Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Sniego gniaužtuose: užpustyti keliai, avarijos, lūžtantys medžiai

Naktį į antradienį prasidėjęs stiprus snygis ir pūga, trečiadienįpo pietų po truputį ėmė rimti, nors snaigės vis dar krenta, pažeme pusto. Gausaus sniego sukeltos problemos dar neįveiktos. Todėl Lietuvos automobilių kelių direkcija įspėja, kad reikia būti atsargiems. Pagrindinių kelių dangos vietomis su šlapio ar pažliugusio sniego provėžomis, mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai su prispaustu sniegu, vietomis su puraus sniego sluoksniu iki 20 centimetrų. Rajoniniuose keliuose yra ruožų, kurie sunkiai pravažiuojami. Neišvažiuojamų kelių yra Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybėse.

uzpustyti keliai

Eismas magistralėje „Via Baltica“ kėlė daugiausia problemų

Marijampolės regione antradienį, iki trečiadienio pietų, visais keliais važiuoti buvo sudėtinga, kai kur ir neįmanoma. Tačiau bene daugiausia problemų kilo magistralėje „Via Baltica“. Vietomis vilkikai paralyžiavo eismą, spūstyse po keletą valandų stovėjo ne tik sunkiasvoris transportas, bet ir lengvieji automobiliai. Jau antradienio vakarą vilkikų eilė formavosi abiejose magistralės juostose nuo Kauno link Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių. Trečiadienį rytmetį nuo EMSI degalinės, Balsupių sankryžos vilkikai magistralėje sustojo abiejose juostose, taip užkirsdami galimybę įvažiuoti greta esančių vietovių gyventojams, priversdami laukti eilėje į vilkikų spąstus patekusius lengvuosius automobilius. Per abiejose juostose stovinčius vilkikus negalėjo privažiuoti ir Marijampolės kelių tarnybos barstytuvai, kad nuvalytų kelią, pabertų slidumą mažinančių medžiagų. Panaši situacija tam tikrose atkarpose buvo susidariusi ir važiuojant magistrale nuo pasienio link Marijampolės savivaldybės.spustis
Marijampolės Kelių tarnybos vadovo Arvydo Malinausko teigimu, sudėtingiausia buvo magistralėje sureguliuoti vilkikų eismą, kad jie netrukdytų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, kelininkams. Po stovinčiu transportu vėjas pripustė sniego, ratai jį prispaudė, susidarė ledas.
„Keliolikos kilometrų vilkikų eilės nusidriekė ne tik dėl to, kad tam tikruose ruožuose įvykdavo avarijos, nuo kelio nuslydęs sunkiasvoris transportas užtverdavo eismo juostą ar į kalną netoli pasienio kuris nors vilkikas neužvažiuodavo. Buvo atvejų, kai tolimųjų reisų vairuotojai tiesiog nusprendė pailsėti ant Šešupės tilto aplinkkelyje, užsitraukė užuolaidėles ir užsnūdo, o už jų susiformavo automobilių kolona“, – pasakojo A. Malinauskas. Pasak Kelių tarnybos vadovo, į pagalbą buvo pasitelkta policija. Pareigūnai uždarė eismą priešpriešinėje eismo juostoje. Ja galėjo pravažiuoti kelininkų technika ir nuvalyti magistralę. Vilkikų eilės Marijampolės, Kalvarijos savivaldybėse prasisklaidė tik po pietų. Anot kelininkų, tai nereiškia, kad nesusidarys kitos. Tereikia vieno eismo įvykio ir eismas magistralėje, kur sunkiasvorės technikos judėjimas didžiulis, paralyžiuojamas. Trečiadienio rytmetį iš spaustuvės Lenkijoje Marijampolės prekybos centrų nepasiekė automobilis vežęs dalį atspausdinto „Suvalkiečio“ tiražo. Transportas užstrigo Lenkijos keliuose. Dėl neišvažiuojamų kelių laikraščio negavo nemaža dalis kaimų gyventojų.

