Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Projektas sukvies visas kūrėjų kartas (Milijonų Lietuva)

Kas galėtų pasakyti, kad ieškantys profesionalaus meno Marijampolėje jo negali rasti? Keliose parodų erdvėse ir keičiamų, ir nuolatinių ekspozicijų ne viena ar dvi. Daugiausia, be abejo, Kultūros centre. Jau 15 metų – nuo 2006-ųjų veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerija (beje, sausio 5-ąją minėjome 96-ąjį mecenatės gimtadienį), nuo 2008 m. – Marijampolės dailės galerija. Čia rengiamos profesionalaus meno parodos, susitikimai su žymiais menininkais.

Nijolė LINIONIENĖ

Per metus Kultūros centre surengiama 10–12 profesionalaus meno parodų, dar 3–4 – regione. Kartą metuose atidaroma ir visus metus lankytojus kviečia jubiliejinė visų laikų žymiausių menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos paroda, jai eksponatus skolina Lietuvos nacionalinis ir M. K. Čiurlionio dailės muziejai bei patys autoriai. Marijampoliečiai per tą laiką turėjo progos susipažinti su 70 autorių, kilusių iš šio krašto, gyvenusių ir gyvenančių ne tik Lietuvoje, kūryba. Viena krypčių, propaguojant profesionalųjį meną – gilinimasis į šių kūrėjų gyvenimą, jų įamžinimas ir kūrybos sklaida.

Projekto dėmesio centre – JAV gyvenančio mokslininko ir menininko A. Plioplio kūryba.

Projekto dėmesio centre – JAV gyvenančio mokslininko ir menininko A. Plioplio kūryba. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Vis dėlto įvertinus pastarųjų metų veiklą konstatuota, kad profesionalusis menas turėtų būti labiau žinomas, propaguojamas, prieinamas ir patrauklus – ypač jaunimui, kad iš šio krašto kilusius kūrėjus, ypač likimo nublokštus į kitas šalis, garsius visame pasaulyje, mes patys turėtume pažinti geriau. Kartais pritrūksta ryšio su bendruomenėmis, švietimo įstaigomis. Tad 2021 metams Marijampolės kultūros centras parengė labai platų projektą „Pasaulio sūduviečiai“, kuris turėtų sujungti, simboliškai sukviesti į savo kraštą visas kūrėjų kartas. Nuo pat metų pradžios iki pabaigos numatyta labai daug įvairaus žanro renginių – su konkrečiomis datomis ir įdomiais dalyviais (žinoma, viskas priklausys nuo pandeminės situacijos). Paminėsime keletą – intrigai.

Trys jaunieji menininkai – Ieva Voroneckytė, Gabrielė Venckutė ir Žilvinas Bražukas – surengs savo kūrybos parodas. Jaunieji autoriai daug bendraus su Marijampolės mokiniais ir gimnazistais. Pažintį su jų kūryba sustiprins menotyrininkės Vilmos Kilinskienės įžvalgos.

Su vyresnės kartos menininkais visuomenė susipažins dviejų personalinių (Virginijos Kirvelienės ir Audriaus Plioplio) ir dviejų kolektyvinių parodų metu. Bus surengtos jubiliejinė visų laikų menininkų, kilusių iš Sūduvos, kūrybos bei Marijampolės ir Bergiš Gladbacho (Vokietija) menininkų parodos. Jas numatyta atidaryti per tradicinę Marijampolės miesto šventę, tikimasi sulaukti daug vietinių lankytojų ir svečių. Apie pasaulio sūduviečius su jaunimu kalbėsis menotyrininkė Nijolė Nevčesauskienė. Kūrėjų, 2021 metais pažyminčių savo jubiliejus, parodoje bus eksponuojami Dinos Budginas, Valentino Antanavičiaus, Juliaus Narušio, Viktoro Petravičiaus, Izio Bidermano, Romo Linionio, Audrius Plioplio įvairaus žanro kūryba.

Bendroje Marijampolės ir Bergiš Gladbacho menininkų parodoje kartu su svečiais turėtų dalyvauti marijampoliečiai Jūratė Kadusauskaitė, Neringa Krivičienė, Kęstutis Balčiūnas, Justinas Prakapas, Aušra Staugaitytė-Tekorienė, Vaclovas Vekerotas, Skirmantė Makarevičienė, Aušra Šuliokienė, Egidijus Bičkus, Jolita Bičkienė. Renginiuose dalyvaus marijampoliečiai muzikos kūrėjai bei atlikėjai.

