Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius.

Loreta TUMELIENĖ

Karolis Podolskis

– 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą?

– Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe.
Žinoma, didžiausias iššūkis teko medikams, visam medicinos personalui. Todėl noriu padėkoti visiems sveikatos sistemos darbuotojams: ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėms, Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui už pasiaukojantį darbą visus šiuos metus, kai reikėjo žūtbūt užtikrinti paslaugų teikimą marijampoliečiams, kitų savivaldybių gyventojams, nors patys gydymo įstaigų darbuotojai neišvengė susirgimų. Dalis darbuotojų privalėjo izoliuotis, buvo didžiulis iššūkis ieškant, kuo juos pakeisti.
Esame dėkingi, kad mūsų įstaigos sėkmingai bendradarbiavo, kad medicinos darbuotojai buvo pirmose eilėse ir savo darbe, ir mobiliajame punkte, ir Karščiavimo klinikoje, ir vykdami į iškvietimus.
Noriu labai padėkoti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento vadovybei, kolektyvui, kurie kuo nuoširdžiausiai rūpinosi mūsų įstaigomis, teikė informaciją, konsultacijas.
Šis laikas ypač sunkus mūsų medikams, įstaigų darbuotojams, todėl naujais metais noriu palinkėti jiems stiprybės, kuo geriausios sveikatos, darnos kolektyvuose.

– Pagalbos prašė ir verslas. Ar pavyko padėti Marijampolės regione veikiančioms įmonėms?

– Marijampolės verslas susidūrė su sunkumais dėl karantino sustabdžius veiklą. Iškilo būtinybė persitvarkyti, todėl ne tik Valstybė, bet ir mūsų Savivaldybė ieškojo būdų, kaip bent kiek kompensuoti verslo patiriamus nuostolius. Iš viso verslui iš Savivaldybės administracijos lengvatų buvo pritaikyta per 74 tūkst. Eur. Įvairios įrangos įsigijimo dalinis kompensavimas sudarė beveik 25,5 tūkst. eurų. Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos kompensuotos už 9,3 tūkst. Eur. Rinkodaros priemonių ir interneto svetainės išlaidoms kompensuoti skirta 7,3 tūkst. Eur. 32 tūkst. Eur skirta žemės, žemės nuomos ir turto mokesčio lengvatoms.
Puikiai suprantame, jog ir dabar sunkumus patiria didžioji dalis įmonių, individualiai dirbančių asmenų, todėl ir valstybės, ir savivaldybių parama išliks svarbiausiu veiksniu gaivinant šalies ekonomiką, siekiant išsaugoti sukurtas darbo vietas.
Taigi 2021-aisiais ieškosime galimybių prisidėti prie verslo skatinimo, naujajame Savivaldybės biudžete numatysime tam papildomų lėšų, įmonės turės galimybę kreiptis dėl minėtų lengvatų.

– Lygiagrečiai su šiais rūpesčiais ir darbais vyko kasdieniai: miesto ir kaimiškose seniūnijose esančių gyvenviečių infrastruktūros darbai, buvo įgyvendinami svarbūs projektai. Kas reikšmingo nuveikta per metus, kuo galite pasidžiaugti?

– Nors karantinas aktyvų viešąjį gyvenimą ir sustabdė, tačiau statybos ir infrastruktūros tvarkymo darbus vykdėme didžiuliu tempu.
Sutvarkytas nesaugus buvęs Marijampolės Vilkaviškio gatvės tiltas, naujam gyvenimui prikeltas Pašešupio parkas, renovuotas Moksleivių kūrybos centras. Siekiant gyventojų saugumo, visame mieste įdiegtas naujas vaizdo stebėjimo kamerų tinklas, sutvarkyti J. Ambrazevičiaus-Brazaičio, Uosupio gatvių šaligatviai, Gedimino gatvės atkarpa, atnaujinti autobusų laukimo paviljonai, įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės. Be to, aktyviai vyko namų renovacija, automobilių aikštelių prie daugiabučių namų asfaltavimo darbai. Daug infrastruktūros darbų taip pat atlikta ir seniūnijose.

