Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Vis grįžtant į pradžią: ar dar prisimename istoriją, vardus? (Istorijos be datų)

…O dingo tas laikas, pražuvo,
Nubėgo kaip Jūre vanduo…
Kur šokom jauni, kur
dainavom –
Beliko pražilęs akmuo…

Taip 1979 metais rašė Jūrės kaimo poetė Domicelė Draugelytė-Stankevičienė. Gera patirti, kad žmonės, net ir jauni, dar domisi tuo, kas senais laikais vyko: savo krašto, gimtinės istorija, vietovardžiais ir protėvių likimais… Jie tik iš pasakojimų, prisiminimų gali susikurti buvusio pasaulio vaizdą. Žmogus auga, tobulėja, semiasi žinių ir patirties, keičiasi ir jo požiūris į gyvenimą… Sulaukus brandaus amžiaus, dažnai prisiminimų keliai veda į tėviškę, į gimtinę, atgal prie savo šaknų, artimųjų, kaimynų, bendramokslių, savo numintų takų, upeliuko kranto, girios kampelio – prie tik mums žinomų mėlynžiedžių žibučių plotelio pelkutės pakrašty. Žmogus vis grįžta į savo pradžią…

Viskas turi savo vardus. O kas jaunam žmogui pasakys, kaip vadinosi viena ar kita vieta tame kaime, miestelyje, kuriame jis dabar gyvena? Juk tų, kurie viską žinojo, jau seniai nėra… Mąstančiai asmenybei nerimą kelia valstybės pamato – lietuvių tautinės savimonės, jos kultūrinio identiteto – būklė, nacionalinio patriotiškumo ir orumo stygius. Dabar nuoširdžiai džiaugiuosi, jog mūsų mokytojas Antanas Enčius (su juo atsisveikinome 2016 m. pavasarį) skatino moksleivius domėtis savo gimtinės istorija, lankyti garbaus amžiaus senolius, rinkti vietovardžius. Jau iškeliavo Amžinybėn Jūrės kaimo senbuviai, kurių pasakojimai – tikras lobis XXI amžiaus žmonėms.

Iš istorijos

Manoma, kad Jūrės kaimas buvo įkurtas dar XVIII a.

Manoma, kad Jūrės kaimas buvo įkurtas dar XVIII a.

Jūrės kaimas prisišliejęs prie Kazlų Rūdos miesto šiaurės vakarų dalies. Juos dabar skiria gal mažiau nei kilometro atstumas. XX a. žmonės pranašiškai kalbėjo, jog ateis laikas, kai Jūrės kaimas susilies su Kazlų Rūda. Jis buvo išsidėstęs abiejuose Jūrės upelio krantuose. Atsiradus kariniam daliniui ir iškeldinus žmones, buvo sparčiai statomi namai pietrytinėje dalyje, o dabar naujakuriai stato namus ir kitoje Jūrės upelio pusėje abipus kelio į Višakio Rūdą. Iš pietų į šiaurę veda kelias į Višakio Rūdą, o iš šiaurės rytų į pietvakarius, beveik lygiagrečiai Jūrės upei, eina vieškelis, kuris jungia Kazliškių ir Kazlų kaimus. Jūrės upė, kaip ir Judrė (ši teka per Višakio Rūdą), išteka iš didelės Ežerėlio pelkės. Vanduo skaidrus, šaltas, nes teka per miškus, švarus – dar pagaunama vėžių. Kaimo šiaurės rytinėje dalyje pastatyta užtvanka, prie vandens telkinio vasarą poilsiauja ne tik šio kaimo, bet ir Kazlų Rūdos žmonės. Reikalinga tai kaimui, nes šiame krašte nėra nei ežerų, nei plačių upių, tačiau Jūrės upelis, nuo užtvankos tekėdamas į vakarus, nuseko. O kažkada čia buvo daug pelkių ir upelių. Ir dabar žemesnėje girios vietoje pavasariais teka upeliukai, matyti jų krantai. Deja, baigiantis pavasariui jie išdžiūsta. Prieš daug tūkstančių metų buvo susidaręs didžiulis ledyno užtvenktas ežeras, suformavęs lygų, lengvai banguotą Sūduvos reljefą. Į šį ežerą tekėjo upės, sunešusios daug smėlio. Tai jų dėka susidarė dideli Kazlų Rūdos smėlynai. Iš čia ir kilo Jūrės vardas (buvo sakoma ir Jūros kaimas, dainose minimos „jūrelės marelės“). Derlingesnė žemė prie upelių, pelkėtų vietų, čia daugiausia būdavo ganyklų ir šienaujamų plotų.

