Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius.

Loreta TUMELIENĖ

Karolis Podolskis

– 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą?

– Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe.
Žinoma, didžiausias iššūkis teko medikams, visam medicinos personalui. Todėl noriu padėkoti visiems sveikatos sistemos darbuotojams: ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėms, Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui už pasiaukojantį darbą visus šiuos metus, kai reikėjo žūtbūt užtikrinti paslaugų teikimą marijampoliečiams, kitų savivaldybių gyventojams, nors patys gydymo įstaigų darbuotojai neišvengė susirgimų. Dalis darbuotojų privalėjo izoliuotis, buvo didžiulis iššūkis ieškant, kuo juos pakeisti.
Esame dėkingi, kad mūsų įstaigos sėkmingai bendradarbiavo, kad medicinos darbuotojai buvo pirmose eilėse ir savo darbe, ir mobiliajame punkte, ir Karščiavimo klinikoje, ir vykdami į iškvietimus.
Noriu labai padėkoti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento vadovybei, kolektyvui, kurie kuo nuoširdžiausiai rūpinosi mūsų įstaigomis, teikė informaciją, konsultacijas.
Šis laikas ypač sunkus mūsų medikams, įstaigų darbuotojams, todėl naujais metais noriu palinkėti jiems stiprybės, kuo geriausios sveikatos, darnos kolektyvuose.

– Pagalbos prašė ir verslas. Ar pavyko padėti Marijampolės regione veikiančioms įmonėms?

– Marijampolės verslas susidūrė su sunkumais dėl karantino sustabdžius veiklą. Iškilo būtinybė persitvarkyti, todėl ne tik Valstybė, bet ir mūsų Savivaldybė ieškojo būdų, kaip bent kiek kompensuoti verslo patiriamus nuostolius. Iš viso verslui iš Savivaldybės administracijos lengvatų buvo pritaikyta per 74 tūkst. Eur. Įvairios įrangos įsigijimo dalinis kompensavimas sudarė beveik 25,5 tūkst. eurų. Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos kompensuotos už 9,3 tūkst. Eur. Rinkodaros priemonių ir interneto svetainės išlaidoms kompensuoti skirta 7,3 tūkst. Eur. 32 tūkst. Eur skirta žemės, žemės nuomos ir turto mokesčio lengvatoms.
Puikiai suprantame, jog ir dabar sunkumus patiria didžioji dalis įmonių, individualiai dirbančių asmenų, todėl ir valstybės, ir savivaldybių parama išliks svarbiausiu veiksniu gaivinant šalies ekonomiką, siekiant išsaugoti sukurtas darbo vietas.
Taigi 2021-aisiais ieškosime galimybių prisidėti prie verslo skatinimo, naujajame Savivaldybės biudžete numatysime tam papildomų lėšų, įmonės turės galimybę kreiptis dėl minėtų lengvatų.

– Lygiagrečiai su šiais rūpesčiais ir darbais vyko kasdieniai: miesto ir kaimiškose seniūnijose esančių gyvenviečių infrastruktūros darbai, buvo įgyvendinami svarbūs projektai. Kas reikšmingo nuveikta per metus, kuo galite pasidžiaugti?

– Nors karantinas aktyvų viešąjį gyvenimą ir sustabdė, tačiau statybos ir infrastruktūros tvarkymo darbus vykdėme didžiuliu tempu.
Sutvarkytas nesaugus buvęs Marijampolės Vilkaviškio gatvės tiltas, naujam gyvenimui prikeltas Pašešupio parkas, renovuotas Moksleivių kūrybos centras. Siekiant gyventojų saugumo, visame mieste įdiegtas naujas vaizdo stebėjimo kamerų tinklas, sutvarkyti J. Ambrazevičiaus-Brazaičio, Uosupio gatvių šaligatviai, Gedimino gatvės atkarpa, atnaujinti autobusų laukimo paviljonai, įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės. Be to, aktyviai vyko namų renovacija, automobilių aikštelių prie daugiabučių namų asfaltavimo darbai. Daug infrastruktūros darbų taip pat atlikta ir seniūnijose.

