Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų

Pasaulį alinanti koronaviruso pandemija, sunkumai, su kuriais susiduria sergantieji ir juos gydantieji, mirtys, baimė susirgti, pasikeitęs gyvenimas, apribotos galimybės, vienišumas. Taip gyvename šiandien. Vis dėlto visos nelaimės turi ir šviesią pusę. Per jas atsiskleidžia iki tol nepažinti dalykai: žmonių gerumas, galimybės įveikti net ir sunkiausią situaciją, išeiti į šviesą. Mūsų kalbinti pašnekovai neslėpė, kad COVID-19 liga ne tik daug iš jų atėmė, bet ir davė.

Loreta TUMELIENĖ

Susirgo beveik visi darbuotojai ir globotiniai

Spalį koronavirusas pradėjo siaubti Marijampolės globos įstaigas. Pirmieji krito Specialieji socialinės globos namai Bažnyčios gatvėje. Po mėnesio grėsmingasis COVID-19 įsisuko į Švč. Marijos globos namus. Susirgo darbuotojai ir globotiniai. Viešojoje erdvėje pasirodė seserų Janinos ir Viktorijos prašymas padėti slaugyti ligonius, nes beveik neliko nesergančių darbuotojų.
Pasak Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos, kuri rūpinasi globos namais, sesės Janinos, globos namuose tuo metu buvo 36 globotiniai. Didžioji dalis – sunkūs, nevaikštantys ligoniai. Juos reikia ir valgydinti, ir prausti, ir vartyti. Globos namų gyventojus prižiūri ne ką mažesnis būrys darbuotojų. Jų apie trisdešimt.
Vienuolės teigimu, globos namų administracija, matydama, kad šalyje situacija dėl sergamumo vis sunkesnė, ėmėsi visų atsargumo priemonių. Kolektyvą padalijo perpus, buvo dirbama pamainomis: pusę savaitės viena pamaina, pusę – kita. Tačiau korona žaibiškai įsisuko į globos namus. Išguldė visą darbuotojų pamainą, tarp jų ir įstaigos direktorę. Nesusirgęs į darbą atėjo tik vienas darbuotojas. Tuomet visas dienas dirbo viena pamaina. Bet ir šie darbuotojai pradėjo sirgti. „Neišvengiau koronaviruso ir aš“, – pasakojo vienuolė. Paklausta, kaip ji atsilaikė, sesuo Janina sako, kad nebuvo kada galvoti apie tai. Rūpėjo tik, kaip tą padaryti, šitą įveikti. „Nežinojome, ką atneš rytojus. Bijojome, kad suskambės telefonas ir dar vienas darbuotojas praneš susirgęs“, – prisimena sesuo.

Švč. Marijos globos namų direktorė Zina Urbienė ir sesė Janina džiaugiasi, kad žmonių gerumas padėjo išgyventi tokį sunkų laikotarpį.

Išgelbėjo savanoriai

Seserys vienuolės kreipėsi pagalbos į visuomenę. Atsiliepė gana daug savanorių. „Jie per šį sunkų laikotarpį padarė daug stebuklų“, – sako sesuo Janina.
Pasak vienuolės, viešoje erdvėje išplatinus pagalbos prašymą, iš karto atsiliepė norintys padėti. Savanorių buvo iš visos Lietuvos. Iš Utenos atvyko jauna gydytoja odontologė, pagalbos ranką ištiesė seserys ir broliai vienuoliai. „Sulaukėme savanorių iš Kauno, Vilniaus, atsiliepė ir vietiniai gyventojai iš Vilkaviškio, Kalvarijos, Pilviškių, Liudvinavo miestelių. Padėti suskubo įvairių profesijų žmonės: kariškis, buhalterė, verslininkė. Buvo dienų, kad globos namuose dirbo tik vienas mūsų žmogus, o visi kiti savanoriai“, – pasakoja sesė Janina. Savanoriai darė viską: valė patalpas, prižiūrėjo ligonius, maitino, prausė, valgydino.
„Atvažiavus ir susipažinus su slaugos namais, kiek apsipratus būti su ketvirtojo lygio apsaugomis ir dėl jų kylančiais sunkumais ir smagumais, po trijų valandų medicinos punkte likau viena“, – savo išgyvenimais Švč. Marijos globos namų „Facebook“ paskyroje dalijosi savanorė Ieva. – Vakare ateina kita sesuo ir pasako, kad rytoj lieku viena nuo pat ryto. Pirmas atsakymas galvoje buvo „nesąmonė, nesugebėsiu“, bet trauktis nėra kur – galiu neateiti, bet tada neateis niekas. Taip prabėgo 20 dienų slaugos namuose, tapusiuose COVID-19 židiniu. Pirmųjų dienų su smulkmenomis negaliu prisiminti – jos mano atminty liko kaip panardintos narkozėje, prisimenu tik, kad buvo labai daug darbo valandų, didelis susikaupimas, jokio blaškymosi į šalis, neišsijungiantis protas ir pojūtis, kad viskas bus gerai. Ir savanorių vienybė, kvėpavimas vienodu dažniu.“

