Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)

…O dingo tas laikas, pražuvo,
Nubėgo kaip Jūre vanduo…
Kur šokom jauni, kur
dainavom –
Beliko pražilęs akmuo…

Taip 1979 metais rašė Jūrės kaimo poetė Domicelė Draugelytė-Stankevičienė. Gera patirti, kad žmonės, net ir jauni, dar domisi tuo, kas senais laikais vyko: savo krašto, gimtinės istorija, vietovardžiais ir protėvių likimais… Jie tik iš pasakojimų, prisiminimų gali susikurti buvusio pasaulio vaizdą. Žmogus auga, tobulėja, semiasi žinių ir patirties, keičiasi ir jo požiūris į gyvenimą… Sulaukus brandaus amžiaus, dažnai prisiminimų keliai veda į tėviškę, į gimtinę, atgal prie savo šaknų, artimųjų, kaimynų, bendramokslių, savo numintų takų, upeliuko kranto, girios kampelio – prie tik mums žinomų mėlynžiedžių žibučių plotelio pelkutės pakrašty. Žmogus vis grįžta į savo pradžią…

Viskas turi savo vardus. O kas jaunam žmogui pasakys, kaip vadinosi viena ar kita vieta tame kaime, miestelyje, kuriame jis dabar gyvena? Juk tų, kurie viską žinojo, jau seniai nėra… Mąstančiai asmenybei nerimą kelia valstybės pamato – lietuvių tautinės savimonės, jos kultūrinio identiteto – būklė, nacionalinio patriotiškumo ir orumo stygius. Dabar nuoširdžiai džiaugiuosi, jog mūsų mokytojas Antanas Enčius (su juo atsisveikinome 2016 m. pavasarį) skatino moksleivius domėtis savo gimtinės istorija, lankyti garbaus amžiaus senolius, rinkti vietovardžius. Jau iškeliavo Amžinybėn Jūrės kaimo senbuviai, kurių pasakojimai – tikras lobis XXI amžiaus žmonėms.

Iš istorijos

Manoma, kad Jūrės kaimas buvo įkurtas dar XVIII a.

Manoma, kad Jūrės kaimas buvo įkurtas dar XVIII a.

Jūrės kaimas prisišliejęs prie Kazlų Rūdos miesto šiaurės vakarų dalies. Juos dabar skiria gal mažiau nei kilometro atstumas. XX a. žmonės pranašiškai kalbėjo, jog ateis laikas, kai Jūrės kaimas susilies su Kazlų Rūda. Jis buvo išsidėstęs abiejuose Jūrės upelio krantuose. Atsiradus kariniam daliniui ir iškeldinus žmones, buvo sparčiai statomi namai pietrytinėje dalyje, o dabar naujakuriai stato namus ir kitoje Jūrės upelio pusėje abipus kelio į Višakio Rūdą. Iš pietų į šiaurę veda kelias į Višakio Rūdą, o iš šiaurės rytų į pietvakarius, beveik lygiagrečiai Jūrės upei, eina vieškelis, kuris jungia Kazliškių ir Kazlų kaimus. Jūrės upė, kaip ir Judrė (ši teka per Višakio Rūdą), išteka iš didelės Ežerėlio pelkės. Vanduo skaidrus, šaltas, nes teka per miškus, švarus – dar pagaunama vėžių. Kaimo šiaurės rytinėje dalyje pastatyta užtvanka, prie vandens telkinio vasarą poilsiauja ne tik šio kaimo, bet ir Kazlų Rūdos žmonės. Reikalinga tai kaimui, nes šiame krašte nėra nei ežerų, nei plačių upių, tačiau Jūrės upelis, nuo užtvankos tekėdamas į vakarus, nuseko. O kažkada čia buvo daug pelkių ir upelių. Ir dabar žemesnėje girios vietoje pavasariais teka upeliukai, matyti jų krantai. Deja, baigiantis pavasariui jie išdžiūsta. Prieš daug tūkstančių metų buvo susidaręs didžiulis ledyno užtvenktas ežeras, suformavęs lygų, lengvai banguotą Sūduvos reljefą. Į šį ežerą tekėjo upės, sunešusios daug smėlio. Tai jų dėka susidarė dideli Kazlų Rūdos smėlynai. Iš čia ir kilo Jūrės vardas (buvo sakoma ir Jūros kaimas, dainose minimos „jūrelės marelės“). Derlingesnė žemė prie upelių, pelkėtų vietų, čia daugiausia būdavo ganyklų ir šienaujamų plotų.

