Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

COVID-19 vakcina – bilietas į normalų gyvenimą (Interviu su ekspertu)

Baigiantis 2020-iesiems, antrą Kalėdų dieną, Lietuvą pasiekė pirmoji COVID-19 vakcinos siunta. Pirmieji buvo paskiepyti medikai. Skiepai reiškė tikrą išganymą, nes šalyje daugėjant užsikrėtimo atvejų, ėmė sirgti ir vis daugiau medikų. Dėl to ligoninėse labai išretėjo gydančio ir slaugančio personalo gretos.

Šiandien medikų ir gydymo įstaigų darbuotojų vakcinacija jau eina į pabaigą. Įsibėgėja senelių globos namų, slaugos ligoninių ir vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių skiepijimo procesas. Netrukus skiepai bus prieinami visiems, tačiau baiminamasi, kad daug kas atsisakys skiepytis patikėję antivakserių skleidžiama propaganda apie kartu su skiepais diegiamas mikroschemas arba neigiamas skiepų pasekmes.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė sutiko paaiškinti ir paneigti gandus, gaubiančius COVID-19 vakciną, ir papasakojo, kodėl skiepytis naująja vakcina verta.

– Koronaviruso vakcinos kritikai teigia, kad ji sukurta vien tam, jog būtų galima žmonėms implantuoti buvimo vietą sekančias mikroschemas. Jie tikina, kad gyventojus per mikroschemas bus galima valdyti 5G ryšiu. Kita antivakserių išvesta teorija sako, kad COVID-19 vakcinose yra beždžionių ląstelių medžiagos, jog vakcinų gamyboje naudojamos abortuotų kūdikių ląstelės. Kaip manote, iš kur atsiranda tokie mitai ir legendos? Ar jos nors kiek pagrįstos? Kaip jas paaiškintumėte?

– Mikroschemos ir jų valdymas 5G ryšiu – visiška nesąmonė. COVID-19 vakcinos transportavimo sąlygos labai sudėtingos, ją reikia laikyti dideliame šaltyje. Jei kažkas iš tiesų norėtų implantuoti žmonėms mikroschemas, galima būtų pasirinkti kitas vakcinas, kuriomis skiepijami vaikai ir kurių laikymo sąlygos ne tokios sudėtingos, o apimtys – didelės. Man atrodo, kad tokią teoriją kažkas sugalvojo tiesiog juokaudamas. Sunku patikėti, kiek daug žmonių ja tiki, nes jokiu būdu neįmanoma į vakcinas įdėti mikroschemų.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė teigia, kad nors ir buvo sukurta rekordiškai greitai, COVID-19 vakcina yra visiškai saugi naudoti.

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. dr. Aurelija Žvirblienė teigia, kad nors ir buvo sukurta rekordiškai greitai, COVID-19 vakcina yra visiškai saugi naudoti.
Nuotrauka iš asmeninio A. Žvirblienės albumo

Kalbant apie vakcinos gamybos būdą, svarbu pažymėti, kad COVID-19 vakcina, kuria dabar skiepijama, yra sukurta visiškai dirbtiniu būdu. Jos sudėtyje yra RNR, ribonukleino rūgšties, molekulė. Ji yra sukurta grynai dirbtiniu būdu – mėgintuvėlyje. Jokio gyvo viruso, kuriant tą molekulę, nebuvo naudojama. Kaip ir nenaudota nei žmogaus, nei gyvūnų ląstelių.

Anksčiau kuriant vakcinas iš tiesų būdavo naudojami susilpninti virusai ir juos auginant būdavo naudojamos gyvūnų arba žmogaus ląstelių linijos. Tos linijos reiškia, kad kažkada, tarkime prieš 60 metų, buvo paimtos gyvų organizmų ląstelės ir tose ląstelės buvo auginami virusai, nes virusas yra toks organizmas, kuris neauga pats savaime. Jo negalima užauginti kažkokioje terpėje, pridėjus mitybinių medžiagų. Virusas gali daugintis tik gyvoje ląstelėje, todėl tam, kad juos padaugintų, būdavo naudojamos ląstelių kultūros. Bet su abortuotų kūdikių ląstelėmis tai neturi nieko bendro. Gali būti, kad šią teoriją tiesiog bandoma pritempti prie COVID-19 vakcinos, tačiau ji yra sukurta kitokiu, sintetiniu, būdu.

