Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)

Baigiantis 2020-iesiems, antrą Kalėdų dieną, Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinos siunta. Pirmieji buvo paskiepyti medikai. Skiepai reiškė tikrą išganymą, nes šalyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, ėmė sirgti ir vis daugiau medikų. Dėl to ligoninėse labai išretėjo gydančio ir slaugančio personalo gretos.

Šiandien medikų ir gydymo įstaigų darbuotojų vakcinacija jau eina į pabaigą. Įsibėgėja senelių globos namų, slaugos ligoninių ir vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių skiepijimo procesas. Netrukus skiepai bus prieinami visiems, tačiau baiminamasi, kad daug kas atsisakys skiepytis patikėję antivakserių skleidžiama propaganda apie kartu su skiepais diegiamas mikroschemas arba neigiamas skiepų pasekmes.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė sutiko paaiškinti ir paneigti gandus, gaubiančius COVID-19 vakciną, ir papasakojo, kodėl skiepytis naująja vakcina verta.

– Koronaviruso vakcinos kritikai teigia, kad ji sukurta vien tam, jog būtų galima žmonėms implantuoti buvimo vietą sekančias mikroschemas. Jie tikina, kad gyventojus per mikroschemas bus galima valdyti 5G ryšiu. Kita antivakserių išvesta teorija sako, kad COVID-19 vakcinose yra beždžionių ląstelių medžiagos, jog vakcinų gamyboje naudojamos abortuotų kūdikių ląstelės. Kaip manote, iš kur atsiranda tokie mitai ir legendos? Ar jos nors kiek pagrįstos? Kaip jas paaiškintumėte?

– Mikroschemos ir jų valdymas 5G ryšiu – visiška nesąmonė. COVID-19 vakcinos transportavimo sąlygos labai sudėtingos, ją reikia laikyti dideliame šaltyje. Jei kažkas iš tiesų norėtų implantuoti žmonėms mikroschemas, galima būtų pasirinkti kitas vakcinas, kuriomis skiepijami vaikai ir kurių laikymo sąlygos ne tokios sudėtingos, o apimtys – didelės. Man atrodo, kad tokią teoriją kažkas sugalvojo tiesiog juokaudamas. Sunku patikėti, kiek daug žmonių ja tiki, nes jokiu būdu neįmanoma į vakcinas įdėti mikroschemų.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė teigia, kad nors ir buvo sukurta rekordiškai greitai, COVID-19 vakcina yra visiškai saugi naudoti.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė teigia, kad nors ir buvo sukurta rekordiškai greitai, COVID-19 vakcina yra visiškai saugi naudoti.
Nuotrauka iš asmeninio A. Žvirblienės albumo

Kalbant apie vakcinos gamybos būdą, svarbu pažymėti, kad COVID-19 vakcina, kuria dabar skiepijama, yra sukurta visiškai dirbtiniu būdu. Jos sudėtyje yra RNR, ribonukleino rūgšties, molekulė. Ji yra sukurta grynai dirbtiniu būdu – mėgintuvėlyje. Jokio gyvo viruso, kuriant tą molekulę, nebuvo naudojama. Kaip ir nenaudota nei žmogaus, nei gyvūnų ląstelių.

Anksčiau kuriant vakcinas iš tiesų būdavo naudojami susilpninti virusai ir juos auginant būdavo naudojamos gyvūnų arba žmogaus ląstelių linijos. Tos linijos reiškia, kad kažkada, tarkime prieš 60 metų, buvo paimtos gyvų organizmų ląstelės ir tose ląstelės buvo auginami virusai, nes virusas yra toks organizmas, kuris neauga pats savaime. Jo negalima užauginti kažkokioje terpėje, pridėjus mitybinių medžiagų. Virusas gali daugintis tik gyvoje ląstelėje, todėl tam, kad juos padaugintų, būdavo naudojamos ląstelių kultūros. Bet su abortuotų kūdikių ląstelėmis tai neturi nieko bendro. Gali būti, kad šią teoriją tiesiog bandoma pritempti prie COVID-19 vakcinos, tačiau ji yra sukurta kitokiu, sintetiniu, būdu.

