Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

2020-ieji – iššūkių, netikėtų sprendimų metai

Naujiems metams skaičiuojant pirmąsias savaites dar vis žvalgomės atgal, į nuėjusiuosius. Vertiname, kokie tie metai buvo, kokiais darbais ir įvykiais išsiskyrė, sveriame, kas pavyko, ko nespėjome įgyvendinti. Apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi Kęstu SPŪDŽIU.

Loreta TUMELIENĖ

spudys

– 2020 m. Savivaldybės administracijai teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą visuomenei, išsaugoti gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį etapą?

– Mano situacija gana unikali, nes Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas perėmiau pirmo pusmečio pabaigoje, kai pirmoji COVID-19 banga jau buvo praėjusi. Tai savotiškai gerai, nes galėjau įvertinti pirmo pusmečio veiksmus tarsi iš šalies. Vasarą turėjome daug susitikimų ir diskusijų su savivaldybės gydymo, socialinių paslaugų, švietimo įstaigų vadovais ir ruošėmės antrajai COVID-19 bangai.
Mes nuo pirmųjų dienų labiau koncentravomės į rizikos mažinimą, nes apsaugos priemonėmis buvome pakankamai aprūpinti Vyriausybės. Įstaigoms akcentavome būtinybę investuoti į nuotolinio darbo priemones ir ypač sėkmingai tai pavyko įgyvendinti švietimo įstaigose. Suprantama, kad ne visas darbas gali vykti nuotoliniu būdu, todėl kita dalis darbo buvo nukreipta į nereikalingų kontaktų mažinimą. Savivaldybėje įrengėme vieno langelio principą. Vienas svarbiausių sprendimų buvo mobilaus COVID-19 tyrimo punkto, kuris sėkmingai aptarnauja savivaldybės gyventojus, įsteigimas.
Nepaisant didelių pastangų pasiruošti antrajai pandemijos bangai, turėjome netikėtą sukrėtimą, kai vienas pirmųjų židinių kilo Administracijoje, tačiau geras pasiruošimas leido greitai jį suvaldyti. Taip pat turėjome ligos atvejų tiek gydymo, tiek socialines paslaugas teikiančiose, tiek ir švietimo įstaigose, tačiau įstaigų vadovai išliko susikaupę, sėkmingai suvaldė kylančius ligos židinius.
Naudodamasis proga norėčiau padėkoti visiems Kalvarijos savivaldybės gyventojams, kad išgirdote mūsų prašymus. 2020 metus Kalvarijos savivaldybė baigė būdama pirmoje vietoje iš visų 60-ties Lietuvos savivaldybių, kaip mažiausią sergamumą COVID-19 turinti savivaldybė.

– Kaip pandemiją Savivaldybėje išgyveno verslas?

– Smagu, kad verslas suprato, jog kilusi pandemija ne tik Savivaldybės administracijos problema. Turėjome atvejų, kai pirmosios COVID -19 bangos metu verslas pasiūlė pagalbą Savivaldybės administracijai. Vasarą sulaukėme didelės finansinės paramos iš Vyriausybės – koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimui. Buvo skirtos lėšos, už kurias suremontuota daug kelių. Tai didelė investicija į regione veikiančių įmonių aplinkos infrastruktūrą.
Prie verslo plėtojimo pavyko prisidėti įgyvendinus Laisvės gatvės rekonstrukcijos projektą, sutvarkius miesto parką ir autobusų laukimo paviljoną. Būtent šių projektų metu judriausiose, daugiausiai prekybos vietų turinčiose gatvėse atlikti darbai prekybos vietų prieigas padarė kur kas estetiškesnes, patrauklesnes. Džiaugiamės ir baigtu Kalvarijos miesto turgavietės projektu, kuris leis pritraukti daugiau smulkaus verslo atstovų į Kalvarijos savivaldybę.
Turėjome ir tiesioginių pagalbos verslui priemonių – vykdėme paramos smulkiam ir vidutiniam verslui skatinimo programą, kuriai buvo skirti 10000 Eur. Taip pat buvo suteikta mokestinių lengvatų už 7932 Eur.

– Lygiagrečiai su šiais rūpesčiais ir darbais vyko kasdieniai. Kas reikšmingo nuveikta per metus, kuo galite pasidžiaugti?

