Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ypatingi, įdomių patirčių kupini metai (Įkvėpimai)

Su Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriumi Valdu ANDRIUŠKEVIČIUMI bendravome pernai kovą – tada jis šiose pareigose buvo apie pusmetį ir turėjo nemažai planų, vizijų, nors jau buvome užsidarę… Praėjus beveik metams situacija panaši – vėl karantinas, normaliai dirbti galėjome keletą mėnesių. Tad kalbamės apie tai, kaip sekėsi, ką pavyko iš to, kas planuota, realizuoti.

– Kokį atliktą darbą (ar didesnio projekto dalį) laikote svarbiausiu? Ką apskritai atnešė pirmieji darbo metai?

– Taip, įdomi patirtis papuolė… Žinoma, daug planų sugriuvo, tačiau pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvome planavę, užsitikrinti perspektyvas tolimesnei veiklai. Labai džiaugiuosi, kad į kolektyvą pavyko pritraukti daug iniciatyvių žmonių, kurie negailėdami nei jėgų, nei laiko stačia galva pasinėrė į pradėtas veiklas, projektus. Pavyko papildyti techninę bazę garso ir šviesos įranga, scenos pakyla lauko renginiams. Pavasarį Kultūros centras skyrė autobusą keleivių susisiekimui savivaldybės teritorijoje, nes perkamų paslaugų teikimas buvo nutrūkęs – vidiniais resursais prisidėjome prie bendros veiklos. Labai džiaugiamės atnaujinta Kazlų Rūdos parko estrada ir aplinka. Kartu su komanda įgyvendinome naują projektą – Rimvydo Žigaičio menų festivalį. Jo koncertai iš Kazlų Rūdos pa-sklido po miestelius ir kaimus: Višakio Rūdą, Plutiškes, Antanavą… Koncertavo žymiausi Lietuvos kolektyvai ir atlikėjai: Lietuvos kamerinis orkestras, Kauno valstybinis choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, solistai Judita Leitaitė ir Liudas Mikalauskas. Tokio lygio ir tiek profesionalios muzikos koncertų Kazlų Rūdos savivaldybėje jau seniai yra buvę.
Didžiausias metų įvykis – savivaldybės 20-mečio šventiniai renginiai, į tai buvo koncentruota ir veikla. Juo labiau kad laukė nežinoma patirtis – žiūrovų apskaita ir kontrolė. Iš šios situacijos taip pat gavome didelės patirties ir dalinomės su kolegomis iš kitų rajonų: šventėje dalyvavo apie 7000 žmonių (žiūrovų ir dalyvių). Sugebėjome valdyti ir kontroliuoti srautus numatytose teritorijose ir taip užtikrinti saugumo reikalavimus. Po šventės neišaiškėjo nė vieno COVID atvejo. Už tai esame labai dėkingi Kultūros centro savanoriams ir jaunimui, talkinusiems šventės metu ir svariai prisidedantiems prie bendro Kultūros centro veiklos organizavimo. Kaip matote, įvykių netrūko.

– Vasarą ir rudeniop Kazlų Rūdos kraštas skambėjo – ar Jus, kaip organizatorių, žmonių dėmesys, aktyvumas dalyvaujant, patenkino? Kiek žinau, kažkurie projektai nevienkartiniai…

– Taigi, su tuo dėmesiu buvo visokios patirties. Kai jo per daug – irgi negerai. Tai ne tik mūsų, bet ir visos Lietuvos regionų problema – žmonės įpratę gauti viską už dyka, kad nereikėtų nė piršto pajudinti. Tokia praktika susiklostė ilgainiui, regionų kultūros centrų vadybininkams stengiantis pritraukti kuo žymesnių, kuo geresnių atlikėjų, ypač populiariosios muzikos srityje. Buvo negailima lėšų, nes vietos valdžia suinteresuota, kad jų valdose vyktų svarbūs dalykai. Tuomet išsikreipė rinka – žmonės nebeina į koncertus, nes vis vien „kažkada“ tas atlikėjas atvažiuos į vasaros šventę, festivalį – ir už dyka.

Kitas reikalas su profesionaliojo (aš vadinu akademinio) meno sritimi. Publika nebesidomi rimtais, tikrais dalykais: gyvu akustiniu atlikimu, nuoširdžiu bendravimu ne nuo aparatūra užgriozdintos scenos, o muzikavimu, pokalbiu, vienas kito klausymu… Žinoma, dalis žmonių su malonumu vaikšto į akademinio žanro renginius (ne tik koncertus, bet ir spektaklius, poezijos skaitymus, knygų pristatymus), tačiau tai – mažuma. Ką gi, bandysime puoselėti, siūlyti, auklėti, kad Kazlų Rūda skirtųsi iš kitų regionų savo išprusimu ir išlavintu skoniu bei požiūriu į vertybes. Kaip parodė pirmasis Rimvydo Žigaičio menų festivalis – susidomėjimas yra, tikimės – ir neišblės.

