Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų

Pasaulį alinanti koronaviruso pandemija, sunkumai, su kuriais susiduria sergantieji ir juos gydantieji, mirtys, baimė susirgti, pasikeitęs gyvenimas, apribotos galimybės, vienišumas. Taip gyvename šiandien. Vis dėlto visos nelaimės turi ir šviesią pusę. Per jas atsiskleidžia iki tol nepažinti dalykai: žmonių gerumas, galimybės įveikti net ir sunkiausią situaciją, išeiti į šviesą. Mūsų kalbinti pašnekovai neslėpė, kad COVID-19 liga ne tik daug iš jų atėmė, bet ir davė.

Loreta TUMELIENĖ

Susirgo beveik visi darbuotojai ir globotiniai

Spalį koronavirusas pradėjo siaubti Marijampolės globos įstaigas. Pirmieji krito Specialieji socialinės globos namai Bažnyčios gatvėje. Po mėnesio grėsmingasis COVID-19 įsisuko į Švč. Marijos globos namus. Susirgo darbuotojai ir globotiniai. Viešojoje erdvėje pasirodė seserų Janinos ir Viktorijos prašymas padėti slaugyti ligonius, nes beveik neliko nesergančių darbuotojų.
Pasak Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos, kuri rūpinasi globos namais, sesės Janinos, globos namuose tuo metu buvo 36 globotiniai. Didžioji dalis – sunkūs, nevaikštantys ligoniai. Juos reikia ir valgydinti, ir prausti, ir vartyti. Globos namų gyventojus prižiūri ne ką mažesnis būrys darbuotojų. Jų apie trisdešimt.
Vienuolės teigimu, globos namų administracija, matydama, kad šalyje situacija dėl sergamumo vis sunkesnė, ėmėsi visų atsargumo priemonių. Kolektyvą padalijo perpus, buvo dirbama pamainomis: pusę savaitės viena pamaina, pusę – kita. Tačiau korona žaibiškai įsisuko į globos namus. Išguldė visą darbuotojų pamainą, tarp jų ir įstaigos direktorę. Nesusirgęs į darbą atėjo tik vienas darbuotojas. Tuomet visas dienas dirbo viena pamaina. Bet ir šie darbuotojai pradėjo sirgti. „Neišvengiau koronaviruso ir aš“, – pasakojo vienuolė. Paklausta, kaip ji atsilaikė, sesuo Janina sako, kad nebuvo kada galvoti apie tai. Rūpėjo tik, kaip tą padaryti, šitą įveikti. „Nežinojome, ką atneš rytojus. Bijojome, kad suskambės telefonas ir dar vienas darbuotojas praneš susirgęs“, – prisimena sesuo.

Švč. Marijos globos namų direktorė Zina Urbienė ir sesė Janina džiaugiasi, kad žmonių gerumas padėjo išgyventi tokį sunkų laikotarpį.

Išgelbėjo savanoriai

Seserys vienuolės kreipėsi pagalbos į visuomenę. Atsiliepė gana daug savanorių. „Jie per šį sunkų laikotarpį padarė daug stebuklų“, – sako sesuo Janina.
Pasak vienuolės, viešoje erdvėje išplatinus pagalbos prašymą, iš karto atsiliepė norintys padėti. Savanorių buvo iš visos Lietuvos. Iš Utenos atvyko jauna gydytoja odontologė, pagalbos ranką ištiesė seserys ir broliai vienuoliai. „Sulaukėme savanorių iš Kauno, Vilniaus, atsiliepė ir vietiniai gyventojai iš Vilkaviškio, Kalvarijos, Pilviškių, Liudvinavo miestelių. Padėti suskubo įvairių profesijų žmonės: kariškis, buhalterė, verslininkė. Buvo dienų, kad globos namuose dirbo tik vienas mūsų žmogus, o visi kiti savanoriai“, – pasakoja sesė Janina. Savanoriai darė viską: valė patalpas, prižiūrėjo ligonius, maitino, prausė, valgydino.
„Atvažiavus ir susipažinus su slaugos namais, kiek apsipratus būti su ketvirtojo lygio apsaugomis ir dėl jų kylančiais sunkumais ir smagumais, po trijų valandų medicinos punkte likau viena“, – savo išgyvenimais Švč. Marijos globos namų „Facebook“ paskyroje dalijosi savanorė Ieva. – Vakare ateina kita sesuo ir pasako, kad rytoj lieku viena nuo pat ryto. Pirmas atsakymas galvoje buvo „nesąmonė, nesugebėsiu“, bet trauktis nėra kur – galiu neateiti, bet tada neateis niekas. Taip prabėgo 20 dienų slaugos namuose, tapusiuose COVID-19 židiniu. Pirmųjų dienų su smulkmenomis negaliu prisiminti – jos mano atminty liko kaip panardintos narkozėje, prisimenu tik, kad buvo labai daug darbo valandų, didelis susikaupimas, jokio blaškymosi į šalis, neišsijungiantis protas ir pojūtis, kad viskas bus gerai. Ir savanorių vienybė, kvėpavimas vienodu dažniu.“

