Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose

Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA.

Loreta TUMELIENĖ

– Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui?

– Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, kėlė didžiulį nerimą. Virusas sutrikdė labai daug įprastų savivaldybės gyvenimo procesų, įnešė neapibrėžtumo, nežinios. Turėjome ir turime sudėtingų situacijų ir net praradimų globos, slaugos, gydymo įstaigose, labai nukentėjo visas ugdymo procesas, stipriai apribota kultūra ir kūrėjai, itin sudėtingas tapo socialinių paslaugų teikimas, su daugybe sunkumų susidūrė verslas.
Tad man, kaip Savivaldybės vadovui, buvo sunkūs metai. Be jokio atokvėpio, neteko šiemet nė vienos dienos atostogauti. Nuolat reikėjo įveikti daug nestandartinių ir sudėtingų situacijų, tartis ir posėdžiauti su specialistais, komunikuoti su visuomene ir žiniasklaida, ieškoti ir spręsti, kur taupyti, kam skirti daugiau lėšų, kad Savivaldybės veiklos procesai nesutriktų, kad nenukentėtų gyventojų saugumas. Visgi pamatęs, su kokiais sunkumais susiduria medikai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, negaliu skųstis, suprantu, kad daug kas dirba dar sunkiau. Džiaugiuosi mūsų savivaldybėje dirbančių žmonių atsidavimu, pareigingumu ir bendradarbiavimu, nes tiktai visi nuolat tardamiesi radome sprendimus ir judėjome į priekį net tokiomis sudėtingomis sąlygomis.

– Kokie įsiminė įvykiai, reikšmingiausi miestui, savivaldybei, jos žmonėms darbai?

– Suvaržymai, sudėtinga ekonominė situacija nesutrukdė pagerinti žmonių gyvenimo sąlygų. Turiu omenyje darbus statybų sektoriuje. Sakyčiau, būtent infrastruktūros tvarkymo srityje pavyko nuveikti net daugiau, nei buvo planuota. Skyrėme lėšų ir darbus atlikome ten, kur jau seniai reikėjo remonto: sutvarkytos Marijampolės Mokolų mikrorajono gatvės ir šaligatviai, iš esmės atnaujinta Draugystės, Vytenio, R. Juknevičiaus gatvių ir Sasnavos, Igliaukos miestelių infrastruktūra, kitos miesto ir kaimų gatvės, kiemų aikštelės. Smagu, kad šiemet pavyko įgyvendinti Pašešupio parko projektą, tikiu, kad šis parkas taps tikru traukos centru poilsiui ir sportui.
Taip pat Marijampolė tapo gerokai saugesnė, įrengėme 65 vaizdo stebėjimo kameras.
Džiaugiuosi, kad mes parodėme brandumą, neišsigandome neįgaliųjų, kurie yra mūsų visuomenės dalis, nusipelniusi lygiai kaip ir sveikieji žmonės gyventi normaliomis sąlygomis, būti mūsų bendruomenėje, ir Marijampolėje įgyvendinsime socialinę pertvarką. Mūsų miestas, mūsų savivaldybė turi būti atvira visiems žmonėms, nepaisant skirtumų, kiekvienam čia turi būti patogu ir saugu gyventi.
Smagu, kad mūsų savivaldybės mokyklos pagaliau turės pažangią naujovę – elektroninius mokinio pažymėjimus, kurie suteiks galimybę ateityje tuo pačiu pažymėjimu atsiskaityti valgykloje (tėvai matys, ar vaikai valgo ir ką valgo), registruotis neformaliojo švietimo įstaigose, naudotis viešuoju transportu ir daug kitų galimybių.
Gaila, kad dėl pandemijos neįvyko daug kultūros renginių ir visų sumanymų negalėjome įgyvendinti, bet kartu noriu padėkoti, kad mūsų kultūros žmonių kūrybiškumas net tokiomis sąlygomis leido realizuoti ne vieną idėją, projektą ir kūrybinį sumanymą.
Labai svarbu, kad ir toliau savivaldybėje kuriamos naujos darbo vietos, pavyko pritraukti investuotojus – UAB „Juodeliai“ baigė statyti gamyklą, pradeda veiklą, bus sukurta apie 100 naujų darbo vietų. Pavyko į Marijampolę pritraukti išorines kontaktų centro paslaugas teikiančią UAB „Callcenter.lt“, kuri jau sukūrė 30 darbo vietų ir planuoja dar plėstis. Džiaugiamės mūsų savivaldybėje ne vieną dešimtmetį sėkmingai gyvuojančiais verslais, jų investicijomis, plėtra, sukurtomis darbo vietomis.

