomet gauna dip-lomą ir jam suteikiama teisė verstis privačia praktika. Vadinasi, visiškai normalu paprašyti gydytojo parodyti galiojančią licenciją ir osteopato diplomą. Dažniausiai gydytojai didžiuojasi savo pasiekimais, o minėti dokumentai kabo gerai pastebimoje vietoje. • Neretai gerą reputaciją turi Rusijoje šią profesiją įgiję osteopatai – ten gilios šios šakos tradicijos, šalis garsėja puikiais meistrais, gebančiais profesionaliai paruošti osteopatijos specialistus. ...
  • Šiek tiek istorijos…

    2020-06-03
    Osteopatijos istorija siekia daugiau kaip šimtą metų. Šios gydymo krypties įkūrėjas buvo amerikiečių gydytojas Andriu Teiloras Stilas (Andrew Taylor Still), gyvenęs 1828–1917 m. Tuo metu jo pažiūros buvo laikomos labai radikaliomis, nes jis nepritarė to meto medicinai, ieškojo būdų, galinčių geriau padėti žmogui. Osteopatijos pradininko teigimu, atskirų organų ar jų sistemų struktūriniai pakitimai veda prie funkcinių sutrikimų, kurie savo ruožtu sukelia tolimesnius struktūrinius organų ar jų sistemų pakitimus. Nutraukti šį uždarą ratą ir atstatyti normalų struktūrinį-funkcinį santykį galima osteopatijos pagalba. Pašalinus sutrikimus, organizmas turi galimybę pasveikti pats, nenaudodamas vaistų. Aktyvuojamos organizmo savigydos galios: nuimami raumenų spazmai, į teisingą padėtį atstatomas stuburas, ...
  • BETA jau priima paraiškas atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui

    2020-05-29BETA jau priima paraiškas  atsinaujinančių energijos šaltinių diegimui
    Nuo 2020 m. gegužės 28 d. Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) priima paraiškas atsinaujinančių energijos šaltinių – saulės energijos technologijų, šilumos siurblių bei šilumos saugyklų – įrengimui daugiabučiuose namuose. Svarbu tai, kad daugiabučiai negali būti prijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, arba yra gavę savivaldybės pritarimą, pagrindžiantį, jog atsinaujinančių energijos šaltinių diegimas daugiabutyje neprieštarauja savivaldybės šilumos ūkio specialiajam planui. „Agentūros atliekamų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, daugiabučių namų gyventojų susidomėjimas inovatyviomis energijos taupymo priemonėmis auga kiekvienais metais: naujausias tyrimas parodė, kad net 64 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų savo name norėtų įsidiegti tokio tipo priemones. Todėl šis kvietimas – dar vienas svarbus ...
  • Ekonominio sunkmečio užkratui – tvirtas ES atsakas

    2020-05-29Ekonominio sunkmečio užkratui – tvirtas ES atsakas
    Ką padaryti, kad valstybės, verslas ir žmonės kuo greičiau atsigautų po koronaviruso sukeltos krizės? Nuogąstaujama, kad ES ūkis šiemet gali susitraukti 10–15 proc., tačiau tikrasis krizės mastas paaiškės tik rudenį. Natūralu, kad šalims vienoms ją įveikti būtų itin sunku. Laimė, esame Europos Sąjungos (ES) dalis. Europos mastu jau numatyta nemažai priemonių krizei įveikti. Kai kurie ekonomikos sektoriai, pirmiausia susiję su žmonių judėjimu ir paslaugomis, atsidūrė visiškoje nežinomybėje. Kas dešimtas europietis gyvena iš turizmo, kuris šiuo metu visiškai sustojęs. Lietuvoje šis sektorius sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai Kroatijoje ir Graikijoje turistai suneša penktadalį ekonomikos. Apskritai visos paslaugų sritys, ...
  • Pomėgis grybauti įtaisė Laimo ligą

    2020-05-27Pomėgis grybauti įtaisė Laimo ligą
    Kaip užsikrečiama koronavirusu, kaip nuo jo saugotis, žmonės sužinojo ir išmoko greitai – vos per porą mėnesių, nors šis viruas, manoma, egzistuoja mažiau nei pusę metų. Apie erkinį encefalitą ir Laimo ligą žinome taip pat nemažai, o sergama šiomis ligonis ne vieną dešimtį metų. Deja, susirgimų išvengti nepavyksta. Dažniau sergama Laimo liga Pirmą kartą erkinis encefalitas kaip atskira liga paminėtas 1927 m., kai mokslininkas H. Šneideris aprašė iki tol nežinomą susirgimą, kurį vadino seroziniu epideminiu nežinomos etiologijos meningitu, reguliariai pasikartojančiu pavasarį ir ankstyvą vasarą. Pirmieji pranešimai apie Laimo ligos atvejus pastebėti 1975 metais JAV. Kaip jau daugeliui turbūt žinoma, nuo erkinio encefalito ...
  • Svarbu tinkama apranga ir skiepai

    2020-05-27Svarbu tinkama apranga ir skiepai
    Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, rūpindamasis savivaldybės gyventojų sveikata, jos stiprinimu ir stebėsena, kasmet informuoja ir perspėja gyventojus saugotis erkių ir jų platinamų ligų. Biuro specialistės, vykdančios visuomenės sveikatos stiprinimą, Sigitos Čėsnienės paprašėme pasidalinti įžvalgomis ir patarimais, padedančiais apsisaugoti nuo erkių. – Visi žinome, kad erkės yra pavojingos žmogaus sveikatai. Ką svarbu žinoti siekiant išvengti jų įsisiurbimo? – Erkių platinamų ligų profilaktika skirstoma į specifinę (vakcinacija) ir nespecifinę (apsauga nuo erkių įsisiurbimo). Veiksmingiausia erkinio encefalito specifinė profilaktikos priemonė – skiepai. Nuo erkinio encefalito pradėti skiepyti galima jau vienerių metų vaikus. Visas kursas susideda iš trijų injekcijų, toliau, kas 3–4 metus reikalingos imunitetą palaikančios ...
  • Pasiskiepiję ir atsakingi žmonės erkių bijoti gali mažiau (Interviu su ekspertu)

