Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Povilas Isoda: laimė slypi paprastuose dalykuose

Metų sandūroje įprasta grįžtelėti atgal ir pamąstyti, kokie buvo nueinantys metai, pasidžiaugti realizuotais planais ir nuveiktais darbais, taip pat pasvarstyti ir paplanuoti, ką galima būtų nuveikti ateinančiais metais. Kuo turi pasidžiaugti apžvelgdamas 2020-uosius ir ko laukia iš 2021-ųjų, pasakoja Marijampolės savivaldybės meras Povilas ISODA.

Loreta TUMELIENĖ

– Tad kokie 2020-ieji buvo Jums, kaip Savivaldybės vadovui?

– Šie metai savivaldybei, kaip ir visam pasauliui, buvo sudėtingi dėl koronaviruso pandemijos. Ir ne tik dėl tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai, kas, aišku, kėlė didžiulį nerimą. Virusas sutrikdė labai daug įprastų savivaldybės gyvenimo procesų, įnešė neapibrėžtumo, nežinios. Turėjome ir turime sudėtingų situacijų ir net praradimų globos, slaugos, gydymo įstaigose, labai nukentėjo visas ugdymo procesas, stipriai apribota kultūra ir kūrėjai, itin sudėtingas tapo socialinių paslaugų teikimas, su daugybe sunkumų susidūrė verslas.
Tad man, kaip Savivaldybės vadovui, buvo sunkūs metai. Be jokio atokvėpio, neteko šiemet nė vienos dienos atostogauti. Nuolat reikėjo įveikti daug nestandartinių ir sudėtingų situacijų, tartis ir posėdžiauti su specialistais, komunikuoti su visuomene ir žiniasklaida, ieškoti ir spręsti, kur taupyti, kam skirti daugiau lėšų, kad Savivaldybės veiklos procesai nesutriktų, kad nenukentėtų gyventojų saugumas. Visgi pamatęs, su kokiais sunkumais susiduria medikai, socialiniai darbuotojai, pedagogai, negaliu skųstis, suprantu, kad daug kas dirba dar sunkiau. Džiaugiuosi mūsų savivaldybėje dirbančių žmonių atsidavimu, pareigingumu ir bendradarbiavimu, nes tiktai visi nuolat tardamiesi radome sprendimus ir judėjome į priekį net tokiomis sudėtingomis sąlygomis.

– Kokie įsiminė įvykiai, reikšmingiausi miestui, savivaldybei, jos žmonėms darbai?

– Suvaržymai, sudėtinga ekonominė situacija nesutrukdė pagerinti žmonių gyvenimo sąlygų. Turiu omenyje darbus statybų sektoriuje. Sakyčiau, būtent infrastruktūros tvarkymo srityje pavyko nuveikti net daugiau, nei buvo planuota. Skyrėme lėšų ir darbus atlikome ten, kur jau seniai reikėjo remonto: sutvarkytos Marijampolės Mokolų mikrorajono gatvės ir šaligatviai, iš esmės atnaujinta Draugystės, Vytenio, R. Juknevičiaus gatvių ir Sasnavos, Igliaukos miestelių infrastruktūra, kitos miesto ir kaimų gatvės, kiemų aikštelės. Smagu, kad šiemet pavyko įgyvendinti Pašešupio parko projektą, tikiu, kad šis parkas taps tikru traukos centru poilsiui ir sportui.
Taip pat Marijampolė tapo gerokai saugesnė, įrengėme 65 vaizdo stebėjimo kameras.
Džiaugiuosi, kad mes parodėme brandumą, neišsigandome neįgaliųjų, kurie yra mūsų visuomenės dalis, nusipelniusi lygiai kaip ir sveikieji žmonės gyventi normaliomis sąlygomis, būti mūsų bendruomenėje, ir Marijampolėje įgyvendinsime socialinę pertvarką. Mūsų miestas, mūsų savivaldybė turi būti atvira visiems žmonėms, nepaisant skirtumų, kiekvienam čia turi būti patogu ir saugu gyventi.
Smagu, kad mūsų savivaldybės mokyklos pagaliau turės pažangią naujovę – elektroninius mokinio pažymėjimus, kurie suteiks galimybę ateityje tuo pačiu pažymėjimu atsiskaityti valgykloje (tėvai matys, ar vaikai valgo ir ką valgo), registruotis neformaliojo švietimo įstaigose, naudotis viešuoju transportu ir daug kitų galimybių.
Gaila, kad dėl pandemijos neįvyko daug kultūros renginių ir visų sumanymų negalėjome įgyvendinti, bet kartu noriu padėkoti, kad mūsų kultūros žmonių kūrybiškumas net tokiomis sąlygomis leido realizuoti ne vieną idėją, projektą ir kūrybinį sumanymą.
Labai svarbu, kad ir toliau savivaldybėje kuriamos naujos darbo vietos, pavyko pritraukti investuotojus – UAB „Juodeliai“ baigė statyti gamyklą, pradeda veiklą, bus sukurta apie 100 naujų darbo vietų. Pavyko į Marijampolę pritraukti išorines kontaktų centro paslaugas teikiančią UAB „Callcenter.lt“, kuri jau sukūrė 30 darbo vietų ir planuoja dar plėstis. Džiaugiamės mūsų savivaldybėje ne vieną dešimtmetį sėkmingai gyvuojančiais verslais, jų investicijomis, plėtra, sukurtomis darbo vietomis.