Daug davė, bet dar daugiau gavo

Pasak sesers Janinos, ligoninės paslaugomis Švč. Marijos globos namai naudojosi mažai. Į ligoninę buvo nuvežti tik trys ligoniai, kuriems reikėjo atlikti išsamius tyrimus ir pakoreguoti gydymą. „Slaugėme, gydėme savo jėgomis, padedami savanorių, nes turime ir medicinos darbuotojų.“ Vienuolės teigimu, patiems ligoniams lengviau sveikti savo aplinkoje, ir jų artimieji prašė, jeigu tik įmanoma, nevežti į ligoninę. Su globotinių artimaisiais namų administracija nuolatos palaikė ryšį, informavo apie jų sveikatą.
Vienuolė, paklausta, ar nebuvo savanoriams sudėtinga teikti pagalbą, juk jų namuose – sunkūs ligoniai, sakė, kad tokio klausimo net nekilo. Jie tvarkėsi puikiai. Tie, kurie turėjo slaugymo patirties, ja dalijosi su kitais. Jie dirbo tyliai, ramiai, net neįvardindami, kokia reikšminga jų pagalba. Priešingai, savanoriai sakė labai daug dvasinio peno gavo dirbdami mūsų globos namuose, tikino daugiau gavę šioje situacijoje, negu davę.
„Mes taip pat iš jų daug gavome. Žmonės, atvykę pas mus pačiu sunkiausiu metu, ne tik padėjo išgyventi tą laikotarpį globos namams, bet jų gerumas, entuziazmas, spindinčios akys ligoniams ir mūsų kolektyvui buvo tarsi balzamas. Net sunku patikėti, kad iš nelaimės kyla tiek daug gerų situacijų“, – kalbėjo sesuo Janina.

Išliko ryšys

Nors savanoriai iš Švč. Marijos globos namų jau išvyko, ryšys su šiais žmonėmis liko. „Maloniai nustebome, kai jie išvykdami paklausė, ar galės mums paskambinti, sužinoti, kaip laikomės. Savanoriai susigyveno ir su mūsų gyventojais. Skambina jaunas vaikinas ir klausia, kaip tos močiutės sveikata, kurią jisai slaugė“, – džiaugėsi vienuolė.
Pasak jos, gyvenime nebuvo tekę patirti tokių sudėtingų situacijų. Globos namai neteko penkių gyventojų, bet nuostabiausia, kad per tą skaudžią situaciją, atsiskleidė ypatingi dalykai: žmonių jautrumas, gerumas, užuojauta, pagarba senam žmogui. „Supranti, kiek daug gerų žmonių yra šalia mūsų“, – kalbėjo vienuolė.

Savanoriauja Marijampolės ligoninėje

Marijampolietė Eglė Kasparaitienė Marijampolės ligoninės COVID-19 skyriuje gydomus ligonius lanko jau kelios savaitės. Eglė savanoriauja, padeda sunkiems ligoniams pavalgyti, apsitvarkyti, palaiko psichologiškai.
Moteris sako, kad imtis savanorystės ją paskatino viešojoje erdvėje pasirodę ligoninės prašymai padėti. „Pati persirgau COVID-19, sūnus persirgo. Iš patirties žinau, kad tai nelengva liga, kad sunkiau sergančiam tikrai reikia daugiau pagalbos. O ir rizikos neliko: aš persirgau, sūnus taip pat, tėvų neturiu, tad nieko neužkrėsiu“, – kalbėjo Eglė.