    2020-05-27Pasiskiepiję ir atsakingi žmonės erkių bijoti gali mažiau (Interviu su ekspertu)
    Į klausimus apie erkes, jų sukeliamas ligas, pasekmes, gydymą ir prevenciją „Suvalkiečiui“ atsako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė. – Erkės – kas tai? Kokios erkės yra paplitusios Lietuvoje? – Erkės – voragyviai, kurie išgyvena siurbdami kraują iš stuburinių gyvūnų. Lietuvoje labiausia paplitusios Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus erkės. Jos – žmogaus, gyvūnų ir paukščių parazitai, galinčios platinti užkrečiamąsias ligas. – Kokias ligas platina erkės? Kas turi didesnę riziką jomis susirgti? – Svarbiausios ligos yra erkinis encefalitas, Laimo liga (boreliozė), bet taip pat erkės gali platinti tuliaremiją, anaplazmozę, erlichiozę, riketsijozę, Q karštinę, babeziozę. Žmonės dažniausiai užsikrečia ir serga erkiniu encefalitu ir ...
  • Lietuva – pirmaujanti Europoje

    2020-05-27
    Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, skaičiuoja, kad 2013–2017 Europos šalyse sergamumas erkiniu encefalitu išlieka stabilus. Kaip ir susirgimų skaičius Lietuvoje. Bėda ta, kad šalyje užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu suskaičiuojama bene daugiausia Europoje. Nors daugiausia erkinio encefalito atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485), o Lietuvoje 474, didžiausias sergamumo šia liga rodiklis Lietuvoje buvo 16,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Statistika pastaraisiais metais nepagerėjo. 2018 m. Lietuvoje registruoti 384 erkinio encefalito atvejai (sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų – 13,7 atvejo), o 2019 m. – net 711 atvejų (25,5 atvejo). ULAC duomenimis, Europoje ...
  • Bažnytinėse knygose – neįkainojami lobiai (Ieškojimai ir atradimai)

    2020-05-23Bažnytinėse knygose – neįkainojami lobiai (Ieškojimai ir atradimai)
    „Šiandien sunku įsivaizduoti, kaip sužinotume daugelį pas mus vykusių dalykų, jei praėjusiais amžiais popieriuje, o anksčiau kitose medžiagose, nebūtų buvę užrašyta tai, kas vyko, – sako Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo vedėjas Rimvydas Urbonavičius. – Kalbant konkrečiai – sunku pervertinti Bažnyčios nuopelną dėl to, kad nuo seniausių laikų kruopščiai buvo vedamos bažnytinės knygos: gimimų, vedybų, krikštynų, mirties… Iš jų sužinome ne tik patį faktą ir datą – galime rasti daugybę šalutinių, tarsi nereikšmingų, bet iš tiesų labai svarbių dalykų, į kuriuos gilindamiesi, juos gretindami, ypač – žinodami istorinį foną susidarome vaizdą apie vieno ar kito meto, konkrečios vietovės ir ...
  • Bibliotekoje daugiau paslaugų

    2020-05-23Bibliotekoje daugiau paslaugų
    Nuo gegužės 18 d. Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka išplėtė paslaugų spektrą. Kaip ir iki šiol, teikiamos leidinių išdavimo ir spausdinimo, kopijavimo, skenavimo paslaugos. Leidinių užsakymai priimami naudojantis elektroniniu katalogu www.marvb.lt/libis arba telefonu: lankytojų aptarnavimo centras (8 343) 52637; vaikų ir jaunimo edukacijos centras (8 343) 52684. Taip pat teikiamos viešosios interneto prieigos ir naudojimosi Wi-fi paslaugos: galėsite atvykę pasinaudoti kompiuteriu ar bevieliu interneto ryšiu ne ilgiau kaip 1 val.; reikalinga išankstinė registracija: lankytojų aptarnavimo centras tel. (8 343) 50714 ar el. paštu: v.juselyte@marvb.lt. Atnaujinamos veiklos ir Multicentre! Šeimoms ir pavieniams asmenims siūlomi įvairūs žaidimai: pirmadieniais–penktadieniais 10 –11 val. ir 14–15 val.; „Lego wedo ...
  • Žmogaus teisės ir demokratija pandemijos akivaizdoje

    2020-05-22Žmogaus teisės ir demokratija pandemijos akivaizdoje
    Užklupus koronaviruso pandemijai valstybės ėmėsi skubiai stabdyti iškilusį pavojų, o žmonės turėjo atsisakyti daugelio įprastų veiklų. Išgirdome griežtas valdžios ir ekspertų rekomendacijas: būti namuose, nesibūriuoti, vengti parduotuvių ir pasivaikščiojimų mieste. Uždrausta vykti į užsienį ar tam tikrus Lietuvos regionus be būtino reikalo, visi įpareigoti dėvėti kaukes viešoje vietoje. Daugelis suabejojo, ar taip nepažeistos jų teisės. Žmogaus teisės – viena iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) vertybių. Todėl šiuo ypatingu laikotarpiu Europos Parlamentas (EP) ir kitos ES institucijos atidžiai stebi, ar valstybių veiksmai nepažeidžia žmogaus teisių ir neperžengia tarptautinių demokratijos taisyklių. Yra keletas pagrindinių žmogaus teisių, kurių apriboti neleidžiama: tai teisė į gyvybę, mirties ...