– Kokių darbų nepavyko įgyvendinti taip, kaip planavote?

– Nepavyko rekonstruoti „Ryto“ mokyklos stadiono, bet tai padarysime kitais metais. Tai bus startas, nes esame įsipareigoję, kad visų mokyklų stadionai bus rekonstruoti, juose patogiai galės sportuoti ne tik mokiniai, bet ir visuomenė.
Norisi tęsti švietimo įstaigų renovaciją, ligoninės apleisto korpuso rekonstrukciją, jau pradėti paruošiamieji darbai.

– Kokie darbai Jūsų laukia ateinančiais metais?

– Kiti metai dėl tos pačios koronaviruso pandemijos bus ne ką lengvesni, nes sunku tikėtis, kad greitai galėsime grįžti į normalias vėžes. Tad tų iššūkių, manau, dar bus nemažai. Laukiame naujos Vyriausybės sprendimų, nes nuo to priklausys kitų metų biudžetas, kiek turėsime savarankiškumo, kiek pinigų, kiek įvairių fondų ir priemonių. Turime įgyvendinti sporto arenos projektą. Aišku, kad susidursime su dideliais iššūkiais, kur gauti lėšų, kaip vykdyti statybas.
Gera žinia, kad kitais metais į naujos kartos ledinius šviestuvus bus pakeista didžioji dalis gatvių apšvietimo. Taps gerokai saugiau ir šviesiau, kartu bus sunaudojama ir gerokai mažiau elektros energijos.

– Marijampolė turi ambicijų būti išskirtiniu miestu. Kaip manote, ar pakaks ateityje žmonių, galinčių prisidėti prie miesto augimo?

– Gyventojų skaičiaus mažėjimas yra didelis iššūkis, bet jį spręsti reikia kompleksiškai – tinkamos viešosios paslaugos (darželiai, mokyklos, gydymo, socialinės paslaugos), saugumas, patogi infrastruktūra, patogios zonos poilsiui ir laisvalaikiui, o svarbiausia – darbo vietos, nes be pajamų visa kita netenka prasmės. Taigi ir toliau aktyviai dirbame su savivaldybėje ne vieną dešimtmetį veikiančiu verslu ir su naujais investuotojais, kad žmonėms būtų darbo vietų, kad dėl konkurencijos kiltų atlyginimai, kad į Marijampolę dirbti atvažiuotų žmonių iš kitų savivaldybių, o perspektyvoje įsikurtų čia gyventi. Esame tikrai geroje geografinėje padėtyje, šalia yra „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“.
Džiaugiuosi, kad pasinaudojus priemone „Parama pirmam būstui jaunoms šeimoms“ mūsų savivaldybėje daugiausia nupirkta būstų. Tai rodo, kad mūsų savivaldybė patraukli kurtis jaunoms šeimoms, tik, žinoma, tempas per lėtas, žmonių reikia daugiau.

