renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Ypatingi, įdomių patirčių kupini metai (Įkvėpimai)

Su Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriumi Valdu ANDRIUŠKEVIČIUMI bendravome pernai kovą – tada jis šiose pareigose buvo apie pusmetį ir turėjo nemažai planų, vizijų, nors jau buvome užsidarę… Praėjus beveik metams situacija panaši – vėl karantinas, normaliai dirbti galėjome keletą mėnesių. Tad kalbamės apie tai, kaip sekėsi, ką pavyko iš to, kas planuota, realizuoti.

– Kokį atliktą darbą (ar didesnio projekto dalį) laikote svarbiausiu? Ką apskritai atnešė pirmieji darbo metai?

– Taip, įdomi patirtis papuolė… Žinoma, daug planų sugriuvo, tačiau pavyko įgyvendinti tai, ko nebuvome planavę, užsitikrinti perspektyvas tolimesnei veiklai. Labai džiaugiuosi, kad į kolektyvą pavyko pritraukti daug iniciatyvių žmonių, kurie negailėdami nei jėgų, nei laiko stačia galva pasinėrė į pradėtas veiklas, projektus. Pavyko papildyti techninę bazę garso ir šviesos įranga, scenos pakyla lauko renginiams. Pavasarį Kultūros centras skyrė autobusą keleivių susisiekimui savivaldybės teritorijoje, nes perkamų paslaugų teikimas buvo nutrūkęs – vidiniais resursais prisidėjome prie bendros veiklos. Labai džiaugiamės atnaujinta Kazlų Rūdos parko estrada ir aplinka. Kartu su komanda įgyvendinome naują projektą – Rimvydo Žigaičio menų festivalį. Jo koncertai iš Kazlų Rūdos pa-sklido po miestelius ir kaimus: Višakio Rūdą, Plutiškes, Antanavą… Koncertavo žymiausi Lietuvos kolektyvai ir atlikėjai: Lietuvos kamerinis orkestras, Kauno valstybinis choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, solistai Judita Leitaitė ir Liudas Mikalauskas. Tokio lygio ir tiek profesionalios muzikos koncertų Kazlų Rūdos savivaldybėje jau seniai yra buvę.
Didžiausias metų įvykis – savivaldybės 20-mečio šventiniai renginiai, į tai buvo koncentruota ir veikla. Juo labiau kad laukė nežinoma patirtis – žiūrovų apskaita ir kontrolė. Iš šios situacijos taip pat gavome didelės patirties ir dalinomės su kolegomis iš kitų rajonų: šventėje dalyvavo apie 7000 žmonių (žiūrovų ir dalyvių). Sugebėjome valdyti ir kontroliuoti srautus numatytose teritorijose ir taip užtikrinti saugumo reikalavimus. Po šventės neišaiškėjo nė vieno COVID atvejo. Už tai esame labai dėkingi Kultūros centro savanoriams ir jaunimui, talkinusiems šventės metu ir svariai prisidedantiems prie bendro Kultūros centro veiklos organizavimo. Kaip matote, įvykių netrūko.

– Vasarą ir rudeniop Kazlų Rūdos kraštas skambėjo – ar Jus, kaip organizatorių, žmonių dėmesys, aktyvumas dalyvaujant, patenkino? Kiek žinau, kažkurie projektai nevienkartiniai…

– Taigi, su tuo dėmesiu buvo visokios patirties. Kai jo per daug – irgi negerai. Tai ne tik mūsų, bet ir visos Lietuvos regionų problema – žmonės įpratę gauti viską už dyka, kad nereikėtų nė piršto pajudinti. Tokia praktika susiklostė ilgainiui, regionų kultūros centrų vadybininkams stengiantis pritraukti kuo žymesnių, kuo geresnių atlikėjų, ypač populiariosios muzikos srityje. Buvo negailima lėšų, nes vietos valdžia suinteresuota, kad jų valdose vyktų svarbūs dalykai. Tuomet išsikreipė rinka – žmonės nebeina į koncertus, nes vis vien „kažkada“ tas atlikėjas atvažiuos į vasaros šventę, festivalį – ir už dyka.

