renkame


Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Metai nebūna nei geri, nei blogi. Mes patys pasirenkame, kokius norime juos matyti“, – sako Administracijos direktorius

Su Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriumi Karoliu PODOLSKIU kalbamės apie 2020-ųjų Savivaldybės administracijos darbus, pasiektus rezultatus, ateities perspektyvas, asmeninius lūkesčius.

Loreta TUMELIENĖ

Karolis Podolskis

– 2020 metais savivaldybėms teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų kokybišką teikimą visuomenei, išsaugoti savo gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį sunkų etapą?

– Praėję metai buvo iššūkis ir sveikatos, ir socialinei, ir švietimo sistemai. Turėjo persiorientuoti visas viešasis sektorius, nes pandemijos grėsmė labai greitai iš nuogąstavimų tapo realybe.
Žinoma, didžiausias iššūkis teko medikams, visam medicinos personalui. Todėl noriu padėkoti visiems sveikatos sistemos darbuotojams: ligoninės, Pirminės sveikatos priežiūros centro bendruomenėms, Greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvui už pasiaukojantį darbą visus šiuos metus, kai reikėjo žūtbūt užtikrinti paslaugų teikimą marijampoliečiams, kitų savivaldybių gyventojams, nors patys gydymo įstaigų darbuotojai neišvengė susirgimų. Dalis darbuotojų privalėjo izoliuotis, buvo didžiulis iššūkis ieškant, kuo juos pakeisti.
Esame dėkingi, kad mūsų įstaigos sėkmingai bendradarbiavo, kad medicinos darbuotojai buvo pirmose eilėse ir savo darbe, ir mobiliajame punkte, ir Karščiavimo klinikoje, ir vykdami į iškvietimus.
Noriu labai padėkoti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento vadovybei, kolektyvui, kurie kuo nuoširdžiausiai rūpinosi mūsų įstaigomis, teikė informaciją, konsultacijas.
Šis laikas ypač sunkus mūsų medikams, įstaigų darbuotojams, todėl naujais metais noriu palinkėti jiems stiprybės, kuo geriausios sveikatos, darnos kolektyvuose.

– Pagalbos prašė ir verslas. Ar pavyko padėti Marijampolės regione veikiančioms įmonėms?

– Marijampolės verslas susidūrė su sunkumais dėl karantino sustabdžius veiklą. Iškilo būtinybė persitvarkyti, todėl ne tik Valstybė, bet ir mūsų Savivaldybė ieškojo būdų, kaip bent kiek kompensuoti verslo patiriamus nuostolius. Iš viso verslui iš Savivaldybės administracijos lengvatų buvo pritaikyta per 74 tūkst. Eur. Įvairios įrangos įsigijimo dalinis kompensavimas sudarė beveik 25,5 tūkst. eurų. Nekilnojamojo turto nuomos išlaidos kompensuotos už 9,3 tūkst. Eur. Rinkodaros priemonių ir interneto svetainės išlaidoms kompensuoti skirta 7,3 tūkst. Eur. 32 tūkst. Eur skirta žemės, žemės nuomos ir turto mokesčio lengvatoms.
Puikiai suprantame, jog ir dabar sunkumus patiria didžioji dalis įmonių, individualiai dirbančių asmenų, todėl ir valstybės, ir savivaldybių parama išliks svarbiausiu veiksniu gaivinant šalies ekonomiką, siekiant išsaugoti sukurtas darbo vietas.
Taigi 2021-aisiais ieškosime galimybių prisidėti prie verslo skatinimo, naujajame Savivaldybės biudžete numatysime tam papildomų lėšų, įmonės turės galimybę kreiptis dėl minėtų lengvatų.

– Lygiagrečiai su šiais rūpesčiais ir darbais vyko kasdieniai: miesto ir kaimiškose seniūnijose esančių gyvenviečių infrastruktūros darbai, buvo įgyvendinami svarbūs projektai. Kas reikšmingo nuveikta per metus, kuo galite pasidžiaugti?

