Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose

Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA.

Loreta TUMELIENĖ

– Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui?

– Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, kėlė didžiulį nerimą. Virusas sutrikdė labai daug įprastų savivaldybės gyvenimo procesų, įnešė neapibrėžtumo, nežinios. Turėjome ir turime sudėtingų situacijų ir net praradimų globos, slaugos, gydymo įstaigose, labai nukentėjo visas ugdymo procesas, stipriai apribota kultūra ir kūrėjai, itin sudėtingas tapo socialinių paslaugų teikimas, su daugybe sunkumų susidūrė verslas.
Tad man, kaip Savivaldybės vadovui, buvo sunkūs metai. Be jokio atokvėpio, neteko šiemet nė vienos dienos atostogauti. Nuolat reikėjo įveikti daug nestandartinių ir sudėtingų situacijų, tartis ir posėdžiauti su specialistais, komunikuoti su visuomene ir žiniasklaida, ieškoti ir spręsti, kur taupyti, kam skirti daugiau lėšų, kad Savivaldybės veiklos procesai nesutriktų, kad nenukentėtų gyventojų saugumas. Visgi pamatęs, su kokiais sunkumais susiduria medikai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, negaliu skųstis, suprantu, kad daug kas dirba dar sunkiau. Džiaugiuosi mūsų savivaldybėje dirbančių žmonių atsidavimu, pareigingumu ir bendradarbiavimu, nes tiktai visi nuolat tardamiesi radome sprendimus ir judėjome į priekį net tokiomis sudėtingomis sąlygomis.

– Kokie įsiminė įvykiai, reikšmingiausi miestui, savivaldybei, jos žmonėms darbai?

– Suvaržymai, sudėtinga ekonominė situacija nesutrukdė pagerinti žmonių gyvenimo sąlygų. Turiu omenyje darbus statybų sektoriuje. Sakyčiau, būtent infrastruktūros tvarkymo srityje pavyko nuveikti net daugiau, nei buvo planuota. Skyrėme lėšų ir darbus atlikome ten, kur jau seniai reikėjo remonto: sutvarkytos Marijampolės Mokolų mikrorajono gatvės ir šaligatviai, iš esmės atnaujinta Draugystės, Vytenio, R. Juknevičiaus gatvių ir Sasnavos, Igliaukos miestelių infrastruktūra, kitos miesto ir kaimų gatvės, kiemų aikštelės. Smagu, kad šiemet pavyko įgyvendinti Pašešupio parko projektą, tikiu, kad šis parkas taps tikru traukos centru poilsiui ir sportui.
Taip pat Marijampolė tapo gerokai saugesnė, įrengėme 65 vaizdo stebėjimo kameras.
Džiaugiuosi, kad mes parodėme brandumą, neišsigandome neįgaliųjų, kurie yra mūsų visuomenės dalis, nusipelniusi lygiai kaip ir sveikieji žmonės gyventi normaliomis sąlygomis, būti mūsų bendruomenėje, ir Marijampolėje įgyvendinsime socialinę pertvarką. Mūsų miestas, mūsų savivaldybė turi būti atvira visiems žmonėms, nepaisant skirtumų, kiekvienam čia turi būti patogu ir saugu gyventi.
Smagu, kad mūsų savivaldybės mokyklos pagaliau turės pažangią naujovę – elektroninius mokinio pažymėjimus, kurie suteiks galimybę ateityje tuo pačiu pažymėjimu atsiskaityti valgykloje (tėvai matys, ar vaikai valgo ir ką valgo), registruotis neformaliojo švietimo įstaigose, naudotis viešuoju transportu ir daug kitų galimybių.
Gaila, kad dėl pandemijos neįvyko daug kultūros renginių ir visų sumanymų negalėjome įgyvendinti, bet kartu noriu padėkoti, kad mūsų kultūros žmonių kūrybiškumas net tokiomis sąlygomis leido realizuoti ne vieną idėją, projektą ir kūrybinį sumanymą.
Labai svarbu, kad ir toliau savivaldybėje kuriamos naujos darbo vietos, pavyko pritraukti investuotojus – UAB „Juodeliai“ baigė statyti gamyklą, pradeda veiklą, bus sukurta apie 100 naujų darbo vietų. Pavyko į Marijampolę pritraukti išorines kontaktų centro paslaugas teikiančią UAB „Callcenter.lt“, kuri jau sukūrė 30 darbo vietų ir planuoja dar plėstis. Džiaugiamės mūsų savivaldybėje ne vieną dešimtmetį sėkmingai gyvuojančiais verslais, jų investicijomis, plėtra, sukurtomis darbo vietomis.

– Kokių darbų nepavyko įgyvendinti taip, kaip planavote?