Jūrės kaimo vardas kilęs nuo netoliese tekančios Jūrės upės pavadinimo.

Jūrės kaimo vardas kilęs nuo netoliese tekančios Jūrės upės pavadinimo.

Kada įsikūrė kaimas, dabar niekas nepasakys – manoma, jog XVIII a., kai į dabartinį Kazlų kaimą iš Mozūrijos krašto atsikėlė Kazlų šeima ir pelkėtose vietose atrado geležies rūdos. Ji buvo perdirbama ir Jūrės kaime, netoli dabartinio tilto, čia anksčiau dar būdavo randama geležies gurvuolių. „O toliau, prie upės tilto, gal prieš porą šimtų metų, pečių, faleriku vadintą, geležiai lydyt kūreno“, – 1976 metais rašė D. Draugelytė-Stankevičienė.

Pusiaukelėje tarp Kazlų Rūdos ir Jūrės buvusį mišką, kuriame prie kelio buvo pastatyti du daugiabučiai, Jūrės kaimo gyventojai vadino Šalnyne.

Pusiaukelėje tarp Kazlų Rūdos ir Jūrės buvusį mišką, kuriame prie kelio buvo pastatyti du daugiabučiai, Jūrės kaimo gyventojai vadino Šalnyne. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

1909 m. Jūrėje vokietis F. Torkleris pastatė pramoninę lentpjūvę. 1912-aisiais lentpjūvė buvo išnuomota O. Petrikanskiui, 1920 m. ją nupirko broliai Jeselis ir Saliamonas Solskiai ir jų svainis Ch. Broidas. Po Pirmojo pasaulinio karo šalia lentpjūvės buvo pastatytas malūnas, milo vėlykla ir aliejaus spaudykla, tačiau daugiausia pelno davė lentpjūvė. Čia buvo du medienos pjovimo pastatai, mašinų skyrius, katilinė, keturi sandėliai, džiovykla, kalvė ir valgyk­la. Savininkams priklausė 2300 metrų ilgio geležinkelis. Buvo kinkomi arkliai, kurie bėgiais traukdavo nedidelius vagonėlius, pakrautus lentomis ar pabėgiais. Metinė įmonės apyvarta sudarė 3 milijonus litų. Žaliavos buvo vežamos iš aplinkinių miškų, o produkcija realizuojama Lietuvoje ir Vokietijoje. Iki 1940 m. įmonėje dirbo apie 30 nuolatinių ir apie 30 sezoninių darbininkų. Nuolatiniai – Jūrės kaimo mažažemiai ir bežemiai valstiečiai (jiems už dieną buvo mokami 3 litai), o sezoniniai – Kazlų Rūdos miestelio gyventojai (jie gaudavo už dieną 1,5 lito). Darbo diena iki Pirmojo pasaulinio karo truko 14 valandų, o iki 1940 metų – 8 valandas. 1940 m. pradžioje nuolatiniai darbininkai už dieną gaudavo jau 7 litus, sezoniniai – 5. Dauguma jų nebuvo baigę pradžios mokyklos. Daugumą sudarė lietuviai, mažumą – žydai. Iš darbininkų atlyginimo kiekvieną mėnesį išskaičiuodavo po 2 litus (litą – į ligonių kasą, o kitą – Darbo rūmams). Iš ligonių kasos buvo mokamos nedarbingumo pašalpos, o Darbo rūmai surinktus pinigus skyrė bedarbių šelpimui.

1934 metais lentpjūvėje įsikūrė Krikščionių demokratų sąjunga. Ji ruošdavo išvykas, vakarus, šventes. Didžiąją laisvalaikio dalį darbininkai praleisdavo dirbdami savo žemės sklypelius. Beveik ramiai tekėjo gyvenimas Jūrės kaime iki pat 1940-ųjų, išskyrus 1926 m. gegužės mėnesį vykusį darbininkų streiką, reikalaujant pakelti atlyginimus ir įdarbinti sezoninius darbininkus. 1940 m. spalio mėnesį įmonė buvo nacionalizuota. Antrojo pasaulinio karo metu įmonė priklausė vokiečių bendrovei „Fon Bal“. Ji planavo pastatyti netoli Kazlų Rūdos geležinkelio stoties įmonę, kuri gamintų skydinių namų blokus Vokietijai. Okupacijos metais lentpjūvė gamino obliuotą ir „kreizuotą“ produkciją fronto reikalams. Įvestos maisto kortelės. Įmonės teritorijoje pastatyti barakai, juose gyveno karo belaisviai, čigonai su šeimomis. Moterys su vaikais lankydavosi Kazlų, Kazliškių, Marackų kaimuose, vietiniai valstiečiai sušelpdavo maistu.

Pokario metai, XX a. pabaiga ir XXI a. pradžia – ne tokia tolima istorija ir labiau žinoma mums. Dar reikėtų paminėti, jog kultūriniame kaimo ir įmonės gyvenime, kaip ir dabar bendruomenės renginiuose, didelį vaidmenį vaidino biblioteka: jos vedėjos Julija Ardzijauskienė, o vėliau Birutė Ramanauskienė su mokytoja Onute Ambrasiene organizuodavo renginius įvairaus amžiaus žmonėms.

Jūrės kaimo vietovardžiai

Norėčiau priminti, ypač dabartiniams Jūrės kaimo gyventojams, nes senbuvių jau nedaug (nepainiokite kaimo su Jūrės miesteliu, per kurį eina geležinkelis ir važiuoja traukiniai), kaip vadinosi šio krašto pelkėtos pievos, upeliukai, alksnynai, raistai, kalneliai, miško ploteliai… Vardai užrašyti 1971–1972 metais šio straipsnio autorės iš pateikėjų Antanuko Andriušio (dėl krikštatėvių klaidos du sūnūs buvo pakrikštyti vienodais vardais, tad buvo ir Antanas), Danutės Pliskaitienės, Domicelės Stankevičienės ir Onos Adomavičienės.

Pelkėtas miškas prie Kazliškių kaimo buvo vadinamas Barsukyne. Dabar čia užtvenktas Jūrės upelis.

Pelkėtas miškas prie Kazliškių kaimo buvo vadinamas Barsukyne. Dabar čia užtvenktas Jūrės upelis.