– Kokių darbų nepavyko įgyvendinti taip, kaip planavote?

– Nepavyko rekonstruoti „Ryto“ mokyklos stadiono, bet tai padarysime kitais metais. Tai bus startas, nes esame įsipareigoję, kad visų mokyklų stadionai bus rekonstruoti, juose patogiai galės sportuoti ne tik mokiniai, bet ir visuomenė.
Norisi tęsti švietimo įstaigų renovaciją, ligoninės apleisto korpuso rekonstrukciją, jau pradėti paruošiamieji darbai.

– Kokie darbai Jūsų laukia ateinančiais metais?

– Kiti metai dėl tos pačios koronaviruso pandemijos bus ne ką lengvesni, nes sunku tikėtis, kad greitai galėsime grįžti į normalias vėžes. Tad tų iššūkių, manau, dar bus nemažai. Laukiame naujos Vyriausybės sprendimų, nes nuo to priklausys kitų metų biudžetas, kiek turėsime savarankiškumo, kiek pinigų, kiek įvairių fondų ir priemonių. Turime įgyvendinti sporto arenos projektą. Aišku, kad susidursime su dideliais iššūkiais, kur gauti lėšų, kaip vykdyti statybas.
Gera žinia, kad kitais metais į naujos kartos ledinius šviestuvus bus pakeista didžioji dalis gatvių apšvietimo. Taps gerokai saugiau ir šviesiau, kartu bus sunaudojama ir gerokai mažiau elektros energijos.

– Marijampolė turi ambicijų būti išskirtiniu miestu. Kaip manote, ar pakaks ateityje žmonių, galinčių prisidėti prie miesto augimo?

– Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra didelis iššūkis, bet jį spręsti reikia kompleksiškai – tinkamos viešosios paslaugos (darželiai, mokyklos, gydymo, socialinės paslaugos), saugumas, patogi infrastruktūra, patogios zonos poilsiui ir laisvalaikiui, o svarbiausia – darbo vietos, nes be pajamų visa kita netenka prasmės. Taigi ir toliau aktyviai dirbame su savivaldybėje ne vieną dešimtmetį veikiančiu verslu ir su naujais investuotojais, kad žmonėms būtų darbo vietų, kad dėl konkurencijos kiltų atlyginimai, kad į Marijampolę dirbti atvažiuotų žmonių iš kitų savivaldybių, o perspektyvoje įsikurtų čia gyventi. Esame tikrai geroje geografinėje padėtyje, šalia yra „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“.
Džiaugiuosi, kad pasinaudojus priemone „Parama pirmam būstui jaunoms šeimoms“ mūsų savivaldybėje daugiausia nupirkta būstų. Tai rodo, kad mūsų savivaldybė patraukli kurtis jaunoms šeimoms, tik, žinoma, tempas per lėtas, žmonių reikia daugiau.

– „Meraujate“ jau dvejus metus su trupučiu. Ar per tą laiką užsiauginote storesnę odą? Išmokote nereaguoti į nepagrįstą kritiką, ar nevargina amžinas viešumas?

– Mano oda tvirta, bet stengiuosi, kad per daug nesukietėtų, nes abejingumas yra kur kas baisiau nei jautrumas. Stengiuosi girdėti žmones ir kritiką, net kvailai kritikuojantiems stengiuosi pagal galimybes atsakyti. Kartais, jei neduodi atsako, kiti gali patikėti, kad tikrai teisybė, nors ten visiškos nesąmonės. Tik su politikais stengiuosi nesivelti į tuščias diskusijas, nes pastaruoju metu matau politikoje vis daugiau elementarios kultūros ir padorumo stokojančių asmenų. Su tokiais neturiu jokio noro diskutuoti, nes jų tikslas vienas – šmeižti, juodinti. Jiems nei žmonės, nei teisybė nerūpi. Tikslas vienas – karjera.
Viešumas manęs labai nevargina, nes aš esu toks, koks esu, mane ir parke, ir parduotuvėje, ir gatvėje galima sutikti, matau, kad žmonės pažįsta, pasisveikiname, pasikalbame. Gera žinoti, kaip žmonės gyvena, būti arčiau jų.
Aišku, kartais norisi, kad tavęs tiek nematytų ir neaptarinėtų kiekvieno žodžio, veiksmo, norisi, kad tų išgalvotų istorijų, apkalbų, šmeižto būtų mažiau.