– Be minėtų teorijų, sklando dar viena: kad paskiepytas žmogus gali susirgti koronavirusu. Ar taip iš tiesų gali nutikti?

– Kaip ir sakiau, RNR molekulė, kuri yra vakcinoje, išvesta sintetiniu būdu. Ji koduoja tik vieną viruso baltymą – tai jokiu būdu nėra virusas. Virusas yra gyvas organizmas, sudarytas iš daugybės baltymų, jis taip pat turi genomą, o gyvus organizmus aš dažnai lyginu su kiaušiniu. Tai mano minėtoji RNR molekulė, esanti vakcinoje, yra ne kiaušinis, o tik kažkuri kiaušinio lukšto dalis. Jei iš kiaušinio viščiukas išsiristi gali, tai iš to mažo kiaušinio lukšto gabalėlio – niekaip. Tai taip ir su vakcina – ji nėra virusas, tik RNR molekulė, kuri koduoja vieną iš daugelio viruso baltymų, kuris sukuria apsauginį imuninį atsaką. Virusu užsikrėsti vakcinacijos metu yra neįmanoma, nes joje nėra viruso – nei gyvo, nei negyvo.

– Kokie galimi ir tikėtini vakcinos šalutiniai poveikiai? Ar tiesa, kad vakcina gali sukelti veido paralyžių, niežulį, karščiavimą?

COVID-19 vakcina buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką, tačiau nepaisant to, yra saugi naudoti.

COVID-19 vakcina buvo sukurta per rekordiškai trumpą laiką, tačiau nepaisant to, yra saugi naudoti.

– Žmonės, kuriems įdomūs COVID-19 vakcinos šalutiniai poveikiai, bet kada gali pasiskaityti informacinį vakcinos lapelį, kuris internete yra prieinamas visiškai laisvai. Ten aprašytos visos pastebėtos šalutinės reakcijos. Vakcinos tyrime dalyvavo 44 tūkst. savanorių. Pusei jų buvo suleistas placebas, kitai pusei – tikra vakcina. Iš 22 tūkst. savanorių, kurie gavo vakciną, buvo keli žmonės, lyg ir keturi, kuriems pasireiškė laikinas veido raumens paralyžius, tačiau jis labai greitai pradingo. Laikoma, kad tai trumpa ir nepavojinga reakcija.

Teko kalbėti su Lietuvoje paskiepytais žmonėmis. Kai kuriems iš tiesų pasireiškė lengvas niežulys arba skausmas skiepo dūrio vietoje, tačiau per pirmą parą išnyko. Kai kam pakilo temperatūra, bet tai yra aprašyta kaip nedidelė pašalinė reakcija. Šie požymiai yra paaiškinami ir suprantami, nes vakcina suaktyvina imuninę sistemą.

– Kodėl koronaviruso vakcina susideda iš dviejų vakcinacijos dozių, o ne, tarkime, iš vienos ar trijų?

– Atlikus klinikinius tyrimus paaiškėjo, kad viena vakcinos dozė apsaugo, bet labai trumpą laiką, todėl skiepijama dviem dozėmis – antroji tarsi užtvirtina imunitetą. Tai yra žinoma ir priimta praktika. Pavyzdžiui, vaikai įvairiomis vakcinomis skiepijami du ar net tris kartus. Gali būti, kad trečios dozės prireiks ir skiepijantis nuo koronaviruso, jei paaiškės, kad praėjus kuriam laikui apsauga nuo viruso silpsta. Panašiai skiepijamės nuo erkinio encefalito. Iš pradžių gauname vieną vakcinos dozę, po mėnesio – kitą, po trejų metų dar vieną ir tada, priklausomai nuo paciento amžiaus, rekomenduojama skiepytis kas penkerius, trejus metus.

– Kodėl, nepaisant aprašytų pašalinių reakcijų ir įvairių sąmokslų teorijų, verta skiepytis vakcina nuo koronaviruso?

