Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Per šį sunkų laikotarpį – ir daug stebuklų

Pasaulį alinanti koronaviruso pandemija, sunkumai, su kuriais susiduria sergantieji ir juos gydantieji, mirtys, baimė susirgti, pasikeitęs gyvenimas, apribotos galimybės, vienišumas. Taip gyvename šiandien. Vis dėlto visos nelaimės turi ir šviesią pusę. Per jas atsiskleidžia iki tol nepažinti dalykai: žmonių gerumas, galimybės įveikti net ir sunkiausią situaciją, išeiti į šviesą. Mūsų kalbinti pašnekovai neslėpė, kad COVID-19 liga ne tik daug iš jų atėmė, bet ir davė.

Loreta TUMELIENĖ

Susirgo beveik visi darbuotojai ir globotiniai

Spalį koronavirusas pradėjo siaubti Marijampolės globos įstaigas. Pirmieji krito Specialieji socialinės globos namai Bažnyčios gatvėje. Po mėnesio grėsmingasis COVID-19 įsisuko į Švč. Marijos globos namus. Susirgo darbuotojai ir globotiniai. Viešojoje erdvėje pasirodė seserų Janinos ir Viktorijos prašymas padėti slaugyti ligonius, nes beveik neliko nesergančių darbuotojų.
Pasak Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos, kuri rūpinasi globos namais, sesės Janinos, globos namuose tuo metu buvo 36 globotiniai. Didžioji dalis – sunkūs, nevaikštantys ligoniai. Juos reikia ir valgydinti, ir prausti, ir vartyti. Globos namų gyventojus prižiūri ne ką mažesnis būrys darbuotojų. Jų apie trisdešimt.
Vienuolės teigimu, globos namų administracija, matydama, kad šalyje situacija dėl sergamumo vis sunkesnė, ėmėsi visų atsargumo priemonių. Kolektyvą padalijo perpus, buvo dirbama pamainomis: pusę savaitės viena pamaina, pusę – kita. Tačiau korona žaibiškai įsisuko į globos namus. Išguldė visą darbuotojų pamainą, tarp jų ir įstaigos direktorę. Nesusirgęs į darbą atėjo tik vienas darbuotojas. Tuomet visas dienas dirbo viena pamaina. Bet ir šie darbuotojai pradėjo sirgti. „Neišvengiau koronaviruso ir aš“, – pasakojo vienuolė. Paklausta, kaip ji atsilaikė, sesuo Janina sako, kad nebuvo kada galvoti apie tai. Rūpėjo tik, kaip tą padaryti, šitą įveikti. „Nežinojome, ką atneš rytojus. Bijojome, kad suskambės telefonas ir dar vienas darbuotojas praneš susirgęs“, – prisimena sesuo.

Švč. Marijos globos namų direktorė Zina Urbienė ir sesė Janina džiaugiasi, kad žmonių gerumas padėjo išgyventi tokį sunkų laikotarpį.