Kitas reikalas su profesionaliojo (aš vadinu akademinio) meno sritimi. Publika nebesidomi rimtais, tikrais dalykais: gyvu akustiniu atlikimu, nuoširdžiu bendravimu ne nuo aparatūra užgriozdintos scenos, o muzikavimu, pokalbiu, vienas kito klausymu… Žinoma, dalis žmonių su malonumu vaikšto į akademinio žanro renginius (ne tik koncertus, bet ir spektaklius, poezijos skaitymus, knygų pristatymus), tačiau tai – mažuma. Ką gi, bandysime puoselėti, siūlyti, auklėti, kad Kazlų Rūda skirtųsi iš kitų regionų savo išprusimu ir išlavintu skoniu bei požiūriu į vertybes. Kaip parodė pirmasis Rimvydo Žigaičio menų festivalis – susidomėjimas yra, tikimės – ir neišblės.

Valdas Andriuškevičius.

Valdas Andriuškevičius. Mantvydo Prekevičiaus nuotrauka

2019 metais, man pradėjus dirbti, spėjome pateikti 3 projektus. Finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos gavo vienas – minėto festivalio – projektas. Per karantiną papildomai buvo gautas finansavimas Kultūros centro tinklapio atnaujinimui. Jį netrukus išvysite su papildymu apie Kazlų Rūdos krašto tautodailininkus, menininkus, įsimintinas vietoves, paveldo ir istorinius objektus – tai buvo 2020 metų tikras iššūkis. Šį projektą nuoširdžiai kuravo mūsų etnografė Daina Ciegienė. Esu jai labai už tai dėkingas.

2020 m. Lietuvos kultūros tarybai pateikėme keturis projektus, Kultūros ministerijai – tris edukacinius projektus su Moksleivio paso paslauga ir dar projektą teikėme ES fondui. Laukiame vertinimų. Tikrai tęsime Rimvydo Žigaičio menų festivalį, jau jungiasi ir R. Žigaičio meno mokyklos kolektyvas. Tęsime vasaros koncertų tradiciją parko estradoje ir kitose miesto erdvėse: pernai tai pateisino lūkesčius, žmonės su malonumu rinkosi pasiklausyti vietos saviveiklos kolektyvų, meno mokyklos paruoštų koncertų.

Su Kazlų Rūdos savivaldybės mero komanda ir masinių renginių darbo grupe intensyviai ruošiamės įveiklinti parko teritoriją. Tai bus ne tik sporto, bet ir laisvalaikio zona, kurioje vyks koncertai, bus galima pasisupti hamake, klausant džiazo ar kitokios muzikos, vyks vietos meno kolektyvų ir profesionalių atlikėjų koncertai, spektakliai, dailininkų plenerai ir parodos, edukaciniai užsiėmimai. Esant pandeminei situacijai – tai vienas iš 2021 m. veiklos prioritetų.

– Praėjusį kartą kaip svarbų ir didelį darbą minėjote Kultūros centro renovaciją. Kiek toli pažengta?

– Tai dar vienas iššūkis ir nuoširdžiai dėkoju Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai už pagalbą, nardant visokių tvarkų, potvarkių ir įstatymų jūroje, nes susigaudyti tokioje gausoje tikrai nelengva, juo labiau kad atradome daug neišspręstų juridinių klausimų, kurie labai stabdė procesą. Tačiau kartu viską įveikėme ir jau laukiame statybos leidimo, o tada bus paskelbta ir darbų pradžia. Po truputį ruošiame patalpas, derinamės su partneriais – kas galėtų priimti vieną ar kitą kolektyvą renovacijos laikotarpiu. Tikiuosi, kad viskas pavyks ir 2023 m. jau galėsime pakviesti į tikrą kultūros centrą.

– Dar vienas aktualus naujam vadovui klausimas, sakėte, kadrai. Ar pavyko suformuoti bendraminčių komandą?

