Karantinui vis tebesitęsiant ne vienas pajuto, kad izoliacija neigiamai veikia psichiką. Mintimis apie „Covid-19“ pandemijos paveiktą žmonių psichologinę savijautą dalijasi psichologė Svetlana RAGELIENĖ, teikianti psichologinę pagalbą Rygiškių Jono gimnazijos bendruomenei ir privačiai konsultuojanti kabinete „Pasijausk geriau“.
– „Covid-19“ pandemija neabejotinai paveikė žmonių psichologinę savijautą. Visuomenė su tokia situacija nebuvo susidūrusi labai seniai, jei išvis kažkada buvo. Pandemijos žalą psichologinei sveikatai gerai iliustruoja ir įvairūs moksliniai tyrimai. Pernai vasarą VU Psichotraumatologijos centro mokslininkai psichologai, vadovaujami prof. dr. Evaldo Kazlausko, atliko Lietuvos gyventojų psichologinės sveikatos tyrimą „Mano savijauta“. Tikslas: išsiaiškinti, kaip „Covid-19“ pandemija paveikė psichologinę savijautą ir kaip žmonėms padėti įveikiant to pasekmes. Beveik visi tiriamieji buvo vienaip ar kitaip paveikti įvairių su pandemija susijusių problemų. Didelė dalis tyrimo dalyvių jautė liūdesį ar vienatvę, bejėgiškumą, stiprią baimę, nerimą. Taip pat nemaža dalis buvo smarkiai emociškai paveikti apribotų kontaktų su artimaisiais, net ketvirtadalis tyrimo dalyvių patyrė stipriai išreikštus adaptacijos sunkumus. Tuo pat metu tyrėjai išsiaiškino ir kas lietuviams labiausiai padeda kovojant su pandemijos metu kylančiais psichologiniais sunkumais. Išvados tokios: svarbu laikytis dienos režimo, stengtis gyventi sveikai, kiek įmanoma skirti dėmesio malonioms veikloms, rasti būdų bendrauti su artimaisiais, taip pat nereikėtų pernelyg daug laiko skirti informacijos apie virusą ieškojimui ar skaitymui.
Pirmosios pandemijos bangos metu psichologo konsultacijų poreikis išaugo nežymiai. Žmonės dar nebuvo įpratę konsultuotis nuotoliniu būdu. Vasaromis konsultacijų poreikis apskritai sumažėja. Ne išimtis ir praėjusi vasara. Antroji pandemijos banga atnešė didesnių apribojimų, nežinomybės, neaiškumų, sumažėjo kontaktų, todėl padidėjo ir konsultacijų poreikis. Dabar daugelis jau įvaldė nuotolinio bendravimo galimybes. Taip pat šiuo metu psichologai turi galimybę bendrauti su klientais kontaktiniu būdu, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų.
Psichologo konsultacijų kreipiasi įvairaus amžiaus žmonės. Dirbu daugiausia su paaugliais ir jaunimu ir pastebėjau, kad merginos dažniau ieško pagalbos, negu vaikinai. Taip pat daugiau kreipiasi vyresnio amžiaus vyrai, tuo tarpu garbaus amžiaus žmonių – labai mažai. Tenka nuotoliniu būdu konsultuoti ir tautiečius, gyvenančius užsienyje.
Susiduriu su padidėjusiu žmonių nerimu dėl artimųjų ir savo sveikatos, baime užsikrėsti „Covid-19“ arba visišku abejingumu ir viruso neigimu. Taip pat su patiriamu bejėgiškumu, išgyvenamu pykčiu, liūdesiu, nerimu. Tai susiję su finansiniais sunkumais, baime prarasti darbą, negalėjimu aplankyti artimųjų, sunkumais mokantis nuotoliniu būdu. Minimas ir per didelis/mažas darbo, mokslo krūvis, santykių su artimaisiais pablogėjimas, nes visas gyvenimas vyksta vienoje erdvėje. Moksleiviams pastebimas motyvacijos, noro mokytis praradimas.
Sveikas gyvenimo būdas, dienos režimas ir užsiėmimas maloniomis veiklomis sumažina nerimą. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka
Ryškesnės tapo ir priklausomybės: lošimas, alkoholizmas, nuolatinis neigiamų komentarų skaitymas ar rašymas, savižala. Yra žmonių, kurie apimti nevilties, nežinomybės dėl ateities, tampa labai pikti ir linkę visus kaltinti.
Ar šis laikotarpis ilgam paliks pėdsakus žmonių sveikatai? Ko gero. Kol kas dar sunku prognozuoti ilgalaikius pandemijos padarinius, reikėtų palaukti išsamesnių tyrimų.
Visgi bent jau trumpalaikėje perspektyvoje laikotarpio įtaka išties žymi ir matoma. Daugelis dalykų, net karantinui ir pandemijai pasibaigus, nebus tokie, kaip anksčiau. Daugybė žmonių mirė, o jų artimieji dažnai neturėjo tinkamos progos atsisveikinti ir „išgedėti“, kiti patyrė sunkių sveikatos sutrikimų, kurių padarinius jaus ilgai, taip pat daug žmonių neteko darbo, savo verslo, žlugo planai ir iniciatyvos, keitėsi darbo ir mokymosi įpročiai, dienos rėžimas – visa tai negali nepalikti pėdsakų ir mūsų psichologinei sveikatai.
Kaip padėti žmonėms įveikti šį laikotarpį ir užklupusias psichologines problemas, yra daug ir įvairiausių patarimų, labai universalių, tinkančių visiems. Štai keletas iš jų: leiskite laiką su artimais, brangiais žmonėmis, o jei nėra galimybės tai daryti realiai, bendraukite per nuotolį; stenkitės laikytis sveiko gyvenimo būdo bei dienos režimo; skirkite laiko malonioms veikloms; ribokite informacijos apie viruso plitimą bei pavojų kiekį; kreipkitės profesionalios psichologinės pagalbos; jei jums kyla minčių apie savižudybę, nedelskite ir pasikalbėkite apie tai su specialistu; naudokitės prieinamomis nemokamomis psichologinės pagalbos ar emocinės paramos galimybėmis, tarp jų – nemokama emocinės paramos linija numeriu 1809 ir nemokamos mobiliosios programėlės lietuvių kalba: https://www.mindletic.com; programėlė „Pagalba sau“; programėlė „Ramu“.