– Nepavyko rekonstruoti „Ryto“ mokyklos stadiono, bet tai padarysime kitais metais. Tai bus startas, nes esame įsipareigoję, kad visų mokyklų stadionai bus rekonstruoti, juose patogiai galės sportuoti ne tik mokiniai, bet ir visuomenė.
Norisi tęsti švietimo įstaigų renovaciją, ligoninės apleisto korpuso rekonstrukciją, jau pradėti paruošiamieji darbai.

– Kokie darbai Jūsų laukia ateinančiais metais?

– Kiti metai dėl tos pačios koronaviruso pandemijos bus ne ką lengvesni, nes sunku tikėtis, kad greitai galėsime grįžti į normalias vėžes. Tad tų iššūkių, manau, dar bus nemažai. Laukiame naujos Vyriausybės sprendimų, nes nuo to priklausys kitų metų biudžetas, kiek turėsime savarankiškumo, kiek pinigų, kiek įvairių fondų ir priemonių. Turime įgyvendinti sporto arenos projektą. Aišku, kad susidursime su dideliais iššūkiais, kur gauti lėšų, kaip vykdyti statybas.
Gera žinia, kad kitais metais į naujos kartos ledinius šviestuvus bus pakeista didžioji dalis gatvių apšvietimo. Taps gerokai saugiau ir šviesiau, kartu bus sunaudojama ir gerokai mažiau elektros energijos.

– Marijampolė turi ambicijų būti išskirtiniu miestu. Kaip manote, ar pakaks ateityje žmonių, galinčių prisidėti prie miesto augimo?

– Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra didelis iššūkis, bet jį spręsti reikia kompleksiškai – tinkamos viešosios paslaugos (darželiai, mokyklos, gydymo, socialinės paslaugos), saugumas, patogi infrastruktūra, patogios zonos poilsiui ir laisvalaikiui, o svarbiausia – darbo vietos, nes be pajamų visa kita netenka prasmės. Taigi ir toliau aktyviai dirbame su savivaldybėje ne vieną dešimtmetį veikiančiu verslu ir su naujais investuotojais, kad žmonėms būtų darbo vietų, kad dėl konkurencijos kiltų atlyginimai, kad į Marijampolę dirbti atvažiuotų žmonių iš kitų savivaldybių, o perspektyvoje įsikurtų čia gyventi. Esame tikrai geroje geografinėje padėtyje, šalia yra „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“.
Džiaugiuosi, kad pasinaudojus priemone „Parama pirmam būstui jaunoms šeimoms“ mūsų savivaldybėje daugiausia nupirkta būstų. Tai rodo, kad mūsų savivaldybė patraukli kurtis jaunoms šeimoms, tik, žinoma, tempas per lėtas, žmonių reikia daugiau.

– „Meraujate“ jau dvejus metus su trupučiu. Ar per tą laiką užsiauginote storesnę odą? Išmokote nereaguoti į nepagrįstą kritiką, ar nevargina amžinas viešumas?

– Mano oda tvirta, bet stengiuosi, kad per daug nesukietėtų, nes abejingumas yra kur kas baisiau nei jautrumas. Stengiuosi girdėti žmones ir kritiką, net kvailai kritikuojantiems stengiuosi pagal galimybes atsakyti. Kartais, jei neduodi atsako, kiti gali patikėti, kad tikrai teisybė, nors ten visiškos nesąmonės. Tik su politikais stengiuosi nesivelti į tuščias diskusijas, nes pastaruoju metu matau politikoje vis daugiau elementarios kultūros ir padorumo stokojančių asmenų. Su tokiais neturiu jokio noro diskutuoti, nes jų tikslas vienas – šmeižti, juodinti. Jiems nei žmonės, nei teisybė nerūpi. Tikslas vienas – karjera.
Viešumas manęs labai nevargina, nes aš esu toks, koks esu, mane ir parke, ir parduotuvėje, ir gatvėje galima sutikti, matau, kad žmonės pažįsta, pasisveikiname, pasikalbame. Gera žinoti, kaip žmonės gyvena, būti arčiau jų.
Aišku, kartais norisi, kad tavęs tiek nematytų ir neaptarinėtų kiekvieno žodžio, veiksmo, norisi, kad tų išgalvotų istorijų, apkalbų, šmeižto būtų mažiau.

– Ar su Jūsų pareigomis jau susigyveno draugai, šeima, artimieji?

– Artimiausi žmonės, atrodo, susigyveno su mano pareigomis, gaila, kad ir kaip norėčiau, laiko pabūti ramiai, pabendrauti yra mažiau. Labai stengiuosi susidėlioti prioritetus taip, kad viskam laiko užtektų. Sunkiausia esantiems šalia, kai sėdi kur nors kavinėje, o aplinkiniai stebi ką geri, ką valgai, su kuo bendrauji. Kartais tenka išgirsti „va va meras alų geria“, „meras nesveiką maistą valgo“. Aš su šypsena reaguoju į tokias kalbas, nes meras toks pats žmogus – ir alaus išgeria, ir kebabą suvalgo, ir į parduotuvę eina, šiukšles neša.