– Žinoma, džiaugiamės, kad didelė Vyriausybės parama leido kaimiškosiose savivaldybės vietovėse sutvarkyti daug kelių ir melioracijos objektų, greičiau baigti Laisvės gatvės infrastruktūros projektą. Šie darbai itin reikšmingi Kalvarijos kraštui.
Tačiau labiau už infrastruktūros plėtrą mane džiugina pokyčiai socialinėje srityje. Pradėtos teikti lanksčios ir individualizuotos paslaugos, kurių iki šiol Savivaldybėje nebuvo. Tai – trumpalaikės specialiosios socialinės paslaugos, teikiamos vaikams su sunkia negalia, suaugusiems asmenims ir senyvo amžiaus žmonėms su sunkia negalia, kuriuos namuose augina, globoja kartu gyvenantys šeimos nariai, laikinai dėl tam tikrų priežasčių negalintys jais pasirūpinti. Taip pat įrengti ir pritaikyti septyni būstai neįgaliesiems, skirtas papildomas finansavimas piniginei socialinei paramai, įgyvendinama valstybės politika, vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Kalvarijos savivaldybėje taip pat vykdomas Užimtumo skatinimo ir motyvavimo nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis, kurio tikslas – sukurti modelį, mažinantį nedarbo lygį. Kalvarijos savivaldybėje dabar viena iš pagrindinių prioritetų – socialinės atskirties mažinimas ir efektyvesnis paslaugų teikimas. Pastaruoju metu ši sritis sulaukia ypatingo dėmesio, nes mums svarbu padėti spręsti socialines problemas.

– Kaip sekėsi valdyti turtą, biudžetą?

– Sunku kalbėti dėl pirmosios metų pusės, nes tuo metu administracijai vadovavo kitas direktorius, tačiau antrame pusmetyje finansinę padėtį pavyko suvaldyti, atlikome ne vieną biudžeto pakeitimą, nes reikėjo spręsti problemas, susijusias su nepakankamu projektų finansavimu (pvz. Laisvės g. rekonstrukcija). Taip pat ištaisėme nepakankamą kai kurių savivaldybės įstaigų finansavimą, čia daugiausia neatitikimų buvo dėl Šeimos globos namų įstaigos finansavimo.
Nepaisant COVID-19 sukeltų iššūkių ir nesurenkamo biudžeto, mums pavyko ne tik finansuoti visas numatytas veiklas, bet ir rasti dar papildomai apie 200 tūkst. eurų socialinėms problemoms spręsti, ir metus užbaigėme su sutaupytų lėšų likučiu.

– Daugelis savivaldybių skundžiasi, kad dėl pandemijos neišsivers be skolinimosi, papildomų valstybės dotacijų. Kokioje situacijoje Kalvarijos savivaldybės administracija?

– Istoriškai Kalvarijos savivaldybės administracija labai mažai skolinosi, todėl esant poreikiui, skolintis mes galėtume, tačiau tai priklauso nuo daug aplinkybių. Šiandien Savivaldybei nereikia skolintis, nes visoms numatytoms veikloms pinigų pakanka, bet žvelgdami į ateitį, matome daug veiklų, kurioms įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės dotacijų ir skolintų lėšų. Tai ir pastatų renovacija, ypač šilumos panaudojimo efektyvumui didinti, vandens ir nuotekų sistemų plėtra kaimo vietovėse, verslo aplinkos kūrimas.
Kalbant apie savivaldybės turto valdymą – per pirmą pusmetį didelių pokyčių nebuvo, gal tik išskyrus keletą investicijų į Aistiškių ir Jungėnų vandens ūkį, tačiau 2021 metams turime didelių planų. Savivaldybės administracijos turtas turės būti valdomas kitaip, nes dabartinė padėtis mūsų tikrai netenkina, nenaudojami pastatai bus privatizuoti arba sutvarkyti, juose vyks veikla.

– Ko tikitės iš šių metų? Kokie darbai, iššūkiai laukia?

