Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kurti kultūrinį tinklaraštį ir laidas skatina noras dalintis meniniais atradimais (Įkvėpimai)

Susipažinkite su iš Suvalkijos, Vilkaviškio, kilusia Kornelija ANELAUSKAITE. Ji mokėsi Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje (dabar „Ąžuolo“ progimnazija) ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje. Baigė meno vadybos bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), dabar gyvena Vilniuje, kuria kultūrinį tinklaraštį ir laidas su aktoriais, muzikantais.

– Kaip ir kada atsirado tinklaraštis ANE, kuriame skelbiate savo kultūrinus įspūdžius? Kaip manote, kur jo sėkmės paslaptis?

– Kultūrinis tinklaraštis „Instagram“ platformoje atsirado 2018 metų balandį, kai pajutau norą plačiau dalintis savo kultūriniais ar meniniais atradimais, tuo, kuo labai žaviuosi jau kurį laiką arba kuo susižaviu vos atradusi. Tai įvairūs dalykai – iš kino, teatro, muzikos sričių, taip pat įkvepiančios asmenybės. Dėl sėkmės paslapties – sunku pasakyti, apskritai sėkmė – keistas dalykas… Bet tikriausiai ANE veikla dar vis tęsiasi ir yra matoma todėl, kad atsiranda „bendradvasių“, dvasiškai artimų žmonių, kurie žvelgia viena kryptimi su mumis, tiki mūsų idėja, kuriamu kultūriniu turiniu, žavisi panašiais dalykais, turi panašų meninį skonį. Bekuriant tinklaraštį man svarbu, kad žmogus būtų smalsus, nenustotų domėtis, kelti klausimus, sužinotų įdomių faktų apie mūsų atrastą ar aprašytą dalyką.

Galbūt viena iš mūsų stiprybių yra tai, jog esame ne vienos dienos turinio kūrėjai (juk instagrame dauguma turinio yra lengvas – trumpą galiojimą turintys tekstai), norime išlaikyti savo bendrą vizualią raišką, svarų projekto stuburą, taip lyg (pra)tęsti kultūros ilgaamžiškumą ir iškelti jos svarbą.

– Kodėl kilo mintis kurti ir laidas „Apie ką tylite“? Kas inspiravo to imtis?

– Norėjosi išeiti už kultūrinio tinklaraščio ribų, o laidos kūrimas tą padėjo įgyvendinti. Įkvėpimas atėjo man pačiai, nors iš dalies gal ir iš kitų žmonių, nes kartais išgirsdavau: „Pradėk pagaliau kurti savo laidas…“ Taigi ta mintis vis sukosi galvoje. Norėjosi ir pačiai išbandyti naują sritį. Vis jausdavau kažkokį vidinį postūmį, aplankydavo toks jausmas, jog kalbinti žmogų, kurio darbais žaviuosi, turėtų sektis ir tame vandenyje išeitų neblogai „plaukti“… Ir atrodo, kad išeina. Svarbiausia, kad yra palaikymas artimų žmonių, kurie vis stumteli į priekį. Taip pat ir manoji komanda, kuri tiki laidų kuriama prasme ir verte.

– Kiek laidų jau yra sukurta? Kaip gimė pavadinimas?

– Šiuo metu yra sukurtos keturios „Apie ką tylite“ laidos: su aktoriumi Martynu Nedzinsku, dainininke Monika Liu, grupės „Abudu“ lyderiu Domantu Starkausku ir grupės „Solo ansamblis“ nariu, kompozitoriumi Vytautu Leistrumu. Visas laidas galite rasti mūsų „Youtube“ kanale „Apie ką tylite“.

 

Vytautas Leistrumas – grupės „Solo ansamblis“ narys, kompozitorius, aktorius, violončelininkas – ketvirtos laidos pašnekovas.

Vytautas Leistrumas – grupės „Solo ansamblis“ narys, kompozitorius, aktorius, violončelininkas – ketvirtos laidos pašnekovas. Gerdos BERENTAITĖS nuotraukos

Laidos pavadinimas kilo iš legendinio lietuvių kino filmo „Niekas nenorėjo mirti“ (rež. Vytautas Žalakevičius) vieno herojaus ištartų žodžių: „Apie ką tylite, vyrai?“ Išgirdusi šią frazę pajutau, kad tai puikiai siejasi su pokalbių tematika: juk dažnai žmogus tylėdamas mąsto apie kažką labai gilaus, artimo, asmeniško. Bet kokiu atveju tyla – labai stiprus pašnekesys su savo vidiniu „aš“.

