Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų

Pasaulį alinanti koronaviruso pandemija, sunkumai, su kuriais susiduria sergantieji ir juos gydantieji, mirtys, baimė susirgti, pasikeitęs gyvenimas, apribotos galimybės, vienišumas. Taip gyvename šiandien. Vis dėlto visos nelaimės turi ir šviesią pusę. Per jas atsiskleidžia iki tol nepažinti dalykai: žmonių gerumas, galimybės įveikti net ir sunkiausią situaciją, išeiti į šviesą. Mūsų kalbinti pašnekovai neslėpė, kad COVID-19 liga ne tik daug iš jų atėmė, bet ir davė.

Loreta TUMELIENĖ

Susirgo beveik visi darbuotojai ir globotiniai

Spalį koronavirusas pradėjo siaubti Marijampolės globos įstaigas. Pirmieji krito Specialieji socialinės globos namai Bažnyčios gatvėje. Po mėnesio grėsmingasis COVID-19 įsisuko į Švč. Marijos globos namus. Susirgo darbuotojai ir globotiniai. Viešojoje erdvėje pasirodė seserų Janinos ir Viktorijos prašymas padėti slaugyti ligonius, nes beveik neliko nesergančių darbuotojų.
Pasak Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos, kuri rūpinasi globos namais, sesės Janinos, globos namuose tuo metu buvo 36 globotiniai. Didžioji dalis – sunkūs, nevaikštantys ligoniai. Juos reikia ir valgydinti, ir prausti, ir vartyti. Globos namų gyventojus prižiūri ne ką mažesnis būrys darbuotojų. Jų apie trisdešimt.
Vienuolės teigimu, globos namų administracija, matydama, kad šalyje situacija dėl sergamumo vis sunkesnė, ėmėsi visų atsargumo priemonių. Kolektyvą padalijo perpus, buvo dirbama pamainomis: pusę savaitės viena pamaina, pusę – kita. Tačiau korona žaibiškai įsisuko į globos namus. Išguldė visą darbuotojų pamainą, tarp jų ir įstaigos direktorę. Nesusirgęs į darbą atėjo tik vienas darbuotojas. Tuomet visas dienas dirbo viena pamaina. Bet ir šie darbuotojai pradėjo sirgti. „Neišvengiau koronaviruso ir aš“, – pasakojo vienuolė. Paklausta, kaip ji atsilaikė, sesuo Janina sako, kad nebuvo kada galvoti apie tai. Rūpėjo tik, kaip tą padaryti, šitą įveikti. „Nežinojome, ką atneš rytojus. Bijojome, kad suskambės telefonas ir dar vienas darbuotojas praneš susirgęs“, – prisimena sesuo.

Švč. Marijos globos namų direktorė Zina Urbienė ir sesė Janina džiaugiasi, kad žmonių gerumas padėjo išgyventi tokį sunkų laikotarpį.

Išgelbėjo savanoriai

Seserys vienuolės kreipėsi pagalbos į visuomenę. Atsiliepė gana daug savanorių. „Jie per šį sunkų laikotarpį padarė daug stebuklų“, – sako sesuo Janina.
Pasak vienuolės, viešoje erdvėje išplatinus pagalbos prašymą, iš karto atsiliepė norintys padėti. Savanorių buvo iš visos Lietuvos. Iš Utenos atvyko jauna gydytoja odontologė, pagalbos ranką ištiesė seserys ir broliai vienuoliai. „Sulaukėme savanorių iš Kauno, Vilniaus, atsiliepė ir vietiniai gyventojai iš Vilkaviškio, Kalvarijos, Pilviškių, Liudvinavo miestelių. Padėti suskubo įvairių profesijų žmonės: kariškis, buhalterė, verslininkė. Buvo dienų, kad globos namuose dirbo tik vienas mūsų žmogus, o visi kiti savanoriai“, – pasakoja sesė Janina. Savanoriai darė viską: valė patalpas, prižiūrėjo ligonius, maitino, prausė, valgydino.
„Atvažiavus ir susipažinus su slaugos namais, kiek apsipratus būti su ketvirtojo lygio apsaugomis ir dėl jų kylančiais sunkumais ir smagumais, po trijų valandų medicinos punkte likau viena“, – savo išgyvenimais Švč. Marijos globos namų „Facebook“ paskyroje dalijosi savanorė Ieva. – Vakare ateina kita sesuo ir pasako, kad rytoj lieku viena nuo pat ryto. Pirmas atsakymas galvoje buvo „nesąmonė, nesugebėsiu“, bet trauktis nėra kur – galiu neateiti, bet tada neateis niekas. Taip prabėgo 20 dienų slaugos namuose, tapusiuose COVID-19 židiniu. Pirmųjų dienų su smulkmenomis negaliu prisiminti – jos mano atminty liko kaip panardintos narkozėje, prisimenu tik, kad buvo labai daug darbo valandų, didelis susikaupimas, jokio blaškymosi į šalis, neišsijungiantis protas ir pojūtis, kad viskas bus gerai. Ir savanorių vienybė, kvėpavimas vienodu dažniu.“

