Baigiantis 2020-iesiems, antrą Kalėdų dieną, Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinos siunta. Pirmieji buvo paskiepyti medikai. Skiepai reiškė tikrą išganymą, nes šalyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, ėmė sirgti ir vis daugiau medikų. Dėl to ligoninėse labai išretėjo gydančio ir slaugančio personalo gretos.

Šiandien medikų ir gydymo įstaigų darbuotojų vakcinacija jau eina į pabaigą. Įsibėgėja senelių globos namų, slaugos ligoninių ir vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių skiepijimo procesas. Netrukus skiepai bus prieinami visiems, tačiau baiminamasi, kad daug kas atsisakys skiepytis patikėję antivakserių skleidžiama propaganda apie kartu su skiepais diegiamas mikroschemas arba neigiamas skiepų pasekmes.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė sutiko paaiškinti ir paneigti gandus, gaubiančius COVID-19 vakciną, ir papasakojo, kodėl skiepytis naująja vakcina verta.

– Koronaviruso vakcinos kritikai teigia, kad ji sukurta vien tam, jog būtų galima žmonėms implantuoti buvimo vietą sekančias mikroschemas. Jie tikina, kad gyventojus per mikroschemas bus galima valdyti 5G ryšiu. Kita antivakserių išvesta teorija sako, kad COVID-19 vakcinose yra beždžionių ląstelių medžiagos, jog vakcinų gamyboje naudojamos abortuotų kūdikių ląstelės. Kaip manote, iš kur atsiranda tokie mitai ir legendos? Ar jos nors kiek pagrįstos? Kaip jas paaiškintumėte?

– Mikroschemos ir jų valdymas 5G ryšiu – visiška nesąmonė. COVID-19 vakcinos transportavimo sąlygos labai sudėtingos, ją reikia laikyti dideliame šaltyje. Jei kažkas iš tiesų norėtų implantuoti žmonėms mikroschemas, galima būtų pasirinkti kitas vakcinas, kuriomis skiepijami vaikai ir kurių laikymo sąlygos ne tokios sudėtingos, o apimtys – didelės. Man atrodo, kad tokią teoriją kažkas sugalvojo tiesiog juokaudamas. Sunku patikėti, kiek daug žmonių ja tiki, nes jokiu būdu neįmanoma į vakcinas įdėti mikroschemų.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė teigia, kad nors ir buvo sukurta rekordiškai greitai, COVID-19 vakcina yra visiškai saugi naudoti.
Nuotrauka iš asmeninio A. Žvirblienės albumo

Kalbant apie vakcinos gamybos būdą, svarbu pažymėti, kad COVID-19 vakcina, kuria dabar skiepijama, yra sukurta visiškai dirbtiniu būdu. Jos sudėtyje yra RNR, ribonukleino rūgšties, molekulė. Ji yra sukurta grynai dirbtiniu būdu – mėgintuvėlyje. Jokio gyvo viruso, kuriant tą molekulę, nebuvo naudojama. Kaip ir nenaudota nei žmogaus, nei gyvūnų ląstelių.

Anksčiau kuriant vakcinas iš tiesų būdavo naudojami susilpninti virusai ir juos auginant būdavo naudojamos gyvūnų arba žmogaus ląstelių linijos. Tos linijos reiškia, kad kažkada, tarkime prieš 60 metų, buvo paimtos gyvų organizmų ląstelės ir tose ląstelės buvo auginami virusai, nes virusas yra toks organizmas, kuris neauga pats savaime. Jo negalima užauginti kažkokioje terpėje, pridėjus mitybinių medžiagų. Virusas gali daugintis tik gyvoje ląstelėje, todėl tam, kad juos padaugintų, būdavo naudojamos ląstelių kultūros. Bet su abortuotų kūdikių ląstelėmis tai neturi nieko bendro. Gali būti, kad šią teoriją tiesiog bandoma pritempti prie COVID-19 vakcinos, tačiau ji yra sukurta kitokiu, sintetiniu, būdu.

– Be minėtų teorijų, sklando dar viena: kad paskiepytas žmogus gali susirgti koronavirusu. Ar taip iš tiesų gali nutikti?

– Kaip ir sakiau, RNR molekulė, kuri yra vakcinoje, išvesta sintetiniu būdu. Ji koduoja tik vieną viruso baltymą – tai jokiu būdu nėra virusas. Virusas yra gyvas organizmas, sudarytas iš daugybės baltymų, jis taip pat turi genomą, o gyvus organizmus aš dažnai lyginu su kiaušiniu. Tai mano minėtoji RNR molekulė, esanti vakcinoje, yra ne kiaušinis, o tik kažkuri kiaušinio lukšto dalis. Jei iš kiaušinio viščiukas išsiristi gali, tai iš to mažo kiaušinio lukšto gabalėlio – niekaip. Tai taip ir su vakcina – ji nėra virusas, tik RNR molekulė, kuri koduoja vieną iš daugelio viruso baltymų, kuris sukuria apsauginį imuninį atsaką. Virusu užsikrėsti vakcinacijos metu yra neįmanoma, nes joje nėra viruso – nei gyvo, nei negyvo.

– Kokie galimi ir tikėtini vakcinos šalutiniai poveikiai? Ar tiesa, kad vakcina gali sukelti veido paralyžių, niežulį, karščiavimą?

COVID-19 vakcina buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką, tačiau nepaisant to, yra saugi naudoti.

– Žmonės, kuriems įdomūs COVID-19 vakcinos šalutiniai poveikiai, bet kada gali pasiskaityti informacinį vakcinos lapelį, kuris internete yra prieinamas visiškai laisvai. Ten aprašytos visos pastebėtos šalutinės reakcijos. Vakcinos tyrime dalyvavo 44 tūkst. savanorių. Pusei jų buvo suleistas placebas, kitai pusei – tikra vakcina. Iš 22 tūkst. savanorių, kurie gavo vakciną, buvo keli žmonės, lyg ir keturi, kuriems pasireiškė laikinas veido raumens paralyžius, tačiau jis labai greitai pradingo. Laikoma, kad tai trumpa ir nepavojinga reakcija.

Teko kalbėti su Lietuvoje paskiepytais žmonėmis. Kai kuriems iš tiesų pasireiškė lengvas niežulys arba skausmas skiepo dūrio vietoje, tačiau per pirmą parą išnyko. Kai kam pakilo temperatūra, bet tai yra aprašyta kaip nedidelė pašalinė reakcija. Šie požymiai yra paaiškinami ir suprantami, nes vakcina suaktyvina imuninę sistemą.

– Kodėl koronaviruso vakcina susideda iš dviejų vakcinacijos dozių, o ne, tarkime, iš vienos ar trijų?

– Atlikus klinikinius tyrimus paaiškėjo, kad viena vakcinos dozė apsaugo, bet labai trumpą laiką, todėl skiepijama dviem dozėmis – antroji tarsi užtvirtina imunitetą. Tai yra žinoma ir priimta praktika. Pavyzdžiui, vaikai įvairiomis vakcinomis skiepijami du ar net tris kartus. Gali būti, kad trečios dozės prireiks ir skiepijantis nuo koronaviruso, jei paaiškės, kad praėjus kuriam laikui apsauga nuo viruso silpsta. Panašiai skiepijamės nuo erkinio encefalito. Iš pradžių gauname vieną vakcinos dozę, po mėnesio – kitą, po trejų metų dar vieną ir tada, priklausomai nuo paciento amžiaus, rekomenduojama skiepytis kas penkerius, trejus metus.

– Kodėl, nepaisant aprašytų pašalinių reakcijų ir įvairių sąmokslų teorijų, verta skiepytis vakcina nuo koronaviruso?

– Į klausimą atsakysiu klausimu: kiek ilgai mes dar norime taip, izoliuoti vieni nuo kitų, gyventi? Jei nesiskiepysime, galime taip pragyventi galbūt net penkiolika metų. Galime sakyti, kad visi imkime ir persirkime – tuomet nereikės skiepytis. Tačiau to persirgimo kaina – perkrautos ligoninės. Situacija gydymo įstaigose sudėtinga persirgus penkiems procentams Lietuvos populiacijos, tai galime tik įsivaizduoti, kas jose dėtųsi, jei persirgtų 90 proc. gyventojų. Mirčių skaičius išaugtų, gydytojams tektų priimti sprendimus, ką gydyti, o ko ne. Tačiau kaip nuspręsti, kurio – jauno ar seno – žmogaus gyvybė vertesnė? Jei to nenorime, turime skiepytis.