Daug davė, bet dar daugiau gavo

Pasak sesers Janinos, ligoninės paslaugomis Švč. Marijos globos namai naudojosi mažai. Į ligoninę buvo nuvežti tik trys ligoniai, kuriems reikėjo atlikti išsamius tyrimus ir pakoreguoti gydymą. „Slaugėme, gydėme savo jėgomis, padedami savanorių, nes turime ir medicinos darbuotojų.“ Vienuolės teigimu, patiems ligoniams lengviau sveikti savo aplinkoje, ir jų artimieji prašė, jeigu tik įmanoma, nevežti į ligoninę. Su globotinių artimaisiais namų administracija nuolatos palaikė ryšį, informavo apie jų sveikatą.
Vienuolė, paklausta, ar nebuvo savanoriams sudėtinga teikti pagalbą, juk jų namuose – sunkūs ligoniai, sakė, kad tokio klausimo net nekilo. Jie tvarkėsi puikiai. Tie, kurie turėjo slaugymo patirties, ja dalijosi su kitais. Jie dirbo tyliai, ramiai, net neįvardindami, kokia reikšminga jų pagalba. Priešingai, savanoriai sakė labai daug dvasinio peno gavo dirbdami mūsų globos namuose, tikino daugiau gavę šioje situacijoje, negu davę.
„Mes taip pat iš jų daug gavome. Žmonės, atvykę pas mus pačiu sunkiausiu metu, ne tik padėjo išgyventi tą laikotarpį globos namams, bet jų gerumas, entuziazmas, spindinčios akys ligoniams ir mūsų kolektyvui buvo tarsi balzamas. Net sunku patikėti, kad iš nelaimės kyla tiek daug gerų situacijų“, – kalbėjo sesuo Janina.

Išliko ryšys

Nors savanoriai iš Švč. Marijos globos namų jau išvyko, ryšys su šiais žmonėmis liko. „Maloniai nustebome, kai jie išvykdami paklausė, ar galės mums paskambinti, sužinoti, kaip laikomės. Savanoriai susigyveno ir su mūsų gyventojais. Skambina jaunas vaikinas ir klausia, kaip tos močiutės sveikata, kurią jisai slaugė“, – džiaugėsi vienuolė.
Pasak jos, gyvenime nebuvo tekę patirti tokių sudėtingų situacijų. Globos namai neteko penkių gyventojų, bet nuostabiausia, kad per tą skaudžią situaciją, atsiskleidė ypatingi dalykai: žmonių jautrumas, gerumas, užuojauta, pagarba senam žmogui. „Supranti, kiek daug gerų žmonių yra šalia mūsų“, – kalbėjo vienuolė.