– Ar turėjote pokyčių Administracijos valdymo struktūroje, įstaigose, pavaldžiose Savivaldybei? Ar pateisino lūkesčius pokyčiai?
– Savivaldybės administracijos valdymo struktūroje pokyčių nebuvo, manau, jog valdymo struktūra šiuo metu pakankamai optimali ir leidžianti sklandžiai dirbti. Tiesa, nuo 2021-ųjų visi Administracijos darbuotojai, išskyrus seniūnijas, dirbs pagrindiniame pastate J. Basanavičiaus aikštėje. Iš Vytauto g. 17 esančių patalpų į pagrindinį pastatą jau persikėlė Savivaldybės archyvo darbuotojos, metų pradžioje persikels Žemės ūkio skyrius, taigi tikslas, kad gyventojai visas paslaugas ir informaciją gautų vienoje vietoje, bus pasiektas.
Buvo savivaldybės įstaigų valdymo pokyčių. Mokykla-darželis „Želmenėliai“ reorganizuota į lopšelį-darželį, o jos 3-ios ir 4-os klasių moksleiviai kartu su pedagogais ugdymą tęsia greta esančioje „Ryto“ pagrindinėje mokykloje. Marijampolės darželis „Linelis“ reorganizuojamas prijungiant prie Marijampolės lopšelio-darželio „Želmenėliai“. Buvusi Žaidimų sporto mokykla, „Sūduvos“ sporto centras ir dviejų baseinų įstaigos sujungtos į vieną sporto centrą.
Įstaigų reorganizacija visada sulaukia emocingų diskusijų, sujungimo prasmės klausimų, nes tai tiesiogiai paliečia darbuotojus, bet laikas ir efektyvios vadybos praktika diktuoja poreikį imtis šių nelengvų sprendimų, optimizuoti veiklą orientuojantis pirmiausia į teikiamų paslaugų kokybę ir veiklos kaštų optimizavimą.

– Kaip sekėsi valdyti turtą, biudžetą? Juk metai buvo tokie sunkūs, atsirado nenumatytų išlaidų…

– Karantinas ir būtinybė imtis kuo efektyvesnių priemonių kovojant su koronavirusu pareikalavo papildomų kaštų. Pirktos apsaugos priemonės, įrengtas mobilusis patikros punktas, užtikrintas sklandus įstaigų darbas, organizuotas gyventojų transportavimas, apgyvendinimas. Tai didžiulės išlaidos. Dalį dėl COVID-19 patirtų išlaidų kompensavo valstybė, bet didelė dalis gulė ir ant savivaldybės pečių, todėl iš karto reagavome į šiuos iššūkius ir kur galėjome, ten taupėme. Papildomos lėšos pateko į biudžetą aukcionuose pardavus nenaudojamas patalpas. Šis procesas ir toliau vyksta. Matome, kad svarbu atsisakyti nereikalingo turto, taip išvengiant nereikalingų administravimo išlaidų, o gautas lėšas panaudoti svarbiausioms reikmėms.

– Daugelis savivaldybių skundžiasi, kad dėl pandemijos neišsivers be skolinimosi, papildomų valstybės dotacijų. Kokioje situacijoje yra Marijampolės savivaldybė? Ko tikitės iš šių metų?

– Biudžeto 2020 metais neįvykdėme mažiau nei 5 proc., visos suplanuotos lėšos įstaigoms bus išmokėtos, todėl nors ir buvo sunkūs metai, juos baigėme pozityviai. Turime galimybę, esant poreikiui, iš bankų skolintis iki 4 mln. eurų, tačiau to nedarėme ir sudėliojome biudžetą taip, kad pagrindiniai įsipareigojimai būtų įvykdyti savo lėšomis.
Kalbėti apie kitų metų perspektyvą sunku kaip niekada. Viskas priklausys nuo karantino sąlygų griežtumo, ypač kalbant apie verslą. Jeigu po vakcinacijos situacija stabilizuosis, atsigaus įmonių veikla, pagerės gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, įmonės atitinkamai sulauks paramos iš valstybės, galėsime finansuoti numatytus savivaldybės darbus.
Tikiu, jog šie metai nebus blogesni negu praėjusieji, užtikrinsime būtiniausių paslaugų teikimą ir toliau įgyvendinsime suplanuotus infrastruktūros darbus: tvarkysime kelius, viešąsias erdves, aikšteles prie daugiabučių, ieškosime finansavimo viešųjų pastatų renovacijai, atnaujinsime viso miesto apšvietimą, įgyvendinsime kitus projektus.