– „Meraujate“ jau dvejus metus su trupučiu. Ar per tą laiką užsiauginote storesnę odą? Išmokote nereaguoti į nepagrįstą kritiką, ar nevargina amžinas viešumas?

– Mano oda tvirta, bet stengiuosi, kad per daug nesukietėtų, nes abejingumas yra kur kas baisiau nei jautrumas. Stengiuosi girdėti žmones ir kritiką, net kvailai kritikuojantiems stengiuosi pagal galimybes atsakyti. Kartais, jei neduodi atsako, kiti gali patikėti, kad tikrai teisybė, nors ten visiškos nesąmonės. Tik su politikais stengiuosi nesivelti į tuščias diskusijas, nes pastaruoju metu matau politikoje vis daugiau elementarios kultūros ir padorumo stokojančių asmenų. Su tokiais neturiu jokio noro diskutuoti, nes jų tikslas vienas – šmeižti, juodinti. Jiems nei žmonės, nei teisybė nerūpi. Tikslas vienas – karjera.
Viešumas manęs labai nevargina, nes aš esu toks, koks esu, mane ir parke, ir parduotuvėje, ir gatvėje galima sutikti, matau, kad žmonės pažįsta, pasisveikiname, pasikalbame. Gera žinoti, kaip žmonės gyvena, būti arčiau jų.
Aišku, kartais norisi, kad tavęs tiek nematytų ir neaptarinėtų kiekvieno žodžio, veiksmo, norisi, kad tų išgalvotų istorijų, apkalbų, šmeižto būtų mažiau.

– Ar su Jūsų pareigomis jau susigyveno draugai, šeima, artimieji?

– Artimiausi žmonės, atrodo, susigyveno su mano pareigomis, gaila, kad ir kaip norėčiau, laiko pabūti ramiai, pabendrauti yra mažiau. Labai stengiuosi susidėlioti prioritetus taip, kad viskam laiko užtektų. Sunkiausia esantiems šalia, kai sėdi kur nors kavinėje, o aplinkiniai stebi ką geri, ką valgai, su kuo bendrauji. Kartais tenka išgirsti „va va meras alų geria“, „meras nesveiką maistą valgo“. Aš su šypsena reaguoju į tokias kalbas, nes meras toks pats žmogus – ir alaus išgeria, ir kebabą suvalgo, ir į parduotuvę eina, šiukšles neša.

– Ar pavyksta turėti laiko sau, pramogoms? Ką mėgstate veikti, kaip geriausiai pailsite?

– Laiko, jeigu tvarkingai suplanuoju darbus ir veiklas, pavyksta rasti ir sau. Kol veikė sporto klubai, stengdavausi bent tris kartus per savaitę pasportuoti. Kasdienis darbas – šuns vedžiojimas, bent kelis kartus per savaitę stengiuosi pavaikščioti didesniu tempu ir didesniais atstumais. Man ir augintiniui to judėjimo reikia, kartu dar ir pamatau, kas vyksta mieste, kaip įgyvendinami darbai. Mano dukrytė taip pat labai mėgsta parkus su sūpynėmis ir čiuožynėmis, dažnai einame visa šeima pasivaikščioti. Vis dar neišblėso aistra skaitymui, stengiuosi skaityti, nors kartais laiko tam pritrūksta. Žinoma, malonu ir su draugais pabūti, tėvus aplankyti.

– Kas naujo per metus įvyko Jūsų šeimos gyvenime? Teko girdėti, kad pakeitėte gyvenamąją vietą?

– Mano šeima vis dar tie patys keturi asmenys: mes su žmona, dukra Ieva ir šuniukas Doly. Kol kas šeimos pagausėjimo nelaukiame, planų tokių neturime, bet negali žinoti, gyvenime kartais ir be planų visko nutinka. Pakeitėme gyvenamąją vietą, bet neturiu kelių namų, kaip tenka girdėti žmones kalbant. Tiesiog dviejų kambarių butą pardavėme ir įsigijome truputį didesnį, trijų kambarių. Dabar gyvename šalia parko miesto centre, to visada norėjome, nes mums su žmona ne ramybės, o miesto šurmulio reikia. Džiaugiuosi naujais namais, nes galiu parke vedžioti šuniuką, dukrytė gali prie pat namų žaisti, čia pat poliklinika, parduotuvės, miesto centras. Žiemą vasarą galima išeiti pasivaikščioti, ledų suvalgyti.