Valdas Andriuškevičius.

Valdas Andriuškevičius. Mantvydo Prekevičiaus nuotrauka

2019 metais, man pradėjus dirbti, spėjome pateikti 3 projektus. Finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos gavo vienas – minėto festivalio – projektas. Per karantiną papildomai buvo gautas finansavimas Kultūros centro tinklapio atnaujinimui. Jį netrukus išvysite su papildymu apie Kazlų Rūdos krašto tautodailininkus, menininkus, įsimintinas vietoves, paveldo ir istorinius objektus – tai buvo 2020 metų tikras iššūkis. Šį projektą nuoširdžiai kuravo mūsų etnografė Daina Ciegienė. Esu jai labai už tai dėkingas.

2020 m. Lietuvos kultūros tarybai pateikėme keturis projektus, Kultūros ministerijai – tris edukacinius projektus su Moksleivio paso paslauga ir dar projektą teikėme ES fondui. Laukiame vertinimų. Tikrai tęsime Rimvydo Žigaičio menų festivalį, jau jungiasi ir R. Žigaičio meno mokyklos kolektyvas. Tęsime vasaros koncertų tradiciją parko estradoje ir kitose miesto erdvėse: pernai tai pateisino lūkesčius, žmonės su malonumu rinkosi pasiklausyti vietos saviveiklos kolektyvų, meno mokyklos paruoštų koncertų.

Su Kazlų Rūdos savivaldybės mero komanda ir masinių renginių darbo grupe intensyviai ruošiamės įveiklinti parko teritoriją. Tai bus ne tik sporto, bet ir laisvalaikio zona, kurioje vyks koncertai, bus galima pasisupti hamake, klausant džiazo ar kitokios muzikos, vyks vietos meno kolektyvų ir profesionalių atlikėjų koncertai, spektakliai, dailininkų plenerai ir parodos, edukaciniai užsiėmimai. Esant pandeminei situacijai – tai vienas iš 2021 m. veiklos prioritetų.

– Praėjusį kartą kaip svarbų ir didelį darbą minėjote Kultūros centro renovaciją. Kiek toli pažengta?

– Tai dar vienas iššūkis ir nuoširdžiai dėkoju Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai už pagalbą, nardant visokių tvarkų, potvarkių ir įstatymų jūroje, nes susigaudyti tokioje gausoje tikrai nelengva, juo labiau kad atradome daug neišspręstų juridinių klausimų, kurie labai stabdė procesą. Tačiau kartu viską įveikėme ir jau laukiame statybos leidimo, o tada bus paskelbta ir darbų pradžia. Po truputį ruošiame patalpas, derinamės su partneriais – kas galėtų priimti vieną ar kitą kolektyvą renovacijos laikotarpiu. Tikiuosi, kad viskas pavyks ir 2023 m. jau galėsime pakviesti į tikrą kultūros centrą.

– Dar vienas aktualus naujam vadovui klausimas, sakėte, kadrai. Ar pavyko suformuoti bendraminčių komandą?

– Nepaprastai esu laimingas, kad pavyko surinkti PAČIUS GERIAUSIUS! Tikrai! Teko pasistengti ir įrodyti, kad pirmiausia žmonės, ateinantys dirbti į Kultūros centrą, čia bus gerbiami ir skatinami, kad bus sąlygos, leidžiančios jiems įgyvendinti savo iniciatyvas, o kartu ir bendrus tikslus. Jau seniai svajojau kažkuriame renginyje pristatyti savo komandą, tačiau karantinas sutrukdė, tad naudodamasis proga norėčiau dabar pagarsinti. Tai Sigita Mikalauskienė (direktoriaus pavaduotoja kultūros ir organizaciniams reikalams), Odeta Pučinskienė (renginių organizatorė, režisierė), Daina Ciegienė (etnografė, folkloro ansamblio „Sūduonia“ vadovė), Kristina Daunorienė (administratorė), Remigijus Janušaitis (ūkvedys), Vida Juškienė (valytoja), Eglė Simanauskienė (Bagotosios/Antanavo kultūros namų renginių organizatorė, choreografijos kolektyvo vadovė), Birutė Kerušauskienė (Višakio Rūdos kultūros namų renginių organizatorė, edukacijų iniciatorė), Rimantas Gelgota (pučiamųjų instrumentų orkestro „Atžalynas“ vadovas), Ernestas Petraitis (orkestro koncertmeisteris), Laima Vitukynienė (mišraus choro „Viltis“ vadovė), Rima Berentaitė (moterų choro ir moterų ansamblio „Medeinė“ vadovė), Valdas Pečkys (Višakio Rūdos kaimo kapelos „Šaltinėlis“ vadovas), Inga Kidolienė (Ažuolų Būdos mišraus ansamblio „Gilija“ vadovė), Milda Jurkšienė (Jūrės miestelio meno kolektyvo vadovė), Rimutė Bosienė (Jankų kultūros namų renginių organizatorė ir teatro studijos vadovė), Rolandas Buragas (Antanavo meno saviveiklos ir moterų ansamblio „Vilnis“ vadovas), Aidas Leskauskas (jaunimo dainavimo studijos vadovas), Vida Bagdonienė (Būdos kultūros namų renginių organizatorė ir folkloro ansamblio „Gandružis“ vadovė), Algimantas Kumetaitis (garso ir šviesų technikas/operatorius), vairuotojas Valdas Revinskas. Kultūros centro administracija pasikeitė visa, dalis kolektyvų vadovų tie patys, dalis naujų. Smagu, kad su idėjomis ateina jaunų žmonių, grįžusių iš emigracijos ir ieškančių galimybių.