– Lietuvoje pirmieji paskiepyti gydytojai, sveikatos įstaigų, mobilių patikros punktų darbuotojai. Vėliau vakcinos pasiekė senelių globos namų gyventojus, šiandien registruotis skiepams kviečiami visi, vyresni nei 65 metų amžiaus. Kada bus skiepijami likusieji gyventojai? Ar galioja koks nors amžiaus cenzas vakcinai?

– Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai pranešė apie Europos šalių ambicingą planą paskubinti vakcinų kūrėjus ir paskiepyti visus likusius žmones iki vasaros pabaigos, rudens pradžios, tačiau šiuo metu vakcinų gamyba yra sulėtėjusi, nes įmonės metė pajėgumus naujų gamyklų statyboms ir technologinių įrenginių diegimui, kurie padėtų paspartinti vakcinų gamybos procesą. Kai vakcinos pagamins pakankamai, bus galima skiepyti visus, kurie turi daugiau nei 18 metų – toks yra amžiaus cenzas. Viskas dėl to, kad su jaunesniais nei 18 metų jaunuoliais nebuvo atlikta jokių klinikinių bandymų. Kaip ir su nėščiomis moterimis. Taigi į šias kategorijas patenkantys asmenys vakcinos kol kas negaus.

– Ar galima manyti, kad vakcina buvo sukurta taip greitai dėl to, jog virusą mokslininkai galimai pažinojo anksčiau?

– Visą laiką sakiau, kad iki Naujų metų vakcinos tikrai nebus – netikėjau, kad taip greitai pasibaigs klinikiniai tyrimai, kad vakcina bus greitai užregistruota. Pasirodo, registraciją paspartino tarpinių klinikinių rezultatų teikimas vakciną registruojančioms agentūroms. Mat jose dirbantys ekspertai turi išnagrinėti ir išanalizuoti kiekvieno savanorio atvejį, jie žiūri, ar tikrai buvo sužiūrėti ir užregistruoti visi šalutiniai atvejai.
Žinant visą procesą, reikia pripažinti, kad vakcina buvo sukurta ir pradėta naudoti per rekordiškai trumpą laiką. Viskas dėl to, kad tam buvo skirta beprotiškai daug pinigų, į procesą įsitraukė labai daug mokslininkų, farmacijos kompanijų. Niekada istorijoj nėra buvę, kad vakcinos kūrimui būtų buvę mestos tokios pajėgos.

Nepaisant greičio, vakcina yra visiškai saugi naudoti. Greitos reakcijos pamatuotos, kai kas gali pasireikšti per artimiausius dvejus ar trejus metus, tačiau mažai tikėtina, kad išliks dideli liekamieji reiškiniai. Gerai tai, kad RNR molekulė, esanti koronaviruso vakcinoje ir koduojanti viruso baltymą, yra labai greitai suyranti. Patekusi į organizmą, ji išnyksta per porą dienų. Nėra taip, kad ji liktų žmogaus organizmo sistemoje ir joje cirkuliuotų. Todėl mažai tikėtina, kad po dvejų, trejų ar penkerių metų matysime kažkokį nepageidaujamą šalutinį poveikį, nes molekulė jau bus seniausiai suirusi.

– Ne tik COVID-19 vakcina sulaukia prieštaringų vertinimų. Dalis visuomenės skeptiškai vertina ir kitas vakcinas. Kodėl vis dėlto skiepus reikėtų vertinti teigiamai ir jais naudotis?

– Dar prieš 100 metų buvo visiškai įprastas dalykas – vaikų mirtys nuo infekcinių ligų. Žmonės susigyveno su difterija, tymais, kokliušu, raupais, nors ir bandydavo išvengti susirgimų, ypač raupų, kurie jei nenumarindavo, palikdavo baisias žymes ant kūno. Pirmoji pasaulyje sukurta vakcina buvo būtent nuo raupų. Tai pirmoji infekcinė liga, kuri išnyko dėl to, kad visos šalys ėmė skiepyti. Raupų infekcijos šiandien gamtoje nebeaptinkama ir tai yra vakcinos nuopelnas. Štai jums ir atsakymas, kodėl verta ir reikia vakcinuotis.