– Nors karantinas aktyvų viešąjį gyvenimą ir sustabdė, tačiau statybos ir infrastruktūros tvarkymo darbus vykdėme didžiuliu tempu.
Sutvarkytas nesaugus buvęs Marijampolės Vilkaviškio gatvės tiltas, naujam gyvenimui prikeltas Pašešupio parkas, renovuotas Moksleivių kūrybos centras. Siekiant gyventojų saugumo, visame mieste įdiegtas naujas vaizdo stebėjimo kamerų tinklas, sutvarkyti J. Ambrazevičiaus-Brazaičio, Uosupio gatvių šaligatviai, Gedimino gatvės atkarpa, atnaujinti autobusų laukimo paviljonai, įrengtos elektromobilių įkrovimo stotelės. Be to, aktyviai vyko namų renovacija, automobilių aikštelių prie daugiabučių namų asfaltavimo darbai. Daug infrastruktūros darbų taip pat atlikta ir seniūnijose.

– Ar turėjote pokyčių Administracijos valdymo struktūroje, įstaigose, pavaldžiose Savivaldybei? Ar pateisino lūkesčius pokyčiai?
– Savivaldybės administracijos valdymo struktūroje pokyčių nebuvo, manau, jog valdymo struktūra šiuo metu pakankamai optimali ir leidžianti sklandžiai dirbti. Tiesa, nuo 2021-ųjų visi Administracijos darbuotojai, išskyrus seniūnijas, dirbs pagrindiniame pastate J. Basanavičiaus aikštėje. Iš Vytauto g. 17 esančių patalpų į pagrindinį pastatą jau persikėlė Savivaldybės archyvo darbuotojos, metų pradžioje persikels Žemės ūkio skyrius, taigi tikslas, kad gyventojai visas paslaugas ir informaciją gautų vienoje vietoje, bus pasiektas.
Buvo savivaldybės įstaigų valdymo pokyčių. Mokykla-darželis „Želmenėliai“ reorganizuota į lopšelį-darželį, o jos 3-ios ir 4-os klasių moksleiviai kartu su pedagogais ugdymą tęsia greta esančioje „Ryto“ pagrindinėje mokykloje. Marijampolės darželis „Linelis“ reorganizuojamas prijungiant prie Marijampolės lopšelio-darželio „Želmenėliai“. Buvusi Žaidimų sporto mokykla, „Sūduvos“ sporto centras ir dviejų baseinų įstaigos sujungtos į vieną sporto centrą.
Įstaigų reorganizacija visada sulaukia emocingų diskusijų, sujungimo prasmės klausimų, nes tai tiesiogiai paliečia darbuotojus, bet laikas ir efektyvios vadybos praktika diktuoja poreikį imtis šių nelengvų sprendimų, optimizuoti veiklą orientuojantis pirmiausia į teikiamų paslaugų kokybę ir veiklos kaštų optimizavimą.

– Kaip sekėsi valdyti turtą, biudžetą? Juk metai buvo tokie sunkūs, atsirado nenumatytų išlaidų…

– Karantinas ir būtinybė imtis kuo efektyvesnių priemonių kovojant su koronavirusu pareikalavo papildomų kaštų. Pirktos apsaugos priemonės, įrengtas mobilusis patikros punktas, užtikrintas sklandus įstaigų darbas, organizuotas gyventojų transportavimas, apgyvendinimas. Tai didžiulės išlaidos. Dalį dėl COVID-19 patirtų išlaidų kompensavo valstybė, bet didelė dalis gulė ir ant savivaldybės pečių, todėl iš karto reagavome į šiuos iššūkius ir kur galėjome, ten taupėme. Papildomos lėšos pateko į biudžetą aukcionuose pardavus nenaudojamas patalpas. Šis procesas ir toliau vyksta. Matome, kad svarbu atsisakyti nereikalingo turto, taip išvengiant nereikalingų administravimo išlaidų, o gautas lėšas panaudoti svarbiausioms reikmėms.

– Daugelis savivaldybių skundžiasi, kad dėl pandemijos neišsivers be skolinimosi, papildomų valstybės dotacijų. Kokioje situacijoje yra Marijampolės savivaldybė? Ko tikitės iš šių metų?