Povilas Isoda su seima

Povilas Isoda su brangiausiais – šeima.

– Ko palinkėsite ateinančiais metais Marijampolės savivaldybės gyventojams?

– Pirmiausia visiems noriu palinkėti sveikatos. Bus sveikatos, bus galima ir kurti, ir dirbti, ir daug ką nuveikti. Norisi, kad viskas sektųsi, kad mūsų žmonės būtų pilietiški, mylėtų Marijampolę ir čia gyvenančius, kad galėtume tartis ir susitarti, realizuoti savo svajones, turėti geras gyvenimo sąlygas.

– Ko palinkėtumėte sau? Ar turite svajonių ateinantiems metams?

– Aš laimę randu paprastuose dalykuose, todėl jeigu bus sveiki mano šeimos nariai, artimieji, mane sups tie patys tikri draugai – aš laimingas. Sau palinkėčiau nepristigti kantrybės ir ištvermės, nes ką besakytume, neteisybė, apkalbos, šmeižtas vis tiek žeidžia, atima jėgų, kerta per motyvaciją. Bet man patinka mano darbas, jaučiuosi savo rogėse, jaučiu paramą ir palaikymą, todėl nepasiduosiu jokioms interesų grupėms, jokių politikų spaudimui – dėl Marijampolės ir jos žmonių aš pakovosiu! Gražių ir sėkmingų ateinančių metų visiems!

– Ačiū už pokalbį.

Nuotrauka iš mero asmeninio albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)

    2020-11-11Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)
    Kaip įprasminti savo gyvenimą? Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos… …Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti garbaus amžiaus sulaukusius pensininkus?): vieni piktinasi politikais, gydytojais, kaimynais; baisiuoju virusu, vaikais ir jaunimu, kuriems dar nieko neskauda, kurie elgiasi ne taip, kaip dera ar kaip senoliai norėtų; augančiomis kainomis, blogu oru, menku derliumi… Kiti save „pririša“ prie serialų ir išgyvena svetimas problemas arba, kaip gerai pažįstama greitai 80-mečio sulauksianti močiutė, iki 3 valandos nakties sėdi feisbuke, miega iki pietų ir skundžiasi, kad jos vaikai ir anūkai iš rankų nepaleidžia telefonų ir su ja nebendrauja… Taip, visi mes nejučia tampame technologijų ir naujovių vergais. Tačiau ...
  • (Ne)žinomas garsus kraštietis menininkas

    2020-11-11(Ne)žinomas garsus  kraštietis menininkas
    Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir paprastos, ir svarbios priežasties, kad 1849 metų spalio 4 dieną jis gimė Kumelionių kaime (tuometėje Suvalkų gubernijoje). Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje, buvo kone vienmetis su Jonu Basanavičiumi ir kitais vėliau didelės įtakos Lietuvos istorijos posūkiams turėjusiais gimnazistais. Tačiau jo kelias vedė kitur – į Varšuvą studijuoti menų. Apie ankstyvąjį gyvenimo perio­dą informacijos pavyko surinkti nedaug, nuotrupas – o štai apie jo mokslus, kūrybą bei kitokią veiklą, įvertinimus įvairiuose šaltiniuose galima sužinoti daug. Mokėsi ne tik Varšuvoje: gilino žinias Peterburge, tobulinosi Romoje (čia yra ir vienas žymiausių ...
  • Patašinėje – piešianti laiškanešė