Gyvūnų kirpyklą turinti Eglė Kasparaitienė, kai tik lieka nuo darbo laisvo laiko, skuba į ligoninę.

Moteris neslepia, kad pirmos dienos ligoninėje nebuvo lengvos. Teko išmokti apsirengti paties aukščiausio lygio apsaugos drabužiais, išbūti su jais pusdienį. Taip pat eilės tvarka nusirengti, nes tai labai svarbu, kad nepaskleistum viruso, sudėti drabužius į tam skirtus konteinerius. „Tai didžiulis darbas. Kol nebuvau susidūrusi su tuo, taip nemaniau. Eidama į ligoninę išmokau nieko negerti, nevalgyti, kad kaip galima ilgiau nereikėtų į tualetą, nes tuomet turėčiau visas apsaugos priemones iš naujo rengtis. Burna išdžiūsta per tas keturias ar penkias valandas, taip norisi gerti, bet negali, juk nenusiimsi visų apsaugų, todėl išmoksti susitaikyti su tuo, pakentėti. Taip dirba visas COVID-19 skyriaus personalas“, – kalbėjo Eglė.
Pašnekovės teigimu, dar sunkiau prie ligoninės atmosferos buvo priprasti psichologiškai, matyti bejėgius žmones. Didžioji dalis iš jų garbaus amžiaus, net nesuvokia, kodėl jie čia, kokia liga serga, kodėl medikai vaikšto apie juos lyg ufonautai, kodėl nematyti jų veidų. O bendrauti pacientai labai nori. Nepaleidžia rankos, nebyliai akimis prašo neišeiti. Galintys kalbėti brangina kiekvieną bendravimo minutę.
Pasak savanorės, teko iš arti pamatyti, koks sunkus gydytojų, slaugytojų darbas. Jie vos spėja suktis lyg filme nuo vieno ligonio prie kito: lašalines pastatyti, vaistus suleisti, kitas procedūras atlikti. Labai trūksta laisvų rankų, ypač paprastiems, kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams. Teko ir prie mirties priprasti, nors tikrai daug ir pasveikusių išleidžia. „Ligoninėje susiduri su visai kitokia realybe, supranti, ką reiškia mediko darbas, kokių sunkių yra pacientų“, – sakė marijampolietė.
Eglė pasakojo, kad kiekvieną kartą atėjusi į ligoninę stengiasi, kaip galėdama apeiti kuo daugiau ligonių. Paduoti gerti, nes didžioji dauguma patys neįstengia pasiimti. Pamaitinti, kol maistas neatšalo, sušukuoti, nuskusti, nagučius nukarpyti, kad jiems būtų smagiau, geriau jaustųsi. Reikia ir deguonies kaukę pataisyti, kad nepradėtų dusti. „Einu ir einu ratu po palatas. Stengiuosi juos nuteikti gera nuotaika, pašnekinti, pajuokauti. Kitų ir vardus jau žinau, ką nors skaniau užkąsti atnešu“, – kalbėjo Eglė.
Pasak moters, daug pažįstamų į šį jos savanoriavimą žiūri skeptiškai. Buvo ir tokių, kurie kvaile tiesiai į akis išvadino, esą pareis „prisigėrusi“ virusų ir kitus užkrės. „Tačiau aš matau, kad ligoninėje labai trūksta darbuotojų, trūksta galinčių padėti ligoniams net ir pabuvimu šalia, todėl tikrai dar kiek galėsiu, tiek savanoriausiu. Būtinai per Kūčias nueisiu, ką nors pagaminusi nunešiu, kad ligoniams praskaidrinčiau kasdienybę, kad nesijaustų vieniši. Manau, kad sausis dar bus labai sunkus, todėl, jeigu tik galėsiu, savanoriausiu“, – tikino Eglė.
Panašu, kad moters žodžiai pildosi, vis daugiau ligoninių prašo savanorių pagalbos. Juk ligoniais, kurie sunkiai serga, kuriems reikia vandens paduoti, kiekvieną minutę galime tapti ir mes, mūsų tėvai.