Savanoriauja Marijampolės ligoninėje

Marijampolietė Eglė Kasparaitienė Marijampolės ligoninės COVID-19 skyriuje gydomus ligonius lanko jau kelios savaitės. Eglė savanoriauja, padeda sunkiems ligoniams pavalgyti, apsitvarkyti, palaiko psichologiškai.
Moteris sako, kad imtis savanorystės ją paskatino viešojoje erdvėje pasirodę ligoninės prašymai padėti. „Pati persirgau COVID-19, sūnus persirgo. Iš patirties žinau, kad tai nelengva liga, kad sunkiau sergančiam tikrai reikia daugiau pagalbos. O ir rizikos neliko: aš persirgau, sūnus taip pat, tėvų neturiu, tad nieko neužkrėsiu“, – kalbėjo Eglė.

Gyvūnų kirpyklą turinti Eglė Kasparaitienė, kai tik lieka nuo darbo laisvo laiko, skuba į ligoninę.

Moteris neslepia, kad pirmos dienos ligoninėje nebuvo lengvos. Teko išmokti apsirengti paties aukščiausio lygio apsaugos drabužiais, išbūti su jais pusdienį. Taip pat eilės tvarka nusirengti, nes tai labai svarbu, kad nepaskleistum viruso, sudėti drabužius į tam skirtus konteinerius. „Tai didžiulis darbas. Kol nebuvau susidūrusi su tuo, taip nemaniau. Eidama į ligoninę išmokau nieko negerti, nevalgyti, kad kaip galima ilgiau nereikėtų į tualetą, nes tuomet turėčiau visas apsaugos priemones iš naujo rengtis. Burna išdžiūsta per tas keturias ar penkias valandas, taip norisi gerti, bet negali, juk nenusiimsi visų apsaugų, todėl išmoksti susitaikyti su tuo, pakentėti. Taip dirba visas COVID-19 skyriaus personalas“, – kalbėjo Eglė.
Pašnekovės teigimu, dar sunkiau prie ligoninės atmosferos buvo priprasti psichologiškai, matyti bejėgius žmones. Didžioji dalis iš jų garbaus amžiaus, net nesuvokia, kodėl jie čia, kokia liga serga, kodėl medikai vaikšto apie juos lyg ufonautai, kodėl nematyti jų veidų. O bendrauti pacientai labai nori. Nepaleidžia rankos, nebyliai akimis prašo neišeiti. Galintys kalbėti brangina kiekvieną bendravimo minutę.
Pasak savanorės, teko iš arti pamatyti, koks sunkus gydytojų, slaugytojų darbas. Jie vos spėja suktis lyg filme nuo vieno ligonio prie kito: lašalines pastatyti, vaistus suleisti, kitas procedūras atlikti. Labai trūksta laisvų rankų, ypač paprastiems, kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams. Teko ir prie mirties priprasti, nors tikrai daug ir pasveikusių išleidžia. „Ligoninėje susiduri su visai kitokia realybe, supranti, ką reiškia mediko darbas, kokių sunkių yra pacientų“, – sakė marijampolietė.
Eglė pasakojo, kad kiekvieną kartą atėjusi į ligoninę stengiasi, kaip galėdama apeiti kuo daugiau ligonių. Paduoti gerti, nes didžioji dauguma patys neįstengia pasiimti. Pamaitinti, kol maistas neatšalo, sušukuoti, nuskusti, nagučius nukarpyti, kad jiems būtų smagiau, geriau jaustųsi. Reikia ir deguonies kaukę pataisyti, kad nepradėtų dusti. „Einu ir einu ratu po palatas. Stengiuosi juos nuteikti gera nuotaika, pašnekinti, pajuokauti. Kitų ir vardus jau žinau, ką nors skaniau užkąsti atnešu“, – kalbėjo Eglė.
Pasak moters, daug pažįstamų į šį jos savanoriavimą žiūri skeptiškai. Buvo ir tokių, kurie kvaile tiesiai į akis išvadino, esą pareis „prisigėrusi“ virusų ir kitus užkrės. „Tačiau aš matau, kad ligoninėje labai trūksta darbuotojų, trūksta galinčių padėti ligoniams net ir pabuvimu šalia, todėl tikrai dar kiek galėsiu, tiek savanoriausiu. Būtinai per Kūčias nueisiu, ką nors pagaminusi nunešiu, kad ligoniams praskaidrinčiau kasdienybę, kad nesijaustų vieniši. Manau, kad sausis dar bus labai sunkus, todėl, jeigu tik galėsiu, savanoriausiu“, – tikino Eglė.
Panašu, kad moters žodžiai pildosi, vis daugiau ligoninių prašo savanorių pagalbos. Juk ligoniais, kurie sunkiai serga, kuriems reikia vandens paduoti, kiekvieną minutę galime tapti ir mes, mūsų tėvai.