Daug davė, bet dar daugiau gavo

Pasak sesers Janinos, ligoninės paslaugomis Švč. Marijos globos namai naudojosi mažai. Į ligoninę buvo nuvežti tik trys ligoniai, kuriems reikėjo atlikti išsamius tyrimus ir pakoreguoti gydymą. „Slaugėme, gydėme savo jėgomis, padedami savanorių, nes turime ir medicinos darbuotojų.“ Vienuolės teigimu, patiems ligoniams lengviau sveikti savo aplinkoje, ir jų artimieji prašė, jeigu tik įmanoma, nevežti į ligoninę. Su globotinių artimaisiais namų administracija nuolatos palaikė ryšį, informavo apie jų sveikatą.
Vienuolė, paklausta, ar nebuvo savanoriams sudėtinga teikti pagalbą, juk jų namuose – sunkūs ligoniai, sakė, kad tokio klausimo net nekilo. Jie tvarkėsi puikiai. Tie, kurie turėjo slaugymo patirties, ja dalijosi su kitais. Jie dirbo tyliai, ramiai, net neįvardindami, kokia reikšminga jų pagalba. Priešingai, savanoriai sakė labai daug dvasinio peno gavo dirbdami mūsų globos namuose, tikino daugiau gavę šioje situacijoje, negu davę.
„Mes taip pat iš jų daug gavome. Žmonės, atvykę pas mus pačiu sunkiausiu metu, ne tik padėjo išgyventi tą laikotarpį globos namams, bet jų gerumas, entuziazmas, spindinčios akys ligoniams ir mūsų kolektyvui buvo tarsi balzamas. Net sunku patikėti, kad iš nelaimės kyla tiek daug gerų situacijų“, – kalbėjo sesuo Janina.

Išliko ryšys

Nors savanoriai iš Švč. Marijos globos namų jau išvyko, ryšys su šiais žmonėmis liko. „Maloniai nustebome, kai jie išvykdami paklausė, ar galės mums paskambinti, sužinoti, kaip laikomės. Savanoriai susigyveno ir su mūsų gyventojais. Skambina jaunas vaikinas ir klausia, kaip tos močiutės sveikata, kurią jisai slaugė“, – džiaugėsi vienuolė.
Pasak jos, gyvenime nebuvo tekę patirti tokių sudėtingų situacijų. Globos namai neteko penkių gyventojų, bet nuostabiausia, kad per tą skaudžią situaciją, atsiskleidė ypatingi dalykai: žmonių jautrumas, gerumas, užuojauta, pagarba senam žmogui. „Supranti, kiek daug gerų žmonių yra šalia mūsų“, – kalbėjo vienuolė.

Savanoriauja Marijampolės ligoninėje

Marijampolietė Eglė Kasparaitienė Marijampolės ligoninės COVID-19 skyriuje gydomus ligonius lanko jau kelios savaitės. Eglė savanoriauja, padeda sunkiems ligoniams pavalgyti, apsitvarkyti, palaiko psichologiškai.
Moteris sako, kad imtis savanorystės ją paskatino viešojoje erdvėje pasirodę ligoninės prašymai padėti. „Pati persirgau COVID-19, sūnus persirgo. Iš patirties žinau, kad tai nelengva liga, kad sunkiau sergančiam tikrai reikia daugiau pagalbos. O ir rizikos neliko: aš persirgau, sūnus taip pat, tėvų neturiu, tad nieko neužkrėsiu“, – kalbėjo Eglė.