– Pastebėjome, kad esate aktyvus socialiniuose tinkluose. Dalijatės su gyventojais įžvalgomis, kalbate apie miesto įvykius, bėdas, patariate, raminate. Iš kur šie gebėjimai?

– Nežinau, man tai ateina tiesiog iš širdies. Nuo pat studijų baigimo, kai ėjau vienokias ar kitokias visuomenines, institucines pareigas, ryšys su žmonėmis man buvo svarbiausias dalykas, vedantis į priekį.
Kai jauti, kad žmonės tavim pasitiki, išsako savo bėdas, lūkesčius, turi dar labiau pasitempti, o tavo atliekamos pareigos yra tarsi įrankis, padedantis kurti bendrystę, dalintis aktualia informacija ir išgirsti gyventojų nuomonę. Gyventojų ryšys su politikais, Administracijos darbuotojais neturi būti valdiškas, todėl noriu, kad mano socialiniuose tinkluose pateikiama informacija, nuomonė nebūtų sausa, kad paliestų kitą žmogų, būtų įdomi, kartais ir šmaikšti, tačiau atvira, siekianti ne griauti, bet kurti tarpusavio pasitikėjimą.
Kad mintys būtų išraiškingesnės, geriausi mokytojai yra mano kelyje sutikti žmonės, jų pasidalinti jausmai ir išgyvenimai, taip pat įvairi literatūra, kuri kaip prieskoniai pagardina gyvenimo sriubą.

– Ar patinka jums ši veikla, ar darote todėl, kad reikia, kad tai politikui gera reklama?

– Tai man teikia didžiausią malonumą ir įprasmina mano gyvenimą. Atiduoti savo energiją, idėjas, mintis bendruomenei, dalyvauti įgyvendinant miestą gražinančius darbus, jausti žmonių bendrystę, įgyti naujos patirties – visa tai motyvuoja, leidžia realizuoti save ir jaustis laimingam.

– Kokie 2020-ieji buvo Jums asmeniškai? Ko palinkėtumėte šiais jau naujaisiais metais Marijampolės savivaldybės gyventojams?

– Neskirstau metų į gerus ir blogus. Man atrodo, kad niekada metai nebūna nei tokie, nei kitokie. Viskas priklauso nuo to, kokius norime juos matyti, todėl man 2020 metai buvo turtingi žmonių dovanota patirtimi ir emocijomis, naujais iššūkiais, ypač sprendžiant COVID-19 problemas.
Gyventojams norėčiau palinkėti pirmiausia būti sveikiems – nėra nieko geriau, kaip matyti šurmuliuojantį miestą, pasikalbėti su gatvėje sutiktais žmonėmis, vieniems kitus aplankyti.
Norisi, kad visi greičiau grįžtų į savo darbus, mylimas veiklas, kad Marijampolė kaip įprastai pulsuotų gyvybe, kūryba, naujomis idėjomis.

– Ačiū už pokalbį. Gerų darbų 2021 metais.

 

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

    2022-10-01Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?
    M. Marcinkevičius teigia: „Stenkimės elgtis taip, kad savo psichikos sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti ...
  • Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba

    2022-09-28Karantino liūdesį brolis ir sesės skaidrino kūryba
    Besikalbant su Marijonų gimnazijos moksleiviais dvyliktoku Šarūnu ir vienuoliktoke Ieva Šalinskais, kaip kūrybiškumas, fantazija padeda gyventi, iškęsti nepatogumus ar sunkumus, pasirodė, kad šioje šeimoje kūrybingi visi trys vaikai – taip pat ir sesutė Agnė. „Viską darau iš širdies“ Vienuoliktokė Ieva Šalinskaitė, kaip pabrėžė jos brolis Šarūnas, labai kukli, nelinkusi pervertinti savo gebėjimų. Ji nenorėjo pripažinti, kad yra kūrybiška, nors pasirodė, kad rašo puikius rašinius. „Nelaikau savęs kūrybišku žmogumi, labiau esu tiksliukė, o ne humanitarė“, – sakė ji. Prieš keletą metų, mokytojai pastebėjus jos gabumus ir pasiūlius parašyti rašinį konkursui, Ieva ėmė domėtis partizano Juozo Lukšos-Daumanto gyvenimu ir kova. Prisimena, kad rašyti nebuvo ...
  • Kai užsidaro vienos durys į laimę, atsiveria kitos