Savanorė jau žino, ką reiškia kelias valandas dirbti su apsauginiais drabužiais.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip galime patys stiprinti imunitetą?

    2021-03-17
    (Sveikos gyvensenos specialistų patarimai) * Rinkimės natūralų maistą, venkime perdirbto. Jei yra galimybė, gaminkime maistą patys, valgykime daug šviežių daržovių, vaisių, raugintų produktų – taip gausime mineralų ir vitaminų. Valgykime ne per daug, tik tiek, kiek reikia organizmui, kad užtektų energijos. Mityboje turi būti angliavandenių, baltymų, riebalų. Kai kurių specialistų manymu, verta įterpti 14–16 valandų protarpinį badavimą. * Gerkime vandenį, jis gyvybiškai mums reikalingas. Vanduo gali būti paskanintas citrina, mėta ar vaisiais. * Nevartokime pridėtinio cuk­raus. Cukrus silpnina organizmą, neteikia naudos. Mes gauname pakankamai gliukozės iš vaisių ir maisto. *Atsisakykime alkoholio, rūkymo ir kitų žalingų įpročių. * Imunitetui stiprinti labai svarbūs poilsis ir miegas. Stenkimės ...
  • Imuniteto svarba – tyrinėjimų ir atradimų objektas

    2021-03-17
    (Mokslininkų požiūris) Imunologijos srities mokslininkai ir gydytojai tvirtina, kad daugybė ligų susiformuoja dėl imuninės sistemos sutrikimų, todėl svarbu, kad ateityje išsamūs imuniteto tyrimai padėtų užkirsti kelią ypač sunkioms, žmoniją naikinančioms ligoms. Žinoma, šio mokslo ir gydymo rezultatais naudojamės jau ir dabar. Imunologų veiklos sritys Imunologija – biologijos ir medicinos mokslo šaka, tirianti organizmo apsauginių sistemų ir reakcijų sandarą, reagavimą. Žmogaus imuninės sistemos sutrikimai gali sąlygoti įvairias lėtines infekcijas. Imunologinis kraujo ištyrimas leidžia patikslinti imunologinę organizmo būklę, surasti silpnąsias ar sutrikusias imuninės sistemos grandis ir tuomet skirti imunokorekcinį gydymą, kuris sustiprina organizmo apsaugines savybes bei leidžia greičiau pasveikti. Biologinė imunologija tiria natūralias, įgimtas organizmo imunines ...
  • „Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe

    2021-03-17„Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe
    Greitas gyvenimo tempas, darbas, rūpesčiai, išbandymai ir besikeičiančios aplinkybės neretai įtraukia žmones į rutiną, nuo kurios sunku pabėgti. Vieni atsipalaiduoja skaitydami knygas ar žiūrėdami televizorių, o kiti – lošdami ir visai negalvodami apie galimas pasekmes. Psichologas Oleg Mackevič detaliau pasakoja apie klastingą priklausomybę nuo azartinių lošimų ir sunkų jos gydymą. Vienintelė prekė – „turtingas gyvenimas“ Azartiniai lošimai yra lyg parduotuvė, kurioje vienintelė parduodama prekė – „turtingas gyvenimas“. Šių žaidimų istorija skaičiuoja jau tūkstančius metų. Anuomet buvo lošiama retai ir nedidelėmis sumomis, tačiau tikslas toks, kaip ir šiandien, – pramoga, kurianti iliuziją, kad lošiant galima susikurti sėkmingą ir klestintį gyvenimą.Pinigų trūkumas, nenuginčijamo lošimo fakto ...
  • Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?

