Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius.

Loreta TUMELIENĖ

Karolis Podolskis

– 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą?

– Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe.
Žinoma, didžiausias iššūkis teko medikams, visam medicinos personalui. Todėl noriu padėkoti visiems sveikatos sistemos darbuotojams: ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėms, Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui už pasiaukojantį darbą visus šiuos metus, kai reikėjo žūtbūt užtikrinti paslaugų teikimą marijampoliečiams, kitų savivaldybių gyventojams, nors patys gydymo įstaigų darbuotojai neišvengė susirgimų. Dalis darbuotojų privalėjo izoliuotis, buvo didžiulis iššūkis ieškant, kuo juos pakeisti.
Esame dėkingi, kad mūsų įstaigos sėkmingai bendradarbiavo, kad medicinos darbuotojai buvo pirmose eilėse ir savo darbe, ir mobiliajame punkte, ir Karščiavimo klinikoje, ir vykdami į iškvietimus.
Noriu labai padėkoti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento vadovybei, kolektyvui, kurie kuo nuoširdžiausiai rūpinosi mūsų įstaigomis, teikė informaciją, konsultacijas.
Šis laikas ypač sunkus mūsų medikams, įstaigų darbuotojams, todėl naujais metais noriu palinkėti jiems stiprybės, kuo geriausios sveikatos, darnos kolektyvuose.

– Pagalbos prašė ir verslas. Ar pavyko padėti Marijampolės regione veikiančioms įmonėms?

– Marijampolės verslas susidūrė su sunkumais dėl karantino sustabdžius veiklą. Iškilo būtinybė persitvarkyti, todėl ne tik Valstybė, bet ir mūsų Savivaldybė ieškojo būdų, kaip bent kiek kompensuoti verslo patiriamus nuostolius. Iš viso verslui iš Savivaldybės administracijos lengvatų buvo pritaikyta per 74 tūkst. Eur. Įvairios įrangos įsigijimo dalinis kompensavimas sudarė beveik 25,5 tūkst. eurų. Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos kompensuotos už 9,3 tūkst. Eur. Rinkodaros priemonių ir interneto svetainės išlaidoms kompensuoti skirta 7,3 tūkst. Eur. 32 tūkst. Eur skirta žemės, žemės nuomos ir turto mokesčio lengvatoms.
Puikiai suprantame, jog ir dabar sunkumus patiria didžioji dalis įmonių, individualiai dirbančių asmenų, todėl ir valstybės, ir savivaldybių parama išliks svarbiausiu veiksniu gaivinant šalies ekonomiką, siekiant išsaugoti sukurtas darbo vietas.
Taigi 2021-aisiais ieškosime galimybių prisidėti prie verslo skatinimo, naujajame Savivaldybės biudžete numatysime tam papildomų lėšų, įmonės turės galimybę kreiptis dėl minėtų lengvatų.

– Lygiagrečiai su šiais rūpesčiais ir darbais vyko kasdieniai: miesto ir kaimiškose seniūnijose esančių gyvenviečių infrastruktūros darbai, buvo įgyvendinami svarbūs projektai. Kas reikšmingo nuveikta per metus, kuo galite pasidžiaugti?

– Nors karantinas aktyvų viešąjį gyvenimą ir sustabdė, tačiau statybos ir infrastruktūros tvarkymo darbus vykdėme didžiuliu tempu.
Sutvarkytas nesaugus buvęs Marijampolės Vilkaviškio gatvės tiltas, naujam gyvenimui prikeltas Pašešupio parkas, renovuotas Moksleivių kūrybos centras. Siekiant gyventojų saugumo, visame mieste įdiegtas naujas vaizdo stebėjimo kamerų tinklas, sutvarkyti J. Ambrazevičiaus-Brazaičio, Uosupio gatvių šaligatviai, Gedimino gatvės atkarpa, atnaujinti autobusų laukimo paviljonai, įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės. Be to, aktyviai vyko namų renovacija, automobilių aikštelių prie daugiabučių namų asfaltavimo darbai. Daug infrastruktūros darbų taip pat atlikta ir seniūnijose.