Jūrės kaimo vardas kilęs nuo netoliese tekančios Jūrės upės pavadinimo.

Jūrės kaimo vardas kilęs nuo netoliese tekančios Jūrės upės pavadinimo.

Kada įsikūrė kaimas, dabar niekas nepasakys – manoma, jog XVIII a., kai į dabartinį Kazlų kaimą iš Mozūrijos krašto atsikėlė Kazlų šeima ir pelkėtose vietose atrado geležies rūdos. Ji buvo perdirbama ir Jūrės kaime, netoli dabartinio tilto, čia anksčiau dar būdavo randama geležies gurvuolių. „O toliau, prie upės tilto, gal prieš porą šimtų metų, pečių, faleriku vadintą, geležiai lydyt kūreno“, – 1976 metais rašė D. Draugelytė-Stankevičienė.

Pusiaukelėje tarp Kazlų Rūdos ir Jūrės buvusį mišką, kuriame prie kelio buvo pastatyti du daugiabučiai, Jūrės kaimo gyventojai vadino Šalnyne.

Pusiaukelėje tarp Kazlų Rūdos ir Jūrės buvusį mišką, kuriame prie kelio buvo pastatyti du daugiabučiai, Jūrės kaimo gyventojai vadino Šalnyne. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

1909 m. Jūrėje vokietis F. Torkleris pastatė pramoninę lentpjūvę. 1912-aisiais lentpjūvė buvo išnuomota O. Petrikanskiui, 1920 m. ją nupirko broliai Jeselis ir Saliamonas Solskiai ir jų svainis Ch. Broidas. Po Pirmojo pasaulinio karo šalia lentpjūvės buvo pastatytas malūnas, milo vėlykla ir aliejaus spaudykla, tačiau daugiausia pelno davė lentpjūvė. Čia buvo du medienos pjovimo pastatai, mašinų skyrius, katilinė, keturi sandėliai, džiovykla, kalvė ir valgyk­la. Savininkams priklausė 2300 metrų ilgio geležinkelis. Buvo kinkomi arkliai, kurie bėgiais traukdavo nedidelius vagonėlius, pakrautus lentomis ar pabėgiais. Metinė įmonės apyvarta sudarė 3 milijonus litų. Žaliavos buvo vežamos iš aplinkinių miškų, o produkcija realizuojama Lietuvoje ir Vokietijoje. Iki 1940 m. įmonėje dirbo apie 30 nuolatinių ir apie 30 sezoninių darbininkų. Nuolatiniai – Jūrės kaimo mažažemiai ir bežemiai valstiečiai (jiems už dieną buvo mokami 3 litai), o sezoniniai – Kazlų Rūdos miestelio gyventojai (jie gaudavo už dieną 1,5 lito). Darbo diena iki Pirmojo pasaulinio karo truko 14 valandų, o iki 1940 metų – 8 valandas. 1940 m. pradžioje nuolatiniai darbininkai už dieną gaudavo jau 7 litus, sezoniniai – 5. Dauguma jų nebuvo baigę pradžios mokyklos. Daugumą sudarė lietuviai, mažumą – žydai. Iš darbininkų atlyginimo kiekvieną mėnesį išskaičiuodavo po 2 litus (litą – į ligonių kasą, o kitą – Darbo rūmams). Iš ligonių kasos buvo mokamos nedarbingumo pašalpos, o Darbo rūmai surinktus pinigus skyrė bedarbių šelpimui.