Išgelbėjo savanoriai

Seserys vienuolės kreipėsi pagalbos į visuomenę. Atsiliepė gana daug savanorių. „Jie per šį sunkų laikotarpį padarė daug stebuklų“, – sako sesuo Janina.
Pasak vienuolės, viešoje erdvėje išplatinus pagalbos prašymą, iš karto atsiliepė norintys padėti. Savanorių buvo iš visos Lietuvos. Iš Utenos atvyko jauna gydytoja odontologė, pagalbos ranką ištiesė seserys ir broliai vienuoliai. „Sulaukėme savanorių iš Kauno, Vilniaus, atsiliepė ir vietiniai gyventojai iš Vilkaviškio, Kalvarijos, Pilviškių, Liudvinavo miestelių. Padėti suskubo įvairių profesijų žmonės: kariškis, buhalterė, verslininkė. Buvo dienų, kad globos namuose dirbo tik vienas mūsų žmogus, o visi kiti savanoriai“, – pasakoja sesė Janina. Savanoriai darė viską: valė patalpas, prižiūrėjo ligonius, maitino, prausė, valgydino.
„Atvažiavus ir susipažinus su slaugos namais, kiek apsipratus būti su ketvirtojo lygio apsaugomis ir dėl jų kylančiais sunkumais ir smagumais, po trijų valandų medicinos punkte likau viena“, – savo išgyvenimais Švč. Marijos globos namų „Facebook“ paskyroje dalijosi savanorė Ieva. – Vakare ateina kita sesuo ir pasako, kad rytoj lieku viena nuo pat ryto. Pirmas atsakymas galvoje buvo „nesąmonė, nesugebėsiu“, bet trauktis nėra kur – galiu neateiti, bet tada neateis niekas. Taip prabėgo 20 dienų slaugos namuose, tapusiuose COVID-19 židiniu. Pirmųjų dienų su smulkmenomis negaliu prisiminti – jos mano atminty liko kaip panardintos narkozėje, prisimenu tik, kad buvo labai daug darbo valandų, didelis susikaupimas, jokio blaškymosi į šalis, neišsijungiantis protas ir pojūtis, kad viskas bus gerai. Ir savanorių vienybė, kvėpavimas vienodu dažniu.“

Daug davė, bet dar daugiau gavo

Pasak sesers Janinos, ligoninės paslaugomis Švč. Marijos globos namai naudojosi mažai. Į ligoninę buvo nuvežti tik trys ligoniai, kuriems reikėjo atlikti išsamius tyrimus ir pakoreguoti gydymą. „Slaugėme, gydėme savo jėgomis, padedami savanorių, nes turime ir medicinos darbuotojų.“ Vienuolės teigimu, patiems ligoniams lengviau sveikti savo aplinkoje, ir jų artimieji prašė, jeigu tik įmanoma, nevežti į ligoninę. Su globotinių artimaisiais namų administracija nuolatos palaikė ryšį, informavo apie jų sveikatą.
Vienuolė, paklausta, ar nebuvo savanoriams sudėtinga teikti pagalbą, juk jų namuose – sunkūs ligoniai, sakė, kad tokio klausimo net nekilo. Jie tvarkėsi puikiai. Tie, kurie turėjo slaugymo patirties, ja dalijosi su kitais. Jie dirbo tyliai, ramiai, net neįvardindami, kokia reikšminga jų pagalba. Priešingai, savanoriai sakė labai daug dvasinio peno gavo dirbdami mūsų globos namuose, tikino daugiau gavę šioje situacijoje, negu davę.
„Mes taip pat iš jų daug gavome. Žmonės, atvykę pas mus pačiu sunkiausiu metu, ne tik padėjo išgyventi tą laikotarpį globos namams, bet jų gerumas, entuziazmas, spindinčios akys ligoniams ir mūsų kolektyvui buvo tarsi balzamas. Net sunku patikėti, kad iš nelaimės kyla tiek daug gerų situacijų“, – kalbėjo sesuo Janina.

Išliko ryšys

Nors savanoriai iš Švč. Marijos globos namų jau išvyko, ryšys su šiais žmonėmis liko. „Maloniai nustebome, kai jie išvykdami paklausė, ar galės mums paskambinti, sužinoti, kaip laikomės. Savanoriai susigyveno ir su mūsų gyventojais. Skambina jaunas vaikinas ir klausia, kaip tos močiutės sveikata, kurią jisai slaugė“, – džiaugėsi vienuolė.
Pasak jos, gyvenime nebuvo tekę patirti tokių sudėtingų situacijų. Globos namai neteko penkių gyventojų, bet nuostabiausia, kad per tą skaudžią situaciją, atsiskleidė ypatingi dalykai: žmonių jautrumas, gerumas, užuojauta, pagarba senam žmogui. „Supranti, kiek daug gerų žmonių yra šalia mūsų“, – kalbėjo vienuolė.