– Ar turėjote pokyčių Administracijos valdymo struktūroje, įstaigose, pavaldžiose Savivaldybei? Ar pateisino lūkesčius pokyčiai?
– Savivaldybės administracijos valdymo struktūroje pokyčių nebuvo, manau, jog valdymo struktūra šiuo metu pakankamai optimali ir leidžianti sklandžiai dirbti. Tiesa, nuo 2021-ųjų visi Administracijos darbuotojai, išskyrus seniūnijas, dirbs pagrindiniame pastate J. Basanavičiaus aikštėje. Iš Vytauto g. 17 esančių patalpų į pagrindinį pastatą jau persikėlė Savivaldybės archyvo darbuotojos, metų pradžioje persikels Žemės ūkio skyrius, taigi tikslas, kad gyventojai visas paslaugas ir informaciją gautų vienoje vietoje, bus pasiektas.
Buvo savivaldybės įstaigų valdymo pokyčių. Mokykla-darželis „Želmenėliai“ reorganizuota į lopšelį-darželį, o jos 3-ios ir 4-os klasių moksleiviai kartu su pedagogais ugdymą tęsia greta esančioje „Ryto“ pagrindinėje mokykloje. Marijampolės darželis „Linelis“ reorganizuojamas prijungiant prie Marijampolės lopšelio-darželio „Želmenėliai“. Buvusi Žaidimų sporto mokykla, „Sūduvos“ sporto centras ir dviejų baseinų įstaigos sujungtos į vieną sporto centrą.
Įstaigų reorganizacija visada sulaukia emocingų diskusijų, sujungimo prasmės klausimų, nes tai tiesiogiai paliečia darbuotojus, bet laikas ir efektyvios vadybos praktika diktuoja poreikį imtis šių nelengvų sprendimų, optimizuoti veiklą orientuojantis pirmiausia į teikiamų paslaugų kokybę ir veiklos kaštų optimizavimą.

– Kaip sekėsi valdyti turtą, biudžetą? Juk metai buvo tokie sunkūs, atsirado nenumatytų išlaidų…

– Karantinas ir būtinybė imtis kuo efektyvesnių priemonių kovojant su koronavirusu pareikalavo papildomų kaštų. Pirktos apsaugos priemonės, įrengtas mobilusis patikros punktas, užtikrintas sklandus įstaigų darbas, organizuotas gyventojų transportavimas, apgyvendinimas. Tai didžiulės išlaidos. Dalį dėl COVID-19 patirtų išlaidų kompensavo valstybė, bet didelė dalis gulė ir ant savivaldybės pečių, todėl iš karto reagavome į šiuos iššūkius ir kur galėjome, ten taupėme. Papildomos lėšos pateko į biudžetą aukcionuose pardavus nenaudojamas patalpas. Šis procesas ir toliau vyksta. Matome, kad svarbu atsisakyti nereikalingo turto, taip išvengiant nereikalingų administravimo išlaidų, o gautas lėšas panaudoti svarbiausioms reikmėms.

– Daugelis savivaldybių skundžiasi, kad dėl pandemijos neišsivers be skolinimosi, papildomų valstybės dotacijų. Kokioje situacijoje yra Marijampolės savivaldybė? Ko tikitės iš šių metų?

– Biudžeto 2020 metais neįvykdėme mažiau nei 5 proc., visos suplanuotos lėšos įstaigoms bus išmokėtos, todėl nors ir buvo sunkūs metai, juos baigėme pozityviai. Turime galimybę, esant poreikiui, iš bankų skolintis iki 4 mln. eurų, tačiau to nedarėme ir sudėliojome biudžetą taip, kad pagrindiniai įsipareigojimai būtų įvykdyti savo lėšomis.
Kalbėti apie kitų metų perspektyvą sunku kaip niekada. Viskas priklausys nuo karantino sąlygų griežtumo, ypač kalbant apie verslą. Jeigu po vakcinacijos situacija stabilizuosis, atsigaus įmonių veikla, pagerės gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, įmonės atitinkamai sulauks paramos iš valstybės, galėsime finansuoti numatytus savivaldybės darbus.
Tikiu, jog šie metai nebus blogesni negu praėjusieji, užtikrinsime būtiniausių paslaugų teikimą ir toliau įgyvendinsime suplanuotus infrastruktūros darbus: tvarkysime kelius, viešąsias erdves, aikšteles prie daugiabučių, ieškosime finansavimo viešųjų pastatų renovacijai, atnaujinsime viso miesto apšvietimą, įgyvendinsime kitus projektus.

– Pastebėjome, kad esate aktyvus socialiniuose tinkluose. Dalijatės su gyventojais įžvalgomis, kalbate apie miesto įvykius, bėdas, patariate, raminate. Iš kur šie gebėjimai?