– Į klausimą atsakysiu klausimu: kiek ilgai mes dar norime taip, izoliuoti vieni nuo kitų, gyventi? Jei nesiskiepysime, galime taip pragyventi galbūt net penkiolika metų. Galime sakyti, kad visi imkime ir persirkime – tuomet nereikės skiepytis. Tačiau to persirgimo kaina – perkrautos ligoninės. Situacija gydymo įstaigose sudėtinga persirgus penkiems procentams Lietuvos populiacijos, tai galime tik įsivaizduoti, kas jose dėtųsi, jei persirgtų 90 proc. gyventojų. Mirčių skaičius išaugtų, gydytojams tektų priimti sprendimus, ką gydyti, o ko ne. Tačiau kaip nuspręsti, kurio – jauno ar seno – žmogaus gyvybė vertesnė? Jei to nenorime, turime skiepytis.

– Lietuvoje pirmieji paskiepyti gydytojai, sveikatos įstaigų, mobilių patikros punktų darbuotojai. Vėliau vakcinos pasiekė senelių globos namų gyventojus, šiandien registruotis skiepams kviečiami visi, vyresni nei 65 metų amžiaus. Kada bus skiepijami likusieji gyventojai? Ar galioja koks nors amžiaus cenzas vakcinai?

– Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai pranešė apie Europos šalių ambicingą planą paskubinti vakcinų kūrėjus ir paskiepyti visus likusius žmones iki vasaros pabaigos, rudens pradžios, tačiau šiuo metu vakcinų gamyba yra sulėtėjusi, nes įmonės metė pajėgumus naujų gamyklų statyboms ir technologinių įrenginių diegimui, kurie padėtų paspartinti vakcinų gamybos procesą. Kai vakcinos pagamins pakankamai, bus galima skiepyti visus, kurie turi daugiau nei 18 metų – toks yra amžiaus cenzas. Viskas dėl to, kad su jaunesniais nei 18 metų jaunuoliais nebuvo atlikta jokių klinikinių bandymų. Kaip ir su nėščiomis moterimis. Taigi į šias kategorijas patenkantys asmenys vakcinos kol kas negaus.

– Ar galima manyti, kad vakcina buvo sukurta taip greitai dėl to, jog virusą mokslininkai galimai pažinojo anksčiau?

– Visą laiką sakiau, kad iki Naujų metų vakcinos tikrai nebus – netikėjau, kad taip greitai pasibaigs klinikiniai tyrimai, kad vakcina bus greitai užregistruota. Pasirodo, registraciją paspartino tarpinių klinikinių rezultatų teikimas vakciną registruojančioms agentūroms. Mat jose dirbantys ekspertai turi išnagrinėti ir išanalizuoti kiekvieno savanorio atvejį, jie žiūri, ar tikrai buvo sužiūrėti ir užregistruoti visi šalutiniai atvejai.
Žinant visą procesą, reikia pripažinti, kad vakcina buvo sukurta ir pradėta naudoti per rekordiškai trumpą laiką. Viskas dėl to, kad tam buvo skirta beprotiškai daug pinigų, į procesą įsitraukė labai daug mokslininkų, farmacijos kompanijų. Niekada istorijoj nėra buvę, kad vakcinos kūrimui būtų buvę mestos tokios pajėgos.

Nepaisant greičio, vakcina yra visiškai saugi naudoti. Greitos reakcijos pamatuotos, kai kas gali pasireikšti per artimiausius dvejus ar trejus metus, tačiau mažai tikėtina, kad išliks dideli liekamieji reiškiniai. Gerai tai, kad RNR molekulė, esanti koronaviruso vakcinoje ir koduojanti viruso baltymą, yra labai greitai suyranti. Patekusi į organizmą, ji išnyksta per porą dienų. Nėra taip, kad ji liktų žmogaus organizmo sistemoje ir joje cirkuliuotų. Todėl mažai tikėtina, kad po dvejų, trejų ar penkerių metų matysime kažkokį nepageidaujamą šalutinį poveikį, nes molekulė jau bus seniausiai suirusi.

– Ne tik COVID-19 vakcina sulaukia prieštaringų vertinimų. Dalis visuomenės skeptiškai vertina ir kitas vakcinas. Kodėl vis dėlto skiepus reikėtų vertinti teigiamai ir jais naudotis?

