Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

2020-ieji – iššūkių, netikėtų sprendimų metai

Naujiems metams skaičiuojant pirmąsias savaites dar vis žvalgomės atgal, į nuėjusiuosius. Vertiname, kokie tie metai buvo, kokiais darbais ir įvykiais išsiskyrė, sveriame, kas pavyko, ko nespėjome įgyvendinti. Apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi Kęstu SPŪDŽIU.

Loreta TUMELIENĖ

spudys

– 2020 m. Savivaldybės administracijai teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą visuomenei, išsaugoti gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį etapą?

– Mano situacija gana unikali, nes Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas perėmiau pirmo pusmečio pabaigoje, kai pirmoji COVID-19 banga jau buvo praėjusi. Tai savotiškai gerai, nes galėjau įvertinti pirmo pusmečio veiksmus tarsi iš šalies. Vasarą turėjome daug susitikimų ir diskusijų su savivaldybės gydymo, socialinių paslaugų, švietimo įstaigų vadovais ir ruošėmės antrajai COVID-19 bangai.
Mes nuo pirmųjų dienų labiau koncentravomės į rizikos mažinimą, nes apsaugos priemonėmis buvome pakankamai aprūpinti Vyriausybės. Įstaigoms akcentavome būtinybę investuoti į nuotolinio darbo priemones ir ypač sėkmingai tai pavyko įgyvendinti švietimo įstaigose. Suprantama, kad ne visas darbas gali vykti nuotoliniu būdu, todėl kita dalis darbo buvo nukreipta į nereikalingų kontaktų mažinimą. Savivaldybėje įrengėme vieno langelio principą. Vienas svarbiausių sprendimų buvo mobilaus COVID-19 tyrimo punkto, kuris sėkmingai aptarnauja savivaldybės gyventojus, įsteigimas.
Nepaisant didelių pastangų pasiruošti antrajai pandemijos bangai, turėjome netikėtą sukrėtimą, kai vienas pirmųjų židinių kilo Administracijoje, tačiau geras pasiruošimas leido greitai jį suvaldyti. Taip pat turėjome ligos atvejų tiek gydymo, tiek socialines paslaugas teikiančiose, tiek ir švietimo įstaigose, tačiau įstaigų vadovai išliko susikaupę, sėkmingai suvaldė kylančius ligos židinius.
Naudodamasis proga norėčiau padėkoti visiems Kalvarijos savivaldybės gyventojams, kad išgirdote mūsų prašymus. 2020 metus Kalvarijos savivaldybė baigė būdama pirmoje vietoje iš visų 60-ties Lietuvos savivaldybių, kaip mažiausią sergamumą COVID-19 turinti savivaldybė.

– Kaip pandemiją Savivaldybėje išgyveno verslas?

– Smagu, kad verslas suprato, jog kilusi pandemija ne tik Savivaldybės administracijos problema. Turėjome atvejų, kai pirmosios COVID -19 bangos metu verslas pasiūlė pagalbą Savivaldybės administracijai. Vasarą sulaukėme didelės finansinės paramos iš Vyriausybės – koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimui. Buvo skirtos lėšos, už kurias suremontuota daug kelių. Tai didelė investicija į regione veikiančių įmonių aplinkos infrastruktūrą.
Prie verslo plėtojimo pavyko prisidėti įgyvendinus Laisvės gatvės rekonstrukcijos projektą, sutvarkius miesto parką ir autobusų laukimo paviljoną. Būtent šių projektų metu judriausiose, daugiausiai prekybos vietų turinčiose gatvėse atlikti darbai prekybos vietų prieigas padarė kur kas estetiškesnes, patrauklesnes. Džiaugiamės ir baigtu Kalvarijos miesto turgavietės projektu, kuris leis pritraukti daugiau smulkaus verslo atstovų į Kalvarijos savivaldybę.
Turėjome ir tiesioginių pagalbos verslui priemonių – vykdėme paramos smulkiam ir vidutiniam verslui skatinimo programą, kuriai buvo skirti 10000 Eur. Taip pat buvo suteikta mokestinių lengvatų už 7932 Eur.

– Lygiagrečiai su šiais rūpesčiais ir darbais vyko kasdieniai. Kas reikšmingo nuveikta per metus, kuo galite pasidžiaugti?

– Žinoma, džiaugiamės, kad didelė Vyriausybės parama leido kaimiškosiose savivaldybės vietovėse sutvarkyti daug kelių ir melioracijos objektų, greičiau baigti Laisvės gatvės infrastruktūros projektą. Šie darbai itin reikšmingi Kalvarijos kraštui.
Tačiau labiau už infrastruktūros plėtrą mane džiugina pokyčiai socialinėje srityje. Pradėtos teikti lanksčios ir individualizuotos paslaugos, kurių iki šiol Savivaldybėje nebuvo. Tai – trumpalaikės specialiosios socialinės paslaugos, teikiamos vaikams su sunkia negalia, suaugusiems asmenims ir senyvo amžiaus žmonėms su sunkia negalia, kuriuos namuose augina, globoja kartu gyvenantys šeimos nariai, laikinai dėl tam tikrų priežasčių negalintys jais pasirūpinti. Taip pat įrengti ir pritaikyti septyni būstai neįgaliesiems, skirtas papildomas finansavimas piniginei socialinei paramai, įgyvendinama valstybės politika, vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Kalvarijos savivaldybėje taip pat vykdomas Užimtumo skatinimo ir motyvavimo nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis, kurio tikslas – sukurti modelį, mažinantį nedarbo lygį. Kalvarijos savivaldybėje dabar viena iš pagrindinių prioritetų – socialinės atskirties mažinimas ir efektyvesnis paslaugų teikimas. Pastaruoju metu ši sritis sulaukia ypatingo dėmesio, nes mums svarbu padėti spręsti socialines problemas.