Gyvūnų kirpyklą turinti Eglė Kasparaitienė, kai tik lieka nuo darbo laisvo laiko, skuba į ligoninę.

Moteris neslepia, kad pirmos dienos ligoninėje nebuvo lengvos. Teko išmokti apsirengti paties aukščiausio lygio apsaugos drabužiais, išbūti su jais pusdienį. Taip pat eilės tvarka nusirengti, nes tai labai svarbu, kad nepaskleistum viruso, sudėti drabužius į tam skirtus konteinerius. „Tai didžiulis darbas. Kol nebuvau susidūrusi su tuo, taip nemaniau. Eidama į ligoninę išmokau nieko negerti, nevalgyti, kad kaip galima ilgiau nereikėtų į tualetą, nes tuomet turėčiau visas apsaugos priemones iš naujo rengtis. Burna išdžiūsta per tas keturias ar penkias valandas, taip norisi gerti, bet negali, juk nenusiimsi visų apsaugų, todėl išmoksti susitaikyti su tuo, pakentėti. Taip dirba visas COVID-19 skyriaus personalas“, – kalbėjo Eglė.
Pašnekovės teigimu, dar sunkiau prie ligoninės atmosferos buvo priprasti psichologiškai, matyti bejėgius žmones. Didžioji dalis iš jų garbaus amžiaus, net nesuvokia, kodėl jie čia, kokia liga serga, kodėl medikai vaikšto apie juos lyg ufonautai, kodėl nematyti jų veidų. O bendrauti pacientai labai nori. Nepaleidžia rankos, nebyliai akimis prašo neišeiti. Galintys kalbėti brangina kiekvieną bendravimo minutę.
Pasak savanorės, teko iš arti pamatyti, koks sunkus gydytojų, slaugytojų darbas. Jie vos spėja suktis lyg filme nuo vieno ligonio prie kito: lašalines pastatyti, vaistus suleisti, kitas procedūras atlikti. Labai trūksta laisvų rankų, ypač paprastiems, kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams. Teko ir prie mirties priprasti, nors tikrai daug ir pasveikusių išleidžia. „Ligoninėje susiduri su visai kitokia realybe, supranti, ką reiškia mediko darbas, kokių sunkių yra pacientų“, – sakė marijampolietė.
Eglė pasakojo, kad kiekvieną kartą atėjusi į ligoninę stengiasi, kaip galėdama apeiti kuo daugiau ligonių. Paduoti gerti, nes didžioji dauguma patys neįstengia pasiimti. Pamaitinti, kol maistas neatšalo, sušukuoti, nuskusti, nagučius nukarpyti, kad jiems būtų smagiau, geriau jaustųsi. Reikia ir deguonies kaukę pataisyti, kad nepradėtų dusti. „Einu ir einu ratu po palatas. Stengiuosi juos nuteikti gera nuotaika, pašnekinti, pajuokauti. Kitų ir vardus jau žinau, ką nors skaniau užkąsti atnešu“, – kalbėjo Eglė.
Pasak moters, daug pažįstamų į šį jos savanoriavimą žiūri skeptiškai. Buvo ir tokių, kurie kvaile tiesiai į akis išvadino, esą pareis „prisigėrusi“ virusų ir kitus užkrės. „Tačiau aš matau, kad ligoninėje labai trūksta darbuotojų, trūksta galinčių padėti ligoniams net ir pabuvimu šalia, todėl tikrai dar kiek galėsiu, tiek savanoriausiu. Būtinai per Kūčias nueisiu, ką nors pagaminusi nunešiu, kad ligoniams praskaidrinčiau kasdienybę, kad nesijaustų vieniši. Manau, kad sausis dar bus labai sunkus, todėl, jeigu tik galėsiu, savanoriausiu“, – tikino Eglė.
Panašu, kad moters žodžiai pildosi, vis daugiau ligoninių prašo savanorių pagalbos. Juk ligoniais, kurie sunkiai serga, kuriems reikia vandens paduoti, kiekvieną minutę galime tapti ir mes, mūsų tėvai.

Savanorė jau žino, ką reiškia kelias valandas dirbti su apsauginiais drabužiais.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...