Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kalvarijos savivaldybėje COVID -19 grėsmė – ir per popierines sąskaitas

Karantino laikotarpiu susiduriame su įvairiausiomis problemomis. Ypač sunkumų kyla, kai reikia keisti įpročius, prisitaikyti gyventi kitaip, o mes nemokame, gal ne visi ir norime išmokti. Kalvarijos savivaldybės Liubavo kaimo gyventojai neranda bendro susitarimo, kaip apmokėti sąskaitas už paslaugas. Viena dalis kaimo žmonių, bijodami užsikrėsti COVID-19, norėtų sąskaitas mokėti bekontakčiu būdu ir piktinasi, kad tiekėjai vaikšto po namus rinkdami mokesčius, nešiodami užkratą, kiti nieko keisti neketina. Jeigu į jų namus neužsuka surinkti pinigų už komunalines paslaugas, jie paprasčiausiai nemoka mokesčių.

Loreta TUMELIENĖ

Liubavo gyventojai stebisi

Štai kokio laiško „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė iš Liubave gyvenančių žmonių.
Anot gyventojų, Liubave, Kalvarijos sav., už suvartotą šaltą vandenį ir nuotekų tvarkymą pinigus renka UAB „Kalvarijos komunalininkas“ darbuotojas. Mechanikas kiekvieną mėnesį eina į gyventojų namus, išrašo sąskaitą, paima pinigus. Skaitytojus stebina, kad šiais laikais, kai popierinės sąskaitos tampa atgyvena, pinigai už komunalinius mokesčius renkami tokiu būdu. Be to, tai daroma net karantino laikotarpiu, kai reikėtų vengti kontaktų, nes kaime yra ne vienas asmuo, sergantis COVID-19. „Taigi ir gruodžio mėnesį prieš pat Kalėdas tas darbuotojas ėjo į kiekvienus kaime esančius namus surinkti pinigų, o prieš Naujuosius metus tapo žinoma, kad jis pats yra užsikrėtęs koronainfekcija. Visi yra pasipiktinę tokiu bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ pinigų už vandenį rinkimo būdu ir neatsakingu elgesiu karantino metu“, – rašė skaitytojai.

Dauguma nori, kad mokesčius surinktų

Ar tikrai Liubave pinigai už komunalines paslaugas dar vis renkami tokiu primityviu būdu, klausėme vietos gyventojų. Jie patvirtino, kad taip, kiekvieną mėnesį bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ darbuotojas užsuka į gyventojų namus ir surenka pinigus už suteiktas paslaugas. „Juk yra žmonių, kurie neturi namuose ne tik interneto, bet ir kompiuterio, nemoka naudotis technologijomis. Jeigu pas juos niekas neateina surinkti mokesčių, jie lieka nemokėję“, – kalbėjo pašnekovas.
Liubavo bendruomenės pirmininkė Laima Bagdonienė išdėstė tokią pačią poziciją. Anot jos, bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ darbuotojas priverstas eiti pas žmones į namus, nes kitaip apmokėti sąskaitų gyventojai nesutinka. Jie skambina mokesčių rinkėjui į namus ir klausia, kodėl šis neateina paimti pinigų. „Per pirmojo karantino bangą nuo kovo iki birželio niekas nerinko mokesčių, tai tuos kelis mėnesius ir buvo skolos“, – sakė bendruomenės pirmininkė. Moteris čia nemato jokios problemos. Tie, gyventojai, kurie sąskaitas apmokėti sugeba patys, gali pranešti bendrovei „Kalvarijos komunalininkas“, kad darbuotojas nevyktų į jų namus. Arba paprasčiausiai neatidaryti durų ir viskas bus aišku. „Liubave gyvena daug senų žmonių, kurie patys elektroniniu būdu nemoka apmokėti sąskaitų. Ne visi jų turi vaikus, galinčius padėti. Be to, dabar, kai judėjimas tarp savivaldybių ribojamas, vaikai negali atvažiuoti pas tėvus, šie patys turi spręsti savo problemas, tad gyventojai tiesiog prašo, kad mokesčių rinkėjas užsuktų į jų namus“, – pasakojo L. Bagdonienė.
Bendruomenės pirmininkė patvirtino, kad mokesčius rinkęs specialistas susirgo COVID-19, tačiau nežinoma, kur tiksliai jis užsikrėtė. Tikimybė, kad vaikščiodamas po žmones ir rinkdamas mokesčius, irgi yra.