1934 metais lentpjūvėje įsikūrė Krikščionių demokratų sąjunga. Ji ruošdavo išvykas, vakarus, šventes. Didžiąją laisvalaikio dalį darbininkai praleisdavo dirbdami savo žemės sklypelius. Beveik ramiai tekėjo gyvenimas Jūrės kaime iki pat 1940-ųjų, išskyrus 1926 m. gegužės mėnesį vykusį darbininkų streiką, reikalaujant pakelti atlyginimus ir įdarbinti sezoninius darbininkus. 1940 m. spalio mėnesį įmonė buvo nacionalizuota. Antrojo pasaulinio karo metu įmonė priklausė vokiečių bendrovei „Fon Bal“. Ji planavo pastatyti netoli Kazlų Rūdos geležinkelio stoties įmonę, kuri gamintų skydinių namų blokus Vokietijai. Okupacijos metais lentpjūvė gamino obliuotą ir „kreizuotą“ produkciją fronto reikalams. Įvestos maisto kortelės. Įmonės teritorijoje pastatyti barakai, juose gyveno karo belaisviai, čigonai su šeimomis. Moterys su vaikais lankydavosi Kazlų, Kazliškių, Marackų kaimuose, vietiniai valstiečiai sušelpdavo maistu.

Pokario metai, XX a. pabaiga ir XXI a. pradžia – ne tokia tolima istorija ir labiau žinoma mums. Dar reikėtų paminėti, jog kultūriniame kaimo ir įmonės gyvenime, kaip ir dabar bendruomenės renginiuose, didelį vaidmenį vaidino biblioteka: jos vedėjos Julija Ardzijauskienė, o vėliau Birutė Ramanauskienė su mokytoja Onute Ambrasiene organizuodavo renginius įvairaus amžiaus žmonėms.

Jūrės kaimo vietovardžiai

Norėčiau priminti, ypač dabartiniams Jūrės kaimo gyventojams, nes senbuvių jau nedaug (nepainiokite kaimo su Jūrės miesteliu, per kurį eina geležinkelis ir važiuoja traukiniai), kaip vadinosi šio krašto pelkėtos pievos, upeliukai, alksnynai, raistai, kalneliai, miško ploteliai… Vardai užrašyti 1971–1972 metais šio straipsnio autorės iš pateikėjų Antanuko Andriušio (dėl krikštatėvių klaidos du sūnūs buvo pakrikštyti vienodais vardais, tad buvo ir Antanas), Danutės Pliskaitienės, Domicelės Stankevičienės ir Onos Adomavičienės.

Pelkėtas miškas prie Kazliškių kaimo buvo vadinamas Barsukyne. Dabar čia užtvenktas Jūrės upelis.

Pelkėtas miškas prie Kazliškių kaimo buvo vadinamas Barsukyne. Dabar čia užtvenktas Jūrės upelis.