– Ar turėjote pokyčių Administracijos valdymo struktūroje, įstaigose, pavaldžiose Savivaldybei? Ar pateisino lūkesčius pokyčiai?
– Savivaldybės administracijos valdymo struktūroje pokyčių nebuvo, manau, jog valdymo struktūra šiuo metu pakankamai optimali ir leidžianti sklandžiai dirbti. Tiesa, nuo 2021-ųjų visi Administracijos darbuotojai, išskyrus seniūnijas, dirbs pagrindiniame pastate J. Basanavičiaus aikštėje. Iš Vytauto g. 17 esančių patalpų į pagrindinį pastatą jau persikėlė Savivaldybės archyvo darbuotojos, metų pradžioje persikels Žemės ūkio skyrius, taigi tikslas, kad gyventojai visas paslaugas ir informaciją gautų vienoje vietoje, bus pasiektas.
Buvo savivaldybės įstaigų valdymo pokyčių. Mokykla-darželis „Želmenėliai“ reorganizuota į lopšelį-darželį, o jos 3-ios ir 4-os klasių moksleiviai kartu su pedagogais ugdymą tęsia greta esančioje „Ryto“ pagrindinėje mokykloje. Marijampolės darželis „Linelis“ reorganizuojamas prijungiant prie Marijampolės lopšelio-darželio „Želmenėliai“. Buvusi Žaidimų sporto mokykla, „Sūduvos“ sporto centras ir dviejų baseinų įstaigos sujungtos į vieną sporto centrą.
Įstaigų reorganizacija visada sulaukia emocingų diskusijų, sujungimo prasmės klausimų, nes tai tiesiogiai paliečia darbuotojus, bet laikas ir efektyvios vadybos praktika diktuoja poreikį imtis šių nelengvų sprendimų, optimizuoti veiklą orientuojantis pirmiausia į teikiamų paslaugų kokybę ir veiklos kaštų optimizavimą.

– Kaip sekėsi valdyti turtą, biudžetą? Juk metai buvo tokie sunkūs, atsirado nenumatytų išlaidų…

– Karantinas ir būtinybė imtis kuo efektyvesnių priemonių kovojant su koronavirusu pareikalavo papildomų kaštų. Pirktos apsaugos priemonės, įrengtas mobilusis patikros punktas, užtikrintas sklandus įstaigų darbas, organizuotas gyventojų transportavimas, apgyvendinimas. Tai didžiulės išlaidos. Dalį dėl COVID-19 patirtų išlaidų kompensavo valstybė, bet didelė dalis gulė ir ant savivaldybės pečių, todėl iš karto reagavome į šiuos iššūkius ir kur galėjome, ten taupėme. Papildomos lėšos pateko į biudžetą aukcionuose pardavus nenaudojamas patalpas. Šis procesas ir toliau vyksta. Matome, kad svarbu atsisakyti nereikalingo turto, taip išvengiant nereikalingų administravimo išlaidų, o gautas lėšas panaudoti svarbiausioms reikmėms.

– Daugelis savivaldybių skundžiasi, kad dėl pandemijos neišsivers be skolinimosi, papildomų valstybės dotacijų. Kokioje situacijoje yra Marijampolės savivaldybė? Ko tikitės iš šių metų?