    2020-11-11Patašinėje –  piešianti laiškanešė
    Lapkričio mėnesį Patašinės bibliotekoje parengta daugelį maloniai nustebinusi Redos Stadalienės tapybos darbų paroda „Aš – medis, atvirumui nuogas“. Patašinės apylinkių gyventojai Redą pažįsta kaip smarkuolę laiškanešę, skubančią į pašto dėžutes sudėti spaudą, išdalinti korespondenciją, riedančią kaimo keliais – nuo sodybos prie sodybos, neturinčią laiko net menkiausiai atokvėpio valandėlei. Reda mėgsta savo darbą. Viena priežasčių – galimybė pro pašto automobilio langą stebėti bėgančius gamtos vaizdus… Nes laiškanešės laisvalaikio pomėgis – mintyse išlikusius vaizdus atkurti drobėje. Piešti pradėjusi dar jaunystėje Reda niekada nepamiršo širdžiai mielo užsiėmimo, tačiau ilgai nesiryžo atsiskleisti aplinkiniams. Drovėjosi. Bijojo per griežtos kritikos. Vis dėlto, padrąsinta draugų ir žinodama, kaip Patašinės žmonės didžiuojasi ir džiaugiasi savo krašto kūrėjais, ryžosi savo kūrybą bendruomenei pristatyti bibliotekoje. Pirmojoje tapybos parodėlėje – medžiai, jų lajų kaita įvairiais metų laikais. Kodėl medžiai? Galbūt todėl, kad medžiai sveikina ir lydi piešiančią laiškanešę per visą jos darbo dieną?Redos Stadalienės tapybos paroda Patašinės bibliotekoje veiks visą lapkritį. Karantino metu su parodos eksponatais galima susipažinti ir virtualioje parodoje, kuri patalpinta Patašinės ...
  • Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais

    2020-11-11Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais
    35 metų Indrė ir Justinas Petručiai gyvulininkystės ūkį įkūrė 2016 metais Plungės rajone. Augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Ūkiui kurti pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiemet skirta parama ir šiam ūkiui modernizuoti. „Viskas prasidėjo nuo to, kad 2016 metais su žmona Indre Marcių kaime įsigijome sodybą. Aplink sodybą buvo 8 ha žemės. Pirkdami sodybą apie ūkininkavimą negalvojome, bet nemažai ūkininkaujančių yra tarp giminaičių, tad, pasitarę su jais, pradėjome svarstyti, ar ir mums nepabandžius. O čia dar atsirado galimybė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Plungės rajono ūkininkas J. Petrutis. Pasak ūkininko, didelio pasirinkimo, kokios veiklos imtis, nebuvo. Augalininkystei ir plotas per mažas, ir žemė ne pati dosniausia. „Pienininkystės ūkis reikalauja didelio prisirišimo, o mes to nenorėjome. Tad nutarėme imtis mėsinių galvijų auginimo. Tuomet mums atrodė, kad mėsiniams galvijams užtenka aptvaro, žolės ir jie sėkmingai auga, – apie pasirinkimą šiandien jau pajuokaudamas kalba Justinas. – Tačiau, pasirodo, yra visai ne taip ...
  • Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą

    2020-11-11Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą
    Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės galės pasinaudoti išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso planuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Kas gaus paramą Atsižvelgdamas į COVID-19 protrūkį, šią nuostatą patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas, pritaręs, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Lėšas ketinama perskirstyti iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose programinio laikotarpio pabaigoje prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis. Perskirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinai paramai skirta 33 mln. eurų.Išimtinės paramos tikslas – padėti tiems COVID-19 krizės paveiktiems žemės ūkio veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), savarankiškai vykdantiems veiklą fiziniams asmenims, mažoms ir labai ...
  • Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

    2020-11-11Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas
    Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei. Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.  „Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį ir tikslus, tai galbūt suvoktume, kad dezinformacija gali būti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hibridinio karo priemonė. O tai, kad jos apraiškas pastebime Lietuvoje, reiškia, kad mus atakuoja priešiškos valstybės“, – sako D. Puslys. „Verta įsisąmoninti, kad vienas iš dezinformacijos tikslų yra kurstyti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bendrapiliečiais. Pagrindinis priešiškų atakų organizatorių taikinys yra demokratija – siekiama, kad ji neveiktų, kad Lietuva būtų traktuojama kaip nepavykęs projektas, žlugusi valstybė“, – akcentuoja pašnekovas. Kai informacija prasilenkia su tikrove Šiandien ...
  • Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai

    2020-11-10Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai
    Šio mėnesio „Garažas“ lankosi skaitytojams jau pažįstamame senos technikos muziejuje „Kubilkiemis“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas Kęstutis Kubilius visada turi ką papasakoti ir mielai aprodo naujus eksponatus. Pastaruoju metu muziejaus ekspoziciją papildo vertingi seni automobiliai, atgabenti iš Skandinavijos šalių. K. Kubiliaus tvirtinimu, toks kelias nėra lengvas, mat tenykščiai technikos kolekcionieriai labai nenori išleisti šio turto kitur. Ričardas PASILIAUSKAS Vienas iš naujų pirkinių, kuriuo K. Kubilius bene labiausiai didžiuojasi – 1956-ųjų „amerikonas“ BUICK SPECIAL. Apžiūrint šį gražuolį į galvą lenda mintys, kad jau tada – šeštajame dešimtmetyje – užatlantės gyventojai tokiais automobiliais važinėjo kasdieniame gyvenime. Galima būtų jį vadinti ištaigingu, bet tai tiesiog didelis, patogus keturių durų sedanas. O to meto inžinierių sprendimai, tokie kaip stabdžių arba vairo stiprintuvas, naudojami ir šiuolaikiniuose automobiliuose. Pastarasis, pavyzdžiui, užvedamas negirdėtu būdu – įjungus degimą tereikia paspausti akceleratoriaus pedalą. Prie vairo pritaisytą automatinės transmisijos svirtį nuleidus žemyn, minkštai linguodamas automobilis pajuda į priekį, o trijų vietų priekinė sėdynė kviečia kuo patogiau įsitaisyti. „Buick Special“ varo 322 „kubų“ (5,3 ...
  • Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį

    2020-11-10Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį
    Visoje šalyje įsigaliojęs karantinas verslo įmonėms reiškia naujus suvaržymus. Parduotuvėms ir grožio paslaugų įmonėms įsakyta dirbti ribojant žmonių srautus ir laikantis specialių higienos reikalavimų, sporto klubams mažiausiai trims savaitėms liepta visiškai užverti duris, o kavinėms, barams ir kitoms maitinimo įstaigoms nurodyta gaminti tik maistą išsinešti – valgyti ar gerti prie stalelių visuotino karantino metu uždrausta. Kai kas svarsto, kad maitinimo sektoriui antras karantinas bus pražūtingas, nes net ir leidus maistą gaminti išsinešimui, tai nepadės kavinėms uždirbti net darbuotojų atlyginimams. Dėl to kai kas per karantiną nusprendė visai nedirbti, kiti, kaip ir pavasarį, į situaciją žiūri optimistiškai ir kūrybiškai: bando naujus receptus, ieško naujų uždarbio galimybių. Per karantiną laikinai užsidarys Marijampolėje įsikūrusios kavinės-baro „Kampas“ kolektyvas trečiadienį, Vyriausybei patvirtinus karantino taisykles, kurios nurodo, kad ateinančias tris savaites, o gal ir ilgiau, jei karantinas bus pratęstas, maitinimo įstaigos maistą gali gaminti tik klientams išsinešti, susirinkęs svarstė, kaip elgtis – kavinę kol kas uždaryti ar tikėtis, jog maistas dėžutėse sudomins klientus. – Pavasarį taip lengvai nepasidavėme ir pirmomis ...
  • Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą

    2020-11-07Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą
    Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti. Dalijosi daugiau nei du milijonus Į KPP lėšomis remiamą veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ Lietuvos ūkininkai pretenduoja kasmet nuo 2016 m. Pirmaisiais metais veiklos sritis gavo vos porą paraiškų, kitais, 2017 metais, sulaukė jau 11 subjektų susidomėjimo, 2018-aisiais – 33, o 2019 metais gavo net 48 paraiškas. Per trejus metus pareiškėjams buvo išmokėta beveik 1 mln. 790 tūkst. Eur. Šiemet į paramą pagal veiklos sritį pareiškėjai pretenduoti galėjo spalio 5–lapkričio 4 dienomis. Pastarąjį mėnesį paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ...
  • Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama

    2020-11-07Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Plės ir didins rūšiavimo bei sandėliavimo plotus Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, nuolat investuoja į inovatyvias technologijas. Jo siekiama aukščiausia produktų kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, o tai, pasak ūkininko, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius. Šakių rajone 450 ha užimančius ūkininko daržovių laukus prižiūrėti padeda naujausios inovatyvios technologijos: ūkyje įdiegtos laistymo sistemos, dalį derliaus nuimti padeda sunkioji technika, o sandėliavimo patalpų priežiūra rūpinasi speciali temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti ...
  • Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą

    2020-11-06Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą
    Penktadienį atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė Marijampolėje, esanti adresu Šaulių g. 37. Rekonstrukcijos metu buvo padidintas parduotuvės prekybinis plotas, išplečiant tam tikrus prekių skyrius – taip siekiama pirkėjams pasiūlyti didesnę prekių įvairovę ir didesnę pasiūlą. Parduotuvės atnaujinimui prekybos tinklas skyrė apie 900 tūkst. eurų. Parduotuvėje buvo praplėstas daržovių skyrius, taip pat išplėstas bakalėjos prekių, gėrimų asortimentas. Atliepiant pirkėjų poreikius ir lūkesčius, jiems bus pasiūlytas gausesnis šviežios produkcijos – šviežios mėsos, žuvies, konditerijos – pasirinkimas. Kokybę ir šviežumą vertinantys klientai galės įsigyti vietoje kepamų duonos ir bandelių, taip pat vietoje rūkytų mėsos gaminių. „Iki“ parduotuvėse norime pasiūlyti gausų pasirinkimą, todėl atsakingai formavome prekių asortimentą. Būtent dėl to nuo šiol pirkėjai ras didesnę praktiškai visų prekių kategorijų įvairovę – nuo pieno, rūkytų mėsos gaminių, šviežios produkcijos iki bakalėjos prekių. Jau kurį laiką matome, kad pirkėjai vertina vietoje ruošiamą produkciją, jos šviežumą, todėl jiems pasiūlysime ne tik šviežiai keptos duonos ir bandelių, bet ir rūkytos mėsos“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė. Rekonstrukcijos ...
  • Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys

    2020-11-06Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys
    Rita LIŽAITYTĖ Kokybiškų, puikaus, suderinto skonio patiekalų galima paskanauti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nedidelėje, tačiau jaukioje Kalvarijoje stilingais, šiuolaikiškais ir puikaus skonio patiekalais gyventojus jau kelerius metus stebina kavinė „Trobiai“. Paragauti gero maisto į Kalvariją plūsta ne tik šios, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai. Didžiausi nuopelnai tenka Daivai Janušauskaitei – „Trobių“ kavinės koncepcijos sumanytojai ir meniu sudarytojai. Tačiau maisto kokybe ir patiekalų skoniu „Trobiuose“ rūpinasi ne tik ji, bet ir virtuvėje plušančios šešios moterys. Minint Tarptautinę virėjų dieną Daiva joms dėkojo už atsakomybę, darbštumą, kruopštumą ir kūrybiškumą. Mat virėjų idėjos ir sumanymai „Trobiuose“ visada laukiami, išbandomi ir dažnai įgyvendinami. Visi darbuotojai – vienodai svarbūs Čia gaminamas restoraninio lygio maistas ir patiekalai, tačiau D. Janušauskaitė „Trobius“ vadina ne restoranu, bet kavine-užeiga, o virtuvėje plušančias moteris – ne šefėmis, o virėjomis. Daiva sako, kad svarbiausia – ne pavadinimai ir titulai, o geras galutinis rezultatas.  – Darbuotojai turi pozicijas, žino savo darbus, tačiau vieni kitus vadiname vardais, o ne pareigybėmis. Visi yra lygūs ir dirba vienodomis teisėmis ...
  • „Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau

    2020-11-04„Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau
    Neseniai Marijampolėje duris atvėrę „Gero masažo namai“ spinduliuoja prabanga ir dvelkia ramybe. Čia laukiamas kiekvienas, norintis nors trumpam atitrūkti nuo kasdienybės, skirti laiko sau, atgaivinti ir palepinti kūno ar veido odą pažangiausiomis procedūromis ar tiesiog pasimėgauti atpalaiduojančiu masažu, jaukiai įsitaisius vandens lovoje. Salono įkūrėja Laura Rimavičienė versle, susijusiame su grožiu, – ne naujokė. Prieš šešerius metus, baigusi medicinos studijas ir pajutusi, kad pasirinkta reabitologo specialybė jai neteikia džiaugsmo, moteris pasinėrė į žmogaus gražinimo subtilybes. Pradėjusi nuo paprastų masažų, Laura intensyviai gilinosi į naujausias technikas, domėjosi pažangiausia įranga. Labiausiai ją sudomino amerikiečių produkcija. Apie ją rinkosi informaciją ir per porą pastarųjų metų įsigijo keturis naujus aparatus. Vienu iš naujausios kartos aparatų, ir, pasak Lauros, vieninteliu Marijampolėje diodų lazeriu dabar salone ne tik be skausmo 100 procentų pašalinami šviesūs ir tamsūs plaukeliai, bet ir pulsuojančia šviesa, kuri paskatina kolageno ir elastino sintezę, atjaunina veido odą, išlygina kaklo bei dekoltė srities raukšles. Oda tampa stangresnė, atjaunėjusi, atgavusi tonusą ir spalvą. – Plaukeliai yra diskomfortas ir moterims, ...
  • Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms

    2020-11-04Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms
    Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bankų klientams sukčiai per pirmą šių metų pusmetį pridarė žalos už maždaug 2,2 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir telefoninių, ir kibernetinių sukčių atakomis padaryta žala. Pastarųjų aktyvumas per pandemiją ypač išaugo, nes elektroninėje erdvėje ėmėme praleisti kaip niekada daug laiko. Be to, atsirado jautri COVID-19 tema, kurią nusikaltėliai puikiai išnaudoja.Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius dr. Rytis RAINYS sako, kad paniškai bijoti kibernetinių atakų ir dėl to vengti elektroninės erdvės nereikėtų, tačiau kad atakos egzistuoja, o sukčiai veikia itin aktyviai ir rafinuotai, žinoti būtina. Atsižvelgiant į tai kibernetinio saugumo specialistas pataria būti budriems ir tinkamai apsaugoti savo elektroninius įrenginius. – Prašome papasakoti, kaip pandemija pakeitė kibernetinio saugumo situaciją? – Pastaruoju metu kibernetinių išpuolių skaičius pasaulyje išaugo maždaug 20–30 proc. Matome, kad apskritai kibernetinių išpuolių mastas pasaulyje sparčiai auga. Pandemijos tematika kibernetinių išpuolių kontekste paskutiniu metu yra labai plačiai išnaudojama. Ypač tai pasireiškė pandemijos pradžioje, kai trūko įvairių apsaugos priemonių: respiratorių, veido kaukių, pirštinių ir kt. Tuomet ...
  • Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą

    2020-11-04Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą
    Jei manote, kad specialistų perspėjimai apie kibernetinius išpuolius tėra pramanai ar perdėtas rūpestis elektroninės erdvės saugumu, kraštietės „TV pagalbos“ žurnalistės, „X faktoriaus“ dalyvės Gerdos Žemaitės patirtis įrodo, kad kibernetiniai sukčiai yra kuo tikriausi, o jų veiksmai – labai skaudūs. Prieš porą savaičių programišiai užgrobė moters socialinio tinklalapio „Instagram“ paskyrą, kurioje ji yra subūrusi 43 tūkstančių sekėjų komandą. Po poros savaičių G. Žemaitė savo paskyrą atgavo, tačiau tam prireikė ne tik daug kantrybės, bet ir specialistų pagalbos. Viskas – dėl skubėjimo Nemaloni situacija Gerdai nutiko spalio 14 dieną, kai gavusi neva „Instagram“ administracijos siųsta žinutę su perspėjimu apie atliktą „Instagram“ taisyklių pažeidimą ir raginimą paspausti nuorodą, kurią ji, deja, paspaudė ir prarado teisę prieiti prie ilgai kurtos anketos, taip pat čia skelbto turinio. – Žinutė atrodė labai įtikinamai – su visais organizacijos logotipais ir „Instagram“ būdinga rašysena. Po perspėjimu apie taisyk­lių pažeidimus buvo nurodymas užpildyti specialią anketą ir pasiaiškinti dėl situacijos. Jei neužpildysiu anketos, buvo pagrasinta mano paskyrą per 24 val. pašalinti. Skaitydama ...