Jūrės kaimo vardas kilęs nuo vandenvardžio Jūrės upė, o šis – nuo žodžio jūra.
Rūdynė – upelis, ištekantis iš miško pietrytiniame kaimo pakraštyje, teka pro Čibirkų (čia jis užtvenktas), Greifenbergerių, Albinos Ledaitės sodybas, įteka į Jūrę.
Rūdbalė – ištekėjo iš Rūškynyno pelkutės šiaurės vakarų dalyje, bėgo pro Ališauskų sodybą, numelioruotas, įtekėjo į Jūrę.
Rūškynynas – pelkė, apaugusi krūmais, vakariniame kaimo pakraštyje. Čia augo daug rūgštynių, kaimo gyventojai sakydavo „rūškynės“.
Palatkės – pelkėtas alksnynas prie Rūdynės upelio dabartinėje Sodžiaus gatvėje, prie buvusios A. Andriušio sodybos.
Pempynė – pelkėta pieva tarp miškų rytinėje kaimo dalyje prie Marackų kaimo. Anksčiau pavasariais į ją atskrisdavo pempių.
Pasodgiris – balos, pelkėtos pievos, apaugusios krūmais, rytinėje kaimo dalyje.(Atkelta iš 9 psl.)
Balaitė (balaitės) – žemas, pelkėtas miško pakraštys vakarinėje kaimo dalyje, kairėje įmonės pusėje, alksnynas.
Skaliskas – apaugęs krūmais ir medžiais vakarinėje kaimo dalyje prie Kazlų kaimo esantis raistas.
Zagalnykas – apaugęs medžiais ir krūmais pietinėje dalyje, prie Miško gatvės esantis kalnelis, kurio viduryje buvo pievelė, pavasariais čia augo briedžiukai, o birželį – žemuogės.
Rezgirė – raistas šalia kelio link Višakio Rūdos.
Skalkabrastė – pelkė vakarinėje kaimo dalyje, pamiškėje, viduryje jos buvo eglynas.
Brazamoskas – apaugęs eglėmis ir pušimis kalnelis prie pat Jūrės upės, vakarinėje dalyje.
Aleksaičio pušynėlis – smėlio kalnelis su pušimis rytinėje kaimo dalyje prie Pempynės, netoli buvo Aleksaičio sodyba.
Martinkalnis – riešutynas šiauriniame kaimo pakraštyje, augo lazdynai.
Smalinpetis – apaugęs pušimis kalnelis rytiniame kaimo pakraštyje, miške. Kalbėjo, jog čia virdavo smalą (degutą).
Barsukynė – pelkėtas miškas šiaurinėje dalyje prie Kazliškių kaimo, dabar čia užtvenktas Jūrės upelis.
Šalnynė – miškas, kuris yra pusiaukelėje tarp Kazlų Rūdos ir Jūrės, kairėje kelio pusėje, dabar šioje vietoje stovi du daugiabučiai. Vieta kiek aukštesnė, smėlėta, auga pušys. Dabar ją (kadangi tai jau paskutiniai du Vytauto gatvės namai) juokais vadina Igarka. Ar ne gražiau būtų Šalnynė?
Teligrafas – kalnelis už buvusios Jūrės kaimo mokyklos, dabar bendruomenės namų, anksčiau ant jo stovėjo Stankevičių sodyba, dabar gyvena kiti žmonės.
Alavizna – pelkėtas miškas, kuriame augo eglės, alksniai, krūmai, šalia buvusios Poderių sodybos už tilto kairėje pusėje, link Višakio Rūdos.
Didžbalė – pelkė už tilto per Jūrę kairėje pusėje, prie Poderių sodybos.
Sausplynė – aukštapelkė už buvusios Ališauskų sodybos, šiaurės vakaruose. Čia buvo daug bruk­nių, mėlynių.
Raudonplynė – žemapelkė, spanguolynai už Ališauskynės į vakarų pusę link Kazlų kaimo. Manoma, jog taip pavadinta todėl, kad rudenį ji nusidažo raudonai nuo spanguolių…
Riestukė – miškas prie Marackų kaimo, netoli Slavinskų sodybos.

…Dabar Jūrės kaimas vėl plečiasi, puošiasi gražiomis šiuolaikiškomis sodybomis. Gal jau ir pelkės išnyko, pamiškės iškirstos, upeliai nusausinti, tačiau negi užmarštin nukeliaus gražūs jų vardai?

Saulė BERŽINYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...
  • Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“

    2021-09-03Renovacija Marijampolėje: ne „Kiek kainuos?“, bet „Kada pradedat?“
    Antradienį Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – BETA) pasveikino bei kartu su aplinkos ministru Simonu Gentvilu padėkojo vienu iš „Metų renovacijos projekto“ rinkimų nugalėtoju tapusio daugiabučio Marijampolėje (Draugystės g. 25 A) bendruomenei ir šio namo atnaujinimą administravusiai įmonei, rangovui, projektuotojų komandai bei techninę priežiūrą vykdžiusiai įmonei. Būsto energijos taupymo agentūra kartu su LR aplinkos ministerija jau kelerius metus iš eilės organizuoja Metų renovacijos projekto rinkimus, kurių pagrindinis tikslas – atskleisti visuomenei esminius renovacijos privalumus ir paskatinti gyvento- jus įsitraukti į daugiabučių namų atnaujinimo programą. Metų renovacijos projekto konkursui buvo atrinkti daugiabučiai namai, geriausiai demonstruojantys pagrindines renovacijos naudas ir jos teikiamas galimybes. Po ...
  • Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą

    2021-09-03Viskas, ką jums reikia žinoti apie plaukų slinkimą
    Kas yra plaukų slinkimas? Amerikos dermatologijos akademija (AAD) pažymi, kad 80 milijonų vyrų ir moterų Amerikoje turi paveldimą plaukų slinkimą (alopecija). Tai gali paveikti tik galvos odos plaukus ar visą kūną. Nors alopecija yra labiau paplitusi vyresnio amžiaus žmonėms, per didelis plaukų slinkimas gali pasireikšti ir vaikams. Normalu prarasti nuo 50 iki 100 plaukų per dieną. Su maždaug 100 000 plaukų ant galvos tas mažas praradimas nėra pastebimas. Nauji plaukai paprastai pakeičia prarastus plaukus, tačiau tai ne visada atsitinka. Plaukų slinkimas gali vystytis palaipsniui per metus arba staiga. Plaukų slinkimas gali būti nuolatinis arba laikinas. Neįmanoma suskaičiuoti tam tikrą per dieną prarastų ...
  • Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms

    2021-09-02Profesionalus kolektyvas kviečia grožio procedūroms
    Pernai, rugpjūčio pirmomis dienomis Kalvarijoje, Laisvės g. 7-2, duris atvėręs grožio ir pramogų centras „Viskas dėl grožio“ švenčia pirmąjį gimtadienį. Atidarydama grožio centrą po pirmojo koronaviruso karantino vadovė Sigita buvo užtikrinta – palepinti save įvairiomis procedūromis žmonės neatsisakys. Negąsdino jos ir mažas miestas, kuriame dirbti, anot skeptikų, didmiesčių klienčių dėmesio išlepintai centro įkūrėjai greitai atsibos. Vis dėlto taip neįvyko. – Kalvarijai jaučiu sentimentus, – tuomet sakė Sigita. – Čia baigiau mokyklą, čia gyvena mano mama, čia ir pati esu dirbusi sveikatinimo ir grožio srityje. Paklausa buvo didžiulė, todėl nemanau, kad mažas miestelis yra blogiau, negu, pavyzdžiui, Vilnius, kuriame dabar gyvenu. Žmonės visur ...
  • „Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“

    2021-09-01„Juozas Damijonaitis – lietuviškų vadovėlių pradininkas“
    Taip vadinasi prieš penketą metų išleista knygelė, skirta mūsų kraštiečiui, kurio šaknys – Kazlų Rūdos apylinkėse, o jo paties, artimųjų vaikystės, jaunystės takeliai vingiavo per Veiverius, Marijampolę, kitas vietas. Deja, apie jį, manyčiau, daugelis mūsų nelabai ką težino… Tenka pripažinti: jei ne skambutis į redakciją iš Kauno, kažin ar būtume atkreipę dėmesį, kad rugpjūčio 15 dieną sukako 150 metų žmogui, kuris buvo pirmasis lietuviškų vadovėlių autorius ir nuveikė daug kitų darbų, kurdamas švietimo pagrindus Lietuvoje, puoselėdamas lietuvybę – plačiąja prasme. Skambino Birutė Bytautienė, Juozo Damijonaičio sesers Natalijos anūkė (tai ji minėto leidinio autorė), sauganti, puoselėjanti šio Lietuvos šviesuolio atminimą. Ir neretai ...
  • Sergate katarakta? Nedelskite

    2021-09-01Sergate katarakta? Nedelskite
      Kiekvienas žmogus turi rūpintis savo akimis, nes rega – vienas svarbiausių žmogaus jutimų. Tačiau yra tokių akių ligų, kurios regėjimą gali atimti. Viena iš jų – katarakta. Kas yra katarakta ir kodėl ji išsivysto? Katarakta (akies lęšiuko sudrumstėjimas) – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Katarakta gali būti klasifikuojama į senatvinę, trauminę, toksinę ir kt. rūšis. Didžiausią dalį sudaro įgytoji – taip vadinamoji senatvinė katarakta. Pastebėta, jog dažniausiai liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, labiau paplitusi moterų tarpe. Jaunesniems žmonėms katarakta gali išsivystyti kaip kitų ligų komplikacija (pvz.: diabeto), pasireikšti asmenims, vartojantiems kortikosteroidus, patyrusiems akies traumą, dirbantiems kenksmingomis ...
  • Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų

    2021-09-01Savanoriškajai krašto apsaugos tarnybai SKAT (KASP) 30 metų
    Lietuvos Respublikos (LR) Aukščiausiosios Tarybos 1991 01 17 įstatymu Nr. I-958) buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba (SKAT). Nuo 1998 m. pavadinimas pakeistas į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). Švenčiant SKAT (dabar KASP) įkūrimo trisdešimtmetį 2021 08 21 Vilniuje Lietuvos kariuomenės Ordinariato pagrindinėje Šv. Ignoto bažnyčioje aukotos šv. Mišios. Mišių aukoje paminėti žuvusieji už Tėvynės laisvę savanoriai, taip pat ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. prie Parlamento žuvęs SKAT Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas. Joms pasibaigus prie Krašto apsaugos ministerijos esančio paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui surengta SKAT kūrusių etatinių darbuotojų ir savanorių rikiuotė (apie 250 savanorių). Joje dalyvavo SKAT štabo, Vilniaus, ...
  • Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu

    2021-08-31Numesti svorį – gali kiekvienas. Kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu
    Šiais laikais internete galima rasti labai daug patarimų, idėjų, kurios turėtų padėti Jums sumažinti kūno apimtis, žinoma, ne tik gražiau atrodyti, tačiau taip pat ir gerai jaustis. Mitybos pasiūlymus teikia ne tik dietologai, tačiau ir specialistais save vadinantys asmenys, kurių išsilavinimas neturi nieko bendro su dietologija. Natūralu, kad tokiu atveju dažnai žmonės savo sveikatai padaro dar daugiau problemų, kurių galima buvo išvengti suderinus sveiką santykį su maistu. Apie tai kalbamės su chirurgu Nerijumi Kaseliu, kuris dalinasi praktiškais svorio metimo patarimais. Su kokiais pacientais Jums dažniausiai tenka dirbti? Mano specializacija yra tie pacientai, kurie sveria ne keliais kilogramais daugiau nei rodo KMI, tačiau tie, ...
  • „Menas – visada terapija“

    2021-08-28„Menas – visada terapija“
    Taip į grafikos ir tapybos parodos „Įžūlus apsinuoginimas“ atidarymą susirinkusiems marijampoliečiams sakė jos autorė Laimutė Širvydienė, akcentuodama, kad net mažiausiai pastangų reikalaujantis kūrybos procesas veikia pozityviai. Tarkime, tai gali būti kad ir koliažai, dėliojami iš karpomų žurnalų… Nijolė LINIONIENĖ Atėjusieji į Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galeriją gal ir buvo nustebinti, pamatę daugybę mažo formato piešinių, pirmiausia kritusių į akis (esame įpratę prie didokų formatų) – kiekvienas dar ir su tekstu. Tai – įspūdžio ar konkretaus vyksmo apibūdinimas. Ką atskleidė pirma pažintis? Kad autorė daug keliauja – ir labai dažnai būna išskirtiniuose koncertuose… Kai Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė ją pristatė, ...
  • Literatūriniai pietūs su kraštiečiu

    2021-08-28Literatūriniai pietūs su kraštiečiu
    Rugpjūtį užplūdusi vasariška šiluma, saulė, dangaus žydrynė dar labiau skatino norą ištrūkti iš karantino ir virtualios erdvės į tikrą, visais pojūčiais patiriamą pasaulį. Daukšiečiai buvo pakviesti į bibliotekos kiemelį pasimėgauti literatūriniais pietumis su kraštiečiu, dvylikos knygų autoriumi, aistringu gamtininku, kolekcininku, medžiotoju, ichtiologu ir gausybės titulų savininku Algimantu Zubavičiumi, šiuo metu gyvenančiu Dauguose. Kraštietis visus pradžiugino ne tik „desertu“ – unikalia trofėjų ir daiktų iš tolimosios Afrikos kolekcija, bet ir nuoširdžiu, atviru bendravimu, kuris pakylėjo ir užliejo šviesiausiomis, gražiausiomis emocijomis! Kalbėdamas dažnai pabrėždavo, kad gyvenimas ir kūryba nėra du skirtingi pasauliai, jų santykis labai glaudus – kūryba kyla iš gyvenimo ir yra ...
  • Želsva kvietė į širdis vasaros žydėjimą