– Be minėtų teorijų, sklando dar viena: kad paskiepytas žmogus gali susirgti koronavirusu. Ar taip iš tiesų gali nutikti?

– Kaip ir sakiau, RNR molekulė, kuri yra vakcinoje, išvesta sintetiniu būdu. Ji koduoja tik vieną viruso baltymą – tai jokiu būdu nėra virusas. Virusas yra gyvas organizmas, sudarytas iš daugybės baltymų, jis taip pat turi genomą, o gyvus organizmus aš dažnai lyginu su kiaušiniu. Tai mano minėtoji RNR molekulė, esanti vakcinoje, yra ne kiaušinis, o tik kažkuri kiaušinio lukšto dalis. Jei iš kiaušinio viščiukas išsiristi gali, tai iš to mažo kiaušinio lukšto gabalėlio – niekaip. Tai taip ir su vakcina – ji nėra virusas, tik RNR molekulė, kuri koduoja vieną iš daugelio viruso baltymų, kuris sukuria apsauginį imuninį atsaką. Virusu užsikrėsti vakcinacijos metu yra neįmanoma, nes joje nėra viruso – nei gyvo, nei negyvo.

– Kokie galimi ir tikėtini vakcinos šalutiniai poveikiai? Ar tiesa, kad vakcina gali sukelti veido paralyžių, niežulį, karščiavimą?

COVID-19 vakcina buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką, tačiau nepaisant to, yra saugi naudoti.

COVID-19 vakcina buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką, tačiau nepaisant to, yra saugi naudoti.

– Žmonės, kuriems įdomūs COVID-19 vakcinos šalutiniai poveikiai, bet kada gali pasiskaityti informacinį vakcinos lapelį, kuris internete yra prieinamas visiškai laisvai. Ten aprašytos visos pastebėtos šalutinės reakcijos. Vakcinos tyrime dalyvavo 44 tūkst. savanorių. Pusei jų buvo suleistas placebas, kitai pusei – tikra vakcina. Iš 22 tūkst. savanorių, kurie gavo vakciną, buvo keli žmonės, lyg ir keturi, kuriems pasireiškė laikinas veido raumens paralyžius, tačiau jis labai greitai pradingo. Laikoma, kad tai trumpa ir nepavojinga reakcija.

Teko kalbėti su Lietuvoje paskiepytais žmonėmis. Kai kuriems iš tiesų pasireiškė lengvas niežulys arba skausmas skiepo dūrio vietoje, tačiau per pirmą parą išnyko. Kai kam pakilo temperatūra, bet tai yra aprašyta kaip nedidelė pašalinė reakcija. Šie požymiai yra paaiškinami ir suprantami, nes vakcina suaktyvina imuninę sistemą.

– Kodėl koronaviruso vakcina susideda iš dviejų vakcinacijos dozių, o ne, tarkime, iš vienos ar trijų?

– Atlikus klinikinius tyrimus paaiškėjo, kad viena vakcinos dozė apsaugo, bet labai trumpą laiką, todėl skiepijama dviem dozėmis – antroji tarsi užtvirtina imunitetą. Tai yra žinoma ir priimta praktika. Pavyzdžiui, vaikai įvairiomis vakcinomis skiepijami du ar net tris kartus. Gali būti, kad trečios dozės prireiks ir skiepijantis nuo koronaviruso, jei paaiškės, kad praėjus kuriam laikui apsauga nuo viruso silpsta. Panašiai skiepijamės nuo erkinio encefalito. Iš pradžių gauname vieną vakcinos dozę, po mėnesio – kitą, po trejų metų dar vieną ir tada, priklausomai nuo paciento amžiaus, rekomenduojama skiepytis kas penkerius, trejus metus.