– Kaip pasirenkate pašnekovus?

– Absoliučiai organišku būdu. Pirmą laidos pašnekovą – aktorių Martyną Nedzinską pasirinkau dėl to, jog tinklaraščio pradžia prasidėjo nuo spektaklio „Nuostabūs dalykai“, kuriame Martynas atlieka pagrindinį vaidmenį. Tad net nesuabejojau, nuo ko reikėtų atsispirti, pradedant kurti savo laidas.

Kornelija Anelauskaitė su Monika Liu – antros „Apie ką tylite“ laidos pašnekove – muzikos kūrėja, dainų autore ir atlikėja.

Kornelija Anelauskaitė su Monika Liu – antros „Apie ką tylite“ laidos pašnekove – muzikos kūrėja, dainų autore ir atlikėja.

Visi laidoje buvę pašnekovai yra aprašyti mūsų kultūriniame tinklaraštyje ANE. Monika Liu, Domantas Starkauskas, Vytautas Leistrumas – tai kūrėjai, kurių kūrybinis kelias mane žavi. Laidose norisi parodyti ne tik kūrėją, bet lyg pakėlus scenos uždangą atidengti jo žmogiškąją pusę, požiūrį į (ne)paprastus gyvenimiškus dalykus, jų vidinį pasaulį.
– Kas sudaro laidų kūrybinę komandą? Kaip tuos žmones susirandate? Ir kodėl būtent šiuos?

Kuriama laida apie Domantą Starkauską – grupės „Abudu“ narį ir aktorių.

Kuriama laida apie Domantą Starkauską – grupės „Abudu“ narį ir aktorių.

– „Apie ką tylite“ laidos gimsta prisidedant septynių žmonių komandai. Tai – Klementas Davidavičius (koncepcija), Jaunius Sarapinas (vaizdas, spalvos), Kip­ras Čėsna (garsas), Silvija Kuodytė (montažas), Gerda Berentaitė (fotografija), Eglė Davidavičė (animacija) ir Domantas Starkauskas (ANE muzikinis takelis). Be jų indėlio viena tikrai tiek nepadaryčiau. Laidos bendrakūrėjai tikriausiai yra gyvenimo atsitiktinumo dalis, kai, rodos, už mus surežisuojama, kada ir ką sutiksime. Tad reikėtų padėkoti tiems „atsitiktinumams“, nes dauguma bendraminčių sutikti minėtoje Muzikos ir teatro akademijoje, kai mokiausi bakalauro studijose.

– Jūsų laidos turi po 2–5,5 tūkst. peržiūrų. Ar apie tai svajojote?

– Tiesą pasakius, su projektu ANE nesistengiu kelti pati sau milžiniškų tikslų. Ambicijų, kryptis, kur keliaujame, – taip, yra, bet kalnų, kuriuos būsiu galbūt net nepajėgi nuversti, stengiuosi sau neužsikrauti. Norisi mėgautis kūrimo ir kūrybingumo procesu, ramiai plaukti ar kartais net ir paplūduriuoti. Man pačiai gera, kai kitų kuriamuose projektuose pamatau, jog ne dėl skaičių, ne dėl sekėjų žmogus kuria ar stengiasi. Pati laikui bėgant stengiuosi išmokti kuo mažiau sureikšminti tuos skaičiukus. Žinoma, jie taip pat sudaro tam tikrą projekto dalį, bet svarbiausia, jog galiu pasibelsti žmogui į „ten“. Ypač vertinu, kai po laidos parašo, jog pokalbis atnešė šviesos, pasidarė gera, ar išgirdo tą mintį, kurios būtent šiuo metu tam žmogui reikėjo. Noriu, kad pokalbiai neštų tyrą orą mintims ir skaidriai skverbtųsi į „dūšią“.

– Kuo užsiimate šalia viso šito?

– Šiuo metu tęsiu meno vadybos magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat dirbu komunikacijos specialiste Vilniaus dailės akademijoje. Keletą metų dirbau grupės JAUTI vadybininke. Ir, žinoma, visada smalsauju: domiuosi kultūra, „kuičiuosi“ įvairiuose meno procesuose ir reiškiniuose, ieškau sau artimų atradimų. Dar šiuo metu skaitau Rūtos Oginskaitės knygą apie mūsų lietuviškojo poetinio kino Maestro Arūną Žebriūną. Nuostabi knyga, nuoširdžiai visiems rekomenduoju.

– Ačiū už atsakymus ir sėk­mės kūryboje.

Loreta AKELIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...