– Dar prieš 100 metų buvo visiškai įprastas dalykas – vaikų mirtys nuo infekcinių ligų. Žmonės susigyveno su difterija, tymais, kokliušu, raupais, nors ir bandydavo išvengti susirgimų, ypač raupų, kurie jei nenumarindavo, palikdavo baisias žymes ant kūno. Pirmoji pasaulyje sukurta vakcina buvo būtent nuo raupų. Tai pirmoji infekcinė liga, kuri išnyko dėl to, kad visos šalys ėmė skiepyti. Raupų infekcijos šiandien gamtoje nebeaptinkama ir tai yra vakcinos nuopelnas. Štai jums ir atsakymas, kodėl verta ir reikia vakcinuotis.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Keistuolis

    2022-07-29
    Dangaus skliautai jau raudo, paukščiai džiaugsmingai čirškė, sveikindami ramią ir vėsią aušrą. Boleslovas naktį sapnavo savo buvusį jaunystės draugą, kurio seniai nematė. Girdėjo, kad Petras, išėjęs į pensiją, persikraustė gyventi tarp miškų į seną, nedidelę sodybėlę – savo tėviškę. Uždaro būdo žmogui sunku buvo pritapti mieste. Žmonės jį vadino keistuoliu. Petras nematė to, ko matyti svetimai akiai nereikia, nekišo nosies ten, kur nereikia, nešnekėjo kas nepriklauso šnekėti. Nutarė jį aplankyti. Pasakęs žmonai, kad vyksta meškerioti ir įsidėjęs sumuštinį Boleslovas išvažiavo. Seniai knietėjo aplankyti draugą ir sužinoti, kaip jis laikosi. Važiuojant jam pasirodė, kad niekada nebuvo matęs tokios žydinčios, tokios saulėtos ...
  • Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!

    2022-07-28Kazlų Rūda stebina renginiais neatrastose erdvėse!
    Vasarai persiritus į antrąją pusę Kazlų Rūda visus muzikinių pojūčių ieškotojus kviečia į susitikimus dar neatrastose koncertinėse erdvėse. Visai netrukus, liepos 29 d. 19 val. skambės III tarptautinio R. Žigaičio menų festivalio koncertas Antanavo kaimo buvusiame spirito fabrike. Gros tarptautinių konkursų laureatų duetas Momir Novakovic (akordeonas, Serbija) ir Kiril Ogorodnikov (klasikinė gitara, Estija), koncerte skambės temperamentingosios tango ir sarsuelų melodijos. Na, o neįprastai erdvei specialiai pritaikytas apšvietimas papildys muziką ir dovanos nepamirštamą vakarą susirinkusiems. Taip pat pristatoma pirmą kartą Lietuvoje statoma Kazlų Rūdos SLOW arena, kuri bus sumeistrauta iš… šiaudų rentinių! Netoli automagistralės Via Baltica iškilsianti specialia technologija sutvirtinta koncertų salė ...
  • Kartu su migruojančiais paukščiais…

    2022-07-27Kartu su migruojančiais paukščiais...
    Po žurnalo pristatymo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Luana Masienė (antra iš kairės), šalia menotyrininkė Vilma Kilinskienė, rubrikos „Vilmos katiliukas“ autorė, rubrikos „Sondros karoliai“ autorė Sondra Simona (antra iš dešinės). Nuotrauka iš „Balto kambario“ metraščio …vasarą ne tik Lietuvoje vis naujas vietas aplanko ir ten apsistoja kūrybinės klasės žurnalas „Baltas kambarys“. Marijampoliečiai visada turi privilegiją naujausią numerį paimti į rankas ir atsiversti pirmieji; tarsi nieko ir nebestebina, kad privati iniciatyva ne vienerius metus neišblėso. O leidinio sklaida? Juk skirtas jis tikrai ne vienam miestui – ir ne vien Lietuvai… „Baltas kambarys“ neturi įprastų sienų. Net kampų neturi. Jis tokios formos kaip ...
  • Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą

    2022-07-27Kaip ekstremalios situacijos įjungia kūrybiškumą
    Kalbant su Raimonda Bogužaite, nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas YRA“ prezidente, ne kartą nuskambėjo mintis, kaip svarbu būti kūrybiškam, nes tai padeda suktis iš pačių sudėtingiausių gyvenimo situacijų. O tokių iššūkių būta visai neseniai – vos prieš pusmetį visi dar kentėjome nuo pandemijos ir karantino. Raimonda Bogužaitė sako, kad jos ilgametis dalyvavimas „Jaunimas YRA“ užtikrina ir veiklos tęstinumą. Redos BRAZYTĖS nuotrauka Jaunesniems yra ko pasimokyti Marijampolėje veikiančios jaunimo organizacijos vadovė Raimonda tikrai nestokoja entuziaz-mo, įdomių sumanymų, kuriuos realizuoja kartu su „Jaunimas YRA“ komanda. O joje, pasak Raimondos, kiekvienas savaip išskirtinis, visi skirtingų sričių specialistai. – Iš mūsų pagrindinio branduoliuko labai daug ko gali pasimokyti jaunesni. Dalyvaudami ...
  • SUVALKIJOS VYTURYS

    2022-07-27SUVALKIJOS VYTURYS
    Kęstutis ŠUKEVIČIUS Prisirpo vyšnios Suvalkijoj Prisirpo vyšnios Suvalkijoj,Šešupėj braidžioja vaikai… Gerai, kad lietūs vis palijo – Žali dar gojai ir laukai.Bet liepą keičia jau rugpjūtis, Rudens alsavimą jauti Ir vasaros pritvinkę krūtys,Jau rodo – pabaiga arti. Vėl liūdesys aplanko širdį, ...
  • Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“

    2022-07-27Kristina Tamašauskienė: „Piešiu tada, kai į savo gyvenimą noriu įnešti spalvų“
    Liepos 21 dieną Draugystės bibliotekoje atidaryta marijampolietės Kristinos Tamašauskienės tapybos darbų paroda „Šviesios naktys“. Parodos autorė neslepia dažniausiai tapanti naktimis. Draugystės bibliotekos nuotrauka Savo darbus septyniolika metų kaupusi Kristina Tamašauskienė pirmą kartą nusprendė juos parodyti ir kitiems miesto gyventojams. Akrilinių tapybos darbų kolekciją sudaro ryškių spalvų paveikslai, kuriuose atsispindi kalnų, jūros, laivų bei kiti spalvingi motyvai. Autorė teigia, svarbiausia – išdrįsti parodyti save, nebijoti atsiskleisti ir suprasti, kad daryti tai, ką nori, niekada ne per vėlu. Tapytoja sako, kad piešti pradėjo vaikystėje ir šis pomėgis išliko iki dabar. O kurti labiausiai įkvepia spalvingi animaciniai filmukai. „Norą piešti pajutau vaikystėje. Piešiu tada, kai į ...
  • Langų remonto specialistai informuoja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2022-07-27Langų remonto specialistai informuoja:  „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Lietuvių patarlė sako: „Roges ruošk vasarą, o ratus žiemą“. Norėdami kokybiškai ir šiltai gyventi, kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpi­nių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpi­nių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tam­pa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kau­piasi drėgmė. Lango rėmuose pradeda kauptis purvas, užsikemša drenažas ir lietui lyjant, per uždarytus langus ima veržtis vanduo į vidų. Netinkamai eks­ploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, susiploja, ištežta, tampa kaip kramtoma guma arba sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo ...
  • Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas

    2022-07-27Greitesnis paraiškų įvertinimas – bendrų pastangų rezultatas
    Nuo šiol Lietuvos ūkininkai atsakymų dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones gavimo galės sulaukti greičiau, tačiau tam reikalingos ir pačių ūkininkų pastangos, pabrėžia Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA). Atsižvelgdama į žemės ūkio ministro 2022 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3D-416 patvirtintą KPP administravimo taisyklių pakeitimą, pagal kurį paraiškų vertinimo terminas sutrumpintas iki 2 mėn., NMA atkreipia dėmesį, kad privalu pateikti tik visiškai ir kokybiškai parengtas paraiškas bei suskubti atsakyti į paklausimus.– Tam, kad būtų pasiektas bendras mūsų visų tikslas – parama operatyviai pasiektų atsakingai savo veiklą vykdančius ūkininkus, reikia ir mūsų visų indėlio. Ūkininkams tampa kaip ...
  • Susigrąžinti jaunystę – niekada nevėlu

