Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

2020-ieji – iššūkių, netikėtų sprendimų metai

Naujiems metams skaičiuojant pirmąsias savaites dar vis žvalgomės atgal, į nuėjusiuosius. Vertiname, kokie tie metai buvo, kokiais darbais ir įvykiais išsiskyrė, sveriame, kas pavyko, ko nespėjome įgyvendinti. Apie tai kalbamės su Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi Kęstu SPŪDŽIU.

Loreta TUMELIENĖ

spudys

– 2020 m. Savivaldybės administracijai teko nelengva užduotis: pandemijos akivaizdoje turėjote padėti gydymo įstaigoms, užtikrinti sveikatos paslaugų teikimą visuomenei, išsaugoti gyventojus, medikus. Kaip sekėsi įveikti šį etapą?

– Mano situacija gana unikali, nes Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas perėmiau pirmo pusmečio pabaigoje, kai pirmoji COVID-19 banga jau buvo praėjusi. Tai savotiškai gerai, nes galėjau įvertinti pirmo pusmečio veiksmus tarsi iš šalies. Vasarą turėjome daug susitikimų ir diskusijų su savivaldybės gydymo, socialinių paslaugų, švietimo įstaigų vadovais ir ruošėmės antrajai COVID-19 bangai.
Mes nuo pirmųjų dienų labiau koncentravomės į rizikos mažinimą, nes apsaugos priemonėmis buvome pakankamai aprūpinti Vyriausybės. Įstaigoms akcentavome būtinybę investuoti į nuotolinio darbo priemones ir ypač sėkmingai tai pavyko įgyvendinti švietimo įstaigose. Suprantama, kad ne visas darbas gali vykti nuotoliniu būdu, todėl kita dalis darbo buvo nukreipta į nereikalingų kontaktų mažinimą. Savivaldybėje įrengėme vieno langelio principą. Vienas svarbiausių sprendimų buvo mobilaus COVID-19 tyrimo punkto, kuris sėkmingai aptarnauja savivaldybės gyventojus, įsteigimas.
Nepaisant didelių pastangų pasiruošti antrajai pandemijos bangai, turėjome netikėtą sukrėtimą, kai vienas pirmųjų židinių kilo Administracijoje, tačiau geras pasiruošimas leido greitai jį suvaldyti. Taip pat turėjome ligos atvejų tiek gydymo, tiek socialines paslaugas teikiančiose, tiek ir švietimo įstaigose, tačiau įstaigų vadovai išliko susikaupę, sėkmingai suvaldė kylančius ligos židinius.
Naudodamasis proga norėčiau padėkoti visiems Kalvarijos savivaldybės gyventojams, kad išgirdote mūsų prašymus. 2020 metus Kalvarijos savivaldybė baigė būdama pirmoje vietoje iš visų 60-ties Lietuvos savivaldybių, kaip mažiausią sergamumą COVID-19 turinti savivaldybė.

– Kaip pandemiją Savivaldybėje išgyveno verslas?

– Smagu, kad verslas suprato, jog kilusi pandemija ne tik Savivaldybės administracijos problema. Turėjome atvejų, kai pirmosios COVID -19 bangos metu verslas pasiūlė pagalbą Savivaldybės administracijai. Vasarą sulaukėme didelės finansinės paramos iš Vyriausybės – koronaviruso plitimo sukeltų pasekmių mažinimui. Buvo skirtos lėšos, už kurias suremontuota daug kelių. Tai didelė investicija į regione veikiančių įmonių aplinkos infrastruktūrą.
Prie verslo plėtojimo pavyko prisidėti įgyvendinus Laisvės gatvės rekonstrukcijos projektą, sutvarkius miesto parką ir autobusų laukimo paviljoną. Būtent šių projektų metu judriausiose, daugiausiai prekybos vietų turinčiose gatvėse atlikti darbai prekybos vietų prieigas padarė kur kas estetiškesnes, patrauklesnes. Džiaugiamės ir baigtu Kalvarijos miesto turgavietės projektu, kuris leis pritraukti daugiau smulkaus verslo atstovų į Kalvarijos savivaldybę.
Turėjome ir tiesioginių pagalbos verslui priemonių – vykdėme paramos smulkiam ir vidutiniam verslui skatinimo programą, kuriai buvo skirti 10000 Eur. Taip pat buvo suteikta mokestinių lengvatų už 7932 Eur.

– Lygiagrečiai su šiais rūpesčiais ir darbais vyko kasdieniai. Kas reikšmingo nuveikta per metus, kuo galite pasidžiaugti?