komunalininkas

„Kalvarijos komunalininkas“ už bekontaktį atsiskaitymą

Situaciją paprašėme pakomentuoti uždarosios akcinės bendrovės „Kalvarijos komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo Vito Rusevičiaus.
Pasak jo, bendrovė yra priversta siųsti savo darbuotojus į vartotojų, kuriems teikia komunalines paslaugas, namus, rinkti pinigų todėl, kad žmonės kitaip nemoka už paslaugas. Savivaldybėje, anot V. Rusevičiaus, „Kalvarijos komunalininkas“ turi apie 3000 abonentų ir tik 10 proc. iš jų už paslaugas atsiskaito elektroniniu būdu, pašto skyriuose ar prekybos centrų terminale. „Mes daug kartų kreipėmės į gyventojus prašydami pereiti prie bekontakčio apmokėjimo už paslaugas, aiškinome, kaip tai galima padaryti, siūlėme naudotis abonentų savitarna, tačiau didžioji dalis gyventojų nesutinka. Vieniems tikrai sunku savarankiškai susimokėti, kiti nenori nieko keisti. Per pirmąjį karantiną mes nerinkome mokesčių, tad susidarė skolos“, – aiškino V. Rusevičius. Anot vadovo, bendrovė negali numoti lengva ranka į skolininkus, reikia galvoti, kaip išsilaikyti.
Pasak V. Rusevičiaus, kiekvienos sąskaitos apačioje yra nurodoma, kaip gyventojai patys galėtų apmokėti mokesčius. Tokių galimybių daug: ir Lietuvos pašto ir „PayPost“ skyriuose, „Perlo“ terminaluose, taip pat prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių kasose, juk dauguma ten per mėnesį tikrai apsilanko keletą kartų. Direktoriaus pavaduotojo teigimu, buvo ir kitokių bandymų vartotojus pripratinti atsiskaityti savarankiškai. Bendrovė kiekvienam abonentui išsiuntė pranešimą su prašymu nurodyti savo elektroninį paštą, kuriuo „Kalvarijos komunalininkas“ išsiųstų sąskaitą. Atsiliepusiųjų nebuvo daug. O ir tarp jų buvo tokių, kurie vėliau apsigalvojo, esą jiems toks apmokėjimas sudėtingesnis, neturi, kaip atsispausdinti sąskaitos. „Finansiškai mūsų bendrovei būtų daug naudingiau, kad gyventojai apmokėtų sąskaitas savarankiškai. Juk patys jas išnešiodami po namus turime nemažai papildomų išlaidų. Kiekvieną sąskaitą tenka dėti į voką, voką pirkti. Prisideda transporto išlaidos, darbuotojų laiko sąnaudos. Galvojome tartis, kad Lietuvos paštas išnešiotų sąskaitas gyventojams į namus. Tokia paslauga per mėnesį mums atsieitų pusantro tūkstančio, todėl nusprendėme, kad patiems išvežioti sąskaitas pigiau“, – pasakojo direktoriaus pavaduotojas.
Anot jo, bendrovė tikrai džiaugiasi vartotojais, kurie už paslaugas atsiskaito internetu. Jeigu gyventojai nenori, kad mokesčių rinkėjas ateitų į namus, jokių problemų nekyla, juk sąskaita vartotojui paliekama pašto dėžutėje. Jokių kontaktų nebūna. Vartotojas pats sprendžia, ar savarankiškai apmokės sąskaitą, ar lauks, kol į namus užsukus paslaugos teikėjo atstovas.

Ieškoti kitų sprendimų

Pasak Liubavo seniūnijos seniūno Gintauto Baliulio, ši situacija buvo aptarinėjama plačiai. Vertinti ją reikėtų iš įvairių pusių. „Aš pats už vandenį ir nuotekų tvarkymą atsiskaitau bankiniu pavedimu. Papildomai pavedimas nieko nekainuoja, jis įeina į tą patį banko aptarnavimo mokestį. Tačiau yra dalis gyventojų, kuriems sudėtinga atsiskaityti elektroniniu būdu. Jie neturi kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir nemoka jais naudotis. Paštas panaikintas prieš metus, anksčiau gyventojai visus mokesčius mokėdavo jame, mobilųjį laiškininką išsikviesti taip pat sudėtinga. Todėl tokiems gyventojams labai reikalinga „Kalvarijos komunalininko“ paslauga, negali jų palikti nuošalyje“, – aiškino G. Baliulis.
Tačiau seniūno teigimu, yra ir kita medalio pusė. Sergamumas COVID-19 liga didelis. Reikia saugotis, elgtis atsakingai. Mokesčius renkantis darbuotojas ėjo iš vieno namo į kitą, pinigus ėmė grynaisiais, su visais bendravo. Užkrato tikimybė ir jam, ir gyventojams buvo didelė. Tikėtina, kad darbuotojas ir užsikrėtė per darbą. Todėl, seniūnijos vadovo manymu, šioje situacijoje bendrovei reikėjo paieškoti ir kitų sprendimų. Gal mokesčių rinkimą atidėti, gal rinkti juos kartą per ketvirtį. Ir kaip įmanoma skatinti gyventojus naudotis elektroniniu būdu. „Liūdna, kad taip įvyko, kiek žinau, visoje savivaldybėje panaši situacija. „Kalvarijos komunalininko“ darbuotojai sako, kad vartotojai nemoka už sąskaitas elektroniniu būdu. Tačiau vis dėlto reikia gyventojus skatinti tai daryti, pratinti prie naujos krypties. Jeigu nieko nedarysi, nekeisi, taip ir liks“, – sakė seniūnas.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga

    2021-04-28Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga
    Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta. Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas. Meilė knygoms sustiprėjo – Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų ...
  • Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino

    2021-04-28Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino
    Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS. – Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl? – Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms. – Kokio žanro literatūra pandemijos ...
  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...