– Ar su Jūsų pareigomis jau susigyveno draugai, šeima, artimieji?

– Artimiausi žmonės, atrodo, susigyveno su mano pareigomis, gaila, kad ir kaip norėčiau, laiko pabūti ramiai, pabendrauti yra mažiau. Labai stengiuosi susidėlioti prioritetus taip, kad viskam laiko užtektų. Sunkiausia esantiems šalia, kai sėdi kur nors kavinėje, o aplinkiniai stebi ką geri, ką valgai, su kuo bendrauji. Kartais tenka išgirsti „va va meras alų geria“, „meras nesveiką maistą valgo“. Aš su šypsena reaguoju į tokias kalbas, nes meras toks pats žmogus – ir alaus išgeria, ir kebabą suvalgo, ir į parduotuvę eina, šiukšles neša.

– Ar pavyksta turėti laiko sau, pramogoms? Ką mėgstate veikti, kaip geriausiai pailsite?

– Laiko, jeigu tvarkingai suplanuoju darbus ir veiklas, pavyksta rasti ir sau. Kol veikė sporto klubai, stengdavausi bent tris kartus per savaitę pasportuoti. Kasdienis darbas – šuns vedžiojimas, bent kelis kartus per savaitę stengiuosi pavaikščioti didesniu tempu ir didesniais atstumais. Man ir augintiniui to judėjimo reikia, kartu dar ir pamatau, kas vyksta mieste, kaip įgyvendinami darbai. Mano dukrytė taip pat labai mėgsta parkus su sūpynėmis ir čiuožynėmis, dažnai einame visa šeima pasivaikščioti. Vis dar neišblėso aistra skaitymui, stengiuosi skaityti, nors kartais laiko tam pritrūksta. Žinoma, malonu ir su draugais pabūti, tėvus aplankyti.

– Kas naujo per metus įvyko Jūsų šeimos gyvenime? Teko girdėti, kad pakeitėte gyvenamąją vietą?

– Mano šeima vis dar tie patys keturi asmenys: mes su žmona, dukra Ieva ir šuniukas Doly. Kol kas šeimos pagausėjimo nelaukiame, planų tokių neturime, bet negali žinoti, gyvenime kartais ir be planų visko nutinka. Pakeitėme gyvenamąją vietą, bet neturiu kelių namų, kaip tenka girdėti žmones kalbant. Tiesiog dviejų kambarių butą pardavėme ir įsigijome truputį didesnį, trijų kambarių. Dabar gyvename šalia parko miesto centre, to visada norėjome, nes mums su žmona ne ramybės, o miesto šurmulio reikia. Džiaugiuosi naujais namais, nes galiu parke vedžioti šuniuką, dukrytė gali prie pat namų žaisti, čia pat poliklinika, parduotuvės, miesto centras. Žiemą vasarą galima išeiti pasivaikščioti, ledų suvalgyti.

Povilas Isoda su seima

Povilas Isoda su brangiausiais – šeima.

– Ko palinkėsite ateinančiais metais Marijampolės savivaldybės gyventojams?

– Pirmiausia visiems noriu palinkėti sveikatos. Bus sveikatos, bus galima ir kurti, ir dirbti, ir daug ką nuveikti. Norisi, kad viskas sektųsi, kad mūsų žmonės būtų pilietiški, mylėtų Marijampolę ir čia gyvenančius, kad galėtume tartis ir susitarti, realizuoti savo svajones, turėti geras gyvenimo sąlygas.

– Ko palinkėtumėte sau? Ar turite svajonių ateinantiems metams?

– Aš laimę randu paprastuose dalykuose, todėl jeigu bus sveiki mano šeimos nariai, artimieji, mane sups tie patys tikri draugai – aš laimingas. Sau palinkėčiau nepristigti kantrybės ir ištvermės, nes ką besakytume, neteisybė, apkalbos, šmeižtas vis tiek žeidžia, atima jėgų, kerta per motyvaciją. Bet man patinka mano darbas, jaučiuosi savo rogėse, jaučiu paramą ir palaikymą, todėl nepasiduosiu jokioms interesų grupėms, jokių politikų spaudimui – dėl Marijampolės ir jos žmonių aš pakovosiu! Gražių ir sėkmingų ateinančių metų visiems!