– Nežinau, man tai ateina tiesiog iš širdies. Nuo pat studijų baigimo, kai ėjau vienokias ar kitokias visuomenines, institucines pareigas, ryšys su žmonėmis man buvo svarbiausias dalykas, vedantis į priekį.
Kai jauti, kad žmonės tavim pasitiki, išsako savo bėdas, lūkesčius, turi dar labiau pasitempti, o tavo atliekamos pareigos yra tarsi įrankis, padedantis kurti bendrystę, dalintis aktualia informacija ir išgirsti gyventojų nuomonę. Gyventojų ryšys su politikais, Administracijos darbuotojais neturi būti valdiškas, todėl noriu, kad mano socialiniuose tinkluose pateikiama informacija, nuomonė nebūtų sausa, kad paliestų kitą žmogų, būtų įdomi, kartais ir šmaikšti, tačiau atvira, siekianti ne griauti, bet kurti tarpusavio pasitikėjimą.
Kad mintys būtų išraiškingesnės, geriausi mokytojai yra mano kelyje sutikti žmonės, jų pasidalinti jausmai ir išgyvenimai, taip pat įvairi literatūra, kuri kaip prieskoniai pagardina gyvenimo sriubą.

– Ar patinka jums ši veikla, ar darote todėl, kad reikia, kad tai politikui gera reklama?

– Tai man teikia didžiausią malonumą ir įprasmina mano gyvenimą. Atiduoti savo energiją, idėjas, mintis bendruomenei, dalyvauti įgyvendinant miestą gražinančius darbus, jausti žmonių bendrystę, įgyti naujos patirties – visa tai motyvuoja, leidžia realizuoti save ir jaustis laimingam.

– Kokie 2020-ieji buvo Jums asmeniškai? Ko palinkėtumėte šiais jau naujaisiais metais Marijampolės savivaldybės gyventojams?

– Neskirstau metų į gerus ir blogus. Man atrodo, kad niekada metai nebūna nei tokie, nei kitokie. Viskas priklauso nuo to, kokius norime juos matyti, todėl man 2020 metai buvo turtingi žmonių dovanota patirtimi ir emocijomis, naujais iššūkiais, ypač sprendžiant COVID-19 problemas.
Gyventojams norėčiau palinkėti pirmiausia būti sveikiems – nėra nieko geriau, kaip matyti šurmuliuojantį miestą, pasikalbėti su gatvėje sutiktais žmonėmis, vieniems kitus aplankyti.
Norisi, kad visi greičiau grįžtų į savo darbus, mylimas veiklas, kad Marijampolė kaip įprastai pulsuotų gyvybe, kūryba, naujomis idėjomis.

– Ačiū už pokalbį. Gerų darbų 2021 metais.

 

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)

    2020-11-11Džiaugsmas kurti ir dovanoti (Etnokultūros spalvos)
    Kaip įprasminti savo gyvenimą? Sakoma, jei žmogus turi svajonių, minčių ir tikslų, nugyvena ilgą, prasmingą gyvenimą. Jaučiasi reikalingas šioje žemėje. Žinoma, jei tos mintys susietos ne vien su savo asmenybe (asmeniu?)… Pažįstu keletą devynias dešimtis metų perkopusių močiučių, kurios vis dar rūpinasi savo pensinio amžiaus sulaukusiais, priklausomybių turinčiais sūnumis. Jos tame mato savo gyvenimo prasmę, nes niekas savo nelaimingais vaikais taip nemokės rūpintis, kaip jų mylinčios mamos… …Pasikalbu su senjorais (kaip čia geriau, gražiau būtų galima vadinti garbaus amžiaus sulaukusius pensininkus?): vieni piktinasi politikais, gydytojais, kaimynais; baisiuoju virusu, vaikais ir jaunimu, kuriems dar nieko neskauda, kurie elgiasi ne taip, kaip dera ar kaip senoliai norėtų; augančiomis kainomis, blogu oru, menku derliumi… Kiti save „pririša“ prie serialų ir išgyvena svetimas problemas arba, kaip gerai pažįstama greitai 80-mečio sulauksianti močiutė, iki 3 valandos nakties sėdi feisbuke, miega iki pietų ir skundžiasi, kad jos vaikai ir anūkai iš rankų nepaleidžia telefonų ir su ja nebendrauja… Taip, visi mes nejučia tampame technologijų ir naujovių vergais. Tačiau ...
  • (Ne)žinomas garsus kraštietis menininkas