    2022-09-28Kai užsidaro vienos durys  į laimę, atsiveria kitos
    Vis dar, kažkur tyliai, išgirstame gerus dvejus metus lydėjusius žodžius – karantinas, pandemija, korona… Dveji metai nėra didelis laiko tarpsnis, tačiau jaunimui tai ypač svarbus laikas, kuomet kai kuriems teko nemažai atsisakyti, trumpam pamiršti mėgstamas veiklas ar bandyti prisitaikyti ieškant kūrybinių sprendimų. Karantinas pakoregavo mūsų gyvenimą, tačiau galima išgirsti ir gerų istorijų, kurios tik parodo, kad pandemija ne tik atėmė, bet ir dovanojo didelę motyvaciją kurti. Marijampolietė šokėja, choreografė ir šokio namų „Balledo“ įkūrėja Domantė Tereškevičiūtė sako, kad karantinas ne tik paskatino kūrybiškai pažvelgti į situaciją, bet ir padėjo dar geriau pažinti save. Šokio žingsniu per gyvenimą Domantė keliauja nuo pat ...
  • Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis…

    2022-09-28Jau ugnis sugrįžta į namus ir širdis...
    Tai – apie šį laiką, kai diena susilygina su naktimi – ir prasideda astronominis ruduo. Tai laikas, kai gamtoje viskas pamažu rimsta ir lėtėja, kai atsargos kitų metų žydėjimui ir augimui baigiamos kaupti ir brandinamos: šaknyse, dar ne kiek­vienam matomuose pumpuruose, spiečiais skraidančiose mažose beržo sėklelėse ir šokoladiniuose kaštonuose… Tai naujos pradžios pažadas, tačiau mes jo dažniausiai negirdime. Neįsiklausome… Mokslininkas, menininkas dr. Audrius Plioplys uždegė simbolinį Lygės ir projekto užbaigimo laužą… Autorės nuotraukos „Artėjame prie ramybės, vėlių laiko, šis metas skirtas apmąstymams. Atsigręžiame į protėvių pasaulį. Ugnis nuo vasaros kalvų sugrįžta į namų židinius ir mūsų širdis – ji šildys mus visus ...
  • VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ – Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį

    2022-09-28VIII Tarptautinis medinių pučiamųjų festivalis „Medynės“ - Pirmasis koncertas – jau šį šeštadienį
    Krisas Ortonas, atidarysiantis šių metų festivalį. Spalio 1 dieną 18 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje muzikos mylėtojus pakvies pirmasis iš šešių koncertų. Klausytojai turės progą išgirsti Vakarų Europoje pripažinto išilginių fleitų virtuozo Kriso Ortono (Chris Orton) iš Didžiosios Britanijos parengtą programą „Gesti e Sonate: itališka muzika išilginei fleitai“ Vargonėliais akompanuos Dovilė Savickaitė. „Tai mus nukels į įvairiaspalvių garsų kelionę, besidriekiančią per XIV a. šokių pasaulį, stabtelės ties XVII a. Venecijos didybe, pakvies pažinti ir XX–XXI amžių eksperimentinės muzikos pasaulį“, – sako festivalio organizatorius Darius Klišys. Prašydami plačiau papasakoti apie būsimus koncertus klausėme, kuo tradicinis ir kuo kitoks šių metų festivalis, kurio ...
  • Svarbiausia suprasti tai: tu niekada nesi vienas su savo problemomis