Rugsėjo mėnesį projekto „Pasaulio sūduviečiai“ dėmesio centre – Audrius Plioplys, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis pasaulyje žinomas gydytojas neurologas, mokslininkas, menininkas, kurio protėvių žemė – Sūduva. Jo kūrybos jau esame matę, o savo 70-mečio jubiliejų A. Plioplys šiemet numatė paminėti Lietuvoje. Jo parodos, paskaitos numatytos Vilniuje, Kaune. Tad, pasak projekto „Pasaulio sūduviečiai“ organizatorių, jų komandai didelė garbė ir atsakomybė šį jubiliejų paminėti čia. Jubiliejui skirtas renginių cik-las „Protėvių takais“ pasklis po visą kraštą (Virbalis, Kybartai, Pilviškiai, Marijampolė, Kaunas). Sūduvos mažųjų miestelių gyventojai susipažins su žymiu pasaulio mokslininku, menininku, tikimasi, kad susitikimai paskatins didžiuotis savo gimtine, kurioje tokių asmenybių šaknys, stiprins ryšius su mokyklomis, kultūros namais, bendruomenėmis, bažnyčia… Kadangi A. Plioplio kūryba originali ir inovatyvi, numatyti jo susitikimai ir su jaunąja karta. Baigiamasis renginys vyks Marijampolėje.

Rengiant ir vykdant projektą nebus apsieita be įvairių institucijų, įstaigų paramos ir pagalbos. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus skolins dailininkų kūrinius iš fondų. Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus Kaune organizuos A. Plioplio kūrybos parodą ir jo paskaitą, skirtą Marijai Gimbutienei. Marijampolės meno mokykla, Rygiškių Jono gimnazija ir Sūduvos gimnazija dalyvaus susitikimuose-edukacijose su menininkais, lektoriais, Kybartų,Virbalio ir Pilviškių kultūros namai organizuos susitikimus su A. Pliopliu. Kybartų Algimanto Kezio galerija organizuos Audriaus Plioplio kūrybos parodą…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kryptis – į regionus

    2022-07-20Kryptis – į regionus
    Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius. Šiems pokyčiams kurti ir valdyti trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie aplinką tausojančias inovatyvias idėjas, atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai. Tikimės, kad, skaitydami jų išsakytas idėjas, pagalvosite: „O gal ir aš tai galiu?“. Nes mokslininkai akcentuoja, kad didžiulės verslo perspektyvos yra būtent regionuose, ypač kaimuose. Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis: „Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija“ Doc. dr. ...
  • Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo

    2022-07-20Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo
    Prof. dr. V. Aleknevičienė: „Bioekonomika gali sukurti didesnę pridėtinę vertę“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ...
  • „Grįžulo ratuose“ – naujos parodos

    2022-07-20„Grįžulo ratuose“ – naujos parodos
    Žinia, kad rezidencijoje „Grįžulo ratai“ vėl nauja paroda, nelabai ir benustebinsi: tie, kas domisi, yra ten buvęs, žino, kad ekspozicijos tiek viduje, tiek lauko galerijoje keičiasi nuosekliai. Pastaruoju metu (po pandemijos) viena kitą keičia Šakių krašto kūrėjų ekspozicijos. Tai – lyg du pasauliai po tuo pačiu dangumi. Abu iš pirmo žvilgsnio tarsi skirtingi: moteriška, jautri, tarsi sakmę sekanti Lolitos Rūgytės tapyba ir santūri, briaunuota, kampuota Egidijaus Šimatonio keramika. Tačiau ir viena, ir kita, kaip atidaryme pripažins autoriai (o jiems paantrins pasveikinti atvykę kolegos), yra kilę iš tų pačių gilumų, semta iš tų pačių šaltinių. Šios žemės, jos amžinumo ir nuolatinio ...
  • Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“