– Biudžeto 2020 metais neįvykdėme mažiau nei 5 proc., visos suplanuotos lėšos įstaigoms bus išmokėtos, todėl nors ir buvo sunkūs metai, juos baigėme pozityviai. Turime galimybę, esant poreikiui, iš bankų skolintis iki 4 mln. eurų, tačiau to nedarėme ir sudėliojome biudžetą taip, kad pagrindiniai įsipareigojimai būtų įvykdyti savo lėšomis.
Kalbėti apie kitų metų perspektyvą sunku kaip niekada. Viskas priklausys nuo karantino sąlygų griežtumo, ypač kalbant apie verslą. Jeigu po vakcinacijos situacija stabilizuosis, atsigaus įmonių veikla, pagerės gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, įmonės atitinkamai sulauks paramos iš valstybės, galėsime finansuoti numatytus savivaldybės darbus.
Tikiu, jog šie metai nebus blogesni negu praėjusieji, užtikrinsime būtiniausių paslaugų teikimą ir toliau įgyvendinsime suplanuotus infrastruktūros darbus: tvarkysime kelius, viešąsias erdves, aikšteles prie daugiabučių, ieškosime finansavimo viešųjų pastatų renovacijai, atnaujinsime viso miesto apšvietimą, įgyvendinsime kitus projektus.

– Pastebėjome, kad esate aktyvus socialiniuose tinkluose. Dalijatės su gyventojais įžvalgomis, kalbate apie miesto įvykius, bėdas, patariate, raminate. Iš kur šie gebėjimai?

– Nežinau, man tai ateina tiesiog iš širdies. Nuo pat studijų baigimo, kai ėjau vienokias ar kitokias visuomenines, institucines pareigas, ryšys su žmonėmis man buvo svarbiausias dalykas, vedantis į priekį.
Kai jauti, kad žmonės tavim pasitiki, išsako savo bėdas, lūkesčius, turi dar labiau pasitempti, o tavo atliekamos pareigos yra tarsi įrankis, padedantis kurti bendrystę, dalintis aktualia informacija ir išgirsti gyventojų nuomonę. Gyventojų ryšys su politikais, Administracijos darbuotojais neturi būti valdiškas, todėl noriu, kad mano socialiniuose tinkluose pateikiama informacija, nuomonė nebūtų sausa, kad paliestų kitą žmogų, būtų įdomi, kartais ir šmaikšti, tačiau atvira, siekianti ne griauti, bet kurti tarpusavio pasitikėjimą.
Kad mintys būtų išraiškingesnės, geriausi mokytojai yra mano kelyje sutikti žmonės, jų pasidalinti jausmai ir išgyvenimai, taip pat įvairi literatūra, kuri kaip prieskoniai pagardina gyvenimo sriubą.

– Ar patinka jums ši veikla, ar darote todėl, kad reikia, kad tai politikui gera reklama?

– Tai man teikia didžiausią malonumą ir įprasmina mano gyvenimą. Atiduoti savo energiją, idėjas, mintis bendruomenei, dalyvauti įgyvendinant miestą gražinančius darbus, jausti žmonių bendrystę, įgyti naujos patirties – visa tai motyvuoja, leidžia realizuoti save ir jaustis laimingam.

– Kokie 2020-ieji buvo Jums asmeniškai? Ko palinkėtumėte šiais jau naujaisiais metais Marijampolės savivaldybės gyventojams?

– Neskirstau metų į gerus ir blogus. Man atrodo, kad niekada metai nebūna nei tokie, nei kitokie. Viskas priklauso nuo to, kokius norime juos matyti, todėl man 2020 metai buvo turtingi žmonių dovanota patirtimi ir emocijomis, naujais iššūkiais, ypač sprendžiant COVID-19 problemas.
Gyventojams norėčiau palinkėti pirmiausia būti sveikiems – nėra nieko geriau, kaip matyti šurmuliuojantį miestą, pasikalbėti su gatvėje sutiktais žmonėmis, vieniems kitus aplankyti.
Norisi, kad visi greičiau grįžtų į savo darbus, mylimas veiklas, kad Marijampolė kaip įprastai pulsuotų gyvybe, kūryba, naujomis idėjomis.

– Ačiū už pokalbį. Gerų darbų 2021 metais.

 

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.