    2020-11-11(Ne)žinomas garsus  kraštietis menininkas
    Veikiausiai pas mus atsirastų nedaug žmonių, girdėjusių Pijaus Velioniškio (arba Veliuoniškio, Velionskio – skirtingu metu skirtingomis kalbomis sutinkama visokių variantų) pavardę. O jei dar pasakytume, kad tai garsus skulptorius, kurio darbų didžioji dalis yra Lenkijoje ir kitose šalyse – lenkai jį laiko savo menininku, kad jis ir akademikas, ir profesorius, kurį tarp savo iškiliausių to meto žmonių mini ne vien Lenkijos šaltiniai, gal kiltų klausimas: o kodėl tai turi rūpėti mums? Ogi dėl tokios ir paprastos, ir svarbios priežasties, kad 1849 metų spalio 4 dieną jis gimė Kumelionių kaime (tuometėje Suvalkų gubernijoje). Mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje, buvo kone vienmetis su Jonu Basanavičiumi ir kitais vėliau didelės įtakos Lietuvos istorijos posūkiams turėjusiais gimnazistais. Tačiau jo kelias vedė kitur – į Varšuvą studijuoti menų. Apie ankstyvąjį gyvenimo perio­dą informacijos pavyko surinkti nedaug, nuotrupas – o štai apie jo mokslus, kūrybą bei kitokią veiklą, įvertinimus įvairiuose šaltiniuose galima sužinoti daug. Mokėsi ne tik Varšuvoje: gilino žinias Peterburge, tobulinosi Romoje (čia yra ir vienas žymiausių ...
  • Patašinėje – piešianti laiškanešė

    2020-11-11Patašinėje –  piešianti laiškanešė
    Lapkričio mėnesį Patašinės bibliotekoje parengta daugelį maloniai nustebinusi Redos Stadalienės tapybos darbų paroda „Aš – medis, atvirumui nuogas“. Patašinės apylinkių gyventojai Redą pažįsta kaip smarkuolę laiškanešę, skubančią į pašto dėžutes sudėti spaudą, išdalinti korespondenciją, riedančią kaimo keliais – nuo sodybos prie sodybos, neturinčią laiko net menkiausiai atokvėpio valandėlei. Reda mėgsta savo darbą. Viena priežasčių – galimybė pro pašto automobilio langą stebėti bėgančius gamtos vaizdus… Nes laiškanešės laisvalaikio pomėgis – mintyse išlikusius vaizdus atkurti drobėje. Piešti pradėjusi dar jaunystėje Reda niekada nepamiršo širdžiai mielo užsiėmimo, tačiau ilgai nesiryžo atsiskleisti aplinkiniams. Drovėjosi. Bijojo per griežtos kritikos. Vis dėlto, padrąsinta draugų ir žinodama, kaip Patašinės žmonės didžiuojasi ir džiaugiasi savo krašto kūrėjais, ryžosi savo kūrybą bendruomenei pristatyti bibliotekoje. Pirmojoje tapybos parodėlėje – medžiai, jų lajų kaita įvairiais metų laikais. Kodėl medžiai? Galbūt todėl, kad medžiai sveikina ir lydi piešiančią laiškanešę per visą jos darbo dieną?Redos Stadalienės tapybos paroda Patašinės bibliotekoje veiks visą lapkritį. Karantino metu su parodos eksponatais galima susipažinti ir virtualioje parodoje, kuri patalpinta Patašinės ...
  • Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais

    2020-11-11Indrė ir Justinas Petručiai patenkinti ūkininkavimo pradžios rezultatais
    35 metų Indrė ir Justinas Petručiai gyvulininkystės ūkį įkūrė 2016 metais Plungės rajone. Augina mėsinius limuzinų veislės galvijus. Ūkiui kurti pasinaudojo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos parama, skirta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Šiemet skirta parama ir šiam ūkiui modernizuoti. „Viskas prasidėjo nuo to, kad 2016 metais su žmona Indre Marcių kaime įsigijome sodybą. Aplink sodybą buvo 8 ha žemės. Pirkdami sodybą apie ūkininkavimą negalvojome, bet nemažai ūkininkaujančių yra tarp giminaičių, tad, pasitarę su jais, pradėjome svarstyti, ar ir mums nepabandžius. O čia dar atsirado galimybė pasinaudoti jaunųjų ūkininkų įsikūrimui skirta parama“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Plungės rajono ūkininkas J. Petrutis. Pasak ūkininko, didelio pasirinkimo, kokios veiklos imtis, nebuvo. Augalininkystei ir plotas per mažas, ir žemė ne pati dosniausia. „Pienininkystės ūkis reikalauja didelio prisirišimo, o mes to nenorėjome. Tad nutarėme imtis mėsinių galvijų auginimo. Tuomet mums atrodė, kad mėsiniams galvijams užtenka aptvaro, žolės ir jie sėkmingai auga, – apie pasirinkimą šiandien jau pajuokaudamas kalba Justinas. – Tačiau, pasirodo, yra visai ne taip ...
  • Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą

    2020-11-11Galima pretenduoti į išimtinę laikinąją paramą
    Dėl koronaviruso epidemijos nukentėję žemės ūkio produktų perdirbėjai – žemės ūkio veiklos subjektai, savarankiškai vykdantys veiklą asmenys, mažos ir labai mažos įmonės galės pasinaudoti išimtine jiems skiriama laikina parama pagal naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Paraiškas paramai gauti galima teikti iki lapkričio 20 d. Iš viso planuojama patenkinti apie 1,9 tūkst. paraiškų. Kas gaus paramą Atsižvelgdamas į COVID-19 protrūkį, šią nuostatą patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas, pritaręs, kad KPP būtų papildyta nauja priemone „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Lėšas ketinama perskirstyti iš kitų KPP priemonių, veiklos sričių, kuriose programinio laikotarpio pabaigoje prognozuojamas nepanaudotų lėšų likutis. Perskirsčius KPP biudžetą, išimtinei laikinai paramai skirta 33 mln. eurų.Išimtinės paramos tikslas – padėti tiems COVID-19 krizės paveiktiems žemės ūkio veiklos subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), savarankiškai vykdantiems veiklą fiziniams asmenims, mažoms ir labai ...
  • Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas

    2020-11-11Dezinformacija – deramai neįvertinamas ginklas
    Internetas suteikia galimybę tiesiogiai stebėti įvairius įvykius – naujienos dar niekada nesklido taip greitai ir taip plačiai. Tačiau tarp naujienų šiandien neretai pasitaiko ir melagienų – nepatikimos informacijos ar tyčia sukurpto melo, kurio skleidėjų tikslai yra priešiški valstybei ir visuomenei. Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.  „Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį ir tikslus, tai galbūt suvoktume, kad dezinformacija gali būti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hibridinio karo priemonė. O tai, kad jos apraiškas pastebime Lietuvoje, reiškia, kad mus atakuoja priešiškos valstybės“, – sako D. Puslys. „Verta įsisąmoninti, kad vienas iš dezinformacijos tikslų yra kurstyti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bendrapiliečiais. Pagrindinis priešiškų atakų organizatorių taikinys yra demokratija – siekiama, kad ji neveiktų, kad Lietuva būtų traktuojama kaip nepavykęs projektas, žlugusi valstybė“, – akcentuoja pašnekovas. Kai informacija prasilenkia su tikrove Šiandien ...
  • Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai

    2020-11-10Senos technikos muziejuje – išskirtiniai eksponatai
    Šio mėnesio „Garažas“ lankosi skaitytojams jau pažįstamame senos technikos muziejuje „Kubilkiemis“. Jo įkūrėjas ir puoselėtojas Kęstutis Kubilius visada turi ką papasakoti ir mielai aprodo naujus eksponatus. Pastaruoju metu muziejaus ekspoziciją papildo vertingi seni automobiliai, atgabenti iš Skandinavijos šalių. K. Kubiliaus tvirtinimu, toks kelias nėra lengvas, mat tenykščiai technikos kolekcionieriai labai nenori išleisti šio turto kitur. Ričardas PASILIAUSKAS Vienas iš naujų pirkinių, kuriuo K. Kubilius bene labiausiai didžiuojasi – 1956-ųjų „amerikonas“ BUICK SPECIAL. Apžiūrint šį gražuolį į galvą lenda mintys, kad jau tada – šeštajame dešimtmetyje – užatlantės gyventojai tokiais automobiliais važinėjo kasdieniame gyvenime. Galima būtų jį vadinti ištaigingu, bet tai tiesiog didelis, patogus keturių durų sedanas. O to meto inžinierių sprendimai, tokie kaip stabdžių arba vairo stiprintuvas, naudojami ir šiuolaikiniuose automobiliuose. Pastarasis, pavyzdžiui, užvedamas negirdėtu būdu – įjungus degimą tereikia paspausti akceleratoriaus pedalą. Prie vairo pritaisytą automatinės transmisijos svirtį nuleidus žemyn, minkštai linguodamas automobilis pajuda į priekį, o trijų vietų priekinė sėdynė kviečia kuo patogiau įsitaisyti. „Buick Special“ varo 322 „kubų“ (5,3 ...
  • Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį

    2020-11-10Kavinės pasiruošusios atlaikyti antrą karantino smūgį
    Visoje šalyje įsigaliojęs karantinas verslo įmonėms reiškia naujus suvaržymus. Parduotuvėms ir grožio paslaugų įmonėms įsakyta dirbti ribojant žmonių srautus ir laikantis specialių higienos reikalavimų, sporto klubams mažiausiai trims savaitėms liepta visiškai užverti duris, o kavinėms, barams ir kitoms maitinimo įstaigoms nurodyta gaminti tik maistą išsinešti – valgyti ar gerti prie stalelių visuotino karantino metu uždrausta. Kai kas svarsto, kad maitinimo sektoriui antras karantinas bus pražūtingas, nes net ir leidus maistą gaminti išsinešimui, tai nepadės kavinėms uždirbti net darbuotojų atlyginimams. Dėl to kai kas per karantiną nusprendė visai nedirbti, kiti, kaip ir pavasarį, į situaciją žiūri optimistiškai ir kūrybiškai: bando naujus receptus, ieško naujų uždarbio galimybių. Per karantiną laikinai užsidarys Marijampolėje įsikūrusios kavinės-baro „Kampas“ kolektyvas trečiadienį, Vyriausybei patvirtinus karantino taisykles, kurios nurodo, kad ateinančias tris savaites, o gal ir ilgiau, jei karantinas bus pratęstas, maitinimo įstaigos maistą gali gaminti tik klientams išsinešti, susirinkęs svarstė, kaip elgtis – kavinę kol kas uždaryti ar tikėtis, jog maistas dėžutėse sudomins klientus. – Pavasarį taip lengvai nepasidavėme ir pirmomis ...
  • Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą

    2020-11-07Vis daugiau ūkininkų suvokia bendros veiklos svarbą
    Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritis „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“, pagal kurią smulkūs ūkininkai gali pretenduoti į solidžią paramą tarpusavio projektams vykdyti. Dalijosi daugiau nei du milijonus Į KPP lėšomis remiamą veiklos sritį „Parama smulkių subjektų bendradarbiavimui“ Lietuvos ūkininkai pretenduoja kasmet nuo 2016 m. Pirmaisiais metais veiklos sritis gavo vos porą paraiškų, kitais, 2017 metais, sulaukė jau 11 subjektų susidomėjimo, 2018-aisiais – 33, o 2019 metais gavo net 48 paraiškas. Per trejus metus pareiškėjams buvo išmokėta beveik 1 mln. 790 tūkst. Eur. Šiemet į paramą pagal veiklos sritį pareiškėjai pretenduoti galėjo spalio 5–lapkričio 4 dienomis. Pastarąjį mėnesį paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ...
  • Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama

    2020-11-07Žemės ūkio produktams perdirbti – svari parama
    Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė 26 paraiškas, kuriose bendra prašoma paramos suma siekė 7 386 247 Eur. Pasak pareiškėjų, parama leis plėstis ir išlikti konkurencingais rinkoje. Plės ir didins rūšiavimo bei sandėliavimo plotus Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis, jau daugiau nei 10 metų daržoves Šakių rajone auginantis ūkininkas, nuolat investuoja į inovatyvias technologijas. Jo siekiama aukščiausia produktų kokybė atitinka tarptautinio „GLOBAL G.A.P.“ sertifikato reikalavimus, o tai, pasak ūkininko, leidžia lygiuotis į geriausius inovatyvius Europos ūkius. Šakių rajone 450 ha užimančius ūkininko daržovių laukus prižiūrėti padeda naujausios inovatyvios technologijos: ūkyje įdiegtos laistymo sistemos, dalį derliaus nuimti padeda sunkioji technika, o sandėliavimo patalpų priežiūra rūpinasi speciali temperatūrą ir drėgmę reguliuojanti ...
  • Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą

    2020-11-06Atnaujintoje „Iki“ parduotuvėje Marijampolėje pirkėjai ras didesnį prekių pasirinkimą
    Penktadienį atidaryta atnaujinta „Iki“ parduotuvė Marijampolėje, esanti adresu Šaulių g. 37. Rekonstrukcijos metu buvo padidintas parduotuvės prekybinis plotas, išplečiant tam tikrus prekių skyrius – taip siekiama pirkėjams pasiūlyti didesnę prekių įvairovę ir didesnę pasiūlą. Parduotuvės atnaujinimui prekybos tinklas skyrė apie 900 tūkst. eurų. Parduotuvėje buvo praplėstas daržovių skyrius, taip pat išplėstas bakalėjos prekių, gėrimų asortimentas. Atliepiant pirkėjų poreikius ir lūkesčius, jiems bus pasiūlytas gausesnis šviežios produkcijos – šviežios mėsos, žuvies, konditerijos – pasirinkimas. Kokybę ir šviežumą vertinantys klientai galės įsigyti vietoje kepamų duonos ir bandelių, taip pat vietoje rūkytų mėsos gaminių. „Iki“ parduotuvėse norime pasiūlyti gausų pasirinkimą, todėl atsakingai formavome prekių asortimentą. Būtent dėl to nuo šiol pirkėjai ras didesnę praktiškai visų prekių kategorijų įvairovę – nuo pieno, rūkytų mėsos gaminių, šviežios produkcijos iki bakalėjos prekių. Jau kurį laiką matome, kad pirkėjai vertina vietoje ruošiamą produkciją, jos šviežumą, todėl jiems pasiūlysime ne tik šviežiai keptos duonos ir bandelių, bet ir rūkytos mėsos“, – sako Lina Muižienė, prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė. Rekonstrukcijos ...
  • Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys

    2020-11-06Stebuklus „Trobių“ virtuvėje kuria (ne)paprastos moterys
    Rita LIŽAITYTĖ Kokybiškų, puikaus, suderinto skonio patiekalų galima paskanauti ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nedidelėje, tačiau jaukioje Kalvarijoje stilingais, šiuolaikiškais ir puikaus skonio patiekalais gyventojus jau kelerius metus stebina kavinė „Trobiai“. Paragauti gero maisto į Kalvariją plūsta ne tik šios, bet ir aplinkinių savivaldybių gyventojai. Didžiausi nuopelnai tenka Daivai Janušauskaitei – „Trobių“ kavinės koncepcijos sumanytojai ir meniu sudarytojai. Tačiau maisto kokybe ir patiekalų skoniu „Trobiuose“ rūpinasi ne tik ji, bet ir virtuvėje plušančios šešios moterys. Minint Tarptautinę virėjų dieną Daiva joms dėkojo už atsakomybę, darbštumą, kruopštumą ir kūrybiškumą. Mat virėjų idėjos ir sumanymai „Trobiuose“ visada laukiami, išbandomi ir dažnai įgyvendinami. Visi darbuotojai – vienodai svarbūs Čia gaminamas restoraninio lygio maistas ir patiekalai, tačiau D. Janušauskaitė „Trobius“ vadina ne restoranu, bet kavine-užeiga, o virtuvėje plušančias moteris – ne šefėmis, o virėjomis. Daiva sako, kad svarbiausia – ne pavadinimai ir titulai, o geras galutinis rezultatas.  – Darbuotojai turi pozicijas, žino savo darbus, tačiau vieni kitus vadiname vardais, o ne pareigybėmis. Visi yra lygūs ir dirba vienodomis teisėmis ...
  • „Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau

    2020-11-04„Gero masažo namai“ kviečia skirti laiko sau
    Neseniai Marijampolėje duris atvėrę „Gero masažo namai“ spinduliuoja prabanga ir dvelkia ramybe. Čia laukiamas kiekvienas, norintis nors trumpam atitrūkti nuo kasdienybės, skirti laiko sau, atgaivinti ir palepinti kūno ar veido odą pažangiausiomis procedūromis ar tiesiog pasimėgauti atpalaiduojančiu masažu, jaukiai įsitaisius vandens lovoje. Salono įkūrėja Laura Rimavičienė versle, susijusiame su grožiu, – ne naujokė. Prieš šešerius metus, baigusi medicinos studijas ir pajutusi, kad pasirinkta reabitologo specialybė jai neteikia džiaugsmo, moteris pasinėrė į žmogaus gražinimo subtilybes. Pradėjusi nuo paprastų masažų, Laura intensyviai gilinosi į naujausias technikas, domėjosi pažangiausia įranga. Labiausiai ją sudomino amerikiečių produkcija. Apie ją rinkosi informaciją ir per porą pastarųjų metų įsigijo keturis naujus aparatus. Vienu iš naujausios kartos aparatų, ir, pasak Lauros, vieninteliu Marijampolėje diodų lazeriu dabar salone ne tik be skausmo 100 procentų pašalinami šviesūs ir tamsūs plaukeliai, bet ir pulsuojančia šviesa, kuri paskatina kolageno ir elastino sintezę, atjaunina veido odą, išlygina kaklo bei dekoltė srities raukšles. Oda tampa stangresnė, atjaunėjusi, atgavusi tonusą ir spalvą. – Plaukeliai yra diskomfortas ir moterims, ...
  • Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms

    2020-11-04Pandemija kibernetinius sukčius įkvepia naujoms atakoms
    Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bankų klientams sukčiai per pirmą šių metų pusmetį pridarė žalos už maždaug 2,2 mln. eurų. Į šią sumą įeina ir telefoninių, ir kibernetinių sukčių atakomis padaryta žala. Pastarųjų aktyvumas per pandemiją ypač išaugo, nes elektroninėje erdvėje ėmėme praleisti kaip niekada daug laiko. Be to, atsirado jautri COVID-19 tema, kurią nusikaltėliai puikiai išnaudoja.Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius dr. Rytis RAINYS sako, kad paniškai bijoti kibernetinių atakų ir dėl to vengti elektroninės erdvės nereikėtų, tačiau kad atakos egzistuoja, o sukčiai veikia itin aktyviai ir rafinuotai, žinoti būtina. Atsižvelgiant į tai kibernetinio saugumo specialistas pataria būti budriems ir tinkamai apsaugoti savo elektroninius įrenginius. – Prašome papasakoti, kaip pandemija pakeitė kibernetinio saugumo situaciją? – Pastaruoju metu kibernetinių išpuolių skaičius pasaulyje išaugo maždaug 20–30 proc. Matome, kad apskritai kibernetinių išpuolių mastas pasaulyje sparčiai auga. Pandemijos tematika kibernetinių išpuolių kontekste paskutiniu metu yra labai plačiai išnaudojama. Ypač tai pasireiškė pandemijos pradžioje, kai trūko įvairių apsaugos priemonių: respiratorių, veido kaukių, pirštinių ir kt. Tuomet ...
  • Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą

    2020-11-04Programišiai pasikėsino į žinomos kraštietės paskyrą
    Jei manote, kad specialistų perspėjimai apie kibernetinius išpuolius tėra pramanai ar perdėtas rūpestis elektroninės erdvės saugumu, kraštietės „TV pagalbos“ žurnalistės, „X faktoriaus“ dalyvės Gerdos Žemaitės patirtis įrodo, kad kibernetiniai sukčiai yra kuo tikriausi, o jų veiksmai – labai skaudūs. Prieš porą savaičių programišiai užgrobė moters socialinio tinklalapio „Instagram“ paskyrą, kurioje ji yra subūrusi 43 tūkstančių sekėjų komandą. Po poros savaičių G. Žemaitė savo paskyrą atgavo, tačiau tam prireikė ne tik daug kantrybės, bet ir specialistų pagalbos. Viskas – dėl skubėjimo Nemaloni situacija Gerdai nutiko spalio 14 dieną, kai gavusi neva „Instagram“ administracijos siųsta žinutę su perspėjimu apie atliktą „Instagram“ taisyklių pažeidimą ir raginimą paspausti nuorodą, kurią ji, deja, paspaudė ir prarado teisę prieiti prie ilgai kurtos anketos, taip pat čia skelbto turinio. – Žinutė atrodė labai įtikinamai – su visais organizacijos logotipais ir „Instagram“ būdinga rašysena. Po perspėjimu apie taisyk­lių pažeidimus buvo nurodymas užpildyti specialią anketą ir pasiaiškinti dėl situacijos. Jei neužpildysiu anketos, buvo pagrasinta mano paskyrą per 24 val. pašalinti. Skaitydama ...