    2022-07-25
    Bėgantis laikas padovanoja ne tik gyvenimišką patirtį, bet ir nepageidaujamas, vis labiau pastebimas veido raukšles. Tikra tiesa, kad žymiai paprasčiau užkirsti kelią dar nesusidariusių raukšlių formavimuisi, tačiau kaip elgtis, jeigu gilesnės raukšlės jau akivaizdžiai pastebimos? Kaip tinkamai prižiūrėti veido odą brandesniame amžiuje, kad nepageidaujamų raukšlių kiekis ne didėtų, o galbūt net mažėtų? Kremų ignoravimas – prabanga, kurios negalite sau leisti Vyresnio amžiaus, dailiosios lyties damų tarpe, vis dar pasitaiko natūralumo šalininkių, kurios savo grožį puoselėja senamadiškais, liaudies medicinos metodais. Žinoma, liaudies išmintis yra patikrinta laiko ir tikrai tikėtina, kad vienas ar kitas liaudies receptas padės atgaivinti veido odą, tačiau rezultatas greičiausiai bus ...
  • Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai

    2022-07-23Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai
    Ekspoziciją pristato Onutė Surdokienė ir Romas Linionis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Apie tai nereikia nė skelbti. Tas, kas gimęs, augęs Šunskuose, kas dar nėra užmiršęs gimtinės, žino: liepai baigiantis, kai šio miestelio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje vyksta tituliniai atlaidai, laukiama visų. Nuo seno į šiuos atlaidus iš tolimiausių kampelių suplūsdavo minios – apie tai ne kartą yra pasakojusi ir iš čia kilusi, didžiąją dalį gyvenimo Amerikoje praleidusi, tėviškę be galo branginusi Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė. Dailininkė, mecenatė, Lietuvos patriotė iki paskutinės gyvenimo dienos. Atlaidų diena, pasak jos, – tai ir džiugus laukimas, sielos apvalymas maldoje, giesmėje, ir susitikimas su gimine, pabuvimas kartu niekur ...
  • Augo, žydėjo, dainomis skambėjo…

    2022-07-23Augo, žydėjo, dainomis skambėjo...
    „Diemedis“ pradeda misteriją… Tai – apie „Diemedį“, Kalvarijos kultūros centro folkloro ansamblį, paminėjusį 25-erių metų jubiliejų. Retame kieme dabar berasi tikrąjį diemedį – o juk nuo seniausių laikų augdavo jis prie kiekvienų namų: buvo tikima, kad apsaugo juos nuo pikto, teikia ramybę (Dievo medis) ir gydo. Tad ir dainose apdainuotas, ir ne vienas muzikos kolektyvas Lietuvoje šį vardą yra pasirinkęs… Ketvirtis amžiaus po diemedžiu Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė – pirmoji ir vienintelė 1997 metais Kalvarijoje suburto kolektyvo vadovė. Tai reiškia, kad pustrečio dešimtmečio gyventa su „Diemedžio“ vardu ir žmonėmis, kuriuos ji ir šis vardas, gal tūkstančius kartų ištartas, sukvietė. Žmonės bėgant metams keitėsi – ateidavo ...
  • „Sau, draugams ir geriems žmonėms“

    2022-07-23„Sau, draugams  ir geriems žmonėms“
    Gintas ir Rasa Baliuliai patys džiaugiasi ir kitus džiugina levandomis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Jei dar nesate buvę Prancūzijos Provanse, tai griebkit „pleduką“, butelį prancūziško (žinoma, nealkoholinio) vyno, dar įsimeskite gabaliuką pelėsinio sūrio, kokią vynuogę ir – į Liubavą! Jau vien kelionė į šį atokų Kalvarijos savivaldybės miestelį netoli Lenkijos sienos leis „įsijausti į Prancūziją“. O kai pačiame Liubavo centre, netoli bažnyčios, ant kalniuko pamatysite, kaip pasakojama, Adomo ir Ievos iš paties rojaus į žemę atneštas mėlynuojančias levandas, greitai „dėkite ant stabdžio“ – atvažiavote! Į Liubavą – ledų Važiuodamos su fotografe Reda aikčiojome – koks gražus kelias, kokios apylinkės, koks pievų žydėjimas! Važiavome ...
  • Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“