– Biudžeto 2020 metais neįvykdėme mažiau nei 5 proc., visos suplanuotos lėšos įstaigoms bus išmokėtos, todėl nors ir buvo sunkūs metai, juos baigėme pozityviai. Turime galimybę, esant poreikiui, iš bankų skolintis iki 4 mln. eurų, tačiau to nedarėme ir sudėliojome biudžetą taip, kad pagrindiniai įsipareigojimai būtų įvykdyti savo lėšomis.
Kalbėti apie kitų metų perspektyvą sunku kaip niekada. Viskas priklausys nuo karantino sąlygų griežtumo, ypač kalbant apie verslą. Jeigu po vakcinacijos situacija stabilizuosis, atsigaus įmonių veikla, pagerės gyventojų pajamų mokesčio surinkimas, įmonės atitinkamai sulauks paramos iš valstybės, galėsime finansuoti numatytus savivaldybės darbus.
Tikiu, jog šie metai nebus blogesni negu praėjusieji, užtikrinsime būtiniausių paslaugų teikimą ir toliau įgyvendinsime suplanuotus infrastruktūros darbus: tvarkysime kelius, viešąsias erdves, aikšteles prie daugiabučių, ieškosime finansavimo viešųjų pastatų renovacijai, atnaujinsime viso miesto apšvietimą, įgyvendinsime kitus projektus.

– Pastebėjome, kad esate aktyvus socialiniuose tinkluose. Dalijatės su gyventojais įžvalgomis, kalbate apie miesto įvykius, bėdas, patariate, raminate. Iš kur šie gebėjimai?

– Nežinau, man tai ateina tiesiog iš širdies. Nuo pat studijų baigimo, kai ėjau vienokias ar kitokias visuomenines, institucines pareigas, ryšys su žmonėmis man buvo svarbiausias dalykas, vedantis į priekį.
Kai jauti, kad žmonės tavim pasitiki, išsako savo bėdas, lūkesčius, turi dar labiau pasitempti, o tavo atliekamos pareigos yra tarsi įrankis, padedantis kurti bendrystę, dalintis aktualia informacija ir išgirsti gyventojų nuomonę. Gyventojų ryšys su politikais, Administracijos darbuotojais neturi būti valdiškas, todėl noriu, kad mano socialiniuose tinkluose pateikiama informacija, nuomonė nebūtų sausa, kad paliestų kitą žmogų, būtų įdomi, kartais ir šmaikšti, tačiau atvira, siekianti ne griauti, bet kurti tarpusavio pasitikėjimą.
Kad mintys būtų išraiškingesnės, geriausi mokytojai yra mano kelyje sutikti žmonės, jų pasidalinti jausmai ir išgyvenimai, taip pat įvairi literatūra, kuri kaip prieskoniai pagardina gyvenimo sriubą.

– Ar patinka jums ši veikla, ar darote todėl, kad reikia, kad tai politikui gera reklama?

– Tai man teikia didžiausią malonumą ir įprasmina mano gyvenimą. Atiduoti savo energiją, idėjas, mintis bendruomenei, dalyvauti įgyvendinant miestą gražinančius darbus, jausti žmonių bendrystę, įgyti naujos patirties – visa tai motyvuoja, leidžia realizuoti save ir jaustis laimingam.

– Kokie 2020-ieji buvo Jums asmeniškai? Ko palinkėtumėte šiais jau naujaisiais metais Marijampolės savivaldybės gyventojams?

– Neskirstau metų į gerus ir blogus. Man atrodo, kad niekada metai nebūna nei tokie, nei kitokie. Viskas priklauso nuo to, kokius norime juos matyti, todėl man 2020 metai buvo turtingi žmonių dovanota patirtimi ir emocijomis, naujais iššūkiais, ypač sprendžiant COVID-19 problemas.
Gyventojams norėčiau palinkėti pirmiausia būti sveikiems – nėra nieko geriau, kaip matyti šurmuliuojantį miestą, pasikalbėti su gatvėje sutiktais žmonėmis, vieniems kitus aplankyti.
Norisi, kad visi greičiau grįžtų į savo darbus, mylimas veiklas, kad Marijampolė kaip įprastai pulsuotų gyvybe, kūryba, naujomis idėjomis.

– Ačiū už pokalbį. Gerų darbų 2021 metais.

 

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Sodybos tuščios nestovi

    2016-08-29
    Tai – irgi apie Plutiškes. Paklausti apie situaciją miestelyje pašnekovai pasidžiaugė, kad čia, skirtingai nei daugelyje kitų panašių vietų, vyksmo ir gyvybės daug. „Pas mus sodybos tuščios nestovi: jei tik atsiranda kokia, jau, žiūrėk, kas nors kuriasi. Tai kieno vaikai grįžta į tėvų ar senelių namus – vieni visam laikui, kiti labiau tik vasaromis gyvena, kitus namus nuperka kas iš šalies, ir laukuose naujus namus statosi… Žiūrėkite: įsikūrė du operos solistai – irgi pavyzdys. Žmonės ...
  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų ...