renkame


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 



 

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)

Baigiantis 2020-iesiems, antrą Kalėdų dieną, Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinos siunta. Pirmieji buvo paskiepyti medikai. Skiepai reiškė tikrą išganymą, nes šalyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, ėmė sirgti ir vis daugiau medikų. Dėl to ligoninėse labai išretėjo gydančio ir slaugančio personalo gretos.

Šiandien medikų ir gydymo įstaigų darbuotojų vakcinacija jau eina į pabaigą. Įsibėgėja senelių globos namų, slaugos ligoninių ir vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių skiepijimo procesas. Netrukus skiepai bus prieinami visiems, tačiau baiminamasi, kad daug kas atsisakys skiepytis patikėję antivakserių skleidžiama propaganda apie kartu su skiepais diegiamas mikroschemas arba neigiamas skiepų pasekmes.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė sutiko paaiškinti ir paneigti gandus, gaubiančius COVID-19 vakciną, ir papasakojo, kodėl skiepytis naująja vakcina verta.

– Koronaviruso vakcinos kritikai teigia, kad ji sukurta vien tam, jog būtų galima žmonėms implantuoti buvimo vietą sekančias mikroschemas. Jie tikina, kad gyventojus per mikroschemas bus galima valdyti 5G ryšiu. Kita antivakserių išvesta teorija sako, kad COVID-19 vakcinose yra beždžionių ląstelių medžiagos, jog vakcinų gamyboje naudojamos abortuotų kūdikių ląstelės. Kaip manote, iš kur atsiranda tokie mitai ir legendos? Ar jos nors kiek pagrįstos? Kaip jas paaiškintumėte?

– Mikroschemos ir jų valdymas 5G ryšiu – visiška nesąmonė. COVID-19 vakcinos transportavimo sąlygos labai sudėtingos, ją reikia laikyti dideliame šaltyje. Jei kažkas iš tiesų norėtų implantuoti žmonėms mikroschemas, galima būtų pasirinkti kitas vakcinas, kuriomis skiepijami vaikai ir kurių laikymo sąlygos ne tokios sudėtingos, o apimtys – didelės. Man atrodo, kad tokią teoriją kažkas sugalvojo tiesiog juokaudamas. Sunku patikėti, kiek daug žmonių ja tiki, nes jokiu būdu neįmanoma į vakcinas įdėti mikroschemų.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė teigia, kad nors ir buvo sukurta rekordiškai greitai, COVID-19 vakcina yra visiškai saugi naudoti.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė teigia, kad nors ir buvo sukurta rekordiškai greitai, COVID-19 vakcina yra visiškai saugi naudoti.
Nuotrauka iš asmeninio A. Žvirblienės albumo

Kalbant apie vakcinos gamybos būdą, svarbu pažymėti, kad COVID-19 vakcina, kuria dabar skiepijama, yra sukurta visiškai dirbtiniu būdu. Jos sudėtyje yra RNR, ribonukleino rūgšties, molekulė. Ji yra sukurta grynai dirbtiniu būdu – mėgintuvėlyje. Jokio gyvo viruso, kuriant tą molekulę, nebuvo naudojama. Kaip ir nenaudota nei žmogaus, nei gyvūnų ląstelių.

Anksčiau kuriant vakcinas iš tiesų būdavo naudojami susilpninti virusai ir juos auginant būdavo naudojamos gyvūnų arba žmogaus ląstelių linijos. Tos linijos reiškia, kad kažkada, tarkime prieš 60 metų, buvo paimtos gyvų organizmų ląstelės ir tose ląstelės buvo auginami virusai, nes virusas yra toks organizmas, kuris neauga pats savaime. Jo negalima užauginti kažkokioje terpėje, pridėjus mitybinių medžiagų. Virusas gali daugintis tik gyvoje ląstelėje, todėl tam, kad juos padaugintų, būdavo naudojamos ląstelių kultūros. Bet su abortuotų kūdikių ląstelėmis tai neturi nieko bendro. Gali būti, kad šią teoriją tiesiog bandoma pritempti prie COVID-19 vakcinos, tačiau ji yra sukurta kitokiu, sintetiniu, būdu.

– Be minėtų teorijų, sklando dar viena: kad paskiepytas žmogus gali susirgti koronavirusu. Ar taip iš tiesų gali nutikti?

– Kaip ir sakiau, RNR molekulė, kuri yra vakcinoje, išvesta sintetiniu būdu. Ji koduoja tik vieną viruso baltymą – tai jokiu būdu nėra virusas. Virusas yra gyvas organizmas, sudarytas iš daugybės baltymų, jis taip pat turi genomą, o gyvus organizmus aš dažnai lyginu su kiaušiniu. Tai mano minėtoji RNR molekulė, esanti vakcinoje, yra ne kiaušinis, o tik kažkuri kiaušinio lukšto dalis. Jei iš kiaušinio viščiukas išsiristi gali, tai iš to mažo kiaušinio lukšto gabalėlio – niekaip. Tai taip ir su vakcina – ji nėra virusas, tik RNR molekulė, kuri koduoja vieną iš daugelio viruso baltymų, kuris sukuria apsauginį imuninį atsaką. Virusu užsikrėsti vakcinacijos metu yra neįmanoma, nes joje nėra viruso – nei gyvo, nei negyvo.

– Kokie galimi ir tikėtini vakcinos šalutiniai poveikiai? Ar tiesa, kad vakcina gali sukelti veido paralyžių, niežulį, karščiavimą?

COVID-19 vakcina buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką, tačiau nepaisant to, yra saugi naudoti.

COVID-19 vakcina buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką, tačiau nepaisant to, yra saugi naudoti.

– Žmonės, kuriems įdomūs COVID-19 vakcinos šalutiniai poveikiai, bet kada gali pasiskaityti informacinį vakcinos lapelį, kuris internete yra prieinamas visiškai laisvai. Ten aprašytos visos pastebėtos šalutinės reakcijos. Vakcinos tyrime dalyvavo 44 tūkst. savanorių. Pusei jų buvo suleistas placebas, kitai pusei – tikra vakcina. Iš 22 tūkst. savanorių, kurie gavo vakciną, buvo keli žmonės, lyg ir keturi, kuriems pasireiškė laikinas veido raumens paralyžius, tačiau jis labai greitai pradingo. Laikoma, kad tai trumpa ir nepavojinga reakcija.

Teko kalbėti su Lietuvoje paskiepytais žmonėmis. Kai kuriems iš tiesų pasireiškė lengvas niežulys arba skausmas skiepo dūrio vietoje, tačiau per pirmą parą išnyko. Kai kam pakilo temperatūra, bet tai yra aprašyta kaip nedidelė pašalinė reakcija. Šie požymiai yra paaiškinami ir suprantami, nes vakcina suaktyvina imuninę sistemą.

– Kodėl koronaviruso vakcina susideda iš dviejų vakcinacijos dozių, o ne, tarkime, iš vienos ar trijų?

– Atlikus klinikinius tyrimus paaiškėjo, kad viena vakcinos dozė apsaugo, bet labai trumpą laiką, todėl skiepijama dviem dozėmis – antroji tarsi užtvirtina imunitetą. Tai yra žinoma ir priimta praktika. Pavyzdžiui, vaikai įvairiomis vakcinomis skiepijami du ar net tris kartus. Gali būti, kad trečios dozės prireiks ir skiepijantis nuo koronaviruso, jei paaiškės, kad praėjus kuriam laikui apsauga nuo viruso silpsta. Panašiai skiepijamės nuo erkinio encefalito. Iš pradžių gauname vieną vakcinos dozę, po mėnesio – kitą, po trejų metų dar vieną ir tada, priklausomai nuo paciento amžiaus, rekomenduojama skiepytis kas penkerius, trejus metus.

– Kodėl, nepaisant aprašytų pašalinių reakcijų ir įvairių sąmokslų teorijų, verta skiepytis vakcina nuo koronaviruso?

– Į klausimą atsakysiu klausimu: kiek ilgai mes dar norime taip, izoliuoti vieni nuo kitų, gyventi? Jei nesiskiepysime, galime taip pragyventi galbūt net penkiolika metų. Galime sakyti, kad visi imkime ir persirkime – tuomet nereikės skiepytis. Tačiau to persirgimo kaina – perkrautos ligoninės. Situacija gydymo įstaigose sudėtinga persirgus penkiems procentams Lietuvos populiacijos, tai galime tik įsivaizduoti, kas jose dėtųsi, jei persirgtų 90 proc. gyventojų. Mirčių skaičius išaugtų, gydytojams tektų priimti sprendimus, ką gydyti, o ko ne. Tačiau kaip nuspręsti, kurio – jauno ar seno – žmogaus gyvybė vertesnė? Jei to nenorime, turime skiepytis.

– Lietuvoje pirmieji paskiepyti gydytojai, sveikatos įstaigų, mobilių patikros punktų darbuotojai. Vėliau vakcinos pasiekė senelių globos namų gyventojus, šiandien registruotis skiepams kviečiami visi, vyresni nei 65 metų amžiaus. Kada bus skiepijami likusieji gyventojai? Ar galioja koks nors amžiaus cenzas vakcinai?

– Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai pranešė apie Europos šalių ambicingą planą paskubinti vakcinų kūrėjus ir paskiepyti visus likusius žmones iki vasaros pabaigos, rudens pradžios, tačiau šiuo metu vakcinų gamyba yra sulėtėjusi, nes įmonės metė pajėgumus naujų gamyklų statyboms ir technologinių įrenginių diegimui, kurie padėtų paspartinti vakcinų gamybos procesą. Kai vakcinos pagamins pakankamai, bus galima skiepyti visus, kurie turi daugiau nei 18 metų – toks yra amžiaus cenzas. Viskas dėl to, kad su jaunesniais nei 18 metų jaunuoliais nebuvo atlikta jokių klinikinių bandymų. Kaip ir su nėščiomis moterimis. Taigi į šias kategorijas patenkantys asmenys vakcinos kol kas negaus.

– Ar galima manyti, kad vakcina buvo sukurta taip greitai dėl to, jog virusą mokslininkai galimai pažinojo anksčiau?

– Visą laiką sakiau, kad iki Naujų metų vakcinos tikrai nebus – netikėjau, kad taip greitai pasibaigs klinikiniai tyrimai, kad vakcina bus greitai užregistruota. Pasirodo, registraciją paspartino tarpinių klinikinių rezultatų teikimas vakciną registruojančioms agentūroms. Mat jose dirbantys ekspertai turi išnagrinėti ir išanalizuoti kiekvieno savanorio atvejį, jie žiūri, ar tikrai buvo sužiūrėti ir užregistruoti visi šalutiniai atvejai.
Žinant visą procesą, reikia pripažinti, kad vakcina buvo sukurta ir pradėta naudoti per rekordiškai trumpą laiką. Viskas dėl to, kad tam buvo skirta beprotiškai daug pinigų, į procesą įsitraukė labai daug mokslininkų, farmacijos kompanijų. Niekada istorijoj nėra buvę, kad vakcinos kūrimui būtų buvę mestos tokios pajėgos.

Nepaisant greičio, vakcina yra visiškai saugi naudoti. Greitos reakcijos pamatuotos, kai kas gali pasireikšti per artimiausius dvejus ar trejus metus, tačiau mažai tikėtina, kad išliks dideli liekamieji reiškiniai. Gerai tai, kad RNR molekulė, esanti koronaviruso vakcinoje ir koduojanti viruso baltymą, yra labai greitai suyranti. Patekusi į organizmą, ji išnyksta per porą dienų. Nėra taip, kad ji liktų žmogaus organizmo sistemoje ir joje cirkuliuotų. Todėl mažai tikėtina, kad po dvejų, trejų ar penkerių metų matysime kažkokį nepageidaujamą šalutinį poveikį, nes molekulė jau bus seniausiai suirusi.

– Ne tik COVID-19 vakcina sulaukia prieštaringų vertinimų. Dalis visuomenės skeptiškai vertina ir kitas vakcinas. Kodėl vis dėlto skiepus reikėtų vertinti teigiamai ir jais naudotis?