– Žinoma, džiaugiamės, kad didelė Vyriausybės parama leido kaimiškosiose savivaldybės vietovėse sutvarkyti daug kelių ir melioracijos objektų, greičiau baigti Laisvės gatvės infrastruktūros projektą. Šie darbai itin reikšmingi Kalvarijos kraštui.
Tačiau labiau už infrastruktūros plėtrą mane džiugina pokyčiai socialinėje srityje. Pradėtos teikti lanksčios ir individualizuotos paslaugos, kurių iki šiol Savivaldybėje nebuvo. Tai – trumpalaikės specialiosios socialinės paslaugos, teikiamos vaikams su sunkia negalia, suaugusiems asmenims ir senyvo amžiaus žmonėms su sunkia negalia, kuriuos namuose augina, globoja kartu gyvenantys šeimos nariai, laikinai dėl tam tikrų priežasčių negalintys jais pasirūpinti. Taip pat įrengti ir pritaikyti septyni būstai neįgaliesiems, skirtas papildomas finansavimas piniginei socialinei paramai, įgyvendinama valstybės politika, vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Kalvarijos savivaldybėje taip pat vykdomas Užimtumo skatinimo ir motyvavimo nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelis, kurio tikslas – sukurti modelį, mažinantį nedarbo lygį. Kalvarijos savivaldybėje dabar viena iš pagrindinių prioritetų – socialinės atskirties mažinimas ir efektyvesnis paslaugų teikimas. Pastaruoju metu ši sritis sulaukia ypatingo dėmesio, nes mums svarbu padėti spręsti socialines problemas.

– Kaip sekėsi valdyti turtą, biudžetą?

– Sunku kalbėti dėl pirmosios metų pusės, nes tuo metu administracijai vadovavo kitas direktorius, tačiau antrame pusmetyje finansinę padėtį pavyko suvaldyti, atlikome ne vieną biudžeto pakeitimą, nes reikėjo spręsti problemas, susijusias su nepakankamu projektų finansavimu (pvz. Laisvės g. rekonstrukcija). Taip pat ištaisėme nepakankamą kai kurių savivaldybės įstaigų finansavimą, čia daugiausia neatitikimų buvo dėl Šeimos globos namų įstaigos finansavimo.
Nepaisant COVID-19 sukeltų iššūkių ir nesurenkamo biudžeto, mums pavyko ne tik finansuoti visas numatytas veiklas, bet ir rasti dar papildomai apie 200 tūkst. eurų socialinėms problemoms spręsti, ir metus užbaigėme su sutaupytų lėšų likučiu.

– Daugelis savivaldybių skundžiasi, kad dėl pandemijos neišsivers be skolinimosi, papildomų valstybės dotacijų. Kokioje situacijoje Kalvarijos savivaldybės administracija?

– Istoriškai Kalvarijos savivaldybės administracija labai mažai skolinosi, todėl esant poreikiui, skolintis mes galėtume, tačiau tai priklauso nuo daug aplinkybių. Šiandien Savivaldybei nereikia skolintis, nes visoms numatytoms veikloms pinigų pakanka, bet žvelgdami į ateitį, matome daug veiklų, kurioms įgyvendinti reikėtų papildomų valstybės dotacijų ir skolintų lėšų. Tai ir pastatų renovacija, ypač šilumos panaudojimo efektyvumui didinti, vandens ir nuotekų sistemų plėtra kaimo vietovėse, verslo aplinkos kūrimas.
Kalbant apie savivaldybės turto valdymą – per pirmą pusmetį didelių pokyčių nebuvo, gal tik išskyrus keletą investicijų į Aistiškių ir Jungėnų vandens ūkį, tačiau 2021 metams turime didelių planų. Savivaldybės administracijos turtas turės būti valdomas kitaip, nes dabartinė padėtis mūsų tikrai netenkina, nenaudojami pastatai bus privatizuoti arba sutvarkyti, juose vyks veikla.

– Ko tikitės iš šių metų? Kokie darbai, iššūkiai laukia?

– Pagrindiniu darbu 2021 metais, aišku, išlieka COVID-19 ligos suvaldymas Kalvarijos savivaldybėje, ši pandemija iššūkis visam pasauliui, todėl didžiausias dėmesys ir turi būti skiriamas žmonių sveikatai. Savaime suprantama, kad dėl to daug dėmesio bus skiriama gydymo ir socialinių paslaugų teikimo įstaigoms.
Sunku numatyti laukiančius iššūkius, todėl galime tik spėlioti, kas mūsų laukia. Jaučiame blogėjančią žmonių emocinę būklę, todėl siekiame plėtoti psichologinę pagalbą, kad ji būtų prieinamesnė, taip pat planuojame didesnį dėmesį jaunimo reikalams ir užimtumo didinimo programoms.
Daug nerimo kelia ir kol kas neaiški naujosios Vyriausybės politika, ypač regionų atskirties mažinimo klausimams, nes jei nebus skiriamas pakankamai dėmesio mažosioms savivaldybėms finansuoti, mūsų savivaldybės lauks nelengvi laikai, o tai kels vis naujus iššūkius.

– Kokie 2020-ieji buvo Jums asmeniškai?

– 2020 metai man tikrai įsimintini. Pirmą pusmetį dirbau įprastą darbą – buvau vienos didžiausių Marijampolės savivaldybės žemės ūkio bendrovių grupės vadovas. Antrame pusmetyje priėmiau turbūt didžiausią iššūkį savo gyvenime ir sutikau dirbti Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriumi. Suprantama, kad iš privataus sektoriaus ateiti dirbti į viešąjį sektorių labai nelengva, bet džiaugiuosi, kad pavyko, nenusivyliau. Darbas kol kas džiugina, kolektyvas darbštus, todėl tikiu, kad per ateinančius metus pavyks pasiekti ir didelių laimėjimų ne tik man, bet ir visai savivaldybei.