Savanorė jau žino, ką reiškia kelias valandas dirbti su apsauginiais drabužiais.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

    2020-11-18„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą
    Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, gervuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias ir kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asortimentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos, tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo 2013 metais baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. „Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau domėtis uogininkyste. ,,Ant bangos“ buvo šilauogės. Tada jos nebuvo dažnos ant vartotojų stalo, o jų auginimas skambėjo gana patraukliai ir egzotiškai. Šia idėja pasidalijau su ...
  • Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?

    2020-11-17Ką reikia žinoti prieš skolinantis internetu?
    Žmonių įpročiai keičiasi kartu su technologijomis. Užtenka prisiminti kaip pasikeitė žmonių skolinimosi ir atsiskaitymo už pirkinius įpročiai, kai atsirado diabeto ir kredito kortelės. Daug žmonių nebeturėjo jokios priežasties skolintis įprastais būdais, nes iki tol jiems reikėdavo tik nedidelės paskolos. Tuomet prasidėjo kita, greitųjų kreditų era. Tai – tarpinis variantas tarp kredito kortelės ir vartojimo paskolos. Tai nebuvo galimybė atsiskaityti akimirksniu, kaip atsiskaitant kredito kortele, bet tai nebuvo ir ilgas, ištęstas procesas, kuris apibūdina vartojimo paskolas. Kalbant apie paskolos sumas, tai irgi buvo tarpinis variantas. Nors dabar galima sakyti, kad nebėra jokių vartojimo paskolų, kurios negalėtų būti išduodamos išimtinai internetu. Bet besikeičiant technologijoms, ...
  • Bažnyčios lieka atviros

    2020-11-16Bažnyčios lieka atviros
    Suvaržymai dėl pasaulį krečiančios pandemijos vis labiau į rėmus spraudžia mūsų gyvenimus. Tiek daug visko negalima, nerekomenduojama, tiek daug reikia saugotis. Kartu su karantinu suvaržymai neaplenkė ir maldos namų. Reaguodami į susiklosčiusią epidemiologinę padėtį, Lietuvos vyskupai konferencijoje priėmė sprendimą, kad bažnyčių durys per šį karantiną žmonėms liks atviros.  Loreta TUMELIENĖ  Vyskupų konferencijos sprendimas  Perimdami kaimyninių šalių patirtį, atsižvelgdami į svarbų tikinčiųjų poreikį dalyvauti šv. Mišiose bei priimti sakramentus, taip pat į šalies Vyriausybės sprendimą skelbti karantiną visoje šalyje, Vyskupų konferencijoje vyskupai priėmė sprendimą, kad nuo lapkričio 7 d. iki tol, kol galios Vyriausybės paskelbtas karantinas, šv. Mišios bus aukojamos, bet ribojant tikinčiųjų skaičių. Parapijų klebonams išplatintos rekomendacijos, ...
  • Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?

    2020-11-16Kuo ypatingi yra Dr. Martens batai?
    Termometro stulpeliui rodant vis krintančią temperatūrą, tenka atitinkamai apsirūpinti ir šiltesniais rūbais bei avalyne. Beje, pastaroji ir kelia daugiausiai dilemų. Kokie batai tiks prie visų aprangos derinių? Kurie batai neperšlaps? Su kuriais nebus šalta? Ar šie batai man tarnaus ilgiau nei vieną sezoną? Jeigu ir jums šie klausimai yra aktualūs renkantis avalynę, tuomet dr. Martens batai yra būtent tai, ko jums reikia. Štai keletas priežasčių, kodėl: Ypatingai patogūs. Šie batai – tai gydytojo Klaus Märtens kūrinys, kuriuos jis sukūrė per II pasaulinį karą, kai pats susižalojo čiurną. Tokiu būdu jis išsprendė nepatogių batų problemą ne tik sau, bet ir milijonams žmonių ...
  • Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?

