Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai

Naktį į antradienį prasidėjęs stiprus snygis ir pūga, trečiadienįpo pietų po truputį ėmė rimti, nors snaigės vis dar krenta, pažeme pusto. Gausaus sniego sukeltos problemos dar neįveiktos. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad reikia būti atsargiems. Pagrindinių kelių dangos vietomis su šlapio ar pažliugusio sniego provėžomis, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai su prispaustu sniegu, vietomis su puraus sniego sluoksniu iki 20 centimetrų. Rajoniniuose keliuose yra ruožų, kurie sunkiai pravažiuojami. Neišvažiuojamų kelių yra Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse.

uzpustyti keliai

Eismas magistralėje „Via Baltica“ kėlė daugiausia problemų

Marijampolės regione antradienį, iki trečiadienio pietų, visais keliais važiuoti buvo sudėtinga, kai kur ir neįmanoma. Tačiau bene daugiausia problemų kilo magistralėje „Via Baltica“. Vietomis vilkikai paralyžiavo eismą, spūstyse po keletą valandų stovėjo ne tik sunkiasvoris transportas, bet ir lengvieji automobiliai. Jau antradienio vakarą vilkikų eilė formavosi abiejose magistralės juostose nuo Kauno link Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių. Trečiadienį rytmetį nuo EMSI degalinės, Balsupių sankryžos vilkikai magistralėje sustojo abiejose juostose, taip užkirsdami galimybę įvažiuoti greta esančių vietovių gyventojams, priversdami laukti eilėje į vilkikų spąstus patekusius lengvuosius automobilius. Per abiejose juostose stovinčius vilkikus negalėjo privažiuoti ir Marijampolės kelių tarnybos barstytuvai, kad nuvalytų kelią, pabertų slidumą mažinančių medžiagų. Panaši situacija tam tikrose atkarpose buvo susidariusi ir važiuojant magistrale nuo pasienio link Marijampolės savivaldybės.spustis
Marijampolės Kelių tarnybos vadovo Arvydo Malinausko teigimu, sudėtingiausia buvo magistralėje sureguliuoti vilkikų eismą, kad jie netrukdytų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, kelininkams. Po stovinčiu transportu vėjas pripustė sniego, ratai jį prispaudė, susidarė ledas.
„Keliolikos kilometrų vilkikų eilės nusidriekė ne tik dėl to, kad tam tikruose ruožuose įvykdavo avarijos, nuo kelio nuslydęs sunkiasvoris transportas užtverdavo eismo juostą ar į kalną netoli pasienio kuris nors vilkikas neužvažiuodavo. Buvo atvejų, kai tolimųjų reisų vairuotojai tiesiog nusprendė pailsėti ant Šešupės tilto aplinkkelyje, užsitraukė užuolaidėles ir užsnūdo, o už jų susiformavo automobilių kolona“, – pasakojo A. Malinauskas. Pasak Kelių tarnybos vadovo, į pagalbą buvo pasitelkta policija. Pareigūnai uždarė eismą priešpriešinėje eismo juostoje. Ja galėjo pravažiuoti kelininkų technika ir nuvalyti magistralę. Vilkikų eilės Marijampolės, Kalvarijos savivaldybėse prasisklaidė tik po pietų. Anot kelininkų, tai nereiškia, kad nesusidarys kitos. Tereikia vieno eismo įvykio ir eismas magistralėje, kur sunkiasvorės technikos judėjimas didžiulis, paralyžiuojamas. Trečiadienio rytmetį iš spaustuvės Lenkijoje Marijampolės prekybos centrų nepasiekė automobilis vežęs dalį atspausdinto „Suvalkiečio“ tiražo. Transportas užstrigo Lenkijos keliuose. Dėl neišvažiuojamų kelių laikraščio negavo nemaža dalis kaimų gyventojų.