– Pagrindiniu darbu 2021 metais, aišku, išlieka COVID-19 ligos suvaldymas Kalvarijos savivaldybėje, ši pandemija iššūkis visam pasauliui, todėl didžiausias dėmesys ir turi būti skiriamas žmonių sveikatai. Savaime suprantama, kad dėl to daug dėmesio bus skiriama gydymo ir socialinių paslaugų teikimo įstaigoms.
Sunku numatyti laukiančius iššūkius, todėl galime tik spėlioti, kas mūsų laukia. Jaučiame blogėjančią žmonių emocinę būklę, todėl siekiame plėtoti psichologinę pagalbą, kad ji būtų prieinamesnė, taip pat planuojame didesnį dėmesį jaunimo reikalams ir užimtumo didinimo programoms.
Daug nerimo kelia ir kol kas neaiški naujosios Vyriausybės politika, ypač regionų atskirties mažinimo klausimams, nes jei nebus skiriamas pakankamai dėmesio mažosioms savivaldybėms finansuoti, mūsų savivaldybės lauks nelengvi laikai, o tai kels vis naujus iššūkius.

– Kokie 2020-ieji buvo Jums asmeniškai?

– 2020 metai man tikrai įsimintini. Pirmą pusmetį dirbau įprastą darbą – buvau vienos didžiausių Marijampolės savivaldybės žemės ūkio bendrovių grupės vadovas. Antrame pusmetyje priėmiau turbūt didžiausią iššūkį savo gyvenime ir sutikau dirbti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi. Suprantama, kad iš privataus sektoriaus ateiti dirbti į viešąjį sektorių labai nelengva, bet džiaugiuosi, kad pavyko, nenusivyliau. Darbas kol kas džiugina, kolektyvas darbštus, todėl tikiu, kad per ateinančius metus pavyks pasiekti ir didelių laimėjimų ne tik man, bet ir visai savivaldybei.

– Ko palinkėtumėte Kalvarijos savivaldybės gyventojams, sau?

– Linkiu visiems greičiau įveikti COVID-19 atneštus nepatogumus, kad pagaliau grįžtų normalus gyvenimas, kupinas bendravimo, judėjimo, susibūrimų su draugais, kelionių, sporto ir kultūros renginių, visko, kas dar neseniai buvo taip įprasta.

– Ačiū už pokalbį. Sėkmės Jums.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...
  • Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos

    2021-08-04Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos
    Daiva Klimavičienė Lankydami Marijampolės rajono ūkininkus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministras Paulius Lukševičius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas užsuko į Juozo Bekampio ūkį. Prasidėjus kolūkių griūčiai, jis vienas pirmųjų įkūrė šeimos ūkį Marijampolės r., Liudvinavo sen., Kūlokų kaime. Augalininkystės (auginama apie 200 ha javų) ir gyvulininkystės ūkyje – auginama daugiau kaip šimtas mėsinių limuzinų, turi ir arklių. Tokie mišrūs šeimos ūkiai – Lietuvos žemės ūkio ateitis. Valstybė jiems pagelbėti gali, skatindama modernizaciją ir technologinę pažangą. Apie tai buvo galimybė pasikalbėti ir su ministru. Ūkininkas mosteli ranka ganyk-los link – šiuos mėsinius galvijus limuzinus pradėjo auginti vienas pirmųjų Lietuvoje. ...
  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE

    2021-08-02MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE
    Jubiliejiniai metai leidžia atsigręžti į sukauptą patirtį ir ieškoti naujų krypčių bei idėjų. Per 20 metų Marijampolės kolegija išgyveno įvairius kaitos laikotarpius. Reaguodama į besikeičiančią aplinką ir sąlygas,į kintančius regiono rinkos poreikius, Marijampolės kolegijos bendruomenė didžiausią dėmesį skiria studijų programų rengimui ir tobulinimui. Studijų programų pokyčiai ir atnaujinama studijų bazė atveria galimybes studentams ugdytis reikalingas kompetencijas. Rytų išmintis byloja, kad jeigu kitam nori palinkėti ko nors blogo – linkėk gyventi pokyčių metu. Pažvelkime ar ši išmintis aktuali šiandieninių pokyčių kontekste. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA KVIEČIA RINKTIS ATNAUJINTAS STUDIJŲ PROGRAMAS Aktyviai besikuriantis Marijampolės laisvosios ekonominės zonos sektorius LEZ ir jame įsikūrusios naujos įmonės („Dovista“, IKEA grupei ...
  • Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą…

    2021-07-28Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą...
    Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo… …Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! ...
  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...
  • Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje (Įdomioji istorija)

    2021-07-28
    Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė. Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. „Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas ...
  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.