– Ačiū už pokalbį.

Nuotrauka iš mero asmeninio albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri

    2021-03-11Kvietiškio žemės ūkio mokyklai – 95-eri
    2006 m. išleistoje knygoje „Aukštosios mokyklos fakultetas Kvietiškyje“ (autoriai Antanas Savukynas ir Nijolė Savukynienė), skirtoje žemės ūkio mokyklos 80-mečiui paminėti, yra dokumento, kuriuo buvo įsteigta Marijampolės apskrityje Kvietiškio žemesnioji žemės ūkio mokykla, kopija. Data – 1926 m. gegužės 1 d. Taigi šiemet minime žemės ūkio specialistų mūsų krašte rengimo 95-metį. Knygoje nurodytas ir iki 2006-ųjų parengtų specialistų skaičius – 10271. Loreta AKELIENĖ Mokyklos pavadinimas keitėsi su metais, buvo žemesnioji mokykla, paskui technikumas, aukštesniojo žemės ūkio mokykla, o šiandien tai Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakultetas.Algimantas Katilius, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, rašė, kad sumanymas įkurti lietuvišką žemės ūkio mokyklą Suvalkijoje atsirado 1905 metais. ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtukas – jau išrinktas!

    2021-03-10
    Nuo vasario vidurio iki kovo 1-osios „Suvalkiečio“ skaitytojai, „Suvalkiečio“ redakcijos paskyros „Facebook“ sekėjai ir kiti mūsų krašto gyventojai, pakviesti Seimo Sūduvos bičiulių grupės narių Kęstučio Mažeikos (pirm.), Dainiaus Gaižausko (pirm. pav.), Vaidos Giraitytės, Sauliaus Skvernelio ir Giedriaus Surplio, taip pat ir Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“, dalyvavo mūsų šaliai svarbiausių istorinių datų – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios akcijoje, t. y. iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimuose. Į kvietimą siūlyti, kurie Suvalkijos praeities ar dabarties lyderiai, šviesuoliai, kraštą garsinę ir tebegarsinantys asmenys patenka į simbolinį iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką, atsiliepė 190 mūsų krašto gyventojų. Siūlydami, jų nuomone, tinkamiausius pretendentus į iškiliausių visų laikų ...
  • Mokslininkai vieningi: vienintelis būdas įveikti COVID-19 – skiepai

    2021-03-10Mokslininkai vieningi: vienintelis  būdas įveikti COVID-19 – skiepai
    Visi metai praėjo nuo dienos, kai Lietuvoje buvo registruotas pirmas COVID-19 ligos atvejis. Metai, kai buvo įvestas pirmas karantinas. Jam pasibaigus daugelis iš mūsų tikrai netikėjo, kad liga dar neįveikta, ir rudenį pandemija vėl smogs taip stipriai, kad turėsime sėdėti uždaryti ir apriboti. Šiandien mažai kas abejoja, kad taip bus dar ilgai. Kiek – tegalime tik spėlioti. Viena aišku, kad mums visiems apribotas gyvenimas įgriso. Liko vienintelė viltis – pandemiją stabdyti skiepais. Gruodžio paskutinėmis dienomis gyventojų entuziastingai buvo sutiktos į Lietuvą atkeliavusios pirmos vakcinos nuo COVID-19 ligos. Šiandien mūsų šalyje skiepijama trijų gamintojų „Moderna“, „Pfizer-BioNTech“ ir „AstraZeneca“ vakcinomis. Statistikos departamento duomenimis, ...
  • Skiepijama trimis vakcinomis

    2021-03-10Skiepijama trimis vakcinomis
    Pasak infekcinių ligų epidemiologo, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dėstytojo Pauliaus Gradecko, šiandien mūsų šalyje skiepijama trimis Europos Sąjungoje įregistruotomis vakcinomis: „Pfizer-BioNTech“, „Moderna“ ir „AstraZeneca“. „Pasaulyje kovai su COVID-19 liga šiuo metu yra patvirtintos daugiau nei aštuonios vakcinos, mūsų žiniomis, kai kuriose šalyse naudojamos ir nepatvirtintos, kurios yra bandymų fazėje“, – pasakojo epidemiologas. Pasak jo, „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ – informacinės, RNR pagrindu sukurtos vakcinos, dar kitaip jos vadinamos ledo vakcinos arba jautrios, kurios dėl savo ypatumų turi būti saugomos ilgą laiką ultražemoje temperatūroje. Taip yra dėl to, kad RNR, kaip informacinė medžiaga, geriausiai išlieka žemoje temperatūroje, apie 80 laipsnių ...
  • Kaip į galimybę skiepytis reaguoja savivaldybių gyventojai?