– Kodėl, nepaisant aprašytų pašalinių reakcijų ir įvairių sąmokslų teorijų, verta skiepytis vakcina nuo koronaviruso?

– Į klausimą atsakysiu klausimu: kiek ilgai mes dar norime taip, izoliuoti vieni nuo kitų, gyventi? Jei nesiskiepysime, galime taip pragyventi galbūt net penkiolika metų. Galime sakyti, kad visi imkime ir persirkime – tuomet nereikės skiepytis. Tačiau to persirgimo kaina – perkrautos ligoninės. Situacija gydymo įstaigose sudėtinga persirgus penkiems procentams Lietuvos populiacijos, tai galime tik įsivaizduoti, kas jose dėtųsi, jei persirgtų 90 proc. gyventojų. Mirčių skaičius išaugtų, gydytojams tektų priimti sprendimus, ką gydyti, o ko ne. Tačiau kaip nuspręsti, kurio – jauno ar seno – žmogaus gyvybė vertesnė? Jei to nenorime, turime skiepytis.

– Lietuvoje pirmieji paskiepyti gydytojai, sveikatos įstaigų, mobilių patikros punktų darbuotojai. Vėliau vakcinos pasiekė senelių globos namų gyventojus, šiandien registruotis skiepams kviečiami visi, vyresni nei 65 metų amžiaus. Kada bus skiepijami likusieji gyventojai? Ar galioja koks nors amžiaus cenzas vakcinai?

– Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai pranešė apie Europos šalių ambicingą planą paskubinti vakcinų kūrėjus ir paskiepyti visus likusius žmones iki vasaros pabaigos, rudens pradžios, tačiau šiuo metu vakcinų gamyba yra sulėtėjusi, nes įmonės metė pajėgumus naujų gamyklų statyboms ir technologinių įrenginių diegimui, kurie padėtų paspartinti vakcinų gamybos procesą. Kai vakcinos pagamins pakankamai, bus galima skiepyti visus, kurie turi daugiau nei 18 metų – toks yra amžiaus cenzas. Viskas dėl to, kad su jaunesniais nei 18 metų jaunuoliais nebuvo atlikta jokių klinikinių bandymų. Kaip ir su nėščiomis moterimis. Taigi į šias kategorijas patenkantys asmenys vakcinos kol kas negaus.

– Ar galima manyti, kad vakcina buvo sukurta taip greitai dėl to, jog virusą mokslininkai galimai pažinojo anksčiau?

– Visą laiką sakiau, kad iki Naujų metų vakcinos tikrai nebus – netikėjau, kad taip greitai pasibaigs klinikiniai tyrimai, kad vakcina bus greitai užregistruota. Pasirodo, registraciją paspartino tarpinių klinikinių rezultatų teikimas vakciną registruojančioms agentūroms. Mat jose dirbantys ekspertai turi išnagrinėti ir išanalizuoti kiekvieno savanorio atvejį, jie žiūri, ar tikrai buvo sužiūrėti ir užregistruoti visi šalutiniai atvejai.
Žinant visą procesą, reikia pripažinti, kad vakcina buvo sukurta ir pradėta naudoti per rekordiškai trumpą laiką. Viskas dėl to, kad tam buvo skirta beprotiškai daug pinigų, į procesą įsitraukė labai daug mokslininkų, farmacijos kompanijų. Niekada istorijoj nėra buvę, kad vakcinos kūrimui būtų buvę mestos tokios pajėgos.

Nepaisant greičio, vakcina yra visiškai saugi naudoti. Greitos reakcijos pamatuotos, kai kas gali pasireikšti per artimiausius dvejus ar trejus metus, tačiau mažai tikėtina, kad išliks dideli liekamieji reiškiniai. Gerai tai, kad RNR molekulė, esanti koronaviruso vakcinoje ir koduojanti viruso baltymą, yra labai greitai suyranti. Patekusi į organizmą, ji išnyksta per porą dienų. Nėra taip, kad ji liktų žmogaus organizmo sistemoje ir joje cirkuliuotų. Todėl mažai tikėtina, kad po dvejų, trejų ar penkerių metų matysime kažkokį nepageidaujamą šalutinį poveikį, nes molekulė jau bus seniausiai suirusi.

