Termometro stulpeliui krentant žemiau 10 laipsnių, ligoninės sulaukia pirmųjų pacientų su nušalusiomis galūnėmis. Kai kurie jų iš gydymo įstaigos namo išvyksta be piršto, jeigu nušalimas stipresnis – ir be kojos ar rankos. Kiti atsiperka nuolatine šalčio alergija, nes nušalusi vieta išlieka jautresnė šalčiui.
Marijampolės apskrities ligoninės ortopedas traumatologas Gediminas Akelaitis pataria, kaip išvengti nušalimų, ką reikėtų daryti nušalus galūnes, kada būtina kreiptis į specialistus, o kada galima gydytis namuose.
Traumatologai pasiruošę darbui
Pasak gydytojo G. Akelaičio, po šio šaltojo savaitgalio stacionare pacientų su nušalimais traumatologai dar neturėjo, bet yra pasiruošę, kad jų tikrai bus. „Gali būti, kad žmonės dar nesikreipė, bando gydytis namuose arba jų dar nesurado kaimynai, socialiniai, seniūnijų darbuotojai. Nors dabar tokių pacientų jau daug mažiau. Pats pikas buvo prieš kokią dešimtį metų, kai senukai, jų vaikams išvykus dirbti į užsienius, vienkiemiuose likdavo vieni, neprižiūrėti. Jų namelius užpustydavo ir tik po keleto dienų ar savaitės kas nors aptikdavo tokius nelaimėlius nušalusiomis galūnėmis, prie šaltos krosnies, nes patys žmonės jos nepajėgdavo užsikurti. Dabar vienišus, senus žmones labiau prižiūri seniūnijos, bendruomenės. Tokie gyventojai lankomi, pasirūpinama, kad jų namai nebūtų šalti, tad ir nušalimo traumų patiriama mažiau“, – pasakojo gydytojas G. Akelaitis.
Pasak gydytojo G. Akelaičio, išvengti nušalimų padės tinkama avalynė ir apranga.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Pasak gydytojo, kai spaudžia šaltis, žmogui pavojingiausia – netinkama apranga. Ypač privalu pasirūpinti avalyne, nes kojos – pagrindų pagrindas. Kai žmogui pradeda šalti kojos, kraujotaka iš galūnių atsitraukia ir koncentruojasi į gyvybinius organus: širdį, smegenis. Sustingsta rankų pirštai, kojos, kraujas nebepriteka į galūnes ir išsivysto nušalimas. Avalynė turi būti sausa, šilta, pritaikyta žiemai, gerai mūvėti vilnones kojines. Taip pat šaltis pavojingas nepridengtoms kūno vietoms: nosiai, veidui, ausims, plaštakoms. Todėl, gydytojo teigimu, per šaltį einant į lauką reikia pasirūpinti ir šiltomis pirštinėmis, ir kepure, kad kuo mažiau liktų atvirų kūno vietų.
Kaip sau padėti?
Gydytojo klausėme, kaip sau pagelbėti nušalus, kada būtina kreiptis į medikus, o kada dar galima gydytis namuose.
Anot G. Akelaičio, padėti sau nušalus galima po truputį atšildant nušalusias vietas, tačiau šildyti reikia natūraliai, šiltose patalpose, šiltai apsiklosčius, geriant šiltą arbatą. Jokiu būdu negalima glausti nušalusių vietų prie krosnies, kišti po karštu vandeniu, stipriai trinti, kad nepažeistume paviršinio odos sluoksnio ir neatsidarytų infekcijos vartai. Nušalusi vieta ir taip tampa daug jautresnė. Odai tinka tai, kas švelnu, kas pagerina kapiliarinę kraujotaką. „Teko susidurti su atvejais, kai žmogus nušalusią vietą dar ir nudegina. Sušalęs sėda prie karštos krosnies ir nejausdamas užmiega“, – pasakojo gydytojas G. Akelaitis. Anot mediko, tai labai pavojinga, nes greta nušalimo pacientas gali sukelti ir tų pačių pažeistų audinių nudegimą.