– Kaip sekėsi valdyti turtą, biudžetą?

– Sunku kalbėti dėl pirmosios metų pusės, nes tuo metu administracijai vadovavo kitas direktorius, tačiau antrame pusmetyje finansinę padėtį pavyko suvaldyti, atlikome ne vieną biudžeto pakeitimą, nes reikėjo spręsti problemas, susijusias su nepakankamu projektų finansavimu (pvz. Laisvės g. rekonstrukcija). Taip pat ištaisėme nepakankamą kai kurių savivaldybės įstaigų finansavimą, čia daugiausia neatitikimų buvo dėl Šeimos globos namų įstaigos finansavimo.
Nepaisant COVID-19 sukeltų iššūkių ir nesurenkamo biudžeto, mums pavyko ne tik finansuoti visas numatytas veiklas, bet ir rasti dar papildomai apie 200 tūkst. eurų socialinėms problemoms spręsti, ir metus užbaigėme su sutaupytų lėšų likučiu.

– Daugelis savivaldybių skundžiasi, kad dėl pandemijos neišsivers be skolinimosi, papildomų valstybės dotacijų. Kokioje situacijoje Kalvarijos savivaldybės administracija?

– Istoriškai Kalvarijos savivaldybės administracija labai mažai skolinosi, todėl esant poreikiui, skolintis mes galėtume, tačiau tai priklauso nuo daug aplinkybių. Šiandien Savivaldybei nereikia skolintis, nes visoms numatytoms veikloms pinigų pakanka, bet žvelgdami į ateitį, matome daug veiklų, kurioms įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės dotacijų ir skolintų lėšų. Tai ir pastatų renovacija, ypač šilumos panaudojimo efektyvumui didinti, vandens ir nuotekų sistemų plėtra kaimo vietovėse, verslo aplinkos kūrimas.
Kalbant apie savivaldybės turto valdymą – per pirmą pusmetį didelių pokyčių nebuvo, gal tik išskyrus keletą investicijų į Aistiškių ir Jungėnų vandens ūkį, tačiau 2021 metams turime didelių planų. Savivaldybės administracijos turtas turės būti valdomas kitaip, nes dabartinė padėtis mūsų tikrai netenkina, nenaudojami pastatai bus privatizuoti arba sutvarkyti, juose vyks veikla.

– Ko tikitės iš šių metų? Kokie darbai, iššūkiai laukia?

– Pagrindiniu darbu 2021 metais, aišku, išlieka COVID-19 ligos suvaldymas Kalvarijos savivaldybėje, ši pandemija iššūkis visam pasauliui, todėl didžiausias dėmesys ir turi būti skiriamas žmonių sveikatai. Savaime suprantama, kad dėl to daug dėmesio bus skiriama gydymo ir socialinių paslaugų teikimo įstaigoms.
Sunku numatyti laukiančius iššūkius, todėl galime tik spėlioti, kas mūsų laukia. Jaučiame blogėjančią žmonių emocinę būklę, todėl siekiame plėtoti psichologinę pagalbą, kad ji būtų prieinamesnė, taip pat planuojame didesnį dėmesį jaunimo reikalams ir užimtumo didinimo programoms.
Daug nerimo kelia ir kol kas neaiški naujosios Vyriausybės politika, ypač regionų atskirties mažinimo klausimams, nes jei nebus skiriamas pakankamai dėmesio mažosioms savivaldybėms finansuoti, mūsų savivaldybės lauks nelengvi laikai, o tai kels vis naujus iššūkius.

– Kokie 2020-ieji buvo Jums asmeniškai?

– 2020 metai man tikrai įsimintini. Pirmą pusmetį dirbau įprastą darbą – buvau vienos didžiausių Marijampolės savivaldybės žemės ūkio bendrovių grupės vadovas. Antrame pusmetyje priėmiau turbūt didžiausią iššūkį savo gyvenime ir sutikau dirbti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi. Suprantama, kad iš privataus sektoriaus ateiti dirbti į viešąjį sektorių labai nelengva, bet džiaugiuosi, kad pavyko, nenusivyliau. Darbas kol kas džiugina, kolektyvas darbštus, todėl tikiu, kad per ateinančius metus pavyks pasiekti ir didelių laimėjimų ne tik man, bet ir visai savivaldybei.

– Ko palinkėtumėte Kalvarijos savivaldybės gyventojams, sau?

– Linkiu visiems greičiau įveikti COVID-19 atneštus nepatogumus, kad pagaliau grįžtų normalus gyvenimas, kupinas bendravimo, judėjimo, susibūrimų su draugais, kelionių, sporto ir kultūros renginių, visko, kas dar neseniai buvo taip įprasta.

– Ačiū už pokalbį. Sėkmės Jums.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.