– Nepaprastai esu laimingas, kad pavyko surinkti PAČIUS GERIAUSIUS! Tikrai! Teko pasistengti ir įrodyti, kad pirmiausia žmonės, ateinantys dirbti į Kultūros centrą, čia bus gerbiami ir skatinami, kad bus sąlygos, leidžiančios jiems įgyvendinti savo iniciatyvas, o kartu ir bendrus tikslus. Jau seniai svajojau kažkuriame renginyje pristatyti savo komandą, tačiau karantinas sutrukdė, tad naudodamasis proga norėčiau dabar pagarsinti. Tai Sigita Mikalauskienė (direktoriaus pavaduotoja kultūros ir organizaciniams reikalams), Odeta Pučinskienė (renginių organizatorė, režisierė), Daina Ciegienė (etnografė, folkloro ansamblio „Sūduonia“ vadovė), Kristina Daunorienė (administratorė), Remigijus Janušaitis (ūkvedys), Vida Juškienė (valytoja), Eglė Simanauskienė (Bagotosios/Antanavo kultūros namų renginių organizatorė, choreografijos kolektyvo vadovė), Birutė Kerušauskienė (Višakio Rūdos kultūros namų renginių organizatorė, edukacijų iniciatorė), Rimantas Gelgota (pučiamųjų instrumentų orkestro „Atžalynas“ vadovas), Ernestas Petraitis (orkestro koncertmeisteris), Laima Vitukynienė (mišraus choro „Viltis“ vadovė), Rima Berentaitė (moterų choro ir moterų ansamblio „Medeinė“ vadovė), Valdas Pečkys (Višakio Rūdos kaimo kapelos „Šaltinėlis“ vadovas), Inga Kidolienė (Ažuolų Būdos mišraus ansamblio „Gilija“ vadovė), Milda Jurkšienė (Jūrės miestelio meno kolektyvo vadovė), Rimutė Bosienė (Jankų kultūros namų renginių organizatorė ir teatro studijos vadovė), Rolandas Buragas (Antanavo meno saviveiklos ir moterų ansamblio „Vilnis“ vadovas), Aidas Leskauskas (jaunimo dainavimo studijos vadovas), Vida Bagdonienė (Būdos kultūros namų renginių organizatorė ir folkloro ansamblio „Gandružis“ vadovė), Algimantas Kumetaitis (garso ir šviesų technikas/operatorius), vairuotojas Valdas Revinskas. Kultūros centro administracija pasikeitė visa, dalis kolektyvų vadovų tie patys, dalis naujų. Smagu, kad su idėjomis ateina jaunų žmonių, grįžusių iš emigracijos ir ieškančių galimybių.

Buriame savanorių komandą, ji talkina renginių metu, padeda rinkti informaciją tinklapiui.

Labai džiugu, kad iniciatyvą rodo ir čia gyvenantys menininkai, tautodailininkai.

– Kvietėte savivaldybės žmones ne tik kritikuoti, kas kultūroje „ne taip“, bet ir siūlyti, ką daryti, kad būtų TAIP… Ar sulaukėte tokių siūlymų?

– Taip. Nuo pat pradžių stengiausi į susirinkimus pakviesti kuo daugiau bendruomenės narių, kad visi išsakytų savo nuomones, lūkesčius dėl savo miestelio, kaimo ar bendruomenės kultūrinės veiklos, dvasinių poreikių tenkinimo. Buvo ir ginčų, ir griežtų pareiškimų, bet labai džiaugiuosi, kad visa tai išaugo į kultūringas diskusijas. Manau, ir bendruomenės tai pajuto, suprato, pradėjo rodyti daugiau iniciatyvos, savarankiškai teikti projektus. Tikiuosi, kad ir toliau eisime į priekį pasitardami, o nesipykdami.

Naudodamasis proga norėčiau padėkoti už palaikymą ir patarimus merui, Administracijos direktorei ir visai Savivaldybės administracijai – jie nuoširdžiai padėjo orientuotis naujoje vietoje, įstatymų pinklėse, ūkio reikaluose. Dėkoju Kazlų Rūdos savivaldybės įmonėms, prisidedančioms organizuojant miesto renginius, Kazio Griniaus gimnazijai, Rimvydo Žigaičio menų mokyklai. Labai džiugu, kad radome bendrą kalbą su Kazlų Rūdos parapijos klebonu Renaldu Janušausku, seniūnais ir kitais socialiniais ir viešojo sektoriaus partneriais. Esu komandos žmogus ir smagu jausti, kad turi tą komandą ir esi jos narys. Tik veikdami kartu galime pasiekti didesnių tikslų, nei vien įgyvendindami savo ambicijas.

– Dar ilgokai, matyt, betarpiškai susitikti, klausytis gyvos muzikos ir pan. negalėsime. Kaip šiuo keistu metu sugebate neišsibalansuoti? Kuo užpildote tuštumą ar poreikį – ir reikštis, ir pačiam būti klausytoju, vertintoju? Ką rekomenduotumėte mūsų skaitytojams?

– Šioje srityje esu menkas patarėjas, nes, kaip ir daugelis, mėgstu gerą knygą, gerą filmą, televizijos laidą ar koncertą. Tačiau tai kiekvienas pasirenka pagal savo išsilavinimą, papročius, nuotaiką. Neišsibalansuoti padeda laiko stygius planuojant ateities renginius, idėjas, derinant su partneriais, teikiant projektus. Jei sąžiningai, norėčiau dar vienų metų karantino, kad ramiai galėčiau sustrateguoti viską, ką esu suplanavęs. Tad linkėčiau visiems ne liūdėti, o susirasti sau šiuo metu tinkančią ir kasdienybę praskaidrinančią veiklą, o pesimistams ir optimistams turiu tik vieną patarimą: „Ir tai praeis“. Linkiu visiems būti sveikiems, o visa kita atsitiks taip, kaip Jūs panorėsite arba – nepanorėsite.