Kada kreiptis į specialistus?
Pasak traumatologo, kreiptis į specialistus būtina tuomet, kai nušalusi vieta pabalo, kai atsirado pūslelės, kai nušalusią vietą labai skauda. „Nušalimo jausmas toks neįprastas – iš pradžių tą vietą skauda, paskui kurį laiką nustojama jausti skausmą, o po to vėl labai skauda. Kai nušalusi vieta pamėlsta, tampa nejautri – jau pavėluotas laikas ir pasekmės gali būti daug skaudesnės“, – aiškino traumatologas. Pasak jo, kai kraujotaka sustoja, kai audiniai nebegauna kraujo, prasideda jų irimas. Iš pradžių nušalusi vieta būna mėlyna, vėliau pabąla, o tai rodo, kad kraujas nebejuda arba judėjimas yra labai nedidelis ir vėliau prasideda audinių nekrozė. Gydytojų uždavinys tokiais atvejais – išsaugoti kuo daugiau gyvybingų audinių. Bet būna atvejų, kai pažeisti audiniai, infekcijos pažeistos sausgyslės, kraujagyslės ir padaryti nieko nebegali. Taigi kojos gangrena yra jos audinių sunaikinimas ir mirtis, atsirandanti nutraukus kraujo tiekimą. Tai pavojinga liga, galinti sukelti amputaciją ar mirtį. Vienintelė pagalba tuomet – gyvybės gelbėjimas.
Atėjusi tikra žiema sukėlė ir rūpesčių.
Pasak gydytojo G. Akelaičio, svarbu žinoti, kad žmogui stipriai sušalus sutrinka jo orientacija ir koordinacija, reakcija į aplinką. Akys mato, protas suvokia, ką reikia daryti, bet motorika sulėtėjusi ir priimti tuo metu reikalingų sprendimų žmogus nebeįstengia. Pabuvus ilgiau dideliame šaltyje žmogaus kūno temperatūra nukrenta, apima mieguistumas. Mieguistumas atsiranda dėl šalčio sulėtėjus smegenų kraujotakai. Dėl to smegenys mažiau aprūpinamos deguonimi, kartu krenta pulsas.
Nuo šios savaitės vidurio šalčiai jau turėtų atsitraukti, tad gal žmonės galės nebijoti nušalimų? – teiravomės gydytojo G. Akelaičio.
Pasak traumatologo, ilgametė jo darbo patirtis leidžia daryti išvadą, kad itin didelis šaltis nekoreliuoja su nušalimais. Dažnai pasitaikanti praktika, kad spaudžiant daugiau kaip 20 laipsnių šalčiui būna mažiau nušalusių pacientų, negu prie minus septynių, dešimties. „Per didžiuosius speigus žmonės labiau pasisaugo, tinkamiau apsirengia, tačiau jie nekreipia dėmesio į aprangą, kai lauke tik keli laipsniai šalčio. Ir tai klaidinga“, – sako gydytojas. Anot jo, termometro stulpeliams nukritus iki -10 ir žemiau, žmogaus galūnės, ypač jei jos yra sušlapusioje avalynėje ar drėgnose pirštinėse, gali nušalti ir per 3–5 min. Esant sausam šalčiui, nušalimo procesas vyksta lėčiau.
Apskritai, galūnės gali nušalti ir esant nulinei temperatūrai, jeigu pučia stiprus vėjas, drėgna. Ir nebūtina lauke būti ilgai, kad nušaltume. Veidą, ausis, rankų pirštus, jeigu esame be pirštinių, galima nušalti ir per 10 minučių.
Tad saugotis, tinkamai rengtis reikia visu šaltuoju metų laikotarpiu, o pajutus, kad situacija tapo neįprasta, užuot gydžiusius savarankiškai, geriau kreiptis į specialistus.