Savanoriauja Marijampolės ligoninėje

Marijampolietė Eglė Kasparaitienė Marijampolės ligoninės COVID-19 skyriuje gydomus ligonius lanko jau kelios savaitės. Eglė savanoriauja, padeda sunkiems ligoniams pavalgyti, apsitvarkyti, palaiko psichologiškai.
Moteris sako, kad imtis savanorystės ją paskatino viešojoje erdvėje pasirodę ligoninės prašymai padėti. „Pati persirgau COVID-19, sūnus persirgo. Iš patirties žinau, kad tai nelengva liga, kad sunkiau sergančiam tikrai reikia daugiau pagalbos. O ir rizikos neliko: aš persirgau, sūnus taip pat, tėvų neturiu, tad nieko neužkrėsiu“, – kalbėjo Eglė.

Gyvūnų kirpyklą turinti Eglė Kasparaitienė, kai tik lieka nuo darbo laisvo laiko, skuba į ligoninę.

Moteris neslepia, kad pirmos dienos ligoninėje nebuvo lengvos. Teko išmokti apsirengti paties aukščiausio lygio apsaugos drabužiais, išbūti su jais pusdienį. Taip pat eilės tvarka nusirengti, nes tai labai svarbu, kad nepaskleistum viruso, sudėti drabužius į tam skirtus konteinerius. „Tai didžiulis darbas. Kol nebuvau susidūrusi su tuo, taip nemaniau. Eidama į ligoninę išmokau nieko negerti, nevalgyti, kad kaip galima ilgiau nereikėtų į tualetą, nes tuomet turėčiau visas apsaugos priemones iš naujo rengtis. Burna išdžiūsta per tas keturias ar penkias valandas, taip norisi gerti, bet negali, juk nenusiimsi visų apsaugų, todėl išmoksti susitaikyti su tuo, pakentėti. Taip dirba visas COVID-19 skyriaus personalas“, – kalbėjo Eglė.
Pašnekovės teigimu, dar sunkiau prie ligoninės atmosferos buvo priprasti psichologiškai, matyti bejėgius žmones. Didžioji dalis iš jų garbaus amžiaus, net nesuvokia, kodėl jie čia, kokia liga serga, kodėl medikai vaikšto apie juos lyg ufonautai, kodėl nematyti jų veidų. O bendrauti pacientai labai nori. Nepaleidžia rankos, nebyliai akimis prašo neišeiti. Galintys kalbėti brangina kiekvieną bendravimo minutę.
Pasak savanorės, teko iš arti pamatyti, koks sunkus gydytojų, slaugytojų darbas. Jie vos spėja suktis lyg filme nuo vieno ligonio prie kito: lašalines pastatyti, vaistus suleisti, kitas procedūras atlikti. Labai trūksta laisvų rankų, ypač paprastiems, kvalifikacijos nereikalaujantiems darbams. Teko ir prie mirties priprasti, nors tikrai daug ir pasveikusių išleidžia. „Ligoninėje susiduri su visai kitokia realybe, supranti, ką reiškia mediko darbas, kokių sunkių yra pacientų“, – sakė marijampolietė.
Eglė pasakojo, kad kiekvieną kartą atėjusi į ligoninę stengiasi, kaip galėdama apeiti kuo daugiau ligonių. Paduoti gerti, nes didžioji dauguma patys neįstengia pasiimti. Pamaitinti, kol maistas neatšalo, sušukuoti, nuskusti, nagučius nukarpyti, kad jiems būtų smagiau, geriau jaustųsi. Reikia ir deguonies kaukę pataisyti, kad nepradėtų dusti. „Einu ir einu ratu po palatas. Stengiuosi juos nuteikti gera nuotaika, pašnekinti, pajuokauti. Kitų ir vardus jau žinau, ką nors skaniau užkąsti atnešu“, – kalbėjo Eglė.
Pasak moters, daug pažįstamų į šį jos savanoriavimą žiūri skeptiškai. Buvo ir tokių, kurie kvaile tiesiai į akis išvadino, esą pareis „prisigėrusi“ virusų ir kitus užkrės. „Tačiau aš matau, kad ligoninėje labai trūksta darbuotojų, trūksta galinčių padėti ligoniams net ir pabuvimu šalia, todėl tikrai dar kiek galėsiu, tiek savanoriausiu. Būtinai per Kūčias nueisiu, ką nors pagaminusi nunešiu, kad ligoniams praskaidrinčiau kasdienybę, kad nesijaustų vieniši. Manau, kad sausis dar bus labai sunkus, todėl, jeigu tik galėsiu, savanoriausiu“, – tikino Eglė.
Panašu, kad moters žodžiai pildosi, vis daugiau ligoninių prašo savanorių pagalbos. Juk ligoniais, kurie sunkiai serga, kuriems reikia vandens paduoti, kiekvieną minutę galime tapti ir mes, mūsų tėvai.