– Ačiū už išsamų pasakojimą – ir sėkmės 2021-aisiais.

Nijolė LINIONIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę

    2021-03-03Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę
    Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę. Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ...
  • Svarbiausia – judėjimas ir teisingi pasirinkimai

    2021-03-03Svarbiausia – judėjimas  ir teisingi pasirinkimai
    Nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai sveikatos būklę paveikė sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o emocinę būklę – karantino ribojimai, mokslininkai kartu teigia, kad tie žmonės, kurie pandemijos metu stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo, patiria mažiau nerimo ir gerina sveikatos būklę. Visuomenės sveikatos stiprinimu Marijampolės savivaldybėje rūpinasi Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė Lina Laukaitienė papasakojo, kaip vertinama mūsų kraštiečių sveikatos būklė ir pasiūlė būdus, padėsiančius ją stiprinti. – Kokia dabar Marijampolės savivaldybės gyventojų sveikata? Kokios problemos – didžiausios? – Marijampolės savivaldybės gyventojams dažniausiai buvo diagnozuotos kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje – sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, trečią vietą užima endokrininiai susirgimai, ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Karantinas įkvėpė gerinti savijautą

    2021-03-03Karantinas įkvėpė gerinti savijautą
    Statistika, rodanti prastėjančią gyventojų emocinę ir sveikatos būklę, žinoma, nedžiugina. Laimei, statistiniais vienetais visų nepavadinsi. Yra ir tokių, kurių šis sudėtingas laikas iš pusiausvyros neišvedė – priešingai, netgi paskatino daugiau dėmesio skirti savo sveikatos stiprinimui ir gerinimui. Mėgstamai veiklai atsirado daugiau laiko Geriau pažįstantys Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą žino, kad sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vyras bėgioja, kopia į kalnus, buriuoja, leidžiasi į žygius pėsčiomis, čiuožia slidėmis ir net maudosi lediniame vandenyje. Fizinį aktyvumą propaguojantis P. Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė. – Visos mano pamėgtos fizinės veiklos vyksta lauke, todėl dėl pandemijos ...
  • Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis

    2021-03-03Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis
    Marijampolietis Adomas Bieliauskas parašė knygą „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“. Jis yra psichiatrijos rezidentas, specializuojasi psichiatrijoje, o kartu mokosi ir praktikuoja psichoterapiją (tiksliau – kognityvinę ir elgesio terapiją). Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, po to – medicinos studijas Vilniaus universitete. Jaunajam medikui uždavėme kelis klausimus. Loreta AKELIENĖ – Kodėl pasirinkai tapti gydytoju? – Gana ilgai sąmoningai nesuvokiau savo pasirinkimo – tarsi savaime mokykloje labiau mėgau gamtos mokslus, tarsi netyčia nemėgau matematikos, tarsi logiškiausias sprendimas sėkmingai išlaikius egzaminus buvo stoti į mediciną. Visgi iš tikrųjų tam didžiausią įtaką darė tai, jog mano tėvai yra gydytojai ir man parodė puikų pavyzdį. Na, o ...
  • Graži draugija susirinktų…

    2021-03-03Graži draugija susirinktų...
    …o gal balandį ir bus taip, kaip turėtų: susirinks į Marijampolės kultūros centrą nemažas būrys vyresnių ir jaunų kūrėjų iš įvairių Lietuvos vietų, paaiškės, kad ne vienas ar du iš jų – pažįstami jau ne vieneri metai, tik čia susitinka pirmą kartą. Nes kiekvienas, nepriklausomai nuo nieko, susiintrigavo marijampoliečių idėja, kvietimu ją realizuoti – ir pamatys, kaip jo darbai atrodo bendrame kontekste ir kaip tą pačią užduotį iškopdavo kolegos… Nijolė LINIONIENĖ Dar praėjusių metų viduryje Lietuvos tautodailininkų ir amatininkų organizacijoms bei savivaldybių kultūros skyriams ir kultūros centrams buvo išplatinta informacija apie respublikinio liaudies grafikos ir piešinių konkurso Romano Krasninkevičiaus premijai laimėti organizavimą ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...