kamstis via baltica

Krašto keliai jau išvažiuojami

Antradienio vakarą sudėtinga buvo važiuoti ir krašto keliais. Matėsi daug automobilių, nuslydusių nuo kelių važiuojant nuo Marijampolės link Krosnos, Kalvarijos, Prienų. Liudvinavo–Turgalaukio žiedinę sankryžą pavakare per pusnis buvo sunku įžiūrėti. Gerai, kad kelio ženklų daug, pagal juos galėjai susigaudyti, kad privažiavai žiedą. Sunkiausia situacija dėl gausaus sniego susidarė taip vadinamuose rajoniniuose keliuose. Trečiadienį, apie 10 val., važiuojant keliu Sasnava–Igliškėliai, kelias ir laukai buvo susilyginę, ties posūkiu į Živavodės gyvenvietę matėsi tik ženklas su gatvės pavadinimu.
Po pietų situacija pradėjo keistis į gerą. Krašto keliais jau galima važiuoti drąsiau, pravalyti arba valomi ir mažesnio eismo intensyvumo keliai. Buvo atvejų, kai į Marijampolės kelių tarnybą skambinę gyventojai prašė nuvalyti kelią dėl laidotuvių, kad galėtų pasiekti kapines.
Pasak Kelių tarnybos vadovo A. Malinausko, šiuo metu valomi ir barstomi slidūs kelių ruožai. Kelininkai dirbo visą naktį, buvo sukviesti visi laisvadienius turėję darbuotojai, tačiau ne visur dar spėjama, todėl vairuotojų prašoma būti atidžiais, neskubėti, atsižvelgti į meteorologines sąlygas, nes kelių dangas vis dar dengia sniego sluoksnis, o jį nuvalius keliai vėl padengiami sniegu.
Marijampolės apskrities VPK pareigūnai sako, kad dar niekada neteko registruoti tiek daug pranešimų apie eismo įvykius kaip šiomis dienomis. Laimė, iki šiol visos avarijos – techninės. Tik per antradienį pareigūnai registravo 34 pranešimus apie eismo nelaimes. Iš jų 19 automobilių buvo nuvažiavę nuo kelio ar susidūrę su kitomis transporto priemonėmis. Registruoti šeši eismo įvykiai, kai automobiliai atsitrenkė į elektros stulpus, tvoras, nuvažiavo nuo kelio, apvirto. Devyni pranešimai gauti apie pavojingas situacijas keliuose, kai eismą blokavo nuvirtę medžiai, slidžiose kelio atkarpose negalinčios važiuoti sunkiasvorės transporto priemonės.
Trečiadienį tokių pranešimų taip pat buvo daug. 13 val. kelyje Gižai–Pilviškiai, likus iki Pilviškių apie 5 kilometrams, nuo kelio nuvažiavo automobilis „Seat“. Žmonės nenukentėjo.
12.50 val. važiuojant prie Kalvarijos pasienio punkto nuo kelio nuvažiavo krovininis automobilis.
12.30 val. pranešta, kad avarija įvyko važiuojant nuo Antanavo link Kazlų Rūdos, iki jos likus 5 kilometrams. Moteris automobiliu „Volkswagen“ nuvažiavo nuo kelio.
10.50 val. Marijampolėje, Kauno gatvėje, automobiliu „Ford“ važiavusi marijampolietė kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį „Toyota“, kurio savininko nebuvo.

Apie 10 val. registruotas eismo įvykis kelyje A5, miesto apvažiavime, ties Šunskų sankryža. Į Marijampolės ligoninę nugabentas penkiasdešimtmetis Šunskų miestelio gyventojas. Į avariją patekęs krovininis automobilis užblokavo vieną eismo juostą. Susidarė spūstys. Eismo juosta buvo atlaisvinat apie 12 val.
Tokie pranešimai trečiadienį į policiją plūdo vienas po kito.

pusnys

Darbo iki soties turėjo ugniagesiai

Dėl storo sniego sluoksnio miškingose vietovėse lūžo medžių šakos, medžiai, ir gulė ant kelių, užtverdami pravažiavimus. Kelių laisvinti skubėjo ugniagesiai gelbėtojai. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistų, ugniagesiams ši para buvo karšta. Gelbėtojai skaičiuoja rekordinį gelbėjimo darbų skaičių – iškvietimų ugniagesiai gavo 406, tiek kartų vyko į pagalbą. Daugiausia iškvietimų buvo Kauno, Vilniaus, Panevėžio apskrityse. Darbo nestokojo ir Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Marijampolėje, Kokolos gatvėje, medis užvirto ant automobilio „Volvo S80“. Trys ugniagesiai gelbėtojai medį nukėlė nuo automobilio rankomis. Taip pat jie pašalino kitą ant gatvės nuvirtusį medį.
Daug medžių kelius užtvėrė Kazlų Rūdos savivaldybėje. Medžiai šalinti Ąžuolų Būdos, Krūvelių, Gudelių kaimuose, Kazlų Rūdos mieste, Jūrės miestelyje. Apie 5 val. ryto, važiuodami maršrutu Kazlų Rūda–Čečetų k.–Jūrės mstl.–Kazlų Rūda, ugniagesiai pašalino daugiau nei 20 ant kelio nuvirtusių medžių.

Loreta  TUMELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.