    2021-03-17Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?
    Nusprendus renovuoti daugiabutį, laukia nemažai pasiruošimo darbų. Norintiems viską suspėti padaryti laiku iki birželio 1 d., Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) rekomenduoja nedelsti ir pateikia svarbiausią informaciją. Pirmas žingsnis – inicijuoti būsto atnaujinimą Norint pradėti renovacijos procesą turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas, kuriame organizatorius apibendrina informaciją apie namo fizinę ir energetinę būklę, apžvelgia priemones, kurias reikėtų įgyvendinti, siekiant energinio efektyvumo didinimo. Be to, gyventojams susirinkimo organizatorius turi paaiškinti, kokios yra namo modernizavimo finansavimo sąlygos, kokią paramą suteikia valstybė bei kokie asmenys turi teisę į kompensaciją. Svarbu paminėti, kad norint įgyvendinti daugiabučio atnaujinimą, jam pritarti turi ne mažiau nei 55 proc. būstų savininkų. Daugiabučių ...
  • Masinė vakcinacija ir galios žaidimai

    2021-03-15Masinė vakcinacija ir galios žaidimai
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Kol Lietuvoje tik artėja visuotinės informavimo kampanijos apie skiepus startas, Europoje ir pasaulyje aštrėja informaciniai karai, o taip pat – mūšiai dėl galios ir įtakos masinio vakcinavimo sąlygomis. Laimėtojų nėra, bet, kaip visada, garsiai šaukiančių turime. Vakcinų diplomatija, vakcinų geopolitika ir dar ne vienas terminas buvo įvestas pandemijos metu. Žmonėms, laukiantiems vakcinos, darosi vis sunkiau atsirinkti tai, kas tikra – milžiniški kiekiai dezinformacijos, melagienų ir kitų pseudo naujienų. „Įvaizdis yra viskas“, – buvo sakoma sename šūkyje. Akivaizdu, kad ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai reikės įdėti kur ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir miesto kvartalai (Archyvų metai)

    2021-03-13Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir  miesto kvartalai (Archyvų metai)
    Prieš du šimtmečius Marijampolėje pagrindinė valiuta – lenkų auksinas. Orientacinės kainos: arklys 1821 m. kainavo 108 auksinus, darbinis jautis – 100, karvė – 72, telyčia – 35, kiaulė – 12. Avis visai įperkama – tik 8 auksinai, bičių kelmas – 10 auksinų. Degtinę pardavinėdavo gorčiais, pusgorčiais, kvortomis, kvaterkomis, puskvaterkiais. Gorčių, žinia, sudaro apie 3 litrai skysčio. Sakytiniai šaltiniai nurodo, kad gorčius geros, grynos ruginukės (ją kaip sykis varė vienuolyno bravoras) kainavo 2 auksinus (arba 30 kapeikų) – šią žinią dar dera patikrinti. 1821 metais kunigaikščiai Sapiegos pardavinėjo porą savo namų Marijampolėje – už vieną prašė 6000, už kitą su sodu ...
  • Kvietimas į pavasarį

    2021-03-13Kvietimas į pavasarį
    Po žiemos negandų tikriausiai daugelis pasiilgome šilumos, saulės, pavasario ir spalvų? Visa tai – besiskleidžiančius žiedus, švelnią medžių ir pievų žalumą, saulutėje besikaitinantį katiną, Šv. Velykas pranašaujančius paukščius ir daug širdies šilumos į savo darbelių iš vilnos parodą „Kviečiu į pavasarį šiltą“ sudėjo patašinietė Birutė Siginevičiūtė. Mergina dėl negalios mokėsi namuose, o kurti įvairius rankdarbius ją, nuo vaikystės menišką darbštuolę, paskatino mokytoja Jūratė Kazlauskienė. Birutė taip pat labai dėkinga Patašinės universaliojo daugiafunkcio centro pedagogei Rimai Jeskevičienei, kiek vėliau pamokiusiai vėlimo technikos. Vis dėlto labiausiai savo kūrybiškumą lavino pati, ieškodama idėjų knygose, internete. Nors Birutė domisi įvairiais rankdarbiais, puikiai piešia, bet šiuo metu ...
  • Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“