    2022-09-28Svarbiausia suprasti tai:  tu niekada nesi vienas su savo problemomis
    Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2022 m. duomenimis, vienas iš aštuonių žmonių pasaulyje susiduria su psichologinėmis problemomis. Tačiau vis daugiau žmonių išdrįsta apie tai kalbėti garsiai – tokiu būdu jie padeda kitiems, patiriantiems sunkumus, ir primena, kad visos problemos yra išsprendžiamos, tik svarbiausia nelikti vienam ir kreiptis pagalbos. Siekdamas įkvėpti nepasiduoti, menininkas Algis Kriščiūnas, buvęs legendinės grupės „Fojė“ būgnininkas, dalijasi savo prisiminimais apie laikotarpį, kai ištiko pirmoji panikos ataka, ir apie tai, kaip jam pavyko su tuo susidoroti. Teisinga diagnozė – pakeitus gydytoją Šiandien Algis gyvena tarp Lietuvos ir Kanarų salų, prisideda prie vieno žymiausių žurnalų šalyje rengimo ir leidybos, aktyviai muzikuoja, ...
  • Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai

    2022-09-28Žemės ūkio skaitmeninimas – nauda ūkininkui ir aplinkai
    Išmaniosios technologijos pamažu tampa svarbia pagalba ūkyje – padeda sutaupyti, priimti geriausius sprendimus, palengvina darbą. Nuotrauka iš „Freepik.com“ „Dabartinė situacija, auganti infliacija, neapibrėžtumas ir gilėjanti krizė sukelia vis naujų išbandymų žemės ūkiui. Jiems suvaldyti reikia nestandartinių sprendimų, kuriuos mums siūlo akivaizdų efektą padedantys pasiekti skaitmeninimas bei išmaniosios technologijos“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Akivaizdi investicijų grąža „Ūkininkai, negailintys investicijų inovacijoms, plačiai taiko šiuolaikines technologijas kasdienėje savo veikloje ir finansiškai jaučia šių investicijų grąžą“, – pokyčiais Lietuvos žemės ūkyje pasidžiaugia viceministras P. Astrauskas. Viceministro žodžius patvirtina ir Kauno rajone tikslųjį ūkininkavimą jau kelerius metus plėtojantis ūkininkas Arūnas Dirmeikis. „Išmaniųjų technologijų naudojimas padeda išvengti ...
  • Kaip atgaivinti santykius?

    2022-09-26
    Nei vieni santykiai nėra tobuli, o meilė kelia tik teigiamus jausmus nebent santykių pradžioje. Ir kai pagaliau atrandate žmogų, su kuriuo jaučiatės laimingas, atrodo, kad šis jausmas turėtų tęstis amžinai. Tačiau iš tikrųjų taip būti negali.Gyvendami gyvenimą kartu, jūs ir jūsų partneris išgyvenate kasdienes patirtis. Tai gali būti finansiniai įsipareigojimai ir suvaržymai, darbo praradimas, stresinės situacijos, ligos, vaikų auginimo sunkumai. Šie dalykai atitraukia jūsų dėmesį nuo santykių ir sukelia susidomėjimo praradimą ir nepasitenkinimą. Kaip žinoti, kad santykiai išblėso? Daugelis porų laikui bėgant tampa labiau draugais ar sugyventiniais nei mylimaisiais. Ir daugelis tai priima kaip normalų santykių etapą. Tačiau jei pradėjote svarstyti, ...
  • Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save

    2022-09-21Keturi žvilgsniai į pasaulį ir save
    Parodos autorės: Angelija Eidukaitienė, Jūratė Bytautė, Neringa Krivičienė ir Rita Grikšienė. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos „Ex NOVA“ – taip vadinasi Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje neseniai atidaryta paroda, kurioje savo darbus eksponuoja keturios autorės. Kai kurių pavardės marijampoliečiams gal ir mažiau žinomos, tačiau visos turi daug patirties, o parodų ar projektų, kuriuose dalyvauta, sąrašas būtų netrumpas… Sukvietė jas į rudeninę Marijampolę dailininkė Neringa Krivičienė. „Esame bendramintės ar bendramokslės, kartu dalyvavome ir parodose, tačiau neatstovaujame kokioms nors grupėms, esame laisvos. Viena kitos kūrybą žinojome, tačiau šį kartą nelabai įsivaizdavau, kokia iš tiesų bus ši ekspozicija, – sakė Neringa susirinkusiems į parodos atidarymą. – ...
  • Pro memoria Romualdas VOSYLIUS