Jūrės kaimo vardas kilęs nuo vandenvardžio Jūrės upė, o šis – nuo žodžio jūra.
Rūdynė – upelis, ištekantis iš miško pietrytiniame kaimo pakraštyje, teka pro Čibirkų (čia jis užtvenktas), Greifenbergerių, Albinos Ledaitės sodybas, įteka į Jūrę.
Rūdbalė – ištekėjo iš Rūškynyno pelkutės šiaurės vakarų dalyje, bėgo pro Ališauskų sodybą, numelioruotas, įtekėjo į Jūrę.
Rūškynynas – pelkė, apaugusi krūmais, vakariniame kaimo pakraštyje. Čia augo daug rūgštynių, kaimo gyventojai sakydavo „rūškynės“.
Palatkės – pelkėtas alksnynas prie Rūdynės upelio dabartinėje Sodžiaus gatvėje, prie buvusios A. Andriušio sodybos.
Pempynė – pelkėta pieva tarp miškų rytinėje kaimo dalyje prie Marackų kaimo. Anksčiau pavasariais į ją atskrisdavo pempių.
Pasodgiris – balos, pelkėtos pievos, apaugusios krūmais, rytinėje kaimo dalyje.(Atkelta iš 9 psl.)
Balaitė (balaitės) – žemas, pelkėtas miško pakraštys vakarinėje kaimo dalyje, kairėje įmonės pusėje, alksnynas.
Skaliskas – apaugęs krūmais ir medžiais vakarinėje kaimo dalyje prie Kazlų kaimo esantis raistas.
Zagalnykas – apaugęs medžiais ir krūmais pietinėje dalyje, prie Miško gatvės esantis kalnelis, kurio viduryje buvo pievelė, pavasariais čia augo briedžiukai, o birželį – žemuogės.
Rezgirė – raistas šalia kelio link Višakio Rūdos.
Skalkabrastė – pelkė vakarinėje kaimo dalyje, pamiškėje, viduryje jos buvo eglynas.
Brazamoskas – apaugęs eglėmis ir pušimis kalnelis prie pat Jūrės upės, vakarinėje dalyje.
Aleksaičio pušynėlis – smėlio kalnelis su pušimis rytinėje kaimo dalyje prie Pempynės, netoli buvo Aleksaičio sodyba.
Martinkalnis – riešutynas šiauriniame kaimo pakraštyje, augo lazdynai.
Smalinpetis – apaugęs pušimis kalnelis rytiniame kaimo pakraštyje, miške. Kalbėjo, jog čia virdavo smalą (degutą).
Barsukynė – pelkėtas miškas šiaurinėje dalyje prie Kazliškių kaimo, dabar čia užtvenktas Jūrės upelis.
Šalnynė – miškas, kuris yra pusiaukelėje tarp Kazlų Rūdos ir Jūrės, kairėje kelio pusėje, dabar šioje vietoje stovi du daugiabučiai. Vieta kiek aukštesnė, smėlėta, auga pušys. Dabar ją (kadangi tai jau paskutiniai du Vytauto gatvės namai) juokais vadina Igarka. Ar ne gražiau būtų Šalnynė?
Teligrafas – kalnelis už buvusios Jūrės kaimo mokyklos, dabar bendruomenės namų, anksčiau ant jo stovėjo Stankevičių sodyba, dabar gyvena kiti žmonės.
Alavizna – pelkėtas miškas, kuriame augo eglės, alksniai, krūmai, šalia buvusios Poderių sodybos už tilto kairėje pusėje, link Višakio Rūdos.
Didžbalė – pelkė už tilto per Jūrę kairėje pusėje, prie Poderių sodybos.
Sausplynė – aukštapelkė už buvusios Ališauskų sodybos, šiaurės vakaruose. Čia buvo daug bruk­nių, mėlynių.
Raudonplynė – žemapelkė, spanguolynai už Ališauskynės į vakarų pusę link Kazlų kaimo. Manoma, jog taip pavadinta todėl, kad rudenį ji nusidažo raudonai nuo spanguolių…
Riestukė – miškas prie Marackų kaimo, netoli Slavinskų sodybos.

…Dabar Jūrės kaimas vėl plečiasi, puošiasi gražiomis šiuolaikiškomis sodybomis. Gal jau ir pelkės išnyko, pamiškės iškirstos, upeliai nusausinti, tačiau negi užmarštin nukeliaus gražūs jų vardai?

Saulė BERŽINYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...
  • Visi darykime, ką galime

    2021-08-07Visi darykime, ką galime
    Siekiant suvaldyti pandemijos grėsmę artėjant rudeniui, dabar ypač svarbu elgtis sąmoningai ir atsakingai – laikytis rekomendacijų bei prisidėti prie visuotinio imuniteto kūrimo. Juk kiekvienas pasiskiepijęs apsaugo ne tik save, bet ir aplinkinius. Apie tai, kokiomis mintimis gyvena šiandien ir kodėl nusprendė vakcinuotis, pasakoja piliečiai iš skirtingų šalies rajonų. „Kartu mes galime nuveikti daugiau“ Indrė iš Elektrėnų šiandien gyvena pozityviomis mintimis: „Karantino laikotarpis buvo sunkus psichologiškai ir emociškai, bet atėjusi vasara ir pasibaigęs sugriežtintas karantinas po truputį padėjo sugrįžti prie senųjų įpročių.“ Moteris teigia keletą kartų atlikusi antigenų testą, bet visi atsakymai buvo neigiami. „Oficialiai koronavirusu nesirgau, tačiau dirbu maisto tiekimo sferoje ir mano aplinkoje ...
  • Kur verta planuotis žiemos atostogas?