– Dar prieš 100 metų buvo visiškai įprastas dalykas – vaikų mirtys nuo infekcinių ligų. Žmonės susigyveno su difterija, tymais, kokliušu, raupais, nors ir bandydavo išvengti susirgimų, ypač raupų, kurie jei nenumarindavo, palikdavo baisias žymes ant kūno. Pirmoji pasaulyje sukurta vakcina buvo būtent nuo raupų. Tai pirmoji infekcinė liga, kuri išnyko dėl to, kad visos šalys ėmė skiepyti. Raupų infekcijos šiandien gamtoje nebeaptinkama ir tai yra vakcinos nuopelnas. Štai jums ir atsakymas, kodėl verta ir reikia vakcinuotis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate

    2021-03-08Ūkininkai priešinasi sumanymui drausti medžioklę Žuvinto biosferos rezervate
    Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika baigdamas savo kadenciją įteisino poledinę žūklę ir vandens paukščių medžioklę Žuvinto biosferos rezervate. Naujoji Vyriausybė paukščių medžioklę ir mėgėjišką žvejybą bei plaukiojimą valtimis uždraudė visiškai. Skirtingos valdininkų pozicijos dėl naujų draudimų rezervato teritorijoje įkvėpė Seimo narį socialdemokratą Liną Jonauską pasiūlyti Parlamentui įteisinti ne tik vandens paukščių, bet ir žvėrių medžioklės draudimą Žuvinto biosferos rezervate. Tai sužinoję sukilo rezervato teritorijoje ūkininkaujantys žemdirbiai. Jie sako, kad absoliutus medžioklės draudimas rezervato teritorijoje sukeltų nepatogumų ir pridarytų didelių nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir žemės savininkams. Baiminasi augančios žvėrių populiacijos Žuvinto biosferos rezervato ekosistemos verte niekas neabejoja – jame aptinkama Europoje ir ...
  • Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas

    2021-03-06Marijampoliečiui Lukui Butkui skirta prestižinė M. K. Čiurlionio stipendija – pasitikėjimo ženklas
    Marijampoliečiui Lukui Butkui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentui, šiemet minint Valstybės atkūrimo dieną buvo paskirta prestižinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija. Ją komisija vienbalsiai skyrė už originalų sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ pagal jo paties rašomą eilėraščių ciklą sukūrimą. Stipendija-paskata skiriama sukurti konkretų kūrinį. Iškilmingas stipendijos įteikimas įvyko vasario 15 d. nuotoliniu būdu. Loreta AKELIENĖ M. K. Čiurlionio draugija paskatą-stipendiją jauniesiems kūrėjams skiria antrus metus. Ja siekiama įvertinti jų pasiekimus ir padrąsinti pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, kad kompozitoriaus M. K. Čiurlionio dvasia atgimtų jaunųjų kūryboje. Pernai lapkričio viduryje L. Butkaus kūrinys „They all return“ („Jie sugrįžta“) ...
  • Architektūra išmoko racionalius sprendimus priimti ramiai

    2021-03-06Architektūra išmoko racionalius  sprendimus priimti ramiai
    Metų pradžioje buvo paskelbti Vyriausybės kultūros ir meno premijų laimėtojai. Šios premijos skirtos dvylikai Lietuvos žmonių už svarius, vertingus darbus kultūros ir meno srityje. Vienas iš premijos laimėtojų – marijampolietis architektas Gintas Vieversys, kuris sukūręs nemažai šalies mastu svarbių ir vertingų projektų. G. Vieversys dirba savo 1994 metais įkurtoje įmonėje „LG projektai“. Yra atestuotas projektų vadovas dirbti kultūros paveldo srityje. Su Gintu kalbamės, žinoma, apie architektūrą, kūrybos džiaugsmą ir apie biurokratinius sunkumus, kuriuos tenka įveikti įgyvendinant projektus. – Vyriausybės skiriama kultūros ir meno premija – svarus apdovanojimas. Kaip manai, kas lėmė, kad ji iš visų šalies architektų atiteko būtent Tau? – Vyriausybės kultūros ir meno ...
  • Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama

    2021-03-06Norintiems drausti pasėlius ar augalus – parama
    Ką tik pasibaigusi žiema ūkininkams, atrodo, buvo palanki. Žiemkenčiai peržiemojo puikiai, neiššalo ir jau pamažu tiesia galvas iš po sniego. Deja, yra buvę ir kitokių scenarijų. Pavyzdžiui, 2016-aisiais dažnas ūkininkas skaičiavo žiemos šalčių padarytus nuostolius. Nors šiųmečiai žiemkenčiai iš tiesų atrodo puikiai, džiaugtis kol kas – anksti. Šalnos augalų, galbūt, jau nebepražudys, tačiau būsimą derlių dar gali pasiglemžti sausra. Kol vieni ūkininkai tikisi išvengti gamtos stichijų žalos pasėliams, kiti, racionaliai įvertinę rizikas, pasėlius draudžia. Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad pasėlių draudimas brangus, tačiau tokia pozicija – klaidinga. Pasėlius apdrausti gali bet kuris ūkis, nes pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) ...
  • Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro

    2021-03-04Kol vieni verkia, kiti svajoja ir daro
    Baigusi Kūrybinių industrijų studijas Vilniaus Gedimino universitete, padirbėjusi užsienyje, sužibėjusi televizijos projekte „X faktorius“ marijampolietė Meda Borisaitė kur buvusi, kur nebuvusi vis į Marijampolę sugrįždavo, o koronaviruso pandemijai sukausčius judėjimą, tvirtai apsisprendė pasilikti čia, savo gimtajame mieste. Marija BURBIENĖ Apsispręsti padėjo karantinas Linksma, komunikabili mergina, atrodo, niekada nepritrūksta optimizmo. Vis dėlto ir ji buvo atsidūrusi kryžkelėje, kai viliojo ir ateities galimybės Londone, ir noras kuo daugiau koncertuoti Lietuvoje, ir baimė sienoms užsidarant atsidurti vienai toli nuo namų. – Nors „X faktoriaus“ ir nelaimėjau, bet buvau pastebėta. Prasidėjo koncertai ir darbas už kadro, tapau ir renginių vedėja. Londone taip pat laukė darbas ir, žinoma, meilė. ...
  • Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams

    2021-03-04Tolimojo susisiekimo autobusų pertvarka – smūgis keleiviams ir vežėjams
    „Suvalkiečio“ redakcija sulaukė susirūpinusių gyventojų skambučio. Skaitytojai nuogąstauja, kad liks atskirti nuo didžiųjų miestų, susisiekimas keleiviniu transporto pablogės. Žmonės girdėjo apie Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pristatytą tolimojo susisiekimo reformą, pagal kurią numatoma palikti vos 20 proc. dabar galiojančių maršrutų. Tai pablogintų susisiekimą 80 proc. keleivių (per metus tolimojo susisiekimo maršrutais vežama apie 8,5 mln. žmonių), be to, lemtų dar didesnę atokesnių regionų atskirtį. Baiminamasi, kad dalis keleivių liks apskritai be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais Lietuvos miestais. Loreta TUMELIENĖ Susisiekimas kels daug nepatogumų   Žmonės sužinojo, kad įgyvendinus šią reformą išliks tik autobusai, važiuojantys iš vieno didmiesčio į kitą. Mažesniuose miestuose, miesteliuose, kaimuose gyvenantys ...
  • Viešųjų pirkimų konkursai – kaip sukurti laiminčius pasiūlymus?

    2021-03-04
    Šiuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale galima rasti tūkstančius įvairiausių pasiūlymų. Ką jau kalbėti apie mažos vertės (neskelbiamus) pirkimus bei privataus sektoriaus pirkėjų skelbiamus konkursus, kurių taip pat yra be galo daug. Per metus viešiesiems pirkimams vien biudžetinės įstaigos skiria kelis milijardus eurų, todėl tai yra puiki galimybė bet kokiam verslui. Visgi laimintį pasiūlymą parašyti pavyksta ne kiekvienam. Kodėl taip yra? Priežasčių tikrai ne viena, todėl svarbu išsiaiškinti, kas lemia tai, jog pasiūlymas yra sėkmingas. Štai gidas, kaip sukurti laimintį pasiūlymą! Neskubėkite Pirmiausia reikėtų neskubėti. Taip, galbūt tai skamba kiek nuvalkiotai, tačiau dauguma teikėjų prašauna pro šalį tuomet, kai tiesiog „stveria jautį ...
  • Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę

    2021-03-03Pandemija neigiamai veikia fizinę ir emocinę sveikatos būklę
    Visą pasaulį apėmusi koronaviruso pandemija pažėrė ne tik tiesiogiai su nepažįstama liga susijusių iššūkių, bet ir sukėlė gretutinių problemų. Sveikatos sektoriui dėmesį sutelkus į sergančiųjų koronavirusu gydymą ir prevenciją, sutriko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimas ir prieinamumas. Manoma, kad tai galėjo lemti padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Baimė užsikrėsti naujuoju koronavirusu, nerimas netekti artimųjų, karantino ribojimai, su tuo susijęs pajamų sumažėjimas, neužtikrintumas dėl ateities kėlė ir vis dar kelia didžiulį stresą, įtampą, o tai lemia ir suprastėjusią gyventojų psichinės sveikatos būklę. Sumažėjo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas Vilniaus universiteto mokslininkai, reaguodami į situaciją, metų pradžioje atliko tyrimą „COVID-19 pandemijos įtaka žmogaus ...
  • Svarbiausia – judėjimas ir teisingi pasirinkimai

    2021-03-03Svarbiausia – judėjimas  ir teisingi pasirinkimai
    Nors mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad neigiamai sveikatos būklę paveikė sumažėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, o emocinę būklę – karantino ribojimai, mokslininkai kartu teigia, kad tie žmonės, kurie pandemijos metu stengiasi laikytis sveiko gyvenimo būdo, patiria mažiau nerimo ir gerina sveikatos būklę. Visuomenės sveikatos stiprinimu Marijampolės savivaldybėje rūpinasi Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Jo vadovė Lina Laukaitienė papasakojo, kaip vertinama mūsų kraštiečių sveikatos būklė ir pasiūlė būdus, padėsiančius ją stiprinti. – Kokia dabar Marijampolės savivaldybės gyventojų sveikata? Kokios problemos – didžiausios? – Marijampolės savivaldybės gyventojams dažniausiai buvo diagnozuotos kvėpavimo sistemos ligos, antroje vietoje – sergamumas kraujotakos sistemos ligomis, trečią vietą užima endokrininiai susirgimai, ...
  • Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais

    2021-03-03Viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė įgyvendino  projektą Nr. LT-PL-3R-225 „Bendradarbiavimas dėl jautriųjų duomenų apsaugos: nauji iššūkiai – modernūs sprendimai“ ir džiaugiasi jos rezultatais
    Šis projektas buvo įgyvendintas kartu su partneriais, Suvalkų vaivadijos ligonine. Dėl pasaulį užklupusios pandemijos, projekto įgyvendinimas užsitęsė net 6 mėnesius, tačiau buvo įgyvendintas sėkmingai, ir projekto rezultatai džiuginantys. Projekto įgyvendinimo metu buvo suorganizuotas 31 renginys, kurių metu dalyvavo 456 dalyviai. Didžioji dalis renginių buvo organizuoti nuotoliniu būdu. Vyko bendri IT specialistų ir ligoninių personalo mokymai, kurių temos „ ES 2018/05/25 Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas: naujovės ir praktinis taikymas“ bei „Kibernetinis saugumas-kaip išvengti incidentų ir žalos darbo vietose“ labai aktualios. Mokymuose ir pasidalijimo patirtimi darbiniuose susitikimuose dalyvavo 356 partnerių darbuotojai. Mokymų ir susitikimų metu buvo diskutuojama apie tai, kaip išvengti kibernetinių incidentų ...
  • Karantinas įkvėpė gerinti savijautą

    2021-03-03Karantinas įkvėpė gerinti savijautą
    Statistika, rodanti prastėjančią gyventojų emocinę ir sveikatos būklę, žinoma, nedžiugina. Laimei, statistiniais vienetais visų nepavadinsi. Yra ir tokių, kurių šis sudėtingas laikas iš pusiausvyros neišvedė – priešingai, netgi paskatino daugiau dėmesio skirti savo sveikatos stiprinimui ir gerinimui. Mėgstamai veiklai atsirado daugiau laiko Geriau pažįstantys Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoją Paulių Marozą žino, kad sportas ir sveika gyvensena yra neatsiejama jo gyvenimo dalis. Vyras bėgioja, kopia į kalnus, buriuoja, leidžiasi į žygius pėsčiomis, čiuožia slidėmis ir net maudosi lediniame vandenyje. Fizinį aktyvumą propaguojantis P. Marozas sako, jog pandemija nė vieno mėgstamo užsiėmimo atsisakyti neprivertė. – Visos mano pamėgtos fizinės veiklos vyksta lauke, todėl dėl pandemijos ...
  • Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis

    2021-03-03Marijampoliečio knyga apie jaunojo psichoterapeuto patirtis
    Marijampolietis Adomas Bieliauskas parašė knygą „Kaip dėl to jaučiatės? Jaunojo psichoterapeuto patirtys“. Jis yra psichiatrijos rezidentas, specializuojasi psichiatrijoje, o kartu mokosi ir praktikuoja psichoterapiją (tiksliau – kognityvinę ir elgesio terapiją). Baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, po to – medicinos studijas Vilniaus universitete. Jaunajam medikui uždavėme kelis klausimus. Loreta AKELIENĖ – Kodėl pasirinkai tapti gydytoju? – Gana ilgai sąmoningai nesuvokiau savo pasirinkimo – tarsi savaime mokykloje labiau mėgau gamtos mokslus, tarsi netyčia nemėgau matematikos, tarsi logiškiausias sprendimas sėkmingai išlaikius egzaminus buvo stoti į mediciną. Visgi iš tikrųjų tam didžiausią įtaką darė tai, jog mano tėvai yra gydytojai ir man parodė puikų pavyzdį. Na, o ...
  • Graži draugija susirinktų…

    2021-03-03Graži draugija susirinktų...
    …o gal balandį ir bus taip, kaip turėtų: susirinks į Marijampolės kultūros centrą nemažas būrys vyresnių ir jaunų kūrėjų iš įvairių Lietuvos vietų, paaiškės, kad ne vienas ar du iš jų – pažįstami jau ne vieneri metai, tik čia susitinka pirmą kartą. Nes kiekvienas, nepriklausomai nuo nieko, susiintrigavo marijampoliečių idėja, kvietimu ją realizuoti – ir pamatys, kaip jo darbai atrodo bendrame kontekste ir kaip tą pačią užduotį iškopdavo kolegos… Nijolė LINIONIENĖ Dar praėjusių metų viduryje Lietuvos tautodailininkų ir amatininkų organizacijoms bei savivaldybių kultūros skyriams ir kultūros centrams buvo išplatinta informacija apie respublikinio liaudies grafikos ir piešinių konkurso Romano Krasninkevičiaus premijai laimėti organizavimą ...
  • Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas

    2021-03-03Supergalia: taip jaunas menininkas įvardijo, ką jam reiškia grafikos dizainas
    Grafikos dizainas – meno rūšis, kurią dažniausiai renkasi jaunosios kartos menininkai. Juos patraukia tai, kad meninius gebėjimus išreikšti padeda šiuolaikinės technologijos, suteikiančios dideles galimybes. Šį kartą – pažintis su jaunu grafikos dizaineriu ir Marijampolėje įsikūrusios LISPA mokyklos (LISPA – tai programavimo kalbų šeima, kuriai atstovauja ši mokyk­la) vadovu bei mokytoju Martynu Klimašausku. Kalbamės apie kūrybą, galimybes, kurias jam suteikė pasirinkta specialybė ir pedagogiką – tai dar viena Martyno aistra. – Esate grafikos dizaineris. Kur mokėtės šios specialybės?   – Esu marijampolietis, čia gimęs ir augęs, baigiau Sūduvos gimnaziją. Tik studijų metu buvau išvykęs į Kauną, bet nuolat grįždavau. Taip, esu grafikos dizaineris, tai yra ...
  • Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis

    2021-03-01Ir sunkiai sergančių žmonių gyvenimas gali būti visavertis
    Retam iš mūsų pavyksta nugyventi gyvenimą be ligų ir jų sukeltų problemų. Ne vienam teko slaugyti ligos patale ne vienerius metus gulėjusį namiškį, ne vienas ir pats sunkiai sirgome, ar mūsų draugus užklupusi liga privertė ieškoti slaugytojų pagalbos, kuri tokiais atvejais neįkainojama. Dar neseniai su pavydu žvelgėme į Olandijoje ar Švedijoje gyvenančius žmones, kuriuos ištikus sunkiai ligai iki pat išėjimo iš šios žemės namuose prižiūri slaugytojų brigada. Dabar galime pasidžiaugti, kad paliatyviosios slaugos paslaugos vis labiau prigyja ir Lietuvoje, daugiau sunkių ligonių turi galimybę baigti gyvenimą oriai, su kiek įmanoma mažiau skausmo, ne vieniši, ne apleisti. Pagalba sunkiai sergantiems Paliatyviosios pagalbos paslaugas ...