    2021-03-13Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“
    „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjome, yra mūsų. Vadiname jį Lietuva ir norime, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašome ir tariame jį kartu su kitais ne mažiau vertais, garbingais tautų ir valstybių vardais, norime, kad su pagarba mus ištartų“, – rašė Justinas Marcinkevičius. Kovo 11-oji – įsimintina diena, atvertusi naują mūsų tautos puslapį į Laisvę ir Nepriklausomybę. Kovo 11-oji – laisvės skrydžio ir nepriklausomos ateities mūsų vaikams, mums visiems diena.Šiai prasmingai datai paminėti Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Rasa“ suorganizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų fotografijų virtualią parodą „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“, kurios tikslas, ugdant ...
  • Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli

    2021-03-13Susižeisti gali visi – ir maži, ir dideli
    Visi žmonės savo gyvenime patiria įvairiausių traumų – pradedant mėlynėmis ir baigiant rimtais, o kartais net mirtinais, sužalojimais.Apie vaikų ir jaunimo dažniausiai patiriamas traumas, jų rūšis ir prevenciją pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė, o Palangos reabilitacijos ligoninės fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Darius Kurlys pažymi pagrindinius sužalojimus, pasitaikančius suaugusiesiems. Dažniausios vaikų traumos Netyčiniai sužalojimai – viena didžiausių grėsmių Lietuvos vaikų sveikatai ir gyvybei. Nors skirtingose amžiaus grupėse susižalojimų statistika skiriasi, visose jose pastebimos bendros tendencijos. Dažniausios mirtys nuo sužalojimų yra transporto įvykiuose patirtos traumos, skendimai, atsitiktiniai kvėpavimo sutrikdymai. O sunkiausius nemirtinus susižeidimus, kuriuos ...
  • Liūdna sakmė apie šių dienų „svieto lygintoją“ Matą

    2021-03-11Liūdna sakmė apie šių dienų „svieto lygintoją“ Matą
    …Rinkimų apylinkėms užsidarius ir po kelių valandų ėmus į viešumą plaukti preliminariems balsavimo rezultatams, dar rinkimų kampanijos pradžioje Seimo nario kostiumą mintyse prisimatavęs Matas į partijos rinkimų štabą susirinkusiems bičiuliams savo nerimo stengėsi nerodyti. „Viskas bus gerai, pamatysit, – nežinia ką ramindamas – akių nuo kompiuterio neatitraukiantį štabo vadovą, ant pastarojo peties tiesiog užgulusią sekretorę ar save – pareiškė naujasis šio partijos skyriaus vedlys į Seimą. – Už mane balsuos visas miestas, galite būti ramūs, pamatysit. Jūs gi mane žinote – jeigu bent kiek būčiau abejojęs pergale, tikrai tokiam iššūkiui nebūčiau pasirašęs. Daug dėl to dirbau ir su kuo mieste ...
  • Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

    2021-03-11Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimas Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
    Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Nepriklausomybės atkūrimo diena! Kovo 11-oji mums yra svarbus atskaitos taškas. Tai – ne tik pavasario diena. Tai – diena, simbolizuojanti tautos, visuomenės ir valstybės atgimimą. Ji kaip mūsų šaknys, į kurias pirmą kartą atsirėmę, pradėjome stiebtis aukštyn ir kurti kitokį – laisvą – gyvenimą. Šiandien matuodami bendromis jėgomis nueitą kelią, galime geriau įvertinti, kur esame ir kas mūsų laukia. Anksčiau svajojome grįžti į Vakarus – šiandien esame klestinčių, demokratinių Vakarų dalis. Anksčiau ieškojome sąjungininkų ir saugumo garantų – šiandien patys kuriame NATO sėkmę. Anksčiau jautėmės įkalinti – šiandien patys sprendžiame savo likimą. Prieš 31 metus girdėjome kitus sakant, ...
  • Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri

    2021-03-11Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri
    2006 m. išleistoje knygoje „Aukštosios mokyklos fakultetas Kvietiškyje“ (autoriai Antanas Savukynas ir Nijolė Savukynienė), skirtoje žemės ūkio mokyklos 80-mečiui paminėti, yra dokumento, kuriuo buvo įsteigta Marijampolės apskrityje Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla, kopija. Data – 1926 m. gegužės 1 d. Taigi šiemet minime žemės ūkio specialistų mūsų krašte rengimo 95-metį. Knygoje nurodytas ir iki 2006-ųjų parengtų specialistų skaičius – 10271. Loreta AKELIENĖ Mokyklos pavadinimas keitėsi su metais, buvo žemesnioji mokykla, paskui technikumas, aukštesniojo žemės ūkio mokykla, o šiandien tai Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas.Algimantas Katilius, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, rašė, kad sumanymas įkurti lietuvišką žemės ūkio mokyklą Suvalkijoje atsirado 1905 metais. ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtukas – jau išrinktas!

    2021-03-10
    Nuo vasario vidurio iki kovo 1-osios „Suvalkiečio“ skaitytojai, „Suvalkiečio“ redakcijos paskyros „Facebook“ sekėjai ir kiti mūsų krašto gyventojai, pakviesti Seimo Sūduvos bičiulių grupės narių Kęstučio Mažeikos (pirm.), Dainiaus Gaižausko (pirm. pav.), Vaidos Giraitytės, Sauliaus Skvernelio ir Giedriaus Surplio, taip pat ir Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“, dalyvavo mūsų šaliai svarbiausių istorinių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios akcijoje, t. y. iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimuose. Į kvietimą siūlyti, kurie Suvalkijos praeities ar dabarties lyderiai, šviesuoliai, kraštą garsinę ir tebegarsinantys asmenys patenka į simbolinį iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką, atsiliepė 190 mūsų krašto gyventojų. Siūlydami, jų nuomone, tinkamiausius pretendentus į iškiliausių visų laikų ...
  • Mokslininkai vieningi: vienintelis būdas įveikti COVID-19 – skiepai

    2021-03-10Mokslininkai vieningi: vienintelis  būdas įveikti COVID-19 – skiepai
    Visi metai praėjo nuo dienos, kai Lietuvoje buvo registruotas pirmas COVID-19 ligos atvejis. Metai, kai buvo įvestas pirmas karantinas. Jam pasibaigus daugelis iš mūsų tikrai netikėjo, kad liga dar neįveikta, ir rudenį pandemija vėl smogs taip stipriai, kad turėsime sėdėti uždaryti ir apriboti. Šiandien mažai kas abejoja, kad taip bus dar ilgai. Kiek – tegalime tik spėlioti. Viena aišku, kad mums visiems apribotas gyvenimas įgriso. Liko vienintelė viltis – pandemiją stabdyti skiepais. Gruodžio paskutinėmis dienomis gyventojų entuziastingai buvo sutiktos į Lietuvą atkeliavusios pirmos vakcinos nuo COVID-19 ligos. Šiandien mūsų šalyje skiepijama trijų gamintojų „Moderna“, „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis. Statistikos departamento duomenimis, ...
  • Skiepijama trimis vakcinomis

    2021-03-10Skiepijama trimis vakcinomis
    Pasak infekcinių ligų epidemiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojo Pauliaus Gradecko, šiandien mūsų šalyje skiepijama trimis Europos Sąjungoje įregistruotomis vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. „Pasaulyje kovai su COVID-19 liga šiuo metu yra patvirtintos daugiau nei aštuonios vakcinos, mūsų žiniomis, kai kuriose šalyse naudojamos ir nepatvirtintos, kurios yra bandymų fazėje“, – pasakojo epidemiologas. Pasak jo, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ – informacinės, RNR pagrindu sukurtos vakcinos, dar kitaip jos vadinamos ledo vakcinos arba jautrios, kurios dėl savo ypatumų turi būti saugomos ilgą laiką ultražemoje temperatūroje. Taip yra dėl to, kad RNR, kaip informacinė medžiaga, geriausiai išlieka žemoje temperatūroje, apie 80 laipsnių ...