– Ne tik COVID-19 vakcina sulaukia prieštaringų vertinimų. Dalis visuomenės skeptiškai vertina ir kitas vakcinas. Kodėl vis dėlto skiepus reikėtų vertinti teigiamai ir jais naudotis?

– Dar prieš 100 metų buvo visiškai įprastas dalykas – vaikų mirtys nuo infekcinių ligų. Žmonės susigyveno su difterija, tymais, kokliušu, raupais, nors ir bandydavo išvengti susirgimų, ypač raupų, kurie jei nenumarindavo, palikdavo baisias žymes ant kūno. Pirmoji pasaulyje sukurta vakcina buvo būtent nuo raupų. Tai pirmoji infekcinė liga, kuri išnyko dėl to, kad visos šalys ėmė skiepyti. Raupų infekcijos šiandien gamtoje nebeaptinkama ir tai yra vakcinos nuopelnas. Štai jums ir atsakymas, kodėl verta ir reikia vakcinuotis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kalvystės amatas dar neišnyks…

    2022-08-10Kalvystės amatas  dar neišnyks...
    Graži Jurgitos ir Tado šeima. Nuotraukos iš asmeninio J. ir T. Staškevičių albumo …Ir tikrai neišnyks, jei šio nelengvo amato imsis tokie nagingi ir kūrybingi žmonės, kaip Tadas Staškevičius. Anais laikais vieno darbštaus kalvio keliems dideliems kaimams užtekdavo. Pakaks ir dabar vieno jauno kūrybingo amatininko visam Kazlų Rūdos, o gal net Sūduvos kraštui. Juk dabar kalviai ne vien arklius kausto (nes jų beveik neliko Lietuvoje), o dažniau užsiima menine kūryba. Kalvystė dabar daugiausia sutinkama interjere bei eksterjere. Meninė kalvystė plačiai pritaikoma transporto priemonių, buities, mažosios architektūros puošyboje, ji turi gilias etnines tradicijas. Kaip anksčiau, ji svarbią vietą užima kryždirbystėje. Metalo viršūnėmis ...
  • Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje

    2022-08-10Antrąjį metų ketvirtį „Lidl Lietuva“ siūlė didžiausią atlyginimą sektoriuje
    „Lidl Lietuva“ antrojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis prieš mokesčius siekė 1877,98 eurus – tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonės mokamų atlyginimų vidurkis didžiausias buvo ir pirmąjį metų ketvirtį. Taip pat „Lidl Lietuva“ šiais finansiniais metais (iki 2023 m. kovo mėn.) padidino darbuotojams skiriamų papildomų naudų ir premijų krepšelį – jis sieks beveik 4 mln. eurų. „Visiems „Lidl Lietuva“ komandos nariams siūlome konkurencingiausią atlyginimą mažmeninės prekybos rinkoje, suprantame, kad tai leidžia jiems jaustis saugiai dėl savo finansinės padėties ir skatina siekti profesinių rezultatų. Visapusiškai rūpinamės darbuotojais – skiriame jiems papildomą naudų ...
  • Laiko rate sukamės visi…

    2022-08-10Laiko rate sukamės visi...
    … iš mamos glėbio besiveržiantys eiti ir savąjį kelią ne kilometrais – dešimtmečiais – skaičiuojantys, gyvenimo dovanas glėbiais semiantys ir kukliau savo dienas leidžiantys… Taip buvo ir tebėra, nes tas laiko ratas ne tik nesustabdomas, bet ir neišpasakytai margas. Iš jo nepaspruksi, ir tik du dalykai yra garantuoti: atėjome ir išeisime. O kol esame čia, galime daug nuveikti: vienas kitam šilumos bei gėrio suteikti, pasodinti sodus, kurie ves vaisius šimtą metų… Bet – galime palikti po savęs ir dykynę: be medžių, be prisiminimų ir bedvasę. Kol esame čia, turime galią ir teisę rinktis. Parką simboliškai atidarė jauniausi kaimo gyventojai… Redos BRAZYTĖS ...
  • „Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia…“

    2022-08-10„Tikėjimo bitelės tyliai dūzgia...“
    Recenzija Janinos Dovidaitytės-Lebskienės pirmajai knygai „Širdies šuliniai“„Tegul išauga tai, kas bręsta slaptame širdies šulinyje ir išsiskleidžia gerumo žiedais.“ (Iš rinkinio pratarmės) „Širdies šuliniai“ – sakralinės poezijos knyga. Visada jaudinančiai džiugu paimti į rankas naują, neseniai dienos šviesą išvydusią knygą – ypač, kai jos rankraštį jau anksčiau skaitei ir žinai, jog tai, kas yra rinkinyje, verta dėmesio ir pagarbos. Janiną Dovidaitytę-Lebskienę pažįstu gana seniai. Kadaise literatūriniuose sambūriuose teko girdėti ir vieną kitą jos eilėraštį: matėsi, jog žmogus dar ne itin drąsus, ieškantis savo kūrybos kelio. Ir kai Janina, galvodama apie būsimą knygą, su dideliu sakralinės poezijos pluoštu atėjo pas mane pasitarti, sužinoti nuomonę, ...
  • Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų

    2022-08-10Su „Telia“ pagalba Marijampolėje viešintis Klimato muziejus laukia lankytojų
    Ričardo Pasiliausko nuotraukos Šios savaitės pradžioje marijampoliečiai pastebėjo šalia Kultūros centro pastato statomus konteinerius ir susidomėję klausė, kas čia bus. Antradienį paaiškėjo, kad su bendrovės „Telia“ pagalba į Sūduvos sostinę atkeliavo laikinas mobilus Klimato muziejus. Keturiuose spalvinguose jūriniuose konteineriuose įrengtas Klimato muziejus keliauja po Lietuvą ir į Marijampolę atvyko iš Šakių, o iš viso bus aplankyta 16 šalies miestų, vėliau jis persikels į Latviją. „Koks jausmas būti 50 °C karštyje?“, „Ar ūkininkystė persikels į kosmosą?“, „Kiek miškų per sekundę iškertame pasaulyje?“, – į šiuos ir daugybę kitų įdomių klausimų ir atsako toks vienintelis Baltijos šalyse Klimato muziejus. Muziejus pristato keturias ...
  • ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu

    2022-08-10ES – sveikatos labui. Stiprūs kartu
    Pastaruosius kelerius metus pasaulį krečia virusinės infekcijos. Atsirado ligų, kurių plitimą sustabdyti labai sudėtinga, nes pasaulis atviras, virusams plisti nėra jokių sienų, o ligų padariniai sunkūs: sutrikdyta žmonių sveikata, mirtys, paralyžiuota sveikatos apsaugos sistema. Siekdamos sustiprinti nacionalines sveikatos priežiūros sistemas ir suvaldyti viruso plitimą ES ir jos valstybės narės dirba išvien. Kartu jos imasi veiksmų, kad būtų sušvelnintas COVID-19 socialinis ir ekonominis poveikis ir remiamas ekonomikos gaivinimas. ES atsakas į COVID-19 pandemiją ES siekia padėti Europai atremti grėsmes visuomenės sveikatai. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka COVID-19 pandemijos metu ES užtikrino krizės valdymą ir veiksmų koordinavimą nuolat palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis. ES ...
  • Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija

    2022-08-10Beždžionių raupus PSO pripažino tarptautine ekstremaliąja situacija
    Tik nuslūgus COVID-19 pandemijai žmones pasiekė dar vienas nerimą keliantis signalas dėl naujo viruso plitimo pasaulyje. Gegužę pranešta apie sparčiai plintantį beždžionių raupų virusą. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė, kad beždžionių raupų protrūkis yra tarptautinio masto ekstremalioji situacija. PSO vertinimu, beždžionių raupų rizika yra vidutinė visame pasaulyje ir visuose regionuose, išskyrus Europos regioną, kur rizika vertinama kaip didelė. Šiuo metu užregistruota daugiau kaip 16 tūkst. atvejų 75 šalyse ir teritorijose bei penkios mirtys. Viena iš priemonių virusui neleisti plisti yra vakcinos. Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad perka daugiau vakcinos kovai su beždžionių raupais. Įprasti skiepai nuo raupų veiksmingi ...
  • Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai

    2022-08-10Lietuvoje jau dirba gerovės konsultantai
    Šiais metais Lietuvoje sveikatos apsaugos sistemoje startavo nauji specialistai – gerovės konsultantai. Kaip skelbia Žmogaus psichologijos institutas, gerovės konsultantai dirba 14-oje miesto ar rajono savivaldybių. Šie specialistai yra ir Kalvarijos bei Kazlų Rūdos savivaldybėse. Šiais laikais žmones kaip niekad kamuoja nerimas, vienišumas. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Padeda žmonėms su emociniais sunkumais Gerovės konsultantas – specialistas, padedantis asmenims su emociniais sunkumais, besiskundžiantiems lengvais nerimo ir depresijos sutrikimų simptomais. Gerovės konsultanto teikiamos paslaugos – nemokamos, lengvai prieinamos, moksliniais tyrimais pagrįstos psichologinio konsultavimo ir emocinės paramos paslaugos. Šių specialistų mokymus ir ruošimą vykdė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Apmokymai ir paslaugos finansuojamos 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio ...
  • Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?

    2022-08-10Seksualinė sveikata: ką privalu žinoti kiekvienam?
    Norėdamas gyventi visavertį gyvenimą, kiekvienas asmuo turėtų tinkamai puoselėti savo lytinę sveikatą, aiškiai suprasti galimus rizikingo lytinio elgesio padarinius ir žinoti, kaip to išvengti. Didžiulę grėsmę reprodukcinei sveikatai kelia lytiškai plintančios infekcijos, kurių simptomai ne visada atsiranda iš karto, dažnu atveju jų gali išvis nebūti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Kristina Jarienė akcentuoja, kad beveik 50 procentų visų lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje nustatoma jaunimui, tačiau į gydytojus kreipiasi tik kas aštuntas. Svarbu suprasti lytinės sveikatos reikšmę K. Jarienė tvirtina: „Lytinė sveikata – vienas svarbiausių kokybiško gyvenimo veiksnių“. Nuotr. iš asmeninio archyvo Anot K. Jarienės, jaunimas, tėvai ...
  • Visos vasaros spalvos…

    2022-08-08Visos vasaros spalvos...
    …ir saulėje bei vėjo gūsiuose plevenančios nuotaikos, greito žvilgsnio pagautos ir miklios rankos perkeltos ant drobės, dabar karaliauja Marijampolės kultūros centro Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Čia eksponuojama profesionalių šio krašto dailininkų plenero „Sūduvos krašto spalvos“ darbų paroda. Ši prasminga iniciatyva gimė ir materializavosi Marijampolės meno mokyklos (direktoriaus pavaduotojos ugdymui, plenero organizatorės Kristinos Strolienės) dėka. Ko gero, pirmą kartą į vieną būrį sukviesti dailininkai iš viso regiono – ne tik iš centrų, bet ir iš miestelių. Neatsitiktinai: minime Sūduvos krašto metus – 600-ąjį jubiliejų, Magdeburgo teisių Marijampolei suteikimo 230-ąsias metines. Tad kūrėjai buvo kviečiami savaip į tai pažvelgti, įprasminti šias ...
  • Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi

    2022-08-06Bibliotekos vykdomo projekto „Jurgio Dovydaičio pamokos 2022“ renginiai tęsiasi
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešosios bibliotekos kiemo erdvėse, po atviru dangumi, gamtos apsuptyje kelerius metus veikia Vasaros skaitykla. Vasaros skaitykloje surengtas teatralizuotas pasakos skaitymas nudžiugino jaunuosius bibliotekos skaitytojus. Saulėtą liepos 27 dienos rytą viešosios bibliotekos bibliotekininkės Kazlų Rūdos miestelio jauniesiems bibliotekos lankytojams dovanojo teatralizuotą lietuvių pasakos „Kaip vilkas įdavė šuniui kailius raugti“ skaitymą. Renginį vedė bibliotekos bičiulė Pasakų teta – Dalytė Jankauskienė. Buvo panaudotos bibliotekos Nykštuko Brazduko lėlių teatro lėlės. Vaikai įsitraukė į pasakos siužeto vingius, neįtikimą istoriją, susidraugavo su personažais: vilku, šuniuku, meškinu, ežiuku, katinėliu ir patys tapo spektaklio dalyviais. Spektak-liui pasibaigus Pasakų teta Dalytė visus vaikučius pavaišino savo sodo obuoliais. ...
  • Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“

    2022-08-03Marijampolėje – Cirko meno asociacijos projektas „Vasara cirko arenoje 2“
    Pirmadienį, rugpjūčio 1 d., į Marijampolę atkeliavo Cirko meno asociacijos įgyvendinamas projektas „Vasara cirko arenoje 2“, o Poezijos parke įsikūrė tikrų tikriausia cirko palapinė, kurioje vyksta dieninė vasaros stovykla. Dviejose stovyklos pamainose dalyvauja ir dalyvaus vaikų dienos centrų auklėtiniai, o viena pamaina (rugpjūčio 16-19 dienomis) skirta miesto vaikams. Pastaroji stovykla mokama (asmeniui 60 Eur.).Stovyklos metu bus organizuojami įvairūs cirko užsiėmimai, stovyklautojai galės susipažinti iš arti su cirko menu, įsijausti į cirko artistų vaidmenis ir išbandyti save įvairiuose cirko žanruose, per projekto veiklas susipažins su cirko menu ir istorija. Vis labiau populiarėjant cirko menui jis tampa šiuolaikiniu menu, kuris apjungia ne tik cirko ...
  • Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma

    2022-08-03Juodai balti piešiniai – unikali saviraiškos forma
    Marijampolietis Armandas Gucaitis – menininkas iš prigimties. Nors jaunuoliui tik aštuoniolika metų, jis piešia nuo pat vaikystės ir savo darbuose pasirenka neįprastą brūkšniavimo techniką. Darbuose, kaip teigia pats vaikinas, atsispindi jo pasaulėžiūra bei savimonė. Jaunuolio meno kūriniuose vaizduojami fragmentai neįprasti: istorija, karas, žmonių portretai ar tiesiog netikėtai gimusios idėjos.Jokia paslaptis, kad jaunai, kūrybingai asmenybei pastaraisiais metais nemenku iššūkiu tapo įprasto gyvenimo ritmo pokyčiai, kuriuos nulėmė ir mūsų šalies neaplenkusi pasaulinė COVID-19 pandemija bei karantinas. A. Gucaitis to nė neslepia. Tačiau apie viską – iš eilės. Jaunasis menininkas Armandas Gucaitis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos – Armandai, kada pradėjai piešti ir kaip tau sekėsi? – ...
  • Jubiliejų mininčios Klaipėdos Jūros šventėje – ir sūduvietiški akcentai