    2020-11-14Karantinas švietimo įstaigose: ką svarbu žinoti?
    Lietuvoje iki lapkričio 29 d. paskelbtas karantinas. Šiuo laikotarpiu ikimokyklinukai, priešmokyklinukai ir pradinukai darželius ir mokyklas lanko įprastai. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokosi nuotoliniu arba derindami jį su kontaktiniu būdu. Mokykloms, tėvams kasdienoje iškyla detalesnių klausimų, kaip dirbti, kaip mokiniams elgtis per karantiną vienu ar kitu atveju. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsako, ką svarbiausia žinoti. Veido apsaugos priemonių darželinukai ir pradinukai gali nedėvėti Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas ugdomiems vaikams, vyresniems nei 6 metai, ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Kaukių leidžiama nedėvėti vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, ...
  • Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“

    2020-11-14Startuoja nauja mobilioji programėlė „Korona Stop LT“
    „Korona Stop LT“ tikslas – kuo greičiau nutraukti koronaviruso infekcijos plitimą, įspėjant programėlės naudotojus apie kontaktą su koronavirusu užsikrėtusiu asmeniu ir pateikiant rekomendacijas, kaip elgtis toliau. Kuo didesnis šios mobiliosios programėlės naudotojų skaičius, tuo koronaviruso infekcijos suvaldymas bus efektyvesnis, todėl piliečiai raginami nemokamai ją atsisiųsti ir naudoti. Anksti sužino apie galimą užsikrėtimą   Koronavirusas, sukeliantis COVID-19 ligą, gali plisti be simptomų, todėl juo užsikrėtęs asmuo gali platinti ligą to nežinodamas, o pasireiškus simptomams, virusas jau gali būti perduotas kitiems. Norint sustabdyti jo plitimą, simptomus jaučiantiems žmonėms nepakanka tiesiog likti namuose. Naudodamasis „Korona Stop LT“ programėle, užsikrėtęs asmuo gali greitai įspėti arti jo ...
  • …ir visada – tik šviesos link (Rudens paletė)

    2020-11-11...ir visada –  tik šviesos link (Rudens paletė)
    Kai ji, mus supanti, šviesa, tiesiog yra, apie ją nė negalvojame – nebent tokiu metu kaip šis, kai dienos baigia išbarstyti savo spindesį ir dangaus gaubtas vis ilgiau tamsus… Ir tikrai retas kada pagalvojame apie tai, kas būtų, jeigu… Kaip, beje, negalvojome ir apie daugelį kitų dalykų, kurie mūsų gyvenime atsirado (arba dingo) per pastaruosius aštuonetą devynetą mėnesių. Buvo vasara – su pažadais, apgaulėmis ir viltimis – nežiūrint visko, gausiai atseikėjusi džiaugsmo ir šviesos. O dabar tik padūsaujame ją prisiminę. Tačiau kai kas šviesos sukaupė tiek, kad užteks ilgam laikui, rudens (ir galimai žiemos taip pat) pilkumui nuspalvinti – ne ...
  • Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)

    2020-11-11Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)
    Kaip įprasminti savo gyvenimą? Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos… …Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti garbaus amžiaus sulaukusius pensininkus?): vieni piktinasi politikais, gydytojais, kaimynais; baisiuoju virusu, vaikais ir jaunimu, kuriems dar nieko neskauda, kurie elgiasi ne taip, kaip dera ar ...
  • (Ne)žinomas garsus kraštietis menininkas

    2020-11-11(Ne)žinomas garsus  kraštietis menininkas
    Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir paprastos, ir svarbios priežasties, kad 1849 metų spalio 4 dieną jis gimė Kumelionių kaime (tuometėje Suvalkų gubernijoje). Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje, buvo kone vienmetis su ...
  • Patašinėje – piešianti laiškanešė