    2022-09-21Pro memoria Romualdas VOSYLIUS
    Rugsėjo 18 dieną Amžinybėn iškeliavo buvusio Vilniaus pedagoginio instituto (universiteto) profesorius, hab. dr. Romualdas Vosylius. Jis gimė 1938 m. balandžio 1 d. Bartninkuose (Vilkaviškio r.), 1949 metais įstojo į Marijampolės pedagoginę mokyklą, paskui – į Vilniaus Pedagoginį institutą fizikos-matematikos specialybę. Su profesoriumi Romualdu Vosyliumi susipažinau būdamas šio universiteto rektoriumi. Jis tapo ilgamečiu, net 20 metų renkamu, Senato pirmininku – tokie atvejai universitetų istorijose tikrai reti, išskirtiniai. Kuo Romualdas Vosylius pelnė tokį daugumos kolegų, studentų, darbuotojų pasitikėjimą? Pirmiausia tuo, kad jis buvo kilnus žmogus. Dabar, kai mes gyvename XXI a., kai esame žiauriausio III pasaulinio karo dalyviai ir stebėtojai, suvokiame: žmogaus kilnumas, kilniadvasiškumas ...
  • 600 metų ir ši diena…

    2022-09-21600 metų ir ši diena...
    1422-ųjų rugsėjo 27 dieną kariuomenės stovykloje prie Melno ežero buvo sudaryta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sutartis su Livonijos ordinu. Ja ordinas atsisakė bet kokių teisių į Užnemunę (Sūduvą) ir Žemaitiją. Tai lėmė, kad beveik 400 metų šioje teritorijoje nebuvo tiesioginių karo veiksmų (iš oficialių šaltinių). Mūsų kolektyvai ir kviestiniai atlikėjai pasakojo Sūduvos istoriją… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Tačiau šis svarbus faktas buvo tik viena priežasčių 2022-uosius Lietuvoje paskelbti Sūduvos metais. Tuos reikšmingus didesnius ir mažesnius įvykius bei faktus šio krašto žmonės ir stengiasi atskleisti regiono savivaldybėse vykstančiose solidžiose konferencijose, smagiose šventėse, įamžindami savąjį kraštą paminkluose ar leidiniuose. Daug visko jau įvyko – ...
  • Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų

    2022-09-21Nuraminkime emocinį chaosą neišėję iš namų
    Daugeliui dabar sunkiau nei įprastai, tačiau ne visi tai geba pripažinti garsiai ar juolab kreiptis pagalbos į specialistus. Nors šiais laikais viešumoje vis dažniau pabrėžiama psichikos sveikatos svarba ir šalyje prieinamos pagalbos gausa – žmonės vis dar nedrįsta kalbėti apie savo emocijas ir renkasi lengvesnį kelią, stengdamiesi tai pamiršti, atidėti ar nesureikšminti. Psichologė S. Mickuvienė pažymi: „Kreipimasis pagalbos – ne silpnybė, o stiprybė.“ Nuotrauka iš asmeninio archyvo Psichologė Sonata Mickuvienė akcentuoja – kreipimasis pagalbos yra ne silpnybės, o stiprybės ir sąmoningumo ženklas. Jos teigimu, tik stiprios asmenybės nebijo susidurti su tikruoju „aš“, nesigėdija, kalbėdami apie savo psichikos problemas, kurių turi kiekvienas ...
  • …Ir visada išlieka paslaptis

    2022-09-19...Ir visada išlieka paslaptis
    Kauke, ką slepi? Jaunystę ir meilę teatrui… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Rugsėjo 12-ąją, praėjus lygiai aštuoniems dešimtmečiams nuo Marijampolės dramos teatro atidarymo dramatiškais 1942-aisiais, šio miesto gyventojai vėl kopė tais pačiais laiptais, tikėdamiesi… Visi daugiau ar mažiau šį kartą žinojo, ko. O kaip atrodė šis ypatingas vyksmas prieš 80 metų? Kaip ruošėsi žmonės, pirmą kartą eidami į naują, tikrą teatrą, ką išvysti vylėsi, kaip jie jautėsi po spektaklio, kaip jį vertino? Pastaraisiais metais Marijampolės teatro žmonės, vadovaujant režisierei Mildai Mažėtytei, be visų kitų veiklų, intensyviai studijavo, po kruopelę rinko faktus apie pirmojo spektaklio gimimą, jį kūrusius žmones – ir apie tai, kas ...
  • „Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“

    2022-09-19„Forma, šviesa, šešėlis. Rimo Čiurlionio kūryba“
    Ekspoziciją pristatė dr. Rasa Žukienė, pasidžiaugusi, kad su šia paro­da prasideda naujas sezonas (nors didesnės pertraukos šioje galerijoje nė nebuvo…). Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip vadinasi Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje pradėjusi veikti paroda, savo pavadinimu tarsi viską – o tuo pat metu ir nelabai ką – pasakanti. Kaip sakė parodos atidaryme menotyrininkė dr. Rasa Žukienė, tai – racionali, neasmeniška kūryba, kurioje kiekvienas mūsų turime surasti savąjį požiūrio ir atspirties tašką. „Šios geometriškos Rimo Čiurlionio kompozicijos nelengvai paverčiamos žodžiais. Bet formų sąryšiai žiūrovą turėtų pastūmėti link individualių ir meditatyvių apmąstymų. Sodriai sluoksniuotos Rimo Čiurlionio aliejinės tapybos kompozicijos išreiškia spalvos ir formos sąveiką ...
  • Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?

    2022-09-19Kodėl verta rinktis universalias padangas žiemos sezonui?
    Orai keičiasi ištisus metus, o tai turi įtakos vairavimo sąlygoms kelyje. Jūsų automobiliui bus naudinga, jei ant ratų bus sumontuotos padangos, kurios yra specialiai skirtos jūsų vairavimo įpročiams ir regioninėms oro sąlygoms. Kai kuriose šalyse žieminės padangos yra net teisinis reikalavimas. Universalios padangos gali būti vienas iš geriausių sprendimo būdų. Kada reikia vasarinių padangų? Šiltuoju metų laiku, kai temperatūra pakyla virš 7 °C, ant ratų vertėtų dėti vasarines padangas. Dėl specialių protektoriaus raštų ir protektoriaus mišinių jie užtikrina aukštą sukibimo lygį ant šlapio ir sauso kelio. Vasarinės padangos taip pat užtikrina didelį stabilumą posūkiuose ir optimalią ridą esant vasaros temperatūrai. Tai reiškia, kad ...
  • Pradžioje buvo šviesa…

    2022-09-19Pradžioje buvo šviesa...
    (Festivalis „Kultūros savaitė 2022“) Iš tiesų simboliška, kad jaunieji kūrėjai, pernai nustebinę ir pradžiuginę drąsiu projektu „Kultūros savaitė“, šiemet susibūrė į VšĮ „Marijampolės filharmonija“ ir antrojo festivalio pirmą koncertą taip ir pavadino. „Beauštanti aušrelė“ – ne tik sena, graži lietuvių liaudies daina, jau neatsiejama nuo ją harmonizavusio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, kuris visada tarsi kviečia pakelti akis nuo žemės ir pažvelgti, kas gi ten, kur siekia bekylančios ar iš už debesies žvelgiančios saulės spinduliai… Tai lyg vilties nuojauta. Šia daina ir prasidėjo koncertas bei visas festivalis, dar kartą patvirtinęs, kad, negailint pastangų, laiko ir esant sutarimui, viskas pasiekiama… Šiame festivalyje yra tai, ko ...
  • Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose

    2022-09-17Kooperacijos ateitis – skaitmeninėse formose
    Dirbdami išvien – kooperuodamiesi – ūkininkai įgyja papildomų galimybių plėsti savo veiklą ir išvengia kai kurių rizikų. Neringos Švelnienės nuotrauka „Lietuva turi labai daug neišnaudotų galimybių, bet trūksta lyderių, kurie tai padarytų. Manau, kad didžiausias potencialas slypi skaitmeninėse kooperacijos formose“, – pabrėžia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, kai kalbamės apie kooperacijos šiandieną ir perspektyvas. – Dažnai minime, kad kooperacija Lietuvoje nėra itin populiari – į kooperatyvus yra įsitraukę tik apie 12 proc. ūkininkų. O ES senbuvėse ji labai paplitusi. Kuo ji naudinga ūkininkams? – Mūsų turimais duomenimis, ES šalyse veikia apie 130 tūkst. kooperatyvų, kuriuose dirba apie 4 mln. darbuotojų. Bendra kooperatyvų ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.