kamstis via baltica

Krašto keliai jau išvažiuojami

Antradienio vakarą sudėtinga buvo važiuoti ir krašto keliais. Matėsi daug automobilių, nuslydusių nuo kelių važiuojant nuo Marijampolės link Krosnos, Kalvarijos, Prienų. Liudvinavo–Turgalaukio žiedinę sankryžą pavakare per pusnis buvo sunku įžiūrėti. Gerai, kad kelio ženklų daug, pagal juos galėjai susigaudyti, kad privažiavai žiedą. Sunkiausia situacija dėl gausaus sniego susidarė taip vadinamuose rajoniniuose keliuose. Trečiadienį, apie 10 val., važiuojant keliu Sasnava–Igliškėliai, kelias ir laukai buvo susilyginę, ties posūkiu į Živavodės gyvenvietę matėsi tik ženklas su gatvės pavadinimu.
Po pietų situacija pradėjo keistis į gerą. Krašto keliais jau galima važiuoti drąsiau, pravalyti arba valomi ir mažesnio eismo intensyvumo keliai. Buvo atvejų, kai į Marijampolės kelių tarnybą skambinę gyventojai prašė nuvalyti kelią dėl laidotuvių, kad galėtų pasiekti kapines.
Pasak Kelių tarnybos vadovo A. Malinausko, šiuo metu valomi ir barstomi slidūs kelių ruožai. Kelininkai dirbo visą naktį, buvo sukviesti visi laisvadienius turėję darbuotojai, tačiau ne visur dar spėjama, todėl vairuotojų prašoma būti atidžiais, neskubėti, atsižvelgti į meteorologines sąlygas, nes kelių dangas vis dar dengia sniego sluoksnis, o jį nuvalius keliai vėl padengiami sniegu.
Marijampolės apskrities VPK pareigūnai sako, kad dar niekada neteko registruoti tiek daug pranešimų apie eismo įvykius kaip šiomis dienomis. Laimė, iki šiol visos avarijos – techninės. Tik per antradienį pareigūnai registravo 34 pranešimus apie eismo nelaimes. Iš jų 19 automobilių buvo nuvažiavę nuo kelio ar susidūrę su kitomis transporto priemonėmis. Registruoti šeši eismo įvykiai, kai automobiliai atsitrenkė į elektros stulpus, tvoras, nuvažiavo nuo kelio, apvirto. Devyni pranešimai gauti apie pavojingas situacijas keliuose, kai eismą blokavo nuvirtę medžiai, slidžiose kelio atkarpose negalinčios važiuoti sunkiasvorės transporto priemonės.
Trečiadienį tokių pranešimų taip pat buvo daug. 13 val. kelyje Gižai–Pilviškiai, likus iki Pilviškių apie 5 kilometrams, nuo kelio nuvažiavo automobilis „Seat“. Žmonės nenukentėjo.
12.50 val. važiuojant prie Kalvarijos pasienio punkto nuo kelio nuvažiavo krovininis automobilis.
12.30 val. pranešta, kad avarija įvyko važiuojant nuo Antanavo link Kazlų Rūdos, iki jos likus 5 kilometrams. Moteris automobiliu „Volkswagen“ nuvažiavo nuo kelio.
10.50 val. Marijampolėje, Kauno gatvėje, automobiliu „Ford“ važiavusi marijampolietė kliudė šalikelėje stovėjusį automobilį „Toyota“, kurio savininko nebuvo.

Apie 10 val. registruotas eismo įvykis kelyje A5, miesto apvažiavime, ties Šunskų sankryža. Į Marijampolės ligoninę nugabentas penkiasdešimtmetis Šunskų miestelio gyventojas. Į avariją patekęs krovininis automobilis užblokavo vieną eismo juostą. Susidarė spūstys. Eismo juosta buvo atlaisvinat apie 12 val.
Tokie pranešimai trečiadienį į policiją plūdo vienas po kito.

pusnys

Darbo iki soties turėjo ugniagesiai

Dėl storo sniego sluoksnio miškingose vietovėse lūžo medžių šakos, medžiai, ir gulė ant kelių, užtverdami pravažiavimus. Kelių laisvinti skubėjo ugniagesiai gelbėtojai. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistų, ugniagesiams ši para buvo karšta. Gelbėtojai skaičiuoja rekordinį gelbėjimo darbų skaičių – iškvietimų ugniagesiai gavo 406, tiek kartų vyko į pagalbą. Daugiausia iškvietimų buvo Kauno, Vilniaus, Panevėžio apskrityse. Darbo nestokojo ir Marijampolės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.
Marijampolėje, Kokolos gatvėje, medis užvirto ant automobilio „Volvo S80“. Trys ugniagesiai gelbėtojai medį nukėlė nuo automobilio rankomis. Taip pat jie pašalino kitą ant gatvės nuvirtusį medį.
Daug medžių kelius užtvėrė Kazlų Rūdos savivaldybėje. Medžiai šalinti Ąžuolų Būdos, Krūvelių, Gudelių kaimuose, Kazlų Rūdos mieste, Jūrės miestelyje. Apie 5 val. ryto, važiuodami maršrutu Kazlų Rūda–Čečetų k.–Jūrės mstl.–Kazlų Rūda, ugniagesiai pašalino daugiau nei 20 ant kelio nuvirtusių medžių.

Loreta  TUMELIENĖ

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Autorių teisės saugomos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga

    2021-04-28Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga
    Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta. Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas. Meilė knygoms sustiprėjo – Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų ...
  • Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino

    2021-04-28Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino
    Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS. – Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl? – Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms. – Kokio žanro literatūra pandemijos ...
  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...