    2022-07-20Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininkės Marijonos Sinkevičienės projekto „Prikelta į būtį“ trečiosios dalies, pavadintos „Laiškai“, tekstilės darbų paroda. Savo parodas dailininkė yra rengusi Indijoje, Graikijoje, Estijoje, Latvijoje ir kai kuriuose mūsų šalies miestuose. Šįkart savo kūrinius pristatė ir Marijampolėje. Ši paroda – trečioji tęstinio projekto „Prikelta į būtį“ dalis. Iš viso projekte yra trys dalys: „Prikelta į būtį“, „Atmintis“ ir „Laiškai“. Tekstilės kūrinių kolekciją sudaro fototekstilės, gobeleno ir siuvinėjimo technika sukurti darbai. Šiame cikle šiuolaikinės technologijos naudojamos kartu su klasikinėmis tekstilės technikomis. O pagrindinis tekstilės darbų „Laiškai“ sumanymas – ranka rašyto laiško svarba ir reikšmė. Kolekcijos darbai simbolizuoja laiško kelionę ...
  • Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?

    2022-07-20Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?
    Gyvenamosios patalpos – vieta, kurioje kiekvienas praleidžia daug laiko ir yra veikiamas jose esančio oro: kai šis užterštas, gali užklupti įvairios sveikatos problemos. Jų išvengti padeda tinkamas patalpų vėdinimas, kurį užtikrina renovacijos metu įrengtos vėdinimo sistemos ar individualūs rekuperatoriai. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Gintarės Baštunovos teigimu, dėl tinkamo vėdinimo vykstanti oro cirkuliacija namuose yra būtina, nes ji užtik-rina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus, oro teršalų, dulkių, mikroorganizmų pašalinimą. Be to, patalpose, kuriose oro kaita prasta, dažniau kaupiasi drėgmė, dėl kurios gali atsirasti pelėsis. G. Baštunova prideda, kad namų aplinka, kurioje trūksta ...
  • Kviečiame dalyvauti

    2022-07-20
    Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu strateginis.planas@zum.lt.   Nuotrauka iš www.mediakatalogas.lt
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2022-07-20Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?

    2022-07-20Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?
    Pixabay nuotrauka Perėjimas prie žaliosios ekonomikos užimtumui turės teigiamą poveikį. Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad dėl to bus sukurta daugiau darbo vietų nei panaikinta. Didžioji dalis darbuotojų, kurių darbo vietos išnyks, įsidarbins pagal tą pačią profesiją kitose srityse. Ir tik santykinai nedidelė išnykusių darbo vietų dalis neturės alternatyvų. „Pirmiausia daugumai darbuotojų reikės įgyti naujų įgūdžių. Tarkim, stogdengys galės tapti saulės kolektorių montuotoju, o pastatų priežiūros administratorius – energijos vartojimo auditoriumi. Tereikės prie jau turimų gebėjimų įgyti papildomų įgūdžių“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos vykdomo tarptautinio projekto „Intercept“ veiklų koordinatorė Indrė Laučienė. Žaliosios ekonomikos paveikta darbo rinka iš darbuotojų reikalaus prisitaikyti prie naujų iššūkių. ...
  • Nuo kelionių iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.

    2022-07-18Nuo kelionių  iki barbekiu. Bet svarbiausia – Duona.
      Šiais laikais rasti darbuotoją, kuris daugiau kaip dvi dešimtis metų dirba vienoje įmonėje – ko gero, nėra dažnas atvejis. Teko malonumas tokią „išimtį“ pakalbinti – tai Kęstutis Košuba, 21-us metus dirbantis UAB „Mantinga“. Pradėjęs nuo budinčio mechaniko pareigų, vėliau tapo technikos direktoriumi. Šiuo metu Kęstutis – plėtros projektų grupės techninės dalies vadovas. Kuklusis pašnekovas mūsų susitikimo metu net neužsiminė apie svarbų profesinės karjeros įvykį – už antrosios „Mantinga“ gamyklos pirmojo plėtros etapo sėkmingą įgyvendinimą Kauno pramonės ir amatų rūmai Kęstutį Košubą ir du jo kolegas apdovanojo „Darbo žvaigždės“ medaliais, o tai nėra dažnas įvykis pramonės srityje. Bet šį kartą kalbėjomės beveik ...
  • Jaunosios solistės kelias svajonės link