– Ar pavyksta turėti laiko sau, pramogoms? Ką mėgstate veikti, kaip geriausiai pailsite?

– Laiko, jeigu tvarkingai suplanuoju darbus ir veiklas, pavyksta rasti ir sau. Kol veikė sporto klubai, stengdavausi bent tris kartus per savaitę pasportuoti. Kasdienis darbas – šuns vedžiojimas, bent kelis kartus per savaitę stengiuosi pavaikščioti didesniu tempu ir didesniais atstumais. Man ir augintiniui to judėjimo reikia, kartu dar ir pamatau, kas vyksta mieste, kaip įgyvendinami darbai. Mano dukrytė taip pat labai mėgsta parkus su sūpynėmis ir čiuožynėmis, dažnai einame visa šeima pasivaikščioti. Vis dar neišblėso aistra skaitymui, stengiuosi skaityti, nors kartais laiko tam pritrūksta. Žinoma, malonu ir su draugais pabūti, tėvus aplankyti.

– Kas naujo per metus įvyko Jūsų šeimos gyvenime? Teko girdėti, kad pakeitėte gyvenamąją vietą?

– Mano šeima vis dar tie patys keturi asmenys: mes su žmona, dukra Ieva ir šuniukas Doly. Kol kas šeimos pagausėjimo nelaukiame, planų tokių neturime, bet negali žinoti, gyvenime kartais ir be planų visko nutinka. Pakeitėme gyvenamąją vietą, bet neturiu kelių namų, kaip tenka girdėti žmones kalbant. Tiesiog dviejų kambarių butą pardavėme ir įsigijome truputį didesnį, trijų kambarių. Dabar gyvename šalia parko miesto centre, to visada norėjome, nes mums su žmona ne ramybės, o miesto šurmulio reikia. Džiaugiuosi naujais namais, nes galiu parke vedžioti šuniuką, dukrytė gali prie pat namų žaisti, čia pat poliklinika, parduotuvės, miesto centras. Žiemą vasarą galima išeiti pasivaikščioti, ledų suvalgyti.

Povilas Isoda su seima

Povilas Isoda su brangiausiais – šeima.

– Ko palinkėsite ateinančiais metais Marijampolės savivaldybės gyventojams?

– Pirmiausia visiems noriu palinkėti sveikatos. Bus sveikatos, bus galima ir kurti, ir dirbti, ir daug ką nuveikti. Norisi, kad viskas sektųsi, kad mūsų žmonės būtų pilietiški, mylėtų Marijampolę ir čia gyvenančius, kad galėtume tartis ir susitarti, realizuoti savo svajones, turėti geras gyvenimo sąlygas.

– Ko palinkėtumėte sau? Ar turite svajonių ateinantiems metams?

– Aš laimę randu paprastuose dalykuose, todėl jeigu bus sveiki mano šeimos nariai, artimieji, mane sups tie patys tikri draugai – aš laimingas. Sau palinkėčiau nepristigti kantrybės ir ištvermės, nes ką besakytume, neteisybė, apkalbos, šmeižtas vis tiek žeidžia, atima jėgų, kerta per motyvaciją. Bet man patinka mano darbas, jaučiuosi savo rogėse, jaučiu paramą ir palaikymą, todėl nepasiduosiu jokioms interesų grupėms, jokių politikų spaudimui – dėl Marijampolės ir jos žmonių aš pakovosiu! Gražių ir sėkmingų ateinančių metų visiems!

– Ačiū už pokalbį.

Nuotrauka iš mero asmeninio albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės

    2022-10-01Suvalkų koridorius: istorija ir galimos grėsmės
    Siekdamas skatinti regiono gyventojų pasitikėjimą savo šalimi, Lietuvos kariuomene bei NATO pajėgomis, „Suvalkietis“ parengė ir pradeda įgyvendinti projektą „Suvalkų koridorius: vakar, šiandien, rytoj“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Iki šių metų pabaigos savo publikacijose atskleisime termino „Suvalkų koridorius“ priešistorę, pasitelkę autoritetingus ekspertus sieksime objektyviai nušviesti dėl galimų Rusijos provokacijų Suvalkų koridoriaus regione kylančias grėsmes, skatinsime skaitytojus kritiškai vertinti Rusijos ir Baltarusijos informaciniuose kanaluose platinamą informaciją ir, žinoma, atskleisime, kas daroma, kad mūsų kraštas ir visa šalis būtų saugesnė. Taigi, rašysime ir apie adaptuotus Lietuvos kariuomenės, taip pat ir NATO gynybinius planus, apie Lietuvos kariuomenės vienetų stiprinimą ir ...
  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.