    2022-08-03Jubiliejų mininčios  Klaipėdos Jūros šventėje –  ir sūduvietiški akcentai
    „Sūduvis“ laukia lankytojų Dangės krantinėje. Autoriaus nuotraukos Pirmadienį seniausias Lietuvos miestas Klaipėda minėjo 770-ąsias įkūrimo metines. Tradiciškai paskutinį liepos savaitgalį buvo surengta jau 63-oji Jūros šventė, per tris dienas į šventiškai pasipuošusį uostamiestį priviliojusi tūkstančius žmonių. Džiugu, kad šioje šventėje buvo ir Sūduvos krašto akcentų. „Sūduvį“ ne supjaustė, o pavertė muziejumi Vienas iš įspūdingiausių šios šventės momentų buvo karo laivo-muziejaus M52 „Sūduvis“ atidarymo ceremonija Klaipėdos centre, prie Karališkosios krantinės Dangės upėje. Į šią atidarymo ceremoniją praėjusį penktadienį buvo pakviesti valstybės, kariuomenės, ministerijų vadovai, Klaipėdos miesto tarybos nariai, uosto įmonių atstovai. Iškilmių metu Lietuvos jūrų muziejaus vadovei Olgai Žalienei buvo perduota Karinėms jūrų pajėgoms ...
  • Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį

    2022-08-03Saldūs ES paramos vaisiai: Biržų krašte ūkininkai braškes skina ir spalį
    Ūkininkas Tadas Bėliakas. Braškės – vienas pirmųjų šiltojo sezono skanėstų. Vasarai persiritus į antrą pusę, jau kalbama apie šių uogų sezono pabaigą, tačiau Suosto kaime ūkininkaujantys Bėliakai braškes skins dar net spalį. Gerokai pailginti uogų derėjimo laikotarpį jiems padėjo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Biržų rajone braškes Tado ir Erikos Bėliakų šeima augina jau dešimt-metį. Pradėję nuo kelių lysvių, dabar jie „Suosto ūkyje“ turi jau 4 hektarus braškynų, o svarbiausia – patogų ir technologiškai pažangų 8 arų ploto šiltnamį, kuriame uogos noksta iki pat rudens vidurio. Šiltnamį Bėliakai pasistatė pasinaudoję parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį ...
  • Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje

    2022-08-03Daugiabučių renovacija: galimybė pasiekti proveržį tvarumo srityje
    Rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas* atskleidė, kad net 89 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog daugiabučių renovacija leidžia tvariai naudoti išteklius. Tyrimo, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), respondentai taip pat įvardijo priežastis, lemiančias žaliosios energijos pasirinkimą. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. „Pagrindinė motyvacija diegtis alternatyvius energijos šaltinius, renovuojant daugiabutį, išlieka galimybė sutaupyti – taip teigė 53 proc. respondentų. 25 proc. svarbu patogumas, o 22 proc. – draugiškumas gamtai. Palyginus su 2020 m. atliktu tyrimu, patogumo svarba išaugo 5 procentiniais punktais. Ir nors gyventojų priežastys diegtis inovatyvius energijos taupymo šaltinius yra skirtingos, džiugu, jog jie ...
  • „Intensyvus atradimų, darbų ir patirčių laikas“

    2022-07-30„Intensyvus atradimų,  darbų ir patirčių laikas“
    Taip apibūdino 18 mėnesių trukusį projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“ jo vadovė, Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus muziejininkė Jurgita Jasevičienė baigiamajame renginyje. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuva-Lenkija programos. Jį įgyvendino Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, Suvalkų (Lenkija) regiono muziejus ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendras projekto biudžetas – 473030,97 eurų. Bulotų namuose vykusiame renginyje buvo gausu svečių, kurių dauguma vienaip ar kitaip susiję su šiuo projektu, Bulotų giminės atstovai, čia vykstančiomis veiklomis besidomintys, jose dalyvaujantys marijampoliečiai. Bendrai daug nuveikta Projekto vadovė Jurgita Jasevičienė džiaugėsi, kad projekto dėka šiuose namuose vyksiančiuose renginiuose (paskaitose, edukacijoje, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.