    2022-07-16Jaunosios solistės kelias svajonės link
    Pokalbį su atostogų iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) į Ąžuolų Būdą sugrįžusia Estela Aleknavičiūte pradėjome nuo netikėto prisipažinimo: „Aš visada buvau „plaukiojanti“, tai man labai tiko ir viskas atrodė paprasta. Kitaip, aišku, mano tą „plaukiojimą“ vertina mama. Ji svajojo, kad būčiau gydytoja, bet mano norai buvo kitokie“. Apie tai, kaip kelias nuo Suvalkijos miškų nusidriekė iki piečiausio Afrikos taško, su kokiais iššūkiais tenka susidurti šalyje, kur susitinka Indijos ir Atlanto vandenynai, kaip sekasi skintis kelią svajonės link, ir kalbamės su Estela. Per tris mėnesius išmoko latvių kalbą Estelos istorija – įkvepiantis pavyzdys, kad jaunatviškas entuziazmas ir kūrybiškumas atveria kelius svajonėms ir siekiams realizuoti. Besimokydama ...
  • Avarinis auto durų atrakinimas. Kada ieškoti pagalbos?

    2022-07-14Avarinis auto durų atrakinimas. Kada ieškoti pagalbos?
    Kad ir kaip atrodo, kad stengiamės „nepamesti“ galvos, tačiau kartais pasitaiko tokių atvejų, kad ji mus palieka, kai to labiausiai nereikia. Dažnai automobilis užsirakina dėl mažos mūsų klaidos, dėl žioplumo. Tačiau kaip taip nutinka – tenka ieškoti pagalbos, kadangi bandydami atrakinti patys – galime padaryti dar daugiau problemų. Galiausiai, juk automobilio atrakinimas reikalauja ne tik žinių, tačiau ir specialios įrangos, kuri garantuoja, kad viskas bus pagal Jūsų poreikius. Skubios paslaugos Žinoma, avarinis atrakinimas dažniausiai reikalingas skubiu, ekstra atveju. Kodėl? Kadangi kai yra laiko – žmonės pirmiausia bando patys atrakinti. Kartais pavyksta, o kartais yra padaroma dar daugiau klaidų, tačiau dažniausiai kai laiko ...
  • Kur valgyti pietus?

    2022-07-14Kur valgyti pietus?
    Dirbate biure ir per kiekvienus metus dažniausiai stengiatės valgyti mieste? Taip daro daugelis Vilniaus bei Kauno gyventojų, kadangi taip dažniau ne tik pigiau nei gaminti pačiam, tačiau ir paprasčiau. Apskritai poreikis valgyti pietus viešojo maitinimo įstaigose ik auga, tad džiugu, kad atsiranda vis daugiau vietų, kurios siūlo tokias galimybes. O kadangi šiuo metu pasiūla yra tokia plati – ne visada paprasta rasti geriausią variantą. Greitos paieškos – remiantis tam tikrais kriterijais, kuriuos nurodysime žemiau. Daugeliui žmonių svarbios kainos ir tai yra normalu. Juk norisi valgyti ne tik skaniai bei sočiai, tačiau taip pat ir ne per brangiai. Ypač tokiu atveju, kai valgoma ...
  • Ar reikia šalinti protinius dantis?

    2022-07-13Ar reikia šalinti protinius dantis?
    Protiniai dantys paprastai šalinami tik tuo atveju, jei sukelia problemas arba dėl tam tikrų priežasčių jų tikimasi ateityje. Jei šie dantys sveiki, nėra moksliškai įrodytos informacijos, kad juos reikėtų pašalinti. Be to, protinių dantų šalinimas paprastai yra nemalonus ir gali sukelti šalutinį poveikį.   Daugeliui žmonių protiniai dantys nepraeina pro dantenas. Iki 80 % europiečių susiduria su šia problema. Tai dažniau pasireiškia apatiniame žandikaulyje. Priežastis yra ta, kad žandikaulyje protiniams dantims nepakanka vietos, taigi jie pasilieka po dantenomis arba išauga kreivi ir formuoja netaisyklingą sąkandį.   Pro dantenas neprasikalę protiniai dantys ne visada sukelia burnos problemas. Tačiau gali sukelti skausmą, patinimą, dantų ėduonį bei ...
  • Gauta pagalba padėjo atsitiesti ir net planuoti plėtrą