– Ko palinkėtumėte Kalvarijos savivaldybės gyventojams, sau?

– Linkiu visiems greičiau įveikti COVID-19 atneštus nepatogumus, kad pagaliau grįžtų normalus gyvenimas, kupinas bendravimo, judėjimo, susibūrimų su draugais, kelionių, sporto ir kultūros renginių, visko, kas dar neseniai buvo taip įprasta.

– Ačiū už pokalbį. Sėkmės Jums.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne ...
  • Knygoje prisiminimai apie kun. Joną Maksvytį

    2016-06-28
    Mokytoja Genovaitė Beinaravičienė, kilusi iš Liudvinavo seniūnijos Kūlokų kaimo, daug metų mokytojavusi Liudvinavo vidurinėje mokykloje, yra sukaupusi daug medžiagos apie gimtojo kaimo žmones. Pedagogė išleidusi knygą apie Liudvinavo parapijos kleboną kun. Joną Maksvytį. Knygelė pavadinta „Kun. J. Maksvytis. Tauraus gyvenimo momentai“, joje pasakojama apie Liudvinavo bažnyčios istoriją, čia dirbusius klebonus. Daugiausia dėmesio skiriama parapijos klebono, kuris Liudvinave klebonavo nuo 1973 m. iki pat mirties, veiklai. Knygoje gausu šio iškilaus žmogaus biografijos faktų, pasakojimų apie jo būdą, veiklą, darbus, bažnyčios atstatymą. Pasak G. Beinaravičienės, poreikis kaupti gimtojo krašto istoriją atsirado po tėvų mirties. Atėjo suvokimas, kad reikia užrašyti senų žmonių pasakotas istorijas, nes ...
  • Domėjosi, tyrinėjo, užrašė…

    2016-06-28
    Sakoma, kad tikras pilietis yra tas, kuris pažįsta ir brangina tėvynę, siekia išsaugoti jos praeitį, pasirūpinti dabartimi ir kurti ateitį. Liudvinavo miestelio ir seniūnijos istorija, čia gyvenusiais žmonėmis, jų prasmingais darbais savo krašto kultūrai, dvasiniam lobynui, tradicijomis domėjosi, tyrinėjo ir jas užrašė ne vienas Liudvinavo seniūnijos gyventojas.   „Triobiškių dainose“ atgyja senelių dainos, istorijos Išsaugant savojo krašto istoriją didelį įnašą paliko Želsvoje gyvenusi Elvyra Kalindrienė, išleidusi knygą „Triobiškių dainos“. Čia sudėtos dainos surinktos maždaug prieš 140 metų Liudvinavo apylinkėse. Dirbdama Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ji sutvarkė ir atnaujino „Triobiškių dainų“ leidinį. Knygos pamatas – rusų kalbininkų F. Fortunatovo ir V. Milerio surinktos ...
  • Kraštotyrininkė T. Vizbarienė: ieškoti, atrasti, kaupti, pasidalinti

    2016-06-28
    Knygos apie Liudvinavą, pavadintos „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“ su paantrašte „Liudvinavo kraštas, įvykiai ir žmonės“, kurios sudarytoja yra Teresė Marijona Vizbarienė, ištraukas „Suvalkietis“ spausdino praėjusią vasarą. Šį kartą domėjomės, kaip sekasi autorei įgyvendinti savo svajonę – išleisti knygą, prie kurios rašymo ji sugaišo daug laiko ir įdėjo nemažai pastangų ieškodama istorinės medžiagos, rinkdama ją. Kraštotyrininkės klausėme, kodėl ji ėmėsi tyrinėti gimtojo karšto istoriją. Ar tai pomėgis, ar tiesiog pareiga neleisti užmarštin nugrimzti svarbiems įvykiams, kaupti ir kitiems perduoti žinias apie savo gimtinę? Knyga leidybai paruošta Pasak Teresės Vizbarienės, knyga leidybai jau paruošta. Nuotraukos ir medžiaga atrinkta, peržiūrėti rankraščiai, sudėlioti skyriai. Iš ...
  • Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma

    2016-06-16Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma
    Pasibaigus mokslo metams daugelis vaikų pramogauja kaip išmano. Tačiau kad vasara nenueitų vėjais ir dar būtų galima ko nors išmokti, specialistai siūlo savo atžalą leisti į vasaros stovyklą. Dalis jų remiamos valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.  Ugdo ir lavina Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys tikina, kad prasidėjus vasarai vaikų smalsumas neišblėsta, todėl jį reikia skatinti. Vasaros stovyklos tam – puiki galimybė. „Ar tai būtų dienos, ar stacionari stovykla, vaikams jos labai naudingos. Nors ir vasara, vaikas neturi būti užsidaręs namuose ir užsiimti nežinia kuo, o tėvai ne visada turi laiko rūpintis kokybišku jo užimtumu. Šį rūpestį ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.