    2022-07-23Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“
    Runos – senovės rašto simboliai, kurie daugeliui yra nesuprantami ir neperskaitomi, tačiau iš Daukšių kilęs Juozas Šeimys tokius užrašus gali lengvai „išlukštenti“. Senųjų raštų skaitytojas yra išleidęs dvi knygas „Gališkos runos“ ir „Egiptas, skitai ir litai runomis“. Liepos 17-ąją J. Šeimys kraštiečiams pristatė savo eksponatų ir fotografijų parodą. Liepos 17-ąją savo unikalių eksponatų ir fotografijų parodą kraštiečiams pristatęs Juozas Šeimys sulaukė gausių sveikinimų. – Kada atradote pašaukimą domėtis runomis? Nuo ko viskas prasidėjo? – Kai pradėjau rasti radinius, pastebėjau, kad ant jų yra prirašinėta. Tuomet aš pradėjau domėtis, kas čia yra. Pastebėjau, kad ant vienų yra išpjaustyti Egipto hierog-lifai, o ant kitų ...
  • Transporto valdymas ir ekspedijavimas

    2022-07-21Transporto valdymas ir ekspedijavimas
    Transporto valdymo sistema arba „TMS“ yra platforma, skirta supaprastinti siuntimo procesą. Tai tiekimo grandinės valdymo pogrupis, susijęs su transportavimo sprendimais. TMS leidžia siuntėjams automatizuoti vykdomus procesus ir gauti vertingų įžvalgų, leidžiančių sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidas būsimoms siuntoms. Platinimo įmonės, elektroninės prekybos organizacijos ir visi kiti, kurie reguliariai perveža krovinius, supranta, kad siuntimo procese yra daug judančių dalių, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Nuo kainų siūlymo iki pristatymo – krovinius gabenantys asmenys beveik visada ieško būdų, kaip optimizuoti išlaidas ir pagerinti procesus. Transporto valdymo sistemų (TMS) dėka siuntėjai turi sprendimą, kaip tai padaryti. TMS privalumai. Technologinės galimybės: Naudodami transportavimo valdymo sistemą jūs, kaip ...
  • Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?

    2022-07-21Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?
    Lauko reklama vaidina svarbų vaidmenį versle. Kasdieniame gyvenime nuolat matome įvairias reklamos priemones. Ir nors mes praktiškai į tai nekreipiame dėmesio, pasąmonėje šią informaciją vis tiek prisimename. Taigi, tikslas pasiektas. Pagrindinės lauko reklamos funkcijos Rinkoje yra didelė konkurencija tarp gamintojų. Todėl išleisdami kokybiškus produktus turite mokėti tai reklamuoti ir daryti efektyviai. Informacija apie produktą turi būti pateikta taip, kad vartotojas iš karto norėtų jį įsigyti. Reklama gali būti dedama ant reklaminių skydų, iškabų, pastatų fasadų, viešajame transporte ir kt. Informacija gali būti perduota ypatingais būdais: reklaminiais baneriais, kurie iškyla ekrane, 3D vaizdais ant pastatų. Matydamas tokią reklamą, ją prisimindamas, pirkėjas nesąmoningai vis labiau ...
  • Kaip paprastai perdažyti baldus?

    2022-07-21Kaip paprastai perdažyti baldus?
    Tinkamai nudažę baldus padėsite atnaujinti senus medinius namų elementus. Nesvarbu, ar norite kreidinės, matinės ar blizgios apdailos, yra begalės galimybių. Ir šiuo metu yra daugybė puikių baldams skirtų dažų, iš kurių galite rinktis – kad tiktų dirbiniui, su kuriuo dirbate, ir papildytų jūsų interjero dizaino schemą. Baldų dažymas yra gana paprastas „pasidaryk pats“ projektas, kurį atlikti gali būti smagu, be to, tai reiškia, kad galite išgelbėti ir atnaujinti baldus, kurie kitu atveju būtų atsidūrę sąvartyne. Nesvarbu, ar norite dažyti medinius, laminato ar metalinius baldus, dirbate su senu šeimos palikimu, ar puošiate naujausią brangakmenį, kurį radote eBay, „Facebook Marketplace“ ar ...
  • Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams

    2022-07-20Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams
    VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus. Bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius: „Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei „Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Bet jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.