Savanorė jau žino, ką reiškia kelias valandas dirbti su apsauginiais drabužiais.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)

    2020-11-11Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)
    Kaip įprasminti savo gyvenimą? Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos… …Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti garbaus amžiaus sulaukusius pensininkus?): vieni piktinasi politikais, gydytojais, kaimynais; baisiuoju virusu, vaikais ir jaunimu, kuriems dar nieko neskauda, kurie elgiasi ne taip, kaip dera ar kaip senoliai norėtų; augančiomis kainomis, blogu oru, menku derliumi… Kiti save „pririša“ prie serialų ir išgyvena svetimas problemas arba, kaip gerai pažįstama greitai 80-mečio sulauksianti močiutė, iki 3 valandos nakties sėdi feisbuke, miega iki pietų ir skundžiasi, kad jos vaikai ir anūkai iš rankų nepaleidžia telefonų ir su ja nebendrauja… Taip, visi mes nejučia tampame technologijų ir naujovių vergais. Tačiau ...
  • (Ne)žinomas garsus kraštietis menininkas

    2020-11-11(Ne)žinomas garsus  kraštietis menininkas
    Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir paprastos, ir svarbios priežasties, kad 1849 metų spalio 4 dieną jis gimė Kumelionių kaime (tuometėje Suvalkų gubernijoje). Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje, buvo kone vienmetis su Jonu Basanavičiumi ir kitais vėliau didelės įtakos Lietuvos istorijos posūkiams turėjusiais gimnazistais. Tačiau jo kelias vedė kitur – į Varšuvą studijuoti menų. Apie ankstyvąjį gyvenimo perio­dą informacijos pavyko surinkti nedaug, nuotrupas – o štai apie jo mokslus, kūrybą bei kitokią veiklą, įvertinimus įvairiuose šaltiniuose galima sužinoti daug. Mokėsi ne tik Varšuvoje: gilino žinias Peterburge, tobulinosi Romoje (čia yra ir vienas žymiausių ...
  • Patašinėje – piešianti laiškanešė

    2020-11-11Patašinėje –  piešianti laiškanešė
    Lapkričio mėnesį Patašinės bibliotekoje parengta daugelį maloniai nustebinusi Redos Stadalienės tapybos darbų paroda „Aš – medis, atvirumui nuogas“. Patašinės apylinkių gyventojai Redą pažįsta kaip smarkuolę laiškanešę, skubančią į pašto dėžutes sudėti spaudą, išdalinti korespondenciją, riedančią kaimo keliais – nuo sodybos prie sodybos, neturinčią laiko net menkiausiai atokvėpio valandėlei. Reda mėgsta savo darbą. Viena priežasčių – galimybė pro pašto automobilio langą stebėti bėgančius gamtos vaizdus… Nes laiškanešės laisvalaikio pomėgis – mintyse išlikusius vaizdus atkurti drobėje. Piešti pradėjusi dar jaunystėje Reda niekada nepamiršo širdžiai mielo užsiėmimo, tačiau ilgai nesiryžo atsiskleisti aplinkiniams. Drovėjosi. Bijojo per griežtos kritikos. Vis dėlto, padrąsinta draugų ir žinodama, kaip Patašinės žmonės didžiuojasi ir džiaugiasi savo krašto kūrėjais, ryžosi savo kūrybą bendruomenei pristatyti bibliotekoje. Pirmojoje tapybos parodėlėje – medžiai, jų lajų kaita įvairiais metų laikais. Kodėl medžiai? Galbūt todėl, kad medžiai sveikina ir lydi piešiančią laiškanešę per visą jos darbo dieną?Redos Stadalienės tapybos paroda Patašinės bibliotekoje veiks visą lapkritį. Karantino metu su parodos eksponatais galima susipažinti ir virtualioje parodoje, kuri patalpinta Patašinės ...
  • Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais

    2020-11-11Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais
    35 metų Indrė ir Justinas Petručiai gyvulininkystės ūkį įkūrė 2016 metais Plungės rajone. Augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Ūkiui kurti pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiemet skirta parama ir šiam ūkiui modernizuoti. „Viskas prasidėjo nuo to, kad 2016 metais su žmona Indre Marcių kaime įsigijome sodybą. Aplink sodybą buvo 8 ha žemės. Pirkdami sodybą apie ūkininkavimą negalvojome, bet nemažai ūkininkaujančių yra tarp giminaičių, tad, pasitarę su jais, pradėjome svarstyti, ar ir mums nepabandžius. O čia dar atsirado galimybė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Plungės rajono ūkininkas J. Petrutis. Pasak ūkininko, didelio pasirinkimo, kokios veiklos imtis, nebuvo. Augalininkystei ir plotas per mažas, ir žemė ne pati dosniausia. „Pienininkystės ūkis reikalauja didelio prisirišimo, o mes to nenorėjome. Tad nutarėme imtis mėsinių galvijų auginimo. Tuomet mums atrodė, kad mėsiniams galvijams užtenka aptvaro, žolės ir jie sėkmingai auga, – apie pasirinkimą šiandien jau pajuokaudamas kalba Justinas. – Tačiau, pasirodo, yra visai ne taip ...
  • Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą

    2020-11-11Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą
    Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės galės pasinaudoti išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso planuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Kas gaus paramą Atsižvelgdamas į COVID-19 protrūkį, šią nuostatą patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas, pritaręs, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Lėšas ketinama perskirstyti iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose programinio laikotarpio pabaigoje prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis. Perskirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinai paramai skirta 33 mln. eurų.Išimtinės paramos tikslas – padėti tiems COVID-19 krizės paveiktiems žemės ūkio veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), savarankiškai vykdantiems veiklą fiziniams asmenims, mažoms ir labai ...
  • Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

    2020-11-11Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas
    Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei. Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.  „Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį ir tikslus, tai galbūt suvoktume, kad dezinformacija gali būti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hibridinio karo priemonė. O tai, kad jos apraiškas pastebime Lietuvoje, reiškia, kad mus atakuoja priešiškos valstybės“, – sako D. Puslys. „Verta įsisąmoninti, kad vienas iš dezinformacijos tikslų yra kurstyti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bendrapiliečiais. Pagrindinis priešiškų atakų organizatorių taikinys yra demokratija – siekiama, kad ji neveiktų, kad Lietuva būtų traktuojama kaip nepavykęs projektas, žlugusi valstybė“, – akcentuoja pašnekovas. Kai informacija prasilenkia su tikrove Šiandien ...
  • Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai

    2020-11-10Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai
    Šio mėnesio „Garažas“ lankosi skaitytojams jau pažįstamame senos technikos muziejuje „Kubilkiemis“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas Kęstutis Kubilius visada turi ką papasakoti ir mielai aprodo naujus eksponatus. Pastaruoju metu muziejaus ekspoziciją papildo vertingi seni automobiliai, atgabenti iš Skandinavijos šalių. K. Kubiliaus tvirtinimu, toks kelias nėra lengvas, mat tenykščiai technikos kolekcionieriai labai nenori išleisti šio turto kitur. Ričardas PASILIAUSKAS Vienas iš naujų pirkinių, kuriuo K. Kubilius bene labiausiai didžiuojasi – 1956-ųjų „amerikonas“ BUICK SPECIAL. Apžiūrint šį gražuolį į galvą lenda mintys, kad jau tada – šeštajame dešimtmetyje – užatlantės gyventojai tokiais automobiliais važinėjo kasdieniame gyvenime. Galima būtų jį vadinti ištaigingu, bet tai tiesiog didelis, patogus keturių durų sedanas. O to meto inžinierių sprendimai, tokie kaip stabdžių arba vairo stiprintuvas, naudojami ir šiuolaikiniuose automobiliuose. Pastarasis, pavyzdžiui, užvedamas negirdėtu būdu – įjungus degimą tereikia paspausti akceleratoriaus pedalą. Prie vairo pritaisytą automatinės transmisijos svirtį nuleidus žemyn, minkštai linguodamas automobilis pajuda į priekį, o trijų vietų priekinė sėdynė kviečia kuo patogiau įsitaisyti. „Buick Special“ varo 322 „kubų“ (5,3 ...
  • Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį

    2020-11-10Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį
    Visoje šalyje įsigaliojęs karantinas verslo įmonėms reiškia naujus suvaržymus. Parduotuvėms ir grožio paslaugų įmonėms įsakyta dirbti ribojant žmonių srautus ir laikantis specialių higienos reikalavimų, sporto klubams mažiausiai trims savaitėms liepta visiškai užverti duris, o kavinėms, barams ir kitoms maitinimo įstaigoms nurodyta gaminti tik maistą išsinešti – valgyti ar gerti prie stalelių visuotino karantino metu uždrausta. Kai kas svarsto, kad maitinimo sektoriui antras karantinas bus pražūtingas, nes net ir leidus maistą gaminti išsinešimui, tai nepadės kavinėms uždirbti net darbuotojų atlyginimams. Dėl to kai kas per karantiną nusprendė visai nedirbti, kiti, kaip ir pavasarį, į situaciją žiūri optimistiškai ir kūrybiškai: bando naujus receptus, ieško naujų uždarbio galimybių. Per karantiną laikinai užsidarys Marijampolėje įsikūrusios kavinės-baro „Kampas“ kolektyvas trečiadienį, Vyriausybei patvirtinus karantino taisykles, kurios nurodo, kad ateinančias tris savaites, o gal ir ilgiau, jei karantinas bus pratęstas, maitinimo įstaigos maistą gali gaminti tik klientams išsinešti, susirinkęs svarstė, kaip elgtis – kavinę kol kas uždaryti ar tikėtis, jog maistas dėžutėse sudomins klientus. – Pavasarį taip lengvai nepasidavėme ir pirmomis ...
  • Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą

    2020-11-07Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą
    Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti. Dalijosi daugiau nei du milijonus Į KPP lėšomis remiamą veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ Lietuvos ūkininkai pretenduoja kasmet nuo 2016 m. Pirmaisiais metais veiklos sritis gavo vos porą paraiškų, kitais, 2017 metais, sulaukė jau 11 subjektų susidomėjimo, 2018-aisiais – 33, o 2019 metais gavo net 48 paraiškas. Per trejus metus pareiškėjams buvo išmokėta beveik 1 mln. 790 tūkst. Eur. Šiemet į paramą pagal veiklos sritį pareiškėjai pretenduoti galėjo spalio 5–lapkričio 4 dienomis. Pastarąjį mėnesį paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ...
  • Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama

    2020-11-07Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Plės ir didins rūšiavimo bei sandėliavimo plotus Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, nuolat investuoja į inovatyvias technologijas. Jo siekiama aukščiausia produktų kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, o tai, pasak ūkininko, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius. Šakių rajone 450 ha užimančius ūkininko daržovių laukus prižiūrėti padeda naujausios inovatyvios technologijos: ūkyje įdiegtos laistymo sistemos, dalį derliaus nuimti padeda sunkioji technika, o sandėliavimo patalpų priežiūra rūpinasi speciali temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti ...
  • Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą

    2020-11-06Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą
    Penktadienį atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė Marijampolėje, esanti adresu Šaulių g. 37. Rekonstrukcijos metu buvo padidintas parduotuvės prekybinis plotas, išplečiant tam tikrus prekių skyrius – taip siekiama pirkėjams pasiūlyti didesnę prekių įvairovę ir didesnę pasiūlą. Parduotuvės atnaujinimui prekybos tinklas skyrė apie 900 tūkst. eurų. Parduotuvėje buvo praplėstas daržovių skyrius, taip pat išplėstas bakalėjos prekių, gėrimų asortimentas. Atliepiant pirkėjų poreikius ir lūkesčius, jiems bus pasiūlytas gausesnis šviežios produkcijos – šviežios mėsos, žuvies, konditerijos – pasirinkimas. Kokybę ir šviežumą vertinantys klientai galės įsigyti vietoje kepamų duonos ir bandelių, taip pat vietoje rūkytų mėsos gaminių. „Iki“ parduotuvėse norime pasiūlyti gausų pasirinkimą, todėl atsakingai formavome prekių asortimentą. Būtent dėl to nuo šiol pirkėjai ras didesnę praktiškai visų prekių kategorijų įvairovę – nuo pieno, rūkytų mėsos gaminių, šviežios produkcijos iki bakalėjos prekių. Jau kurį laiką matome, kad pirkėjai vertina vietoje ruošiamą produkciją, jos šviežumą, todėl jiems pasiūlysime ne tik šviežiai keptos duonos ir bandelių, bet ir rūkytos mėsos“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė. Rekonstrukcijos ...
  • Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys

    2020-11-06Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys
    Rita LIŽAITYTĖ Kokybiškų, puikaus, suderinto skonio patiekalų galima paskanauti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nedidelėje, tačiau jaukioje Kalvarijoje stilingais, šiuolaikiškais ir puikaus skonio patiekalais gyventojus jau kelerius metus stebina kavinė „Trobiai“. Paragauti gero maisto į Kalvariją plūsta ne tik šios, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai. Didžiausi nuopelnai tenka Daivai Janušauskaitei – „Trobių“ kavinės koncepcijos sumanytojai ir meniu sudarytojai. Tačiau maisto kokybe ir patiekalų skoniu „Trobiuose“ rūpinasi ne tik ji, bet ir virtuvėje plušančios šešios moterys. Minint Tarptautinę virėjų dieną Daiva joms dėkojo už atsakomybę, darbštumą, kruopštumą ir kūrybiškumą. Mat virėjų idėjos ir sumanymai „Trobiuose“ visada laukiami, išbandomi ir dažnai įgyvendinami. Visi darbuotojai – vienodai svarbūs Čia gaminamas restoraninio lygio maistas ir patiekalai, tačiau D. Janušauskaitė „Trobius“ vadina ne restoranu, bet kavine-užeiga, o virtuvėje plušančias moteris – ne šefėmis, o virėjomis. Daiva sako, kad svarbiausia – ne pavadinimai ir titulai, o geras galutinis rezultatas.  – Darbuotojai turi pozicijas, žino savo darbus, tačiau vieni kitus vadiname vardais, o ne pareigybėmis. Visi yra lygūs ir dirba vienodomis teisėmis ...
  • „Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau

    2020-11-04„Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau
    Neseniai Marijampolėje duris atvėrę „Gero masažo namai“ spinduliuoja prabanga ir dvelkia ramybe. Čia laukiamas kiekvienas, norintis nors trumpam atitrūkti nuo kasdienybės, skirti laiko sau, atgaivinti ir palepinti kūno ar veido odą pažangiausiomis procedūromis ar tiesiog pasimėgauti atpalaiduojančiu masažu, jaukiai įsitaisius vandens lovoje. Salono įkūrėja Laura Rimavičienė versle, susijusiame su grožiu, – ne naujokė. Prieš šešerius metus, baigusi medicinos studijas ir pajutusi, kad pasirinkta reabitologo specialybė jai neteikia džiaugsmo, moteris pasinėrė į žmogaus gražinimo subtilybes. Pradėjusi nuo paprastų masažų, Laura intensyviai gilinosi į naujausias technikas, domėjosi pažangiausia įranga. Labiausiai ją sudomino amerikiečių produkcija. Apie ją rinkosi informaciją ir per porą pastarųjų metų įsigijo keturis naujus aparatus. Vienu iš naujausios kartos aparatų, ir, pasak Lauros, vieninteliu Marijampolėje diodų lazeriu dabar salone ne tik be skausmo 100 procentų pašalinami šviesūs ir tamsūs plaukeliai, bet ir pulsuojančia šviesa, kuri paskatina kolageno ir elastino sintezę, atjaunina veido odą, išlygina kaklo bei dekoltė srities raukšles. Oda tampa stangresnė, atjaunėjusi, atgavusi tonusą ir spalvą. – Plaukeliai yra diskomfortas ir moterims, ...
  • Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms

    2020-11-04Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms
    Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bankų klientams sukčiai per pirmą šių metų pusmetį pridarė žalos už maždaug 2,2 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir telefoninių, ir kibernetinių sukčių atakomis padaryta žala. Pastarųjų aktyvumas per pandemiją ypač išaugo, nes elektroninėje erdvėje ėmėme praleisti kaip niekada daug laiko. Be to, atsirado jautri COVID-19 tema, kurią nusikaltėliai puikiai išnaudoja.Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius dr. Rytis RAINYS sako, kad paniškai bijoti kibernetinių atakų ir dėl to vengti elektroninės erdvės nereikėtų, tačiau kad atakos egzistuoja, o sukčiai veikia itin aktyviai ir rafinuotai, žinoti būtina. Atsižvelgiant į tai kibernetinio saugumo specialistas pataria būti budriems ir tinkamai apsaugoti savo elektroninius įrenginius. – Prašome papasakoti, kaip pandemija pakeitė kibernetinio saugumo situaciją? – Pastaruoju metu kibernetinių išpuolių skaičius pasaulyje išaugo maždaug 20–30 proc. Matome, kad apskritai kibernetinių išpuolių mastas pasaulyje sparčiai auga. Pandemijos tematika kibernetinių išpuolių kontekste paskutiniu metu yra labai plačiai išnaudojama. Ypač tai pasireiškė pandemijos pradžioje, kai trūko įvairių apsaugos priemonių: respiratorių, veido kaukių, pirštinių ir kt. Tuomet ...
  • Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą

    2020-11-04Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą
    Jei manote, kad specialistų perspėjimai apie kibernetinius išpuolius tėra pramanai ar perdėtas rūpestis elektroninės erdvės saugumu, kraštietės „TV pagalbos“ žurnalistės, „X faktoriaus“ dalyvės Gerdos Žemaitės patirtis įrodo, kad kibernetiniai sukčiai yra kuo tikriausi, o jų veiksmai – labai skaudūs. Prieš porą savaičių programišiai užgrobė moters socialinio tinklalapio „Instagram“ paskyrą, kurioje ji yra subūrusi 43 tūkstančių sekėjų komandą. Po poros savaičių G. Žemaitė savo paskyrą atgavo, tačiau tam prireikė ne tik daug kantrybės, bet ir specialistų pagalbos. Viskas – dėl skubėjimo Nemaloni situacija Gerdai nutiko spalio 14 dieną, kai gavusi neva „Instagram“ administracijos siųsta žinutę su perspėjimu apie atliktą „Instagram“ taisyklių pažeidimą ir raginimą paspausti nuorodą, kurią ji, deja, paspaudė ir prarado teisę prieiti prie ilgai kurtos anketos, taip pat čia skelbto turinio. – Žinutė atrodė labai įtikinamai – su visais organizacijos logotipais ir „Instagram“ būdinga rašysena. Po perspėjimu apie taisyk­lių pažeidimus buvo nurodymas užpildyti specialią anketą ir pasiaiškinti dėl situacijos. Jei neužpildysiu anketos, buvo pagrasinta mano paskyrą per 24 val. pašalinti. Skaitydama ...