    2021-08-05Kur verta planuotis žiemos atostogas?
    Tiesa, šiaurė nėra mėgstama visų, tačiau, kam patinka šaltis – šis pasaulio taškas paliks itin didelį įspūdį. Suomijoje dominuoja natūralumu spindinti gamta, todėl į šią šalį galima vykti tada, kai yra pavargstama nuo nuolat skubančių miestų bei darbo rutinos. Taip pat žiema čia yra slidininkų rojus bei galima sutikti Kalėdų Senelį! Sostinė – Helsinkis Jeigu svečiuositės Suomijoje, rekomenduojama užsukti ir į pačią jos sostinę. Helsinkyje gausu ne tik suomiško, bet ir švediško, ir rusiško paveldo. Pačiame miesto centre, karaliauja Senato aikštės ansamblis su didžiule katedra. Taip pat aplink miesto centrą galima išvysti skirtingų architektūrinių stilių, todėl kiekvienas galės atrasti sau labiausiai patinkantį.Verta ...
  • Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!

    2021-08-04Turiu bilietą į laisvesnį pasaulį!
    Nors vis dar susiduriame su abejonėmis ir sunkumais, kuriuos sukėlė COVID-19 pandemija, pamažu žengiame išsiilgto gyvenimo link ir skiepydamiesi kuriame visuotinį imunitetą.Piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja apie tai, kodėl pasitiki medicina ir kaip jiems sekasi šiandien, kai galime gyventi laisviau. Pasitiki kompetentingų specialistų nuomone Justina iš Vijūkų pripažįsta, kad karantino metu labiausiai jai trūko gyvo bendravimo su artimaisiais. „Sąžiningai izoliavomės ir bandėme išvengti visų įmanomų rizikų. Per pirmąjį karantiną aš pastojau, o per antrąjį – pagimdžiau. Taip pat išėjusi į dekretą aš pradėjau sėkmingai vykdyti savo veiklą, todėl galiausiai išėjau iš samdomo darbo“, – apie gyvenimo pokyčius pasakoja moteris. Kauno rajone gyvenanti Justina ...
  • Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos

    2021-08-04Visiems yra darbo, visiems užtenka vietos
    Daiva Klimavičienė Lankydami Marijampolės rajono ūkininkus, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, viceministras Paulius Lukševičius ir Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas užsuko į Juozo Bekampio ūkį. Prasidėjus kolūkių griūčiai, jis vienas pirmųjų įkūrė šeimos ūkį Marijampolės r., Liudvinavo sen., Kūlokų kaime. Augalininkystės (auginama apie 200 ha javų) ir gyvulininkystės ūkyje – auginama daugiau kaip šimtas mėsinių limuzinų, turi ir arklių. Tokie mišrūs šeimos ūkiai – Lietuvos žemės ūkio ateitis. Valstybė jiems pagelbėti gali, skatindama modernizaciją ir technologinę pažangą. Apie tai buvo galimybė pasikalbėti ir su ministru. Ūkininkas mosteli ranka ganyk-los link – šiuos mėsinius galvijus limuzinus pradėjo auginti vienas pirmųjų Lietuvoje. ...
  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE

    2021-08-02MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE
    Jubiliejiniai metai leidžia atsigręžti į sukauptą patirtį ir ieškoti naujų krypčių bei idėjų. Per 20 metų Marijampolės kolegija išgyveno įvairius kaitos laikotarpius. Reaguodama į besikeičiančią aplinką ir sąlygas,į kintančius regiono rinkos poreikius, Marijampolės kolegijos bendruomenė didžiausią dėmesį skiria studijų programų rengimui ir tobulinimui. Studijų programų pokyčiai ir atnaujinama studijų bazė atveria galimybes studentams ugdytis reikalingas kompetencijas. Rytų išmintis byloja, kad jeigu kitam nori palinkėti ko nors blogo – linkėk gyventi pokyčių metu. Pažvelkime ar ši išmintis aktuali šiandieninių pokyčių kontekste. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA KVIEČIA RINKTIS ATNAUJINTAS STUDIJŲ PROGRAMAS Aktyviai besikuriantis Marijampolės laisvosios ekonominės zonos sektorius LEZ ir jame įsikūrusios naujos įmonės („Dovista“, IKEA grupei ...
  • Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą…

    2021-07-28Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą...
    Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo… …Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! ...
  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.