Ne paslaptis, kad psichikos ligą, ypač vyresni žmonės, vis dar laiko gėdinga, ir susidūrę su ja neskuba kreiptis pagalbos. Po ilgesnio nesimatymo į pakitusią per izoliaciją būseną dėmesį turėtų atkreipia artimieji. Kaip karantinas veikia žmonių psichinę būklę, kaip atpažinti ligos požymius, paklausėme Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriaus vedėjos, gydytojos psichiatrės Astos KLIMAŠAUSKIENĖS.
– Užsitęsęs karantinas žmonėms kelia nerimą, įtampą, baimės jausmą, miego sutrikimus. Žmonės tampa irzlūs, dirglūs, pikti, nes slegia nežinia dėl ateities, finansiniai įsipareigojimai, socialinė atskirtis. Pradedame susidurti su karantino psichologine žala žmonėms. Deja, laikui bėgant, manau, tokių žmonių tik daugės.
Psichikos sutrikimus galima įtarti, pastebėjus pasikeitusį žmogaus elgesį, užsitęsusį liūdesį, nemigą, interesų ir darbingumo praradimą, pasvarstymus apie gyvenimo beprasmybę, atsiribojimą nuo artimųjų, gal net atsiradus piktnaudžiavimui alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Pastebėję tai artimieji pirmiausia turėtų susisiekti su šeimos gydytoju, Psichinės sveikatos centro gyd. psichiatru, kurie pasakys, kur pirmiausia reikėtų kreiptis: ar pagalba gali būti suteikta ambulatoriškai, ar reikalinga skubi gyd. psichiatro konsultacija ligoninės Priėmimo skyriuje.
Dažniau žmogų, kuriam reikalinga pagalba, artimieji patys atveža pas gyd. psichiatrą arba į namus kviečia Greitosios medicininės pagalbos medikus. Mat jeigu žmogus iki tol psichikos sutrikimų neturėjo, jį pristabdo vis dar esanti psichinių paslaugų stigmatizacija (tai tarsi „etikečių klijavimas“, procesas, išskiriantis žmones nuo likusios visuomenės dalies – aut. past.).
Labiausiai žmones slegia bendravimo stoka, užsidarymas savo ribotoje erdvėje. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Tokie žmonės dažnai mano, kad su visomis problemomis susitvarkys patys, skaitydami literatūrą, o kartais net patys nebūna kritiški savo esamiems psichikos sutrikimams.
Socialinė atskirtis veikia tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus pacientus, tik priežastys skirtingos. Jauniems labiau pasireiškia nerimas, įtampa, nuotaikų svyravimai, miego sutrikimai, polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, kuriuos dažniau lemia darbo pobūdžio pasikeitimas, artimųjų ligos ar netektys, vaikų nuotolinis mokymasis, kai reikia kartu suderinti ir darbą. Vyresni žmonės labiau akcentuoja baimę užsikrėsti virusu, atskirtį nuo artimųjų, kas skatina lėtinių ligų, taip pat ir psichikos sutrikimų, paūmėjimą.
Mūsų pacientus labiausiai slegia atsiribojimas, bendravimo stoka, užsidarymas savo ribotoje erdvėje, aktyvumo stoka.
Priėmimo skyriuje nuolat susiduriame su naujais, įvairaus amžiaus pacientais.
Pastebime, kad nemažai jaunų ir brandaus amžiaus žmonių karantino metu susidariusias psichologines problemas linkę spręsti alkoholiu, nors tai tik pablogina jų būklę. Deja, nemažai pacientų, kurie „sukasi“, neįveikia ligos. Tai taip pat dažniausiai turintys priklausomybę alkoholiui. Tokiems ligoniams net ir per karantiną yra pasiekiamos anoniminių alkoholikų (AA) grupės ZOOM platformoje, prieinamos konsultacijos Priklausomybių ligų centruose. Tad, jei yra motyvacija, pagalba tikrai yra.