    2021-03-31Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.
    Onkologinės ligos – viena labiausiai gąsdinančių diagnozių, tačiau ne visos jos – nuosprendis. Štai limfomų, kuriomis serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, išgyvenamumas labai aukštas, o efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje. Anot vaikų ligoninės Onkohematologijos centro gydytojos ir Lietuvos vaikų hematologijos draugijos pirmininkės dr. Sonatos Šaulytės-Trakymienės, limfomos diagnozė vaikui – mažiausia įmanoma blogybė tarp onkologinių susirgimų. Limfoma – laimingas bilietas iš blogybių krepšelio Pasak gydytojos, limfomos – labai plati įvairių ligų grupė, o tarp vaikų jos sudaro apie 10–15 proc. visų onkologinių susirgimų ir užima trečią vietą po leukemijos ir centrinės nervų sistemos navikų. „Limfomos yra skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino. Dažniausiai Hodžkino ...
  • Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?

    2021-03-31Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?
    Galimybė atkurti prarastus dantis buvo aktuali ir prieš tūkstančius metų, tačiau anksčiau odontologija nebuvo tiek pažengusi. Šiandien turime visas galimybes atstatyti dantis: dantų implantai atstoja natūralią danties šaknį, o ant jo tvirtinama karūnėlė atrodo lygiai taip pat, kaip ir natūralus dantis. Nors dantų implantavimas kartais vis dar siejamas su prabanga, bet ne su būtinybe, tačiau priežasčių, kodėl verta rinktis šią galimybę, yra ne taip ir mažai. Taigi, kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją? Efektyvesnis maisto smulkinimas Net ir netekus vieno danties galima pastebėti, kad maisto smulkinimas tapo ne toks efektyvus. Gali būti sudėtingiau kramtyti, valgant tam tikrus maisto produktus gali būti ...
  • Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį

    2021-03-31Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį
    Europos Sąjungos skatinami technologiniai pokyčiai, populiariai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija, turėtų iš esmės sustiprinti Lietuvos maisto augintojų ir gamintojų kuriamą pridėtinę vertę. Didelę dalį Lietuvos žemės ūkio eksporto vis dar sudaro žaliavos, pirmiausia grūdai. Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika, dėl kurios atnaujinimo šiuo metu derasi Europos Parlamentas ir valstybių vyriausybių atstovai, turėtų numatyti tvarios ir ekologiškos maisto gamybos kryptį, o šiam perėjimui bus numatytos reikšmingos investicijos. Žada paramą naujoms technologijoms „Daugiau paramos bus skiriama tiems, kurie prisidės prie mūsų keliamų bendrų tikslų – tvarumo, ekologijos, skaitmeninimo. Į šias sritis bus investuojama daugiausia laiko, lėšų ir žmogiškųjų išteklių“, – teigia Žemės ūkio ministerijos ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)

    2021-03-24Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)
    1815 m. pavasarį Marijampolėje kilo gaisras ir visas centras virto pelenais. Bet nėra to blogio, kuris neišeitų į gera. Sudegė visa burmistro Dobrovolskio buhalterija, kurioje kipšas būtų sprandą nusisukęs. Svarbiau tai, kad nuo šiol miesto centre, ypač – palei tiesiamą strateginį Peterburgo plentą, buvo leidžiamos tik mūrinės statybos. Koks nors biednas gudraudavo – mūrydavo tik fasadinę pusę, tačiau greitai būdavo sudraudžiamas. Centre 1821 metais gyveno, neįskaitant Tarpučių ir Marijonų jurisdikos kontingento, apie 1800 žmonių. Visi oficialiai skirstyti į „piliečius“ ir „gyventojus“. Pirmieji, arti 600 žmonių, išpažino krikščionių tikybą, antrieji, dvigubai tiek žydų, oficialiai atstovavo „Senajam Testamentui“ (Starozakonnicy). Dabartinėje J. Basanavičiaus aikštėje ...
  • Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas

    2021-03-24Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas
    Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas 2021 m. kovo 12 d. Bostone (JAV) mirė Stasys Goštautas, lietuvių dailėtyrininkas, literatūrologas, ispanų literatūros ir meno specialistas, Makauskų dvaro (Kalvarijos sav.) paveldėtojas, gimęs 1939 m. sausio 3 d. Kaune. Stasys Goštautas buvo vienturtis Liucijos ir Vaclovo Goštautų sūnus. Motina, kilusi nuo Liubavo, Makauskų dvaro savininko Stanislovo Skotnickio dukra, tėvas, žemaitis, po vedybų tapo ne tik Makauskų dvaro šeimininku, diegusiu naujus ūkininkavimo metodus, bet ir aukštu valdininku: buvo Vilkaviškio, Marijampolės apskrities viršininku. 1940 m., rusams okupavus Lietuvą, okupacinė valdžia V. Goštautą suėmė ir uždarė į Marijampolės kalėjimą, o 1941–1944 m., vokiečiams atėjus, vėl sugrįžo ir į ...
  • Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio

    2021-03-24Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio
    Rita LIŽAITYTĖ Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad iš emigracijos grįžta ir Marijampolėje apsigyventi nori vis daugiau marijampoliečių. Pavyzdžiui, 2018-aisiais parvykę iš užsienio gimtinėje įsikūrė 545 emigrantai, 2019-aisiais – 697, o 2020-aisiais – 703. Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis sako, kad didėjant sugrįžtančiųjų srautams Savivaldybė sulaukia vis daugiau klausimų, susijusių su sėkmingu grįžtančiųjų įsitvirtinimu Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta sukurti specialią informacinę skiltį „Grįžtu į Marijampolę“, kurioje grįžtantys gali nesunkiai rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Viskas vienoje vietoje Pasak mero pavaduotojo A. Visockio, grįžtančiųjų rūpesčiai mums, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, gali atrodyti labai paprasti ir savaime suprantami. Pavyzdžiui, kaip ir kur deklaruoti gyvenamąją vietą, ...
  • Mobingas nepuošia kolektyvo nei įmonės

    2021-03-24Mobingas nepuošia kolektyvo nei įmonės
    Kas yra mobingas? Kodėl vienuose kolektyvuose mobingas įmanomas, o kituose sunkiai įsivaizduojamas? Kaip sustabdyti mobingą? Ar įmanoma mobingui užkirsti kelią dar neprasidėjus? Šiuos klausimus „Suvalkietis“ uždavė Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistei Jurgitai LEVUŠKINIENEI. – Mobingas – kai darbuotojas patiria aukštą stresą dėl kitų darbuotojų arba paties darbdavio, vadovo ilgai trunkančio spaudimo, terorizavimo, bandymo atsikratyti arba pašalinti iš kolektyvo. Mobingo vykdytojus vadinčiau puolėjais, o aukomis tuos, į kuriuos nukreipti veiksmai. Aukomis dažniausiai būna dėl asmeninių priežasčių neįtinkantys ir priklausantys silpniausiai grupei (pagal lytį – moterys, demografinę vietą – iš kaimo, pagal emocinę būseną – ramūs, nuoširdūs, ir kt.). Viskas priklauso ...
  • Toksiškas elgesys kenkia sveikatai

    2021-03-24Toksiškas elgesys kenkia sveikatai
    Sausio mėnesį Seimo nariai pasiūlė Darbo kodeksą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis mobingo sąvoką ir jo prevenciją. Taip pat siūloma į Darbo kodekse numatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą įtraukti ir mobingą. Darbo kodekse siūloma numatyti, kad darbdavys darbovietėje yra atsakingas už mobingo prevenciją. Engimas gali vykti ne tik darbe Mobingas arba grupinis engimas fiksuojamas tada, kai vyksta ilgą laiką. Mokslinėje bendruomenėje sutarta laikytis nuostatos, kad negatyvus, dar vadinamas toksišku, elgesys turi būti dažnas, pasikartojantis ir trukti ne trumpiau nei pusę metų. Yra keli mobingo lygmenys. Organizacinis – būdingas organizacijoms, kuriose stinga bendradarbiavimo kultūros, vientisos vertybių sistemos, vyrauja abejotina lyderiavimo kokybė, dviprasmiškumas, vaidmenų konfliktai, nekreipiama dėmesio ...
  • Pokalbiai reikalingi, kad būtų galima užčiuopti bręstančias problemas (Interviu su ekspertu)