Buriame savanorių komandą, ji talkina renginių metu, padeda rinkti informaciją tinklapiui.

Labai džiugu, kad iniciatyvą rodo ir čia gyvenantys menininkai, tautodailininkai.

– Kvietėte savivaldybės žmones ne tik kritikuoti, kas kultūroje „ne taip“, bet ir siūlyti, ką daryti, kad būtų TAIP… Ar sulaukėte tokių siūlymų?

– Taip. Nuo pat pradžių stengiausi į susirinkimus pakviesti kuo daugiau bendruomenės narių, kad visi išsakytų savo nuomones, lūkesčius dėl savo miestelio, kaimo ar bendruomenės kultūrinės veiklos, dvasinių poreikių tenkinimo. Buvo ir ginčų, ir griežtų pareiškimų, bet labai džiaugiuosi, kad visa tai išaugo į kultūringas diskusijas. Manau, ir bendruomenės tai pajuto, suprato, pradėjo rodyti daugiau iniciatyvos, savarankiškai teikti projektus. Tikiuosi, kad ir toliau eisime į priekį pasitardami, o nesipykdami.

Naudodamasis proga norėčiau padėkoti už palaikymą ir patarimus merui, Administracijos direktorei ir visai Savivaldybės administracijai – jie nuoširdžiai padėjo orientuotis naujoje vietoje, įstatymų pinklėse, ūkio reikaluose. Dėkoju Kazlų Rūdos savivaldybės įmonėms, prisidedančioms organizuojant miesto renginius, Kazio Griniaus gimnazijai, Rimvydo Žigaičio menų mokyklai. Labai džiugu, kad radome bendrą kalbą su Kazlų Rūdos parapijos klebonu Renaldu Janušausku, seniūnais ir kitais socialiniais ir viešojo sektoriaus partneriais. Esu komandos žmogus ir smagu jausti, kad turi tą komandą ir esi jos narys. Tik veikdami kartu galime pasiekti didesnių tikslų, nei vien įgyvendindami savo ambicijas.

– Dar ilgokai, matyt, betarpiškai susitikti, klausytis gyvos muzikos ir pan. negalėsime. Kaip šiuo keistu metu sugebate neišsibalansuoti? Kuo užpildote tuštumą ar poreikį – ir reikštis, ir pačiam būti klausytoju, vertintoju? Ką rekomenduotumėte mūsų skaitytojams?

– Šioje srityje esu menkas patarėjas, nes, kaip ir daugelis, mėgstu gerą knygą, gerą filmą, televizijos laidą ar koncertą. Tačiau tai kiekvienas pasirenka pagal savo išsilavinimą, papročius, nuotaiką. Neišsibalansuoti padeda laiko stygius planuojant ateities renginius, idėjas, derinant su partneriais, teikiant projektus. Jei sąžiningai, norėčiau dar vienų metų karantino, kad ramiai galėčiau sustrateguoti viską, ką esu suplanavęs. Tad linkėčiau visiems ne liūdėti, o susirasti sau šiuo metu tinkančią ir kasdienybę praskaidrinančią veiklą, o pesimistams ir optimistams turiu tik vieną patarimą: „Ir tai praeis“. Linkiu visiems būti sveikiems, o visa kita atsitiks taip, kaip Jūs panorėsite arba – nepanorėsite.

– Ačiū už išsamų pasakojimą – ir sėkmės 2021-aisiais.

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...