    2021-08-28Želsva kvietė į širdis  vasaros žydėjimą
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka šiais metais švenčia bibliotekos šimtmetį. Vienas iš renginių, skirtų šiam jubiliejui, „Pakviesk į širdį vasaros žydėjimą“ vyko Želsvos bibliotekoje. Jis skirtas lietuvių poetui Vytautui Mačerniui paminėti. Šiais metais sukanka 100 metų nuo kūrėjo gimimo (1921–1944). Jaunas poetas paliko žymų pėdsaką lietuvių poezijos kloduose. Apie jo talentą ir poeziją kalbėjo aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, pristačiusi poezijos almanachą „Apnuogintos širdies vizijos“, skirtą Vytautui Mačerniui. Poetui savo eiles skyrė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos poetai atvykę iš Kauno, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės. Jų pirmininkė, poetė gydytoja Dalia Milukaitė-Buragienė, dėkojo už galimybę supažindinti poezijos mėgėjus su Rašytojų sąjungos poetais ir ...
  • Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime

    2021-08-27Trūko Kazlų Rūdos „Maximos“ darbuotojų kantrybė: tokiomis sąlygomis nedirbsime
    Kol šalies žiniasklaidoje skaitome, kad vis gerėja sąlygos prekybos centrų darbuotojams ir sparčiai kyla jų atlyginimai bei gerėja darbo sąlygos, tikrovė kartais parodo kitą pusę – nepakėlę sunkių darbo sąlygų ir pasipiktinę dėl mažų atlyginimų ketvirtadienį į darbą Kazlų rūdoje neišėjo visa „Maximos“ parduotuvės darbuotojų pamaina – dvylika žmonių. Vienas vyriškis bei vienuolika moterų būriavosi lauke prie parduotuvės ir sakė, kad kantrybės taurę perpildė prieš kelias dienas gauti atlyginimai – žmonės nesitikėjo, kad už sunkias darbo sąlygas, ilgas darbo valandas gaus tiek mažai pinigų. Nepasitenkinimas atlyginimu ir darbo sąlygomis brendo ilgą laiką – Ši mūsų akcija nėra spontaniška, ji brendo jau kurį ...
  • Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?

    2021-08-26Kokio tipo veidrodį dėti vonios kambaryje?
    Jeigu bet kuriame kitame kambaryje mes galime gyventi be veidrodžio, tai vonios veidrodžiai – neatsiejama vonios kambario detalė. Jie gali būti įvairių dydžių, montuojami atskirai arba integruoti kartu su pakabinama vonios spintele. Taip pat gali būti įrėminti arba be rėmų – viskas priklauso tiek nuo jūsų pasirinkimo, tiek ir nuo vyraujančio vonios kambario interjero. Kaip pasirinkti tinkamą veidrodį vonios kambariui? Net jeigu ir atrodo labai paprasta, išsirinkti veidrodį voniai gali pasirodyti nelengva. Renkantis vonios veidrodį reikia atsižvelgti į tam tikrus aspektus ir laikytis keleto taisyklių. Labai svarbu išlaikyti proporcijas atsižvelgiant į vonioje esančius baldus bei keramiką, todėl reikėtų vengti pernelyg didelių ar ...
  • Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką

    2021-08-25Paroda apie žmones ir apie bėgantį laiką
    Rugpjūčio 19-ąją Marijampolės kultūros centre buvo atidaryta šio miesto metraštininku vadinamo fotografo Romo Linionio fotografijų paroda „Mano miesto žmonės“, kurioje – 1976–2021 metais užfiksuoti Sūduvos sostinės daugiau ar mažiau žinomi, daugeliui pažįstami žmonės. Algis VAŠKEVIČIUS Parodą lydi nemažai sutapimų – ji ir jubiliejinė, nes šį pirmadienį fotografui R. Linioniui sukako 70 metų, ji buvo surengta tą dieną, kai minima Pasaulinė fotografijos diena ir tą pačią dieną savo 80-ąjį gimtadienį minėjo vienas žinomiausių ir R. Linionio labai vertinamų Lietuvos fotografų Romualdas Rakauskas. Be to, jau penkiasdešimt metų, kai Romas dirba šį darbą. Pasaulinė fotografijos diena pasirinkta neatsitiktinai – 1837 metais prancūzai Lui Dageras (Louis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.