    2020-11-11Patašinėje –  piešianti laiškanešė
    Lapkričio mėnesį Patašinės bibliotekoje parengta daugelį maloniai nustebinusi Redos Stadalienės tapybos darbų paroda „Aš – medis, atvirumui nuogas“. Patašinės apylinkių gyventojai Redą pažįsta kaip smarkuolę laiškanešę, skubančią į pašto dėžutes sudėti spaudą, išdalinti korespondenciją, riedančią kaimo keliais – nuo sodybos prie sodybos, neturinčią laiko net menkiausiai atokvėpio valandėlei. Reda mėgsta savo darbą. Viena priežasčių – galimybė pro pašto automobilio langą stebėti bėgančius gamtos vaizdus… Nes laiškanešės laisvalaikio pomėgis – mintyse išlikusius vaizdus atkurti drobėje. Piešti pradėjusi dar jaunystėje Reda niekada nepamiršo širdžiai mielo užsiėmimo, tačiau ilgai nesiryžo atsiskleisti aplinkiniams. Drovėjosi. Bijojo per griežtos kritikos. Vis dėlto, padrąsinta draugų ir žinodama, kaip Patašinės ...
  • Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais

    2020-11-11Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais
    35 metų Indrė ir Justinas Petručiai gyvulininkystės ūkį įkūrė 2016 metais Plungės rajone. Augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Ūkiui kurti pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiemet skirta parama ir šiam ūkiui modernizuoti. „Viskas prasidėjo nuo to, kad 2016 metais su žmona Indre Marcių kaime įsigijome sodybą. Aplink sodybą buvo 8 ha žemės. Pirkdami sodybą apie ūkininkavimą negalvojome, bet nemažai ūkininkaujančių yra tarp giminaičių, tad, pasitarę su jais, pradėjome svarstyti, ar ir mums nepabandžius. O čia dar atsirado galimybė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Plungės rajono ūkininkas J. Petrutis. Pasak ...
  • Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą

    2020-11-11Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą
    Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės galės pasinaudoti išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso planuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Kas gaus paramą Atsižvelgdamas į COVID-19 protrūkį, šią nuostatą patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas, pritaręs, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ...
  • Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

    2020-11-11Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas
    Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei. Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.  „Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį ir tikslus, tai galbūt suvoktume, kad dezinformacija gali būti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra ...
  • Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai

    2020-11-10Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai
    Šio mėnesio „Garažas“ lankosi skaitytojams jau pažįstamame senos technikos muziejuje „Kubilkiemis“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas Kęstutis Kubilius visada turi ką papasakoti ir mielai aprodo naujus eksponatus. Pastaruoju metu muziejaus ekspoziciją papildo vertingi seni automobiliai, atgabenti iš Skandinavijos šalių. K. Kubiliaus tvirtinimu, toks kelias nėra lengvas, mat tenykščiai technikos kolekcionieriai labai nenori išleisti šio turto kitur. Ričardas PASILIAUSKAS Vienas iš naujų pirkinių, kuriuo K. Kubilius bene labiausiai didžiuojasi – 1956-ųjų „amerikonas“ BUICK SPECIAL. Apžiūrint šį gražuolį į galvą lenda mintys, kad jau tada – šeštajame dešimtmetyje – užatlantės gyventojai tokiais automobiliais važinėjo kasdieniame gyvenime. Galima būtų jį vadinti ištaigingu, bet tai tiesiog didelis, ...
  • Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį

    2020-11-10Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį
    Visoje šalyje įsigaliojęs karantinas verslo įmonėms reiškia naujus suvaržymus. Parduotuvėms ir grožio paslaugų įmonėms įsakyta dirbti ribojant žmonių srautus ir laikantis specialių higienos reikalavimų, sporto klubams mažiausiai trims savaitėms liepta visiškai užverti duris, o kavinėms, barams ir kitoms maitinimo įstaigoms nurodyta gaminti tik maistą išsinešti – valgyti ar gerti prie stalelių visuotino karantino metu uždrausta. Kai kas svarsto, kad maitinimo sektoriui antras karantinas bus pražūtingas, nes net ir leidus maistą gaminti išsinešimui, tai nepadės kavinėms uždirbti net darbuotojų atlyginimams. Dėl to kai kas per karantiną nusprendė visai nedirbti, kiti, kaip ir pavasarį, į situaciją žiūri optimistiškai ir kūrybiškai: bando naujus receptus, ...