    2022-07-13Gauta pagalba padėjo atsitiesti ir net planuoti plėtrą
    Pamaryje, Drevernos kaime, Petras Vasiliauskas sėklines bulves augina jau daugiau nei 20 m. Šeimos puoselėjamas verslas prieš porą metų pateko į sudėtingą situaciją: užklupus pandemijai, nemažą dalį užaugintos produkcijos teko paprasčiausiai utilizuoti. Ūkio atstovė džiaugiasi, kad sunkiais laikais buvo sulaukta Europos Sąjungos paramos, kuri padėjo įveikti iššūkius. Ūkininkai ir privatūs juridiniai asmenys jau kviečiami ir šiemet teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ (Priemonė). Paraiškos bus renkamos iki rugpjūčio 31 d. Šiemet žemės ūkio ministro įsakymu pakeistose įgyvendinimo taisyklėse padidinti įkainiai ir paramos ...
  • „Daug reiškia ir vienas žmogus“

    2022-07-13„Daug reiškia  ir vienas žmogus“
    Įvertinimas, kuriuo pašnekovas apibūdino ne vieną dešimtmetį pažįstamą, daug savo kraštui nuveikusį žmogų, bendramintį, labai tinka ir jam pačiam. Žinia: visai vienas didžiulio akmens gal ir nepajudinsi, tačiau pasitelkęs bendraminčių, nuosekliai dirbdamas, per ilgesnį laiką gali pasiekti labai daug. Kai pirmą kartą išgirdau apie Kupiškio krašto enciklopediją ir ją išvydau (3 solidūs tomai, trečiasis, pavyzdžiui, sveria 2,3 kilogramo!), 20 metų leidžiamą almanachą bei kitus, giliausius šio krašto istorijos, kultūros klodus bei žmones nušviečiančius leidinius – tūkstančiai faktų, tūkstančiai dokumentų ir nuotraukų – ištiko nemažas šokas. Ir pasidarė liūdnoka, nes sunku buvo įsivaizduoti, jog kažkas, kad ir mažesnio formato – galėtų ...
  • Iš gamtos, praeities – gyvenimo…

    2022-07-13Iš gamtos, praeities – gyvenimo...
    „Pinavojimai“ – taip vadinasi tautodailininkių Laimutės Kraukšlienės ir Danutės Saukaitienės bendra paroda, Valstybės dienos išvakarėse atidaryta Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje (rūsyje, Vytauto g. 29). Ekspozicijoje – vytinės juostos ir šieno skulptūros. Abi autorės gerai pažįstamos ne vien marijampoliečiams. Būta autorinių ir bendrų parodų Lietuvoje – jų maršrutai siekia ir mažus miestelius, ir Vilnių, ne kartą dalyvauta Lenkijos lietuvių renginiuose. O pastaraisiais metais daug kur ne tik kūryba eksponuota, bet ir šventėse betarpiškai demonstruota: kaip be didelių investicijų ar įmantrių įrenginių gali gimti unikalūs darbai. Danutė Saukaitienė tikslaus savo šieno skulptūrų parodų skaičiaus ir nepasakytų – per dešimtis metų ...
  • Paminėjo narsaus kraštiečio jubiliejų

    2022-07-13Paminėjo narsaus kraštiečio jubiliejų
    Sakmė apie partizaną Giedrį Laisvoje Lietuvoje jis augo žaliajame Padovinio kaime, Sūduvos krašte. Darnioje šeimoje globojamas šešių sesučių. Į taikų ir laimingą kraštą įsiveržė nuožmieji priešai bolševikai. Ir prasidėjo taikių lietuvių tremtys ir žudynės. Viena sesučių su vaikeliu pateko į žiaurią tremtį Sibiro krašte – jos vyras buvo mokytojas. Pokariu, vos prasidėjus tautos ginkluotai kovai su okupantu, Jonas Lapata priklausė partizanų Tauro apygardos rinktinei. Jo slapyvardis – Giedris. O priešai jį Eglės slapyvardžiu žymėjo. Artėjo 1948-ųjų Vasario 16-oji – diena, brangiausia kiekvienam lietuviui. Kovos draugai nusprendė ją paminėti iškeldami Trispalvę. Jonas ryžosi iškelti ją virš aukšto Marijampolės cukraus fabriko kamino. Jis atsisveikino ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.