    2021-03-24Pokalbiai reikalingi, kad būtų galima užčiuopti bręstančias problemas (Interviu  su ekspertu)
    Apie tai, kaip formuoti kolektyvą, kas atsakingas už mikroklimatą jame, papasakojo Paulina VIKTAŽENTYTĖ, dirbanti informacinių technologijų įmonėje. Ji dalijasi savo patirtimi, kadangi jai, kaip žmogiškųjų išteklių specialistei, teko dirbti ir korporacijoje, ir besiformuojančiame startuolyje. Paulina Viktažentytė yra baigusi Vilniaus universiteto psichologijos bakalauro kursą ir Žmogiškųjų išteklių valdymo magistratūros studijas. – Kas tai yra vadovavimo psichologija? – Mano nuomone, tai menas mokėti prieiti prie skirtingų tipų žmonių ir mokėti juos suburti dirbti efektyviai komandoje. Būtent vadovų dėka komandos gali tinkamai funkcionuoti, ilgai išsilaikyti neiširusios, dirbi efektyviai ir pasiekti gerų darbo rezultatų. – Ką lemia mikroklimatas kolektyve? – Mikroklimatas yra be galo svarbus kolektyvui. Kai tiek valandų ...
  • Mikroklimatas lemia ir darbo rezultatus

    2021-03-24Mikroklimatas lemia ir darbo rezultatus
    Kai daug metų dirbama toje pačioje įmonėje ar įstaigoje, atrodo, kad viskas veikia tarsi savaime, gali susidaryti įspūdis, kad ir vadovas nedaug lemia, tiesiog visi darbuotojai daro tai, ką privalo, ką išmano. Visgi pasikeitus vadovui atsiranda galimybė pamatyti, kiek įtakos mikroklimatui, darbuotojų savijautai jo vadovavimas turėjo. Koks turėtų būti vadovas ir kolektyvo lyderis? Vadovavimas – tai darbų paskirstymas, delegavimas, valdymas. Gero vadovo savybės: darbuotojų vertinimas (vadovas turėtų nuolat parodyti, kad vertina darbuotojų pastangas, domėtis, kas jiems svarbu, kurti malonią aplinką darbui, sudaryti patogias sąlygas darbe, užtikrinti, kad kiekvienas suprastų savo funkcijas, reguliariai rengti asmeninius pokalbius, gerbti darbuotojus tokius, kokie jie yra), gebėjimas ...
  • Miesto valymo ypatumai: su pavasariniu tvarkymusi ir žiemos darbai

    2021-03-22Miesto valymo ypatumai: su pavasariniu tvarkymusi ir žiemos darbai
    Kalendoriniu pavasariu jau galime džiaugtis beveik visą mėnesį, bet kelininkai žiemos sezono dar nebaigė. Pasak Marijampolės gatves prižiūrinčios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės švara“ regiono teritorijų priežiūros administravimo vadovės Jurgitos Akelytės-Svipienės, kovo mėnesį dėl slidumo teko berti Marijampolės gatves jau aštuonis kartus. Ir dar negali manyti, kad tai pabaiga – pranašaujama sniego, plikledžio. Tad šį sezoną jau prasidėję miesto pavasarinio valymo darbai vyksta kartu su žiemos gatvių priežiūra. Loreta TUMELIENĖ Valoma beveik šimtas gatvių Per šį žiemos sezoną UAB „Marijampolės švara“, prižiūrėdama gatves ir šaligatvius, Marijampolėje išbarstė 900 tonų druskos, 300 tonų smėlio. Bendrijoms, darželiams, mokykloms išdalinta 7 tonos druskos ir 5 tonos smėlio ...
  • Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi

    2021-03-20Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi
    Kovos su klimato kaita ir ES Žaliojo kurso reikalavimai Lietuvos žemdirbiams dabar kelia bene didžiausią nerimą. Briuseliui pateiktame kovos su klimato kaita plane, iki 2030 metų šalies žemės ūkis turės 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žemės ūkis išmeta apie penktadalį šių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos. Įgyvendinant Žaliojo kurso reikalavimus, iki 2030 m. cheminių pesticidų naudojimą reikės sumažinti perpus, o trąšų išsiplovimą, – 20 proc. Taip pat Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, neliks lengvatinio akcizo ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. O nuo 2040-ųjų būtų visai ...
  • Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės

    2021-03-20Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės
    Šiltesnis ir gražesnis namas, išaugusi nekilnojamojo turto vertė ir gerokai sumažėjusios sąskaitos už šildymą – tokiais renovacijos privalumais jau beveik metus džiaugiasi Marijampolėje, Draugystės g. 25A esančio daugiabučio gyventojai. Renovacijos metu buvo apšiltintos namo išorinės sienos, pamatai ir stogas. Pakeisti visi vandentiekio, nuotekų tinklai, iš esmės atnaujinta šildymo sistema, pakeisti šilumos punkto įrenginiai, vamzdynai, radiatoriai. Įrengta šilumos apskaitos daliklinė sistema, kuri leidžia visiems sutaupyti. „Daugiabučio renovacijos darbai vyko sklandžiai ir panaudojant kokybiškas medžiagas, todėl numatytos renovacijos priemonės buvo įdiegtos mažiau nei per metus. Gyventojai patenkinti kokybišku rangovų darbu ir renovacijos privalumas“, – sako daugiabučio atnaujinimo projektą administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojas Donatas Jankevičius. Motyvuoja ...
  • „Skaitmeninė savaitė 2021“: ar darbe jaučiate skaitmeninių įgūdžių stoką?

    2021-03-19„Skaitmeninė savaitė 2021“: ar darbe jaučiate skaitmeninių įgūdžių stoką?
    Technologinė pažanga sparčiai keičia darbo rinką, todėl naujos žinios ir įgūdžiai tampa itin paklausiais. Be to, ilgėjant vidutiniam gyvenimo amžiui bei gyventojams vis ilgiau išliekant darbo rinkoje, mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe. Tačiau 2020 m. atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas parodė, jog mūsų šalyje atvirumas mokymuisi su amžiumi mažėja. Apklausoje apie mokymąsi visą gyvenimą vos 22 proc. visų apklaustųjų nurodė per paskutinius trejus metus mokėsi. „Naujos technologijos iš esmės keičia kiekvieno iš mūsų darbo turinį ir pobūdį. Darbuotojams neišvengiamai reikia lavinti skaitmeninius įgūdžius, norint išlikti ekonomiškai aktyviais ir produktyviais. Ne veltui skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą Europos Komisija pastaruoju ...
  • Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje

    2021-03-19Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje
    Skandalas purto Kazlų Rūdos savivaldybę: pasklido vaizdo įrašas apie tai, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogė smurtauja prieš mažametę darželinukę. Tokių vaizdų pamatyti nenorėtų ne tik nė vienas tėvas ar motina, bet ir bet kuris padorus žmogus. Loreta AKELIENĖ Smurtavo Kazlų Rūdos pradinės mokyklos auklėtoja R. K. Kovo 8 d. šios mokyklos auklėtinių tėvų skundas pasiekė Savivaldybės administraciją, policiją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Prie skundo buvo pridėtas ir vaizdo įrašas. „Suvalkietis“ nusiuntė klausimus apie situaciją Kazlų Rūdos savivaldybės merui. Mantas Varaška atrašė, kad prieš savaitę buvo gauti keli tėvų pranešimai, jog mokykloje vaikai nesijaučia saugūs, bet konkrečių veiksmų ir pedagogų pavardžių nebuvo. Meras pasiskundė, ...