    2021-03-10Kaip į galimybę skiepytis reaguoja savivaldybių gyventojai?
    Už vakcinavimą atsakingų savivaldybių gydytojų klausėme, kaip šie procesai vyksta, ar žmonės skiepijasi, su kokiomis problemomis susiduriama. Nemažai atsisako skiepytis Pasak Kazlų Rūdos savivaldybės gydytojos Vaidos Sendžikienės, praėjusios savaitės duomenimis, paskiepyti 579 gyventojai: pirma doze – 579, antra doze – 198. Šiuo metu Kazlų Rūdos savivaldybėje skiepijama 65 metų ir vyresnių asmenų prioritetinė grupė. „Pirmiausia vakcinuojami 80 metų ir vyresni. Tokia tvarka nurodoma sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme. Iki šiol paskiepyti 208 asmenys, priklausantys minėtai grupei“, – pasakojo V. Sendžikienė. Anot savivaldybės gydytojos, vėliau planuojama skiepyti jaunesnius kaip 65 metų asmenis, turinčius tokius rizikos veiksnius: gaunančius imunosupresinį ar imunomoduliuojantį gydymą, sergančius cukriniu diabetu su ...
  • Norinčių pasiskiepyti daugiau, negu gaunama vakcinos

    2021-03-10Norinčių pasiskiepyti daugiau, negu gaunama vakcinos
    Pasak Vaidos Eidukaitienės, Marijampolės savivaldybės administracijos Sveikatos priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės, laikinai atliekančios skyriaus vedėjos-savivaldybės gydytojos pareigines funkcijas, Marijampolės savivaldybėje, praėjusios savaitės duomenimis, pirma koronaviruso vakcinos doze paskiepyta 2700 žmonių, iš jų – 1170 jau ir antrąja. Praeitą savaitę antra doze buvo paskiepyta dar 400 asmenų. V. Eidukaitienės teigimu, šiuo metu skiepijami 65 metų ir vyresni, taip pat pacientai, sergantys remisijos nepasiekusia onkologinės ligos stadija, sergantys žmogaus imunodeficito viruso sukelta liga. Po šios grupės Marijampolės savivaldybėje planuojama skiepyti svarbias valstybei funkcijas atliekančių įstaigų darbuotojus (policijos, priešgaisrinės tarnybos, energetikos pramonės, maisto pramonės ir kt.) „Vakcinacijos procesą organizuoja Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras. Taip pat ...
  • Vakcinų pasirinkimo nėra

    2021-03-10Vakcinų pasirinkimo nėra
    Pasak Savivaldybės gydytojos Sigutės Matulevičiūtės-Jodelienės, Kalvarijos savivaldybėje COVID-19 vakcina, praėjusios savaitės duomenimis, paskiepyti 696 asmenys. Visą paketą, tai yra dvi vakcinos dozes, gavo 360 gyventojų. Šiuo metu Kalvarijos savivaldybėje skiepijami 65 m. ir vyresni asmenys. Pirmumas teikiamas 80 m. ir vyresniems. „Kokia prioritetinė grupė bus vakcinuojama po 65+ grupės, sunku pasakyti, nes Sveikatos apsaugos ministerija gana dažnai pateikia įsakymo pakeitimus, kuriuose keičiamos ir prioritetinės grupės vakcinacijai“, – kalbėjo gydytoja.Kalvarijos savivaldybėje vakcinacijos proceso koordinavimas pavestas Administracijos savivaldybės gydytojai. Pirminės sveikatos priežiūros centras (PSPC) paskirtas vakcinaciją organizuojančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Pasak specialistės, norintys pasiskiepyti Kalvarijos savivaldybės gyventojai gali kreiptis į PSPC, į savo šeimos ...
